Valgomas
Reikalauja apdorojimo
Žalias nuodingas
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.






Plėvėtoji musmirė (Amanita submembranacea) – reta bežiedžių musmirių genties rūšis, atpažįstama iš pilkšvai alyvinės ar gelsvai rusvos dryžuotos kepurėlės su pilkšvais apvalkalo lopais. Kotas lieknas, be žiedo, su trapia, greitai dūlančia išnara pamate. Auga kalnuotose vietovėse ir spygliuočių miškuose nuo vasaros pabaigos iki rudens. Grybas laikomas sąlyginai valgomu po virimo, tačiau dėl retumo ir prasto atpažįstamumo maistui nerekomenduojamas.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- Kepurėlės forma: varpiškas.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: kiaušiniškas.
Kepurėlės forma: išgaubtas.
Kepurėlės forma: plokščia. - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
- Kepurėlės paviršiaus blizgesys
- Kepurėlės paviršiaus blizgesys: blizgus.
- Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas
- Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas: lipnus (šiek tiek).
- Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: alyviškai rudas.
Kepurėlės spalva: gelsvai ruda.
Kepurėlės spalva: rudai alyvinis. - Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas
- Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas: vagotas.
- Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 50–100 mm.
- Kepurėlės centras
- Kepurėlės centras: su ryškiu gūbreliu (nedidelis gumburėlis, plokščias gumburėlis).
- Kepurėlės krašto vagotumo aprėptis
- Kepurėlės krašto vagotumo aprėptis: 0,25–0,5 (palyginti su kepurėlės spinduliu).
- Apvalkalo liekanų buvimas ant kepurėlės
- Apvalkalo liekanų buvimas ant kepurėlės: nėra.
Apvalkalo liekanų buvimas ant kepurėlės: yra. - Apvalkalo liekanų ant kepurėlės spalva
- Apvalkalo liekanų ant kepurėlės spalva: pilkšvas.
- Apvalkalo liekanų ant kepurėlės pavidalas
- Apvalkalo liekanų ant kepurėlės pavidalas: lopinėliai.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: lakšteliai.
Lakšteliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: laisvas nuo koto (lakšteliai).
- Himenoforo spalva
- Himenoforo spalva: baltas.
Himenoforo spalva: kreminis. - Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara
- Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara: blakstienuoti.
Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara: dribsniškas (šiek tiek). - Lakštelių išsidėstymo tankis
- Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
Lakštelių išsidėstymo tankis: nelabai tankūs. - Lakštelių pločio klasė
- Lakštelių pločio klasė: platus.
Kotas ir pagrindas
- Koto padėtis
- Koto padėtis: centrinis.
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
- Koto pagrindas
- Koto pagrindas: gumbiškas (šiek tiek).
- Koto spalva
- Koto spalva: balsva.
apatinėje koto dalyje: Koto spalva: rudai alyvinis.
Koto spalva: šviesiai kreminis. - Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: žvynuota.
- Koto vidus
- Koto vidus: tuščiaviduris.
- Koto konsistencija
- Koto konsistencija: trapus.
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 70–150 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 7–15 mm.
- Išnara
- Išnara: yra.
Išnara: yra.
Išnara: yra.
Žiedas
- Žiedo buvimas
- Žiedo buvimas: be žiedo.
Apvalkalas ties pagrindu
- Apdangalo sandara ties koto pagrindu
- Apdangalo sandara ties koto pagrindu: maišelio formos.
Apdangalo sandara ties koto pagrindu: maišelio formos.
Apdangalo sandara ties koto pagrindu: juostos (juostos išsidėsčiusios žiedais, apatinėje koto dalyje).
- Išnaros ir apvalkalo koto pamate atsparumas pažeidimams
- Išnaros ir apvalkalo koto pamate atsparumas pažeidimams: lengvai pažeidžiama (apvalkalo dalis ties koto pagrindu: išnara).
- Koto minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui
- Koto minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui: trapus.
- Koto stambumas
- Koto stambumas: lieknas.
- Išnaros ir apdangalo koto pamate spalva
- Išnaros ir apdangalo koto pamate spalva: pilkas (apvalkalo dalis ties koto pagrindu: išnara).
Išnaros ir apdangalo koto pamate spalva: pilkas (apvalkalo dalis ties koto pagrindu: išnara).
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: baltas.
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: silpnas.
Minkštimo kvapas: nėra. - Minkštimo skonio atspalvis
- Minkštimo skonio atspalvis: riešutinis.
- Minkštimo skonio pobūdis
- Minkštimo skonio pobūdis: švelnus.
- Juntamo minkštimo skonio buvimas
- Juntamo minkštimo skonio buvimas: nejuntamas.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: lapuočių miškas.
Buveinė: spygliuočių miškas.
Buveinė: mišrus miškas.
Buveinė: krūmynai. - Substratas
- Substratas: dirvožemis.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: pasklidusios grupės. - Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: retas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo liepos iki spalio.
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
Valgomumas ir kulinarija
- Valgomumas
- Valgomas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
- Vartojimas žalių
- Žalias nuodingas
Teisė
- Apsauga
- Lenkijoje rūšiai netaikoma rūšinė apsauga.
- Prekyba
- Lenkijoje rūšimi neleidžiama prekiauti ar iš jos gaminti grybų produktų.
Su kuo galima supainioti

Irene Andersson (irenea) · CC BY-SA 3.0
Zmniejszono do maksymalnie 1600 pikseli i zapisano jako JPEG; zachowano proporcje, pełny kadr i barwy. Oryginał zachowano.
Nuotraukos šaltinis · CC BY-SA 3.0Amanita battarrae
Svarbiausi skirtumai
Rudaalyvė musmirė (Amanita submembranacea) formuoja kepurėles, dažniau padengtas dideliais apvalkalo lopais, o jos išnara koto pamate aiškiai pilkėja iš vidinės pusės.

archenzo · CC BY-SA 3.0
Wersja JPEG o szerokości1280px przygotowana przez Wikimedia Commons; bez lokalnej zmiany kadru i koloru.
Nuotraukos šaltinis · CC BY-SA 3.0Amanita ceciliae
Svarbiausi skirtumai
Rudaalyvė musmirė (Amanita submembranacea) skiriasi didelių apvalkalo fragmentų buvimu ant kepurėlės bei iš vidaus pilkėjančia išnara, augdama daugiausia kalnų miškuose rūgščiuose dirvožemiuose.
FAQ
Ar plėvėtoji musmirė turi žiedą ant koto?
Ne, plėvėtoji musmirė priklauso bežiedžių musmirių sekcijai ir žiedo ant koto neturi.
Ar šį grybą galima valgyti žalią?
Ne, žalias grybas yra nuodingas ir sukelia sunkius virškinamojo trakto sutrikimus.
Kokiose vietovėse ši rūšis dažniausiai randama?
Ji dažniausiai auga kalnuotuose regionuose, spygliuočių miškuose tarp eglių ir samanų.
