Nuodingas
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.





Kaštoninė žvynabudėlė (Lepiota castanea) – smulkus, mirtinai nuodingas pievagrybinių šeimos grybas. Kepurėlė yra 2–4 cm skersmens, sendama tampa plokščia su ryškiu gūbreliu. Jos paviršių dengia rūdžių spalvos arba kaštoninės rudos spalvos žvyneliai. Lakšteliai tankūs, balti ir laisvi. Plonas kotas turi netvarią žiedo zoną, o apatinėje dalyje – rusvus žvynelius. Vaisiakūniai dygsta nuo vasaros iki rudens lapuočių ir spygliuočių miškuose. Rūšis turi mirtinų, kepenis ardančių amatoksinų.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
- Grybienos virvelės vaisiakūnio pamate
- Grybienos virvelės vaisiakūnio pamate: yra.
- Grybienos spalva vaisiakūnio pamate
- Grybienos spalva vaisiakūnio pamate: baltas (rizomorfinės virvelės).
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- Kepurėlės forma: kūgiškas.
Kepurėlės forma: varpiškas.
Kepurėlės forma: išgaubtas.
Kepurėlės forma: plokščia. - Kepurėlės danga
- Kepurėlės danga: žvynuota.
Kepurėlės danga: plaušuota (kepurėlės centras). - Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: kaštoninis.
Kepurėlės spalva: baltas. - Krašto padėtis
- Krašto padėtis: užlinkęs į vidų.
- Krašto danga
- Krašto danga: pluoštinis.
- Apvalkalo liekanos krašte
- Apvalkalo liekanos krašte: su kabančiomis apdangalo liekanomis.
- Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 10–40 mm.
- Kepurėlės centras
- Kepurėlės centras: su ryškiu gūbreliu.
- Apvalkalo liekanų buvimas ant kepurėlės
- Apvalkalo liekanų buvimas ant kepurėlės: yra.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: lakšteliai.
Lakšteliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: laisvas nuo koto (lakšteliai).
- Bendras lakštelio profilis
- Bendras lakštelio profilis: pilvotas (lakšteliai).
- Himenoforo spalva
- Himenoforo spalva: baltas.
- Lakštelių spalva po pažeidimo
- Lakštelių spalva po pažeidimo: raudonas (lakšteliai).
- Lakštelių spalvos kitimo laikui bėgant kryptis
- Lakštelių spalvos kitimo laikui bėgant kryptis: raudonėjimas.
- Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara
- Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara: vientisi, lygiu kontūru.
- Lakštelių išsidėstymo tankis
- Lakštelių išsidėstymo tankis: nelabai tankūs.
Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę. - Lakštelių aukštis
- Lakštelių aukštis: 3 mm.
Kotas ir pamatas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
- Koto spalva
- Koto spalva: rausvai baltas.
- Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: dribsniuota.
Koto paviršiaus danga: žvynuota.
Koto paviršiaus danga: grūdėtas. - Koto vidus
- Koto vidus: tuščiaviduris.
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 20–60 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 1,8–6 mm.
Žiedas
- Žiedo buvimas
- Žiedo buvimas: yra.
Žiedo buvimas: yra. - Žiedo padėtis
- Žiedo padėtis: viršutinėje koto dalyje.
- Žiedo išliekamumas
- Žiedo išliekamumas: nykstantis.
Žiedo išliekamumas: nykstantis. - Žiedo paviršiaus danga
- Žiedo paviršiaus danga: dribsniuota (visas žiedas).
- Vaisiakūnio džiovinimo poveikis
- Vaisiakūnio džiovinimo poveikis: Spalva (pokytis išdžiovinus, tamsiai rudas, kepurėlė, spalvos apibūdinimas šaltinyje: “dark brown to dark (7F6–8)”).
- Žiedinės zonos buvimas
- Žiedinės zonos buvimas: yra.
Žiedinės zonos buvimas: yra. - Koto spalvos kitimo kryptis laikui bėgant
- Koto spalvos kitimo kryptis laikui bėgant: raudonėjimas.
- Dangos padėtis koto paviršiuje
- Dangos padėtis koto paviršiuje: žemiau žiedo zonos.
- Kokybinis koto skersmuo
- Kokybinis koto skersmuo: plonas.