Su kokiais medžiais plėvėtoji musmirė sudaro mikorizę?
Dažniausiai su eglėmis, kėniais, pušimis ir maumedžiais, rečiau su kalnų beržais.
Kodėl ši rūšis retai renkama maistui?
Ji yra reta, minkštimas labai plonas ir trapus, o skonis prėskas, be ryškios vertės.
Kada dygsta plėvėtosios musmirės vaisiakūniai?
Dygimo laikotarpis tęsiasi nuo rugpjūčio vidurio iki spalio pabaigos.
Ar plėvėtoji musmirė dažna Lietuvoje?
Ne, Lietuvoje ir kitose lygumų šalyse ši rūšis yra labai reta ar sunkiai aptinkama.
Koks yra būtinas šio grybo paruošimas prieš vartojimą?
Grybą būtina kruopščiai išvirti vandenyje ir nuovirą būtinai nupilti.
Ar šis grybas naudotas tekstilės dažymui?
Taip, kalnų amatininkai peraugusius vaisiakūnius kartais naudojo vilnai dažyti pilkai.
Kaip plėvėtoji musmirė atpažįstama iš koto pamato?
Jos koto pamate yra plona, trapi, greitai sutrūnijanti maišelio pavidalo išnara.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- muchomor brązowooliwkowy
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Amanita submembranacea (Bon) Gröger
- Pozostałe nazwy
- mglejarka brązowooliwkowa, gryzetka brązowooliwkowa
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: baltas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: rutuliškas. Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: rutuliškas. Sporos forma: rutuliškas. Sporos forma: izodiametrinė (beveik, retai).
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 9,5–13 µm, plotis 9–12 µm.
- Matmenys
- Retai pasitaikanti sporos forma (beveik vienodų matmenų forma) gali būti nuo 10 iki 15 mikrometrų ilgio ir nuo 9 iki 13 mikrometrų pločio.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Bandymas su fenoliu
- Medžiaga
- Vaisiakūnio trama
- Reagentas
- fenolis
- Atlikimas
- Aprašytame bandyme nurodytai medžiagai buvo panaudotas fenolis.
- Sąlygos ir šaltinių trūkumai
Šaltinyje nenurodyta: mėginio paruošimas, fenolio koncentracija, reagento kiekis, temperatūra, rodmenų nuskaitymo laikas, išsamus reagento užnešimo būdas.
Stebėjimas / rezultatas
- Šaltinio rezultatas
- Minkštime paveikus fenoliu gauta purvina raudonai ruda spalva.
- Šaltinio rezultatas
- Minkštime paveikus fenoliu gauta vyno rožinė spalva.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio reakcija
- Dirvožemio reakcija: rūgštus.
- Dirvožemio derlingumas
- Dirvožemio derlingumas: derlingas.
- Lapuočiai medžiai aplinkoje
- Lapuočiai medžiai aplinkoje: ąžuolas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: bukas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: beržas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: alksnis.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: liepa.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: skroblas. - Spygliuočiai medžiai aplinkoje
- Spygliuočiai medžiai aplinkoje: eglė.
Spygliuočiai medžiai aplinkoje: kėnis. - Krūmai aplinkoje
- Krūmai aplinkoje: Pinus mugo.
- Mikorizės partneriai
- Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Abies (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Betula (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Larix (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Picea (bendras partnerių sąrašas). - Mitybos būdas
- Mitybos būdas: ektomikorizinis.
Nekulinarinis panaudojimas
Kadangi plėvėtoji musmirė yra reta ir specifinė rūšis, jos pritaikymas ne maisto reikmėms visada buvo labai ribotas ir lokalus. Istorinėse Karpatų ir Alpių miško darbininkų bei piemenų tradicijose išdžiovinti šių musmirių vaisiakūniai kartais būdavo smulkinami ir naudojami kaip ugnies įkūrimo priedas kartu su pintimis, padedantis palaikyti lėtą rusenimą drėgnomis oro sąlygomis kalnuose.
Taip pat žinoma, kad tradiciniame kalnų amatininkų tekstilės apdirbime perbrendę, pilkšvai žalsvi vaisiakūniai retkarčiais naudoti natūralių dažų vonioms gaminti, siekiant nudažyti namų gamybos vilnonius siūlus šaltais pilkais ir rusvais atspalviais. Šiuolaikiniame kontekste šis grybas kartais pasitelkiamas gamtosauginėse edukacinėse programose kaip biologinis modelis aiškinant kalnų miškų apsaugos svarbą ir mikorizinių ryšių pažeidžiamumą klimato kaitos akivaizdoje.
Istorija ir kultūra
Plėvėtoji musmirė kaip atskiras taksonas mikologų aprašyta palyginti vėlai – tik 1975 metais (Marcelio Bono aprašyta kaip Amanitopsis submembranacea, o 1979 m. Friederio Grögerio perkelta į Amanita gentį), ilgą laiką buvusi painiojama su kitomis pilkšvomis bežiedėmis musmirėmis. Dėl šios priežasties ji neturi gilių istorinių paminėjimų senojoje literatūroje ar tautosakoje. Centrinės Europos kalnų kaimuose šis grybas neturėjo atskiro liaudiško vardo ir buvo apibendrintai vadinamas kalnų musmire arba pilkuoju miško grybu.
Alpių ir Karpatų etnografiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad aukštikalnių gyventojai į tokius trapius, greitai dūlančius grybus žiūrėjo kaip į „netikrus grybus“ ir tikėjo, kad jie atsiranda iš rudens miglos bei pūvančių spyglių. Mokslo istorijoje ši rūšis svarbi kaip kalnų ir subalpinės ekosistemos indikatorius, tirtas Alpių gamtininkų draugijose. Šiuolaikinėje kultūroje plėvėtoji musmirė vertinama mikologijos entuziastų ir fotografų kaip reta kalnų miškų retenybė, simbolizuojanti atokią, žmogaus nepaliestą laukinę gamtą.
Valgomumas ir saugumas
Plėvėtoji musmirė literatūroje įvardijama kaip sąlyginai valgomas grybas, tačiau praktikoje maistui vartojama itin retai. Kaip ir kitos bežiedės musmirės, šviežia ji turi virškinamąjį traktą ardančių ir kraują skystinančių termolabilių toksinų, kurie sukelia ūmų virškinimo sutrikimą. Saugiam vartojimui būtinas ilgas terminis apdorojimas – virimas vandenyje nupilant nuovirą.
Grybo minkštimas yra labai plonas, vandeningas ir trapus, o skonis apibūdinamas kaip silpnas, prėskas ar nežymiai žemiškas, todėl kulinarijoje jis neturi apčiuopiamos vertės. Daugumoje Europos šalių šio grybo maistui nerenka nei profesionalai, nei mėgėjai, nes dėl didelio retumo ir nepastebimumo jis neturi vartojimo tradicijos. Be to, netinkamai paruoštas ar nepakankamai išvirtas grybas kelia tiesioginį apsinuodijimo pavojų. Kalnų regionuose vietos gyventojai paprastai jo vengia ir pirmenybę teikia kitoms žinomoms rūšims.
Buveinė ir paplitimas
Plėvėtoji musmirė yra borealinių ir kalnų miškų rūšis, paplitusi Vidurio, Šiaurės ir Vakarų Europos kalnuotose zonose, pavyzdžiui, Alpėse, Karpatuose, Pirėnuose bei Skandinavijos pusiasalyje. Ji nėra apribota vien senais spygliuočių miškais ar kalnais: pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje ši rūšis gana įprasta žemumų spygliuočių miškuose, o Danijoje bei Nyderlanduose rasta ir po bukais ar skroblais. Grybas sudaro mikorizinius ryšius su eglėmis, kėniais, pušimis, maumedžiais, taip pat su beržais, bukais ir kitais lapuočiais.
Rūšis dažniausiai auga rūgščiuose, drėgnuose, samaninguose dirvožemiuose, durpynų pakraščiuose ir aukštikalnių miškuose iki pat medžių augimo ribos. Vaisiakūniai pasirodo vėliau nei kitų bežiedžių musmirių – dygimas paprastai prasideda rugpjūčio viduryje ir tęsiasi iki spalio pabaigos ar ankstyvųjų kalnų šalnų. Šiauriniuose Europos regionuose sezonas trumpas ir pasiekia piką rugsėjo pradžioje. Vaisiakūniai dažniausiai auga pavieniui arba labai mažomis grupelėmis po 2–3 individus.
Šaltiniai
- AMB-PESARO
- MYCOLOGIE-GRENOBLE
- NDFF Verspreidingsatlas: Amanita submembranacea
- Tulloss, Amanita Studies: Amanita submembranacea
- WOJ-2003
- Marek Snowarski/GRej:Amanita submembranacea
- NationalparkHarz, Großpilzflora, Band23
- src-kibby 2023
- UniversitéClaudeBernardLyon1, Champignons:Amanita submembranacea
- Marcel Bon 1975, protolog Amanitopsis submembranacea, Bull.Soc.linn.Lyon44(6): 176–179, DOI 10.3406/linly.1975.10188, s.178, OCR Persée
- Marek Snowarski, Grzyby.pl/GRej, Amanita submembranacea, dane obserwacyjne i bibliografia
- Wojewoda 2003, Checklist of Polish larger Basidiomycetes, s.50 (PDF52)
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Université Lyon1, Champignons: Amanita submembranacea, karta dydaktyczna · Comestibilité/Remarque: šaltinio sąlyga cuisson; nėra specifinio validuoto laiko ir temperatūros protokolo
- Valgomumas
- Valgomas — źródło oznaczenia
Materiał: po pełnej obróbce
Université Lyon1, Champignons: Amanita submembranacea, karta dydaktyczna · Comestible sous condition, Remarque; mokomoji kortelė, ne saugumo bandymas
- Vartojimas žalių
- Nuodingas
Materiał: surowy
Université Lyon1, Champignons: Amanita submembranacea, karta dydaktyczna · Remarque; Syndrome associé: šaltinio autorius terminio apdorojimo nebuvimą sieja su žalingu hemoliziniu poveikiu. Nenustato patikrinto saugaus paruošimo protokolo.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Amanita submembranacea (Bon) Gröger
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Amanita submembranacea (Bon) Gröger priklauso skydabudinių (Amanitaceae) šeimai ir sekcijai Vaginatae. Dabartinė kombinacija publikuota 1979 metais remiantis bazionimu Amanitopsis submembranacea Bon iš 1975 metų.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Istorinėje mikologinėje literatūroje su šiuo taksonu kartais siejamas nepublikuotas pavadinimas Amanita subalpina M. M. Moser ined.
Taksono apimtis ir identifikavimo apribojimai
Šiuolaikinė Europos sekcijos Vaginatae revizija patvirtina A. submembranacea rūšinį savitumą, remiantis išnaros mikroskopinių požymių deriniu ir nrDNR ITS, nrDNR LSU, RPB1 bei TEF1-α sekų analize.
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Lenkija: Aptikimo dažnumas: retas. [28]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Bazidės
- Bazidės forma
- Bazidės forma: buožiškas. [25]
Sagtelės
Kiti laboratoriniai požymiai
- Lakštelio briaunos ląstelių viršūnėlė
- Lakštelio briaunos ląstelių viršūnėlė: su galvute. [25]
- Lakštelio briaunos ląstelių sąsmaukos
- Lakštelio briaunos ląstelių sąsmaukos: susiaurėjęs. [25]
- Lakštelio briaunos ląstelių eiga
- Lakštelio briaunos ląstelių eiga: vingiuotas. [25]
- Lakštelio briaunos ląstelės ilgis
- Lakštelio briaunos ląstelės ilgis: 20–40 µm. [37]
Lakštelio briaunos ląstelės ilgis: 20–30 µm. [25] - Lakštelio briaunos ląstelių segmentacija
- Lakštelio briaunos ląstelių segmentacija: nariuoti. [25]
- Kitų lakštelio briaunos ląstelių forma
- Kitų lakštelio briaunos ląstelių forma: buožiškas (platus). [37]
Kitų lakštelio briaunos ląstelių forma: rutuliškas su koteliu (dalyje ląstelių). [25]
Kitų lakštelio briaunos ląstelių forma: opuncijos narelio formos. [25]
Kitų lakštelio briaunos ląstelių forma: plaktuko formos. [25] - Lakštelio briaunos ląstelių grupės taisyklingumas
- Lakštelio briaunos ląstelių grupės taisyklingumas: netaisyklingas (dažnai). [25]
- Lakštelio briaunos ląstelės plotis
- Lakštelio briaunos ląstelės plotis: 16–30 µm. [37]
Lakštelio briaunos ląstelės plotis: 10–15 µm. [25] - Subhimenio suželatinėjimas
- Subhimenio suželatinėjimas: želatinizuotas (šiek tiek želatinizuotos, kartais, lakštelio pakraštyje). [25]
- Subhimenijo struktūra
- Subhimenijo struktūra: vingiuota. [25]
Subhimenijo struktūra: nariuota (bazidioforų zonoje). [25]
Subhimenijo struktūra: subaląstelinė (bazidioforų zonoje). [25] - Ląstelių tipai bendrajame apvalkale
- Ląstelių tipai bendrajame apvalkale: sferocistos (iš dalies). [25]
Ląstelių tipai bendrajame apvalkale: siūliški hifai. [25]
Ląstelių tipai bendrajame apvalkale: siūliški hifai (vyrauja, išorinis apdangalo paviršius, ties koto pagrindu). [33]
Ląstelių tipai bendrajame apvalkale: sferocistos (ties koto pagrindu, dalis didėja, vidaus link). [33] - Bendrojo apvalkalo rutuliškų ląstelių skersmuo
- Bendrojo apvalkalo rutuliškų ląstelių skersmuo: 20–70 µm (sferocista). [25]
- Bendrojo apvalkalo ląstelės forma
- Bendrojo apvalkalo ląstelės forma: rutuliškas. [25]