- Koto stambumas
- Koto stambumas: lieknas.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: baltas.
- Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: silpnas.
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: saldokas, silpnas.
Minkštimo kvapas: silpnas.
Minkštimo kvapas: vaisių. - Minkštimo spalvos kitimo kryptis
- Minkštimo spalvos kitimo kryptis: raudonėjimas.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: spygliuočių miškas.
Buveinė: lapuočių miškas.
Buveinė: mišrus miškas.
Buveinė: parkas.
Buveinė: krūmynai. - Substratas
- Substratas: dirvožemis.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: mažomis grupėmis. - Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: dažnas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo rugsėjo iki lapkričio.
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
Valgomumas ir virtuvė
- Valgomumas
- Nuodingas
Teisė
- Apsauga
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos saugomų grybų rūšių sąrašą.
- Prekyba
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos grybų, kuriais leidžiama prekiauti, sąrašą.
Su kuo galima supainioti
FAQ
Ar kaštoninė žvynabudėlė yra valgomasis grybas?
Ne, kaštoninė žvynabudėlė yra mirtinai nuodingas grybas. Joje yra pavojingų amatoksinų, sukeliančių sunkius kepenų ir inkstų pažeidimus. Jos suvartojimas kelia pavojų gyvybei.
Kokius toksinus kaupia Lepiota castanea?
Ši rūšis turi amatoksinų (amanitinų) – tų pačių stiprių toksinų, kurių yra žaliojoje musmirėje. Jie nesuyra nei verdant, nei džiovinant.
Kaip atpažinti kaštoninę žvynabudėlę?
Ji pasižymi maža kepurėle (2–4 cm) su kaštoniškai rūdžių spalvos žvyneliais šviesiame fone, balkšvai kreminiais laisvais lakšteliais ir grakščiu kotu su tamsesniais žvyneliais apačioje.
Kokiose vietose ir kada galima ją sutikti?
Auga nuo vasaros iki rudens lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, taip pat parkuose bei krūmynuose. Labiausiai mėgsta derlingus, drėgnus, humusingus dirvožemius.
Su kokiais grybais galima ją supainioti?
Galima ją supainioti su kitomis smulkiomis žvynabudėlėmis (pvz., rusvarude žvynabudėle) arba jaunomis žvynabudėmis. Smulkių lakštelinių grybų rinkimas susijęs su mirtinu pavojumi.
Kokie yra apsinuodijimo kaštonine žvynabudėle simptomai?
Po ilgo slaptojo laikotarpio (6–24 valandų) prasideda stiprus vėmimas, vandeningas viduriavimas ir pilvo skausmai, po to seka tariamo pagerėjimo fazė ir ūminis kepenų nepakankamumas.
Ar terminis apdorojimas neutralizuoja jos toksinus?
Ne. Amatoksinai yra atsparūs aukštai temperatūrai, užšaldymui ir virškinimo fermentams. Joks virimas, kepimas ar marinavimas nepanaikina grybo nuodingųjų savybių.
Ką daryti įtarus, kad suvalgyta šio grybo?
Reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą arba vykti į ligoninę. Verta išsaugoti patiekalo likučius ar vėmimo mases mikologiniams tyrimams, kas palengvins diagnozę ir gydymą.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Lepiota castanea
- Inne nazwy krajowe
- czubajeczka kasztanowata
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: baltas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: kulkos formos. Sporos forma: cilindriškas. Sporos forma: cilindriškas. Sporos forma: cilindriškas.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 7–14 µm, plotis 3–5,5 µm.
- Sporos matmenys
- Ilgis 11,5 µm, plotis 4,5 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio derlingumas
- Dirvožemio derlingumas: derlingas.
- Humuso kiekis
- Humuso kiekis: humusinga.
- Krūmai aplinkoje
- Krūmai aplinkoje: Crataegus.
- Aplink augantys žolinio ardo augalai
- Aplink augantys žolinio ardo augalai: Urtica dioica.
- Mitybos būdas
- Mitybos būdas: saprotrofinis.
Istorija ir kultūra
Kaštoninę žvynabudėlę moksliškai 1881 metais aprašė prancūzų mikologas Narcisse Patouillard. Rūšies pavadinimas siejamas su charakteringu kepurėlės atspalviu, primenančiu prinokusius kaštonus. Dėl nedidelio dydžio ji neatliko jokio vaidmens tikėjimuose ar liaudies kultūroje, daugelį metų likdama mikologų lauko tyrimų objektu.