- Bendrojo apvalkalo hifo plotis
- Bendrojo apvalkalo hifo plotis: 3–15 µm. [25]
Kepurėlės odelė
- Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas
- Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas: Lygiagrečios. [31]
Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas: Lygiagrečios (hipokutis, daugiau ar mažiau). [25] - Kepurėlės odelės elementų forma
- Kepurėlės odelės elementų forma: cilindriškas. [37]
- Kepurėlės odelės elementų plotis
- Kepurėlės odelės elementų plotis: 10–15 µm (hipokutis). [25]
Kepurėlės odelės elementų plotis: 3–6 µm. [31]
Kepurėlės odelės elementų plotis: 3–6 µm (epikutis). [25] - Kepurėlės odelės suželatinėjimo kintamumas
- Kepurėlės odelės suželatinėjimo kintamumas: kintama. [37]
Kepurėlės odelės suželatinėjimo kintamumas: kintama (epikutis). [25] - Odelės hifų įsiterpimas į želatininę medžiagą
- Odelės hifų įsiterpimas į želatininę medžiagą: yra (kintamas želatinizacijos laipsnis, epikutis). [25]
Sporos
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [31]
Sporų spalva pro mikroskopą: geltonas (rūdžių spalvos, silpnai išreikšta spalva). [25] - Šaltinio endosporio reakcijos jode įvertinimas
- Šaltinio endosporio reakcijos jode įvertinimas: pseudoamiloidinė (silpnai, šaltinyje rezultatas ginčijamas). [25]
- Sporos lašelio padėtis
- Sporos lašelio padėtis: centrinis. [25]
- Lašeliai sporos viduje
- Lašeliai sporos viduje: yra (dideli lašeliai). [25]
Himenoforo trama
Tyrimų medžiaga ir metodai
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Bendras autorinis Lyon aprašymas 1: Odeur faible, voire nulle.
Duomenų apimtis: Dokumentuotas stebėjimas.
Apribojimai: Didaktinis aprašymas be pavyzdžio numerio; nejuntamas kvapas yra kitas aspektas nei silpnas intensyvumas.
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Tirta lenkiška medžiaga Ronikier aprašyme 2012, skonis mild, kvapas none.
Duomenų apimtis: Dokumentuotas stebėjimas.
Apribojimai: Autoriaus aprašymas; ne žalio grybo ragavimo bandymų instrukcija.
Mėginys su cheminiu reagentu — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Vaisiakūnių minkštimas Bon aprašyme 1975, pastraipa Chair; fenolis, be nurodytos koncentracijos, temperatūros ir nuskaitymo laiko.
Duomenų apimtis: Dokumentuotas stebėjimas.
Apribojimai: Nepridėtas nei chronologinis spalvos pasikeitimas, nei kitų rūšių protokolas. Originalus spalvos apibūdinimas ir savas kvalifikatorius lieka atskirti.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: A. submembranacea vaisiakūniai, viduląstelinis sidabras; tiksli surinkta medžiaga aprašyta santraukoje.
Duomenų apimtis: Santrauka.
Molekulių tyrimas — Borovička ir kt. (2010)
Medžiaga: Sidabro kompleksai ir jų peptidinis ligandas iš A. submembranacea vaisiakūnių; molekulinis frakcijų atskyrimas santraukoje.
Perskaitymo apimtis: Santrauka.
Bendri šaltinio nuskaitymo apribojimai
Apribojimai: Perskaityta visa pirminės publikacijos santrauka per EuropePMC indeksą. Visas straipsnis nebuvo perskaitytas; trūksta N ir atskirų pavyzdžių detalių. Bendras 304–692 mg/kg intervalas sekcijai Vaginatae nebuvo priskirtas šiai rūšiai. Tai nėra bioremediacijos įdiegimo ar gydomojo taikymo įrodymas. Santraukoje paminėti metodai: dydžio atskyrimo chromatografija, sulfhidrilinių grupių fluorometrija, RP-HPLC ir patobulinta poliakrilamidinė elektroforezė. Nenurodyti parametrai nebuvo papildyti. Rūšies identifikaciją nurodė autoriai (2010). Identifikavimo metodas ir patvirtinamasis pavyzdys perskaitytoje santraukoje neprieinami; pakartotinis medžiagos nustatymas nebuvo atliktas.
Archiwalny opis siedliska
W Wielkiej Brytanii grzyb pojawia się w lasach liściastych i mieszanych, szczególnie pod dębami i bukami, z owocnikowaniem notowanym jesienią (m.in. w październiku).
Archiwalny opis siedliska
W Europie Zachodniej występuje na glebach kwaśnych w lasach liściastych i iglastych, zwłaszcza w rejonach podgórskich i górskich, w okresie od czerwca do listopada.
Archiwalny opis siedliska
W górach Harzu grzyb rośnie w lasach iglastych i mieszanych ze świerkiem na wysokości 280–1000 m n.p.m. (głównie powyżej 600 m), owocnikując od połowy czerwca do listopada.
Archiwalny opis siedliska
W Alpach włoskich owocniki zbierano w sierpniu w lasach z udziałem jodły i buka.
Archiwalny opis siedliska
Materiał potwierdzony badaniami genetycznymi dokumentuje występowanie gatunku w lasach Europy Środkowej i Zachodniej, w tym w Niemczech, Austrii, Belgii, Francji, Włoszech i Estonii.
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporų skaičius ant bazidės
- Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 4. [25] [37]
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos skersmuo
- Materiał badania: Zbadane owocniki masywu Sarniej Skały 2000–2003, Polska; KRAM F-39947,F-50021,F-54314,F-54315,F-54316. Ryc. 9 wiąże struktury z KRAM F-39947. Ogólne metody: Nikon Eclipse E600, światło standardowe lub kontrast Nomarskiego; większość pomiarów w 5%KOH, czasem Melzer/CongoRed. 10–12 µm [37]
Materiał badania: Opis pierwotny Bon 1975: typ Fontanet koło LePuy, Francja,17.09.1974,nr 740917; dodatkowe zbiory 740912 i 740920 (s.179). Poszczególnych pomiarów zbiorczego opisu nie przypisano dowolnie jednemu okazowi. 11–13 µm (skrajnie 9–14 µm) [25]
Metody i zapisy źródłowe — Karta Société Mycologique du Dauphiné, opis i mikrofotografie R.G.; brak indywidualnego eksykatu dla opisu. Zdjęcia zarodników opisano jako w wodzie,400× i 1000×; ogólny opis hyalines nie ma osobno określonego medium.
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „Cuticule ... +/- enchevêtrées ou parallèles; tu tylko alternatywa parallèles, bez przenoszenia +/- z określenia splątania.” [31]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Cuticule constituée d’hyphes allongées et +/- enchevêtrées ou parallèles, non bouclées, larges de 3 à 6 µm.” [31]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „hyalines” [31]
Metody i zapisy źródłowe — Opis pierwotny Bon 1975: typ Fontanet koło LePuy, Francja,17.09.1974,nr 740917; dodatkowe zbiory 740912 i 740920 (s.179). Poszczególnych pomiarów zbiorczego opisu nie przypisano dowolnie jednemu okazowi.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: iodine. Opis metody w źródle: Bon s.178 podaje jod, bez składu odczynnika, stężenia, czasu i osobnej kalibracji. Nie założono preparatu Melzera.
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „Bon s.178: cellules sous-jacentes de l’hypocutis ... subparallèles.” [25]
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „tétraspores” [25]
Długość podstawki; Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Basides55–70×15–20µm” [25]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „Basides allongées clavé-pédonculées; ogólna część kształtu maczugowatego. Wydłużenie i trzonkowatość zachowano oddzielnie w źródłowej dokumentacji.” [25]
Wierzchołek komórek ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Bon s.178: capitées; wierzchołek główkowaty.” [25]
Przewężenia komórek ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Bon s.178: étranglées; obecne przewężenia.” [25]
Przebieg komórek ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Bon s.178: tortueuses; przebieg kręty.” [25]
Długość komórki ostrza blaszki; Szerokość komórki ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Cellules marginales en partie sphéropédonculées (20–30 × 10–15 µm); pomiar tylko tej części komórek.” [25]
Członowanie komórek ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Bon s.178: articulées; członowanie niezależne od kształtu.” [25]
Kształt innych komórek ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Bon s.178: en partie sphéropédonculées; udział dotyczy wyłącznie tego kształtu.” [25]
Kształt innych komórek ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Bon s.178: en raquettes d’Opuntia; odrębny źródłowy kształt, bez przeniesienia częstości nieregularności.” [25]
Kształt innych komórek ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Bon s.178: et même en marteau; kształt młotkowaty.” [25]
Regularność grupy komórek ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Bon s.178: mais souvent difformes; częsta nieregularność grupy komórek, bez przypisania jej arbitralnemu podstawowemu kształtowi.” [25]
Typ tramy hymenoforu — zapis źródłowy: „trame bilatérale” [25]
Szerokość miejscowego rozdęcia strzępki tramy — zapis źródłowy: „Bon s.178: avec parfois des hernies vers15–20µm; czasami miejscowe rozdęcia.” [25]
Szerokość strzępek tramy — zapis źródłowy: „Bon s.178: hyphes de toutes tailles×3–8µm; podstawowy zakres zwykłych strzępek.” [25]
Szerokość strzępek tramy — zapis źródłowy: „Bon s.178: jusque10–15µm pour les hyphes fondamentales.” [25]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Bon s.178: quelques extrémités libres égales ou clavées (×3–6µm).” [25]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Bon s.178: Hypocutis à hyphes épaissies vers10–15µm; wyłącznie hypocutis.” [25]
Zmienność zżelatynizowania skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Bon s.178: plus ou moins gélifié; zmienność żelu w epicutis.” [25]
Osadzenie strzępek skórki w substancji żelowej — zapis źródłowy: „Epicutis plus ou moins gélifié en ixocutis; obecność żelu w epicutis. Nie wybrano niepodanego stopnia slight ani strong.” [25]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Bon s.178: Epicutis plus ou moins gélifié en ixocutis; kutis i obecność żelu, stopnia nie podano.” [25]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Bon s.178: zone endosporique un peu jaune-roussâtre dans l’iode; barwa strefy endospory w jodzie.” [25]
Średnica zarodnika — zapis źródłowy: „Bon s.178: diamètre(9)–11–13–(14µm); typowe i skrajne granice osobno.” [25]
Źródłowa ocena reakcji endosporium w jodzie — zapis źródłowy: „Bon s.178: pseudoamyloïdité faible?; pytająca ocena autora, nie potwierdzony dodatni wynik.” [25]
Położenie kropli zarodnika — zapis źródłowy: „À grosse guttule centrale; centralne położenie opisanej kropli, oddzielnie od jej obecności i wielkości.” [25]
Krople wewnątrz zarodnika — zapis źródłowy: „Spores ... à grosse guttule centrale; obecność dużej guttuli, bez oznaczenia jej składu i bez dopisania liczebności z samego liczby pojedynczej słowa.” [25]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Bon s.178:10–15×9–13µm, wyłącznie rzadka forma subizodiametryczna.” [25]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Spores globuleuses” [25]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Bon s.178: rarement subisodiamétriques (par exemple10–15×9–13µm); rzadka forma niemal równowymiarowa.” [25]
Zżelatynizowanie podhymenium — zapis źródłowy: „Bon s.178: subgélifié parfois au niveau de l’arête; czasami nieznaczny żel przy ostrzu.” [25]
Budowa subhymenium — zapis źródłowy: „Bon s.178: Sous-hyménium tortueux.” [25]
Budowa subhymenium — zapis źródłowy: „Bon s.178: articulé puis subcelluleux dans la zone basidiophore; układ członowany tej strefy, nie chronologia wieku owocnika.” [25]
Budowa subhymenium — zapis źródłowy: „Bon s.178: subcelluleux dans la zone basidiophore; budowa subkomórkowa tej strefy.” [25]
Typy komórek w osłonie całkowitej — zapis źródłowy: „Bon s.178: en partie globuleuses; kuliste komórki stanowią część osłony, nie całość.” [25]
Typy komórek w osłonie całkowitej — zapis źródłowy: „Bon s.178: entrelacs d’hyphes filamenteuses; obecność nitkowatych strzępek osłony.” [25]
Średnica kulistych komórek osłony całkowitej — zapis źródłowy: „Bon s.178: hyphes du voile général en partie globuleuses (diamètre20–70µm).” [25]
Kształt komórki osłony całkowitej — zapis źródłowy: „Hyphes du voile général en partie globuleuses; zapis podstawowego kulistego kształtu. Udział i średnica 20–70 µm pozostają oddzielne.” [25]
Szerokość strzępki osłony całkowitej — zapis źródłowy: „Entrelacs d’hyphes filamenteuses (× 3–5–10–15 µm); pełne minimum i maksimum szerokości strzępek, nie średnica sferocyst.” [25]
Metody i zapisy źródłowe — Zbadane owocniki masywu Sarniej Skały 2000–2003, Polska; KRAM F-39947,F-50021,F-54314,F-54315,F-54316. Ryc. 9 wiąże struktury z KRAM F-39947. Ogólne metody: Nikon Eclipse E600, światło standardowe lub kontrast Nomarskiego; większość pomiarów w 5%KOH, czasem Melzer/CongoRed.