Valgomumas ir saugumas
Kaštoninė žvynabudėlė (Lepiota castanea) yra mirtinai nuodingas grybas. Jos sudėtyje yra stiprių citotoksinų iš amatoksinų (amanitinų) grupės, atsakingų, be kita ko, už mirtinus apsinuodijimus žalsvąja musmire.
Toksiškumas ir apsinuodijimo simptomai Šios rūšies suvartojimas sukelia citotoksinio (faloidinio) apsinuodijimo sindromą:
- Slaptasis laikotarpis: Pirmieji simptomai paprastai pasireiškia tik praėjus 6–24 valandoms po suvartojimo.
- Virškinamojo trakto fazė: Būdingas staigus, nesiliaujantis vėmimas, stiprūs pilvo skausmai ir gausus, vandeningas viduriavimas, sukeliantis sunkų organizmo skysčių netekimą bei elektrolitų pusiausvyros sutrikimus.
- Organų pažeidimo fazė: Po laikino, tariamo pagerėjimo prasideda ūminė kepenų ląstelių (hepatocitų) nekrozė bei inkstų pažeidimas, sukeliantis geltą, hemoraginę diatezę, kepeninę komą ir galiausiai mirtį.
Saugumo taisyklės
- Neatsparumas apdorojimui: Amatoksinai yra termostabilūs – virimas, kepimas, užšaldymas ar džiovinimas neneutralizuoja jų poveikio.
- Profilaktika: Griežtai nerekomenduojama rinkti ir vartoti jokių smulkių lakštelinių grybų iš Lepiota (žvynabudėlė) genties, kadangi daugelis jų turi mirtinas amatoksinų dozes ir be mikroskopinių tyrimų juos gali būti sunku patikimai atskirti.
- Veiksmai: Įtarus kaštoninės žvynabudėlės suvartojimą, būtina nedelsiant kreiptis į ligoninę ir informuoti toksikologijos centrą.
Buveinė ir paplitimas
Kaštoninė žvynabudėlė (Lepiota castanea) daugiausia aptinkama šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje, gausiai fiksuojama Vakarų ir Vidurio Europoje, taip pat Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Lenkijoje laikoma retu grybu, išsibarsčiusiu negausiose žemumų ir priekalnių radavietėse.
Tai antžeminis paklotės saprotrofas, susijęs su miško aplinka. Apsigyvena spygliuočių, lapuočių bei mišriuose miškuose. Aptinkamas, be kita ko, netoli pušų, eglių, ąžuolų ir bukų, taip pat senuose parkuose ir krūmynuose. Reikalauja humuso turtingo substrato; vaisiakūniai išauga miško paklotėje, ant nukritusių lapų ar spyglių, kartais tarp samanų bei ant drėgnos žemės pavėsingose vietose.
Vaisiakūnių formavimosi sezonas trunka nuo vėlyvos vasaros iki vėlyvo rudens, paprastai nuo rugpjūčio iki lapkričio.
Šaltiniai
- retained-5f04bce0f4749e89
- retained-65b5bc591aab49d5
- retained-d60ee97f851895c9
- Gierczyk B., Kujawa A., Szczepkowski A., Karasiński D. (2014). Materiały do poznania mykobioty Puszczy Białowieskiej; wpis Lepiota castanea, zbiory z2013r.
- Sysouphanthong i in. (2011). Lepiota (Agaricales) in northern Thailand – 1. L. section Stenosporae. Mycotaxon 117: 53–85. DOI: 10.5248/117.53.