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „4-spored” [37]
Długość podstawki; Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Basidia50–57×14–15µm” [37]
Długość komórki ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Marginal cells 20–40 × 16–30 µm, broadly clavate; tylko pomiar długości, szerokość kształtu pozostaje osobną potrzebą.” [37]
Kształt innych komórek ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Ronikier s.17: broadly clavate.” [37]
Szerokość komórki ostrza blaszki — zapis źródłowy: „Marginal cells 20–40 × 16–30 µm, broadly clavate; tylko pomiar szerokości.” [37]
Kształt elementów skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Pileipellis made up of cylindrical hyphae” [37]
Zmienność zżelatynizowania skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Ronikier s.17: (ixo)cutis; źródłowa zmienność oznaczenia żelatynizacji, bez zgadywania stopnia.” [37]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Ronikier s.17: an (ixo)cutis; podstawowa organizacja cutis.” [37]
Średnica zarodnika — zapis źródłowy: „Ronikier s.17: Spores10–12µm, globose; średnica, nie dwie osie.” [37]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „globose” [37]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „smooth” [37]
Metody i zapisy źródłowe — src-kibby 2023
Metody i zapisy źródłowe — MYCOLOGIE-GRENOBLE
Metody i zapisy źródłowe — Mikroskopowa budowa pochwy w opisie Kibby (2023), s. 76; nie przypisano jej samowolnie jednej z kolekcji ilustrowanych fotografiami.
Typy komórek w osłonie całkowitej — zapis źródłowy: „Kibby s.76: predominantly filamentous on the outer surface.” [33]
Typy komórek w osłonie całkowitej — zapis źródłowy: „Kibby s.76: becoming progressively more swollen to form large sphaerocysts on the inner tissues; wzrost udziału sferocyst ku wnętrzu.” [33]
Pavadinimai ir taksono apimtis
Pagrindinis pavadinimas: Muchomor brązowooliwkowy yra pavadinimas, kurį pasiūlė Wojewoda lenkiškame sąraše iš 2003 m., p. 50; vėlesnėje Lenkijos lauko ataskaitoje naudojamas tas pats pavadinimas. Tai nėra teisės aktais nustatytas pavadinimas. Atlasas Ekologia.pl taip pat nurodo mglejarka brązowooliwkowa ir gryzetka brązowooliwkowa; jos išsaugotos kaip alternatyvūs pavadinimai, kilę iš atlaso. Nerasta nepriklausomo senųjų etikečių szaropochwowy ir mglejarka szaropochwowa patvirtinimo.
Bazionimas ir sinonimika: Bon aprašė Amanitopsis submembranacea 1975 m., p. 176, remdamasis medžiaga iš Prancūzijos; tipas Fontanet,17.09.1974,nr 740917. Dabartinė kombinacija registre yra Amanita submembranacea (Bon) Gröger, Boletus 3 (2): 27 (1979). Species Fungorum taip pat nurodo var. griseoargentata Contu 1986 kaip sinonimą. Tai yra registro nuomonė; šios atmainos tipas nebuvo tirtas. A. subalpina M. M. Moser ined. lieka istoriniu nepublikuotu pavadinimu. Buvusi var. bispora, dabar A. reidiana, nei lyginamoji A. olivaceogrisea nebuvo įtrauktos į rūšies duomenis.
Molekuliniai duomenys: Varga ir kt. (2024), lentelė 1, nurodo savo egzempliorių DB-2018-07-31-1(AD25), Trafoi, Pietų Tirolis, Italija, su sekomis PP375774,PP375269,PP358527,PP273684. Kitos eilutės apima Estiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją ir Austriją bei nukreipia į ankstesnius darbus. Šie įrašai nebuvo laikomi Lenkijos egzempliorių genetiniu patikrinimu ar savu produktu.
Lenkijos radavietės, buveinė ir sezonas
Herbariumo medžiaga: Ronikier aprašė vaisiakūnius iš Sarnia Skała masyvo: KRAM F-39947 (20.06.2000),F-50021 (04.07.2000),F-54314 (03.07.2002),F-54315 (20.08.2002),F-54316 (16.08.2003), iš 910–1160 m aukščio, ant dirvožemio, bukyne, kėnių-eglių ir eglių miške. Pav. 9 susietas su F-39947. Chachułos ir kt. ataskaita 2018 m. dokumentuoja vaisiakūnį prie kalninių pušų,1665 m,11 spalio. Tai publikuoti morfologiniai nustatymai; čia nebuvo atliktas pakartotinis jų nustatymas ar DNR tyrimai.
Atlaso sezonas ir stebėjimai: Prieinamas lenkų atlasas Ekologia.pl nurodo liepą arba rugpjūtį–spalį. Sezono eilutėje išlaikytas pilnas intervalas liepa–spalis su nuoroda į atlasą; tai populiarus leidinys, neturintis savo fenologinės kreivės. Ankstyvieji birželio rinkiniai iš Lenkijos monografijos ir GRej lieka atskirais stebėjimais. Iš jų nebuvo išvestas įprastas sezonas ar jo pikas. Prancūziškas birželis–lapkritis ir britiški terminai nebuvo įrašyti vietoje lenkiško sezono.
Paplitimas ir retumas: Wojewoda užfiksavo Babia Góra,1370–1670 m, pagal Bujakiewicz 1993. Chachuła ir kt. (2019) dokumentuoja savo radinį ir cituoja septynis tolesnius Lenkijos regionus. Jų apibūdinimas retai fiksuojamas išlaikytas kaip šio tyrimo vertinimas, o ne šiuolaikinis visos šalies gausumo matavimas. GRej atskirtas patvirtintas eksikato numeris nuo deklaracijos apie būsimą medžiagos perdavimą. Pats įrašas GRej nėra teisinės apsaugos statusas.
Mikroskopinė sandara ir tyrimų metodai
Lenkiška medžiaga ir metodai: Ronikier aprašymas remiasi tiriamosios teritorijos medžiaga, saugoma KRAM ir ZAMU. Bendrieji metodai apėmė stereoskopinį mikroskopą „Nikon SMZ 1500“ bei „Nikon Eclipse E600“, standartinį apšvietimą arba Nomarskio kontrastą; dauguma matavimų atlikta 5 % KOH, kartais Melzerio reagense arba Kongo raudonajame. Autorė nenurodo nei kiekvieno šios rūšies matavimo terpės, nei ėminių gausumo. 5 % KOH nebuvo laikomas kiekvieno skaičiaus sąlyga. Struktūrų matmenys paprastai pateikiami kaip ilgis × didžiausias plotis.
Rezultatai ir palyginamumas: Ronikier nurodo rutuliškas ir lygias sporas, skersmuo 10–12 µm, amiloidiškumo nebuvimą, bazides 50–57 × 14–15 µm su 4 sporomis. Bon aprašo bazides 55–70 × 15–20 µm su 4 sporomis ir sporų skersmenį (9)–11–13–(14) µm; retos formos yra 10–15 × 9–13 µm. Kibby nurodo 9,5–13 × 9–12 µm. Skersmuo nebuvo perrašytas kaip dvi ašys, o retos Bon formos nebuvo įtrauktos į besąlygišką bendrą matavimą. Pirminiai intervalai ir kraštutinės ribos lieka atskirti.