Tyrėjas
Valgomumas ir virtuvė
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Valgomumas
- Nuodingas — źródło oznaczenia
Lange, C. (2008). Lepiota. W: Knudsen, H., Vesterholt, J. (red.), Funga Nordica: 538–548; gatunek na s.545. · Lange2008, druk545/PDF8: Very poisonous. To udokumentowana klasyfikacja autora klucza, nie dodatni wynik chemiczny. Badania2022/2024 i ich ograniczenia zachowano osobno; nie uznano gatunku za bezpieczny.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Lepiota castanea
Nazwa naukowa Lepiota castanea Quél. została wprowadzona do piśmiennictwa mykologicznego w 1881 roku przez francuskiego mykologa Luciena Quéleta. W taksonomii biologicznej gatunek należy do rodziny pieczarkowatych (Agaricaceae Chevall.), rzędu pieczarkowców (Agaricales) w klasie Agaricomycetes, co odnotowuje m.in. baza taksonomiczna NCBI (NCBI Taxonomy Browser, taxid 182868, przy czym sam rejestr NCBI wskazuje, że nie stanowi autorytatywnego źródła w sprawach nomenklatury.
Taksono apimtis ir atpažinimo ribos
Niemiecka Czerwona Lista zwraca uwagę na ujęcie systematyczne taksonu: operacyjnie do czasu pełnego rozstrzygnięcia metodami molekularnymi niemiecka ocena łączy pod nazwą Lepiota castanea również taksony Lepiota ignicolor, Lepiota ignipes oraz Lepiota rufidula. Ujęcie to stanowi specyfikę tamtejszego rejestru i nie oznacza tożsamości biologicznej wszystkich populacji europejskich.
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Lenkija: Aptikimo dažnumas: dažnas. [2]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Papėdgrūdžiai
Sagtelės
- Sagtys
- Sagtys: yra. [26]
Himenialinės cistidės
- Himenialinės cistidės viršūnės forma
- Himenialinės cistidės viršūnės forma: aštrus. [25]
Himenialinės cistidės viršūnės forma: suapvalintas. [25] - Himeninės cistidės ilgis
- Himeninės cistidės ilgis: 18–36 µm. [25]
Himeninės cistidės ilgis: 20–40 µm. [15] - Himeninės cistidės forma
- Himeninės cistidės forma: buožiškas. [25]
Himeninės cistidės forma: maišelio formos (dažnai). [25]
Himeninės cistidės forma: cilindriškas. [13]
Himeninės cistidės forma: buožiškas. [13]
Himeninės cistidės forma: maišelio formos. [15]
Himeninės cistidės forma: buožiškas. [15]
Himeninės cistidės forma: buožiškas (siauri). [25] - Nurodytos himeninės cistidės sienelės storis
- Nurodytos himeninės cistidės sienelės storis: plonasienis. [25]
- Himeninės cistidės plotis
- Himeninės cistidės plotis: 5–10 µm. [15]
Himeninės cistidės plotis: 5,5–12,5 µm. [25] - Pleurocistidžių buvimas
- Pleurocistidžių buvimas: nėra. [25]
Kiti laboratoriniai požymiai
Kepurėlės odelė
- Kepurėlės luobelės elementų ilgis
- Kepurėlės luobelės elementų ilgis: 40–375 µm. [25]
Kepurėlės luobelės elementų ilgis: 50–350 µm. [15] - Kepurėlės odelės elementų forma
- Kepurėlės odelės elementų forma: buožiškas (siauri). [25]
Kepurėlės odelės elementų forma: cilindriškas. [25] - Kepurėlės odelės elementų plotis
- Kepurėlės odelės elementų plotis: 6,5–35 µm. [25]
Kepurėlės odelės elementų plotis: 7–20 µm. [15] - Kepurėlės odelės elementų pločio profilis
- Kepurėlės odelės elementų pločio profilis: paplatėję (vidurinėje dalyje). [25]
Kepurėlės odelės elementų pločio profilis: susiaurėję (ties viršūne). [25]
Kepurėlės odelės elementų pločio profilis: susiaurėję (ties koto pamatu). [25] - Odelės pigmento spalva
- Odelės pigmento spalva: rudas. [25]
- Kepurėlės odelės sandara
- Kepurėlės odelės sandara: trichoderma. [25]
Kepurėlės odelės sandara: trichoderma. [13] - Kepurėlės odelės galinės ląstelės ilgis
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės ilgis: 90–140 µm. [13]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės plotis
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės plotis: 9–15 µm. [13]
Sporos
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis: 2,5 (vidurkis). [19]
- Bazidiosporos apendikso buvimas
- Bazidiosporos apendikso buvimas: yra. [25]
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [8]
- Sporų kongofilija
- Sporų kongofilija: teigiamas. [