Ašmenų ląstelės ir išnara: Lenkiškoje medžiagoje ašmenų ląstelės yra 20–40 × 16–30 µm ir plačiai buožiškos. Bon dalį ląstelių aprašo kaip rutuliškai kotuotas 20–30 × 10–15 µm, o likusias – kaip deformuotas, nariuotas, išlinkusias, persmauktas, galvutiškas arba plaktukiškas. Jos nebuvo automatiškai sutapatintos su cistidėmis. Bon apvalkale yra silpnai sujungtų rutuliškų ląstelių 20–70 µm ir susipynusių hifų 3–15 µm. Kibby aprašyme išorinė išnaros pusė daugiausia siūliška, o einant į vidų ląstelės išsipučia iki sferocistų. Skirtingi sluoksniai ir medžiagos nebuvo sujungti į vieną besąlygišką rezultatą.
Odelė, trama ir sagtelės: Ronikier odelę įvardija kaip (ikso)kutį iš cilindrinių hifų ir nurodo sagčių nebuvimą. Bon aprašo želatinizuotą epikutį su laisvomis lygiomis arba buožiškomis galūnėmis, 3–6 µm pločio, ir gilesnį kitokio išsidėstymo bei pigmento sluoksnį; hipokutyje yra 10–15 µm hifai greta siauresnių 3–7 µm. Lakštelių trama yra bilateralinė, atskiriant įprastus hifus, pamatinius elementus ir sustorėjimus. Bendras sagčių nebuvimas nebuvo paverstas numanomu kiekvieno ląstelės pagrindo ištyrimu. Grenoble nurodo hialinines sporas; šio bendro įvertinimo terpė lieka nenurodyta, atskirai nuo nuotraukų vandenyje prierašų.
Cheminės reakcijos: Bon po fenolio aprašo purviną raudonai rudą iki vyno rausvumo spalvą, atskirdamas ją nuo intensyvios juodųjų serbentų spalvos. Sporas jis nurodo kaip neamiloidines, nors jode pastebi gelsvai rusvą endosporos zoną ir kelia klausimą dėl silpno pseudoamiloidiškumo. Klaustukas nebuvo traktuojamas kaip teigiamas rezultatas ir nebuvo sutapatintas su klasikiniu visos sporos amiloidiškumu. Neigiamam lenkiškos medžiagos rezultatui reagento koncentracija, temperatūra ir laikas nebuvo spėliojami.
Valgomumas ir toksikologinių įrodymų patikimumas
Autorių vertinimai: Grzyby.pl pateikia vertinimą valgomas, o Liono mokomoji kortelė 1 — sąlygiškai valgomas. Lionas Amanitopsis grupei priskiria hemolizinus, hemolizinius simptomus ir būtinybę termiškai apdoroti, tačiau kartu su šia teze nepateikia šios rūšies specifinio toksino tyrimo nei konkrečios pacientų serijos aprašymo. Tai nėra patvirtintas saugos protokolas A. submembranacea. Išlaikytas skirtumas tarp autoriaus vertinimo, įspėjimo grupei ir rūšies tyrimo rezultato.
ANSES ataskaita ir apribojimai: ANSES apibendrino prancūzų pranešimus apie apsinuodijimus 2017 m., atmesdama tik tuos atvejus, kurie neturėjo jokio ryšio su ekspozicija. Ataskaitoje A. phalloides ir A. submembranacea nurodomi kaip taksonai, atpažinti iš nuotraukų tarp keturių sunkių apsinuodijimų atvejų su amatoksino klinikiniu vaizdu. Joje atvejų skaičius nėra paskirstytas tarp abiejų rūšių, nepateikta individuali dokumentacija, vaisiakūnių toksinų analizės ar duomenys, paneigiantys mišrų patiekalą. Ji neleidžia šiai rūšiai priskirti visų 25 atvejų, dviejų mirčių ar įrodyti amatoksino buvimo teisingai nustatytuose jos vaisiakūniuose. Paminėjimas nebuvo praleistas, tačiau jam nesuteikta didesnė priežastinė galia, nei dokumentuojama publikacijoje.
Apžvalgos būklė: Patikrintoje medžiagoje nerasta specifinės šios rūšies hemolizinų ar amatoksino analizės nei išsamios individualios klinikinės dokumentacijos, kuri išspręstų pirmiau nurodytus neatitikimus. Tai yra apžvalgos apribojimas, o ne toksinų ar tyrimų nebuvimo įrodymas. Įrašas valgomas po visiško apdorojimo pažymėtas kaip mokomosios kortelės autoriaus vertinimas. Jis nebuvo paverstas klinikiniu rezultatu ar mirtinai nuodingos kategorija.
Sidabro kaupimas ir kiti panaudojimai
Rūšies tyrimo rezultatas: Borovička ir kt. (2010) analizavo sidabro kompleksus A. submembranacea vaisiakūniuose naudodami dydžio atskyrimo chromatografiją, tiolio ligandų nustatymą ir elektroforezę. Visa perskaityta santrauka nurodo, kad beveik visas tirtas sidabras buvo ląstelių viduje, daugiausia 7 kDa kompleksuose ir mažesnėje 3,3 kDa frakcijoje; išskirtuose kompleksuose aptiktas pavienis maždaug 3 kDa tiolio peptidas. Tai prielaida dėl metalotioneino dalyvavimo, o ne visiškas mechanizmo nustatymas kiekviename egzemplioriuje.
Perskaitymo lygis ir apimtis: Perskaityta visa pirminio leidinio santrauka; negautas visas tekstas su lentelėmis, egzempliorių numeriais ir metodais. Intervalas 304–692 mg/kg santraukoje taikomas Vaginatae sekcijos Amanita spp., todėl jo ribos nebuvo priskirtos vienai rūšiai. Glutationo ir fitochelatinų nebuvimas taikomas tirtiems išskirtiems kompleksams, neteigiant jų biologinio nebuvimo visoje rūšyje. Osobovos ir kt. (2011) eksperimento su A. strobiliformis rezultatai čia nebuvo perkelti.
Pritaikymas ir potencialas: Tyrimas dokumentuoja metalo kaupimąsi ir surišimą. Jis nepatvirtina šios rūšies panaudojimo aplinkos valymui, vaistų gamybai, maisto papildams ar sidabro gavybai. Atskiros techninio, žolininkystės, gydomojo, dažymo ir prieskoninio pritaikymo paieškos patikrintoje apimtyje nepateikė pirminio šaltinio, patvirtinančio tokią praktiką. Tai nereiškia jos nebuvimo įrodymo. Trūkstamas pritaikymas nebuvo pakeistas kitų musmirių pritaikymu.
Šaltinių dokumentacija
Šaltinio nustatyti faktai: Tulloss prie Amanita submembranacea nurodo medžius Abies, Betula, Larix ir Picea, įskaitant Picea abies, Abies alba ir Larix decidua pavyzdžius. Jis atkreipia dėmesį, kad dalis kolekcijų iš Anglijos, Norvegijos ir Škotijos, anksčiau identifikuotų kaip A. submembranacea, pasirodė esančios A. reidiana. Tai yra šių kolekcijų identifikavimo išlyga; ji nepatvirtina jų buvimo kaip A. submembranacea sensu stricto.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Polskie okazy KRAM F-39947,F-50021,F-54314,F-54315,F-54316 z masywu Sarniej Skały; stanowisko Babiogórskiego PN 2018 i polskie rekordy GRej.
Nuskaitymo apimtis: Dokumentuotas stebėjimas.
Peržiūros data: 18.10.2026.
Apribojimai: Be savarankiško pakartotinio nustatymo ar genotipavimo. Rinkimo datos nenustato sezono ribų.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Zbiór z województwa małopolskiego oznaczony przez Błażeja Gierczyka.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 21.10.2026.
Apribojimai: Šaltinio nustatymas ir sąvokos apimtis išsaugoti. Nedeklaruotas naujas pavyzdžių tyrimas ar visų šaltinyje cituojamų publikacijų perskaitymas.
Parengimo apimtis
Reikalaujamos patikros yra suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas
- Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (Ag, vaisiakūnių preparatas, identifikuotas šaltinyje, ląstelės viduje). [7]
- Metalą rišančio ligando molekulinė masė
- Metalą rišančio ligando molekulinė masė: 3 kDa (Ag, tiolinis peptidas, numanoma tapatybė, hipotezė: metalotioneinas, sidabrą surišantis ligandas, šaltinyje nurodyta vertė). [7]
- Metalo komplekso molekulinė masė
- Metalo komplekso molekulinė masė: 7 kDa (Ag, metalo kompleksas, ląstelės viduje, pagrindinis komponentas, pagrindinė sidabro komplekso frakcija, šaltinyje nurodyta vertė). [7]
Metalo komplekso molekulinė masė: 3,3 kDa (Ag, metalo kompleksas, ląstelės viduje, mažesnės gausos komponentas, mažesnė sidabro komplekso frakcija, šaltinyje nurodyta vertė). [7]
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Vaisiakūniuose iš augaviečių su padidėjusiu metalų kiekiu tiriamas viduląstelinis sidabro surišimas ir sulaikymas; šis elementas daugiausia rišamas 7 kDa bei 3,3 kDa masės peptidiniuose kompleksuose, tikėtina, dalyvaujant metalotioninams.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Sekcijos Vaginatae musmirėse iš užterštų teritorijų buvo fiksuojamos sidabro koncentracijos, siekiančios 304–692 mg/kg.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Žalių šios grupės musmirių vartojimas sukelia hemolizinius apsinuodijimus, pasireiškiančius pykinimu, vėmimu, raudonųjų kraujo kūnelių irimu, krauju šlapime bei inkstų pažeidimo rizika.
Ekologiniai tyrimai
Šaltinių dokumentacija
Šaltinio nustatyti faktai: NDFF aprašo vienintelį Nyderlandų Amanita submembranacea radinį po skroblu alėjoje, maistinėmis medžiagomis turtingame dirvožemyje. Už Nyderlandų ribų nurodomos radavietės po spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, ypač rūgščiuose dirvožemiuose. Vienos Nyderlandų vietos aprašymas išlaikytas atskirai nuo platesnės ekologijos; radimas po skroblu netampa mikorizės su šiuo medžiu įrodymu nei bendru polinkiu į derlingus dirvožemius.
Buveinė ir paplitimas
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Lenkija | Mažosios Lenkijos vaivadija | VII–X |
|
Šaltiniai
- Société Mycologique du Dauphiné, Amanita submembranacea, opis i mikrofotografie R.G. (także [31])
- NDFF Verspreidingsatlas: Amanita submembranacea
- Tulloss, Amanita Studies: Amanita submembranacea
- WOJ-2003
- Borovička i in. 2010 — wyniki abstraktu, odczyt 2026-10-19
- Minister Środowiska, Dz.U. 2014 poz. 1408, rozporządzenie w sprawie ochrony gatunkowej grzybów
- Minister Zdrowia, Dz.U. 2026 poz. 258, tekst jednolity rozporządzenia dotyczącego grzybów dopuszczonych do obrotu
- Marek Snowarski/GRej:Amanita submembranacea
- src-kibby 2023 (także [33])
- NCBITaxonomy619305
- Borovička i in. 2010, Science of the Total Environment408:2733–2744, DOI 10.1016/j.scitotenv.2010.02.031; pełny abstrakt w EuropePMC (także [27])
- Chloé Greillet/ANSES 2018, Twice as many poisonings and serious cases due to mushrooms in 2017 as in 2016, Vigil’Anses6:1–3
- Marcel Bon 1975, protolog Amanitopsis submembranacea, Bull.Soc.linn.Lyon44(6): 176–179, DOI 10.3406/linly.1975.10188, s.176, OCR Persée
- Marcel Bon 1975, protolog Amanitopsis submembranacea, Bull.Soc.linn.Lyon44(6): 176–179, DOI 10.3406/linly.1975.10188, s.178, OCR Persée
- Marcel Bon 1975, protolog Amanitopsis submembranacea, Bull.Soc.linn.Lyon44(6): 176–179, DOI 10.3406/linly.1975.10188, s.179, OCR Persée
- Chachuła i in. 2019, Grzyby wielkoowocnikowe stwierdzone w2018r. w Babiogórskim PN, Przegląd Przyrodniczy30(3): 3–26
- Ekologia.pl, Muchomor brązowooliwkowy — atlas, nazwy zwyczajowe i sezon polski
- Marek Snowarski, Grzyby.pl/GRej, Amanita submembranacea, dane obserwacyjne i bibliografia
- Species Fungorum, rekord 308592, synonimia Amanita submembranacea
- Muchomor brązowooliwkowy — polskie wykazy ochrony i obrotu
- Université Lyon1, Champignons: Amanita submembranacea, karta dydaktyczna
- API ELI Sejmu — bieżący status Dz.U.2014poz.1408
- Anna Ronikier 2012, Fungi of the Sarnia Skała massif in the Tatra Mountains, Polish Botanical Studies28, s.12–13 i16–17
- API ELI Sejmu — bieżący status Dz.U.2026poz.258
- Varga i in. 2024, Phylogenetic and morphological studies reveal large diversity and three new species in Amanita sect.Vaginatae from Europe, Mycological Progress 23, article 38, DOI 10.1007/s11557-024-01974-0
- Wojewoda 2003, Checklist of Polish larger Basidiomycetes, s.50 (PDF52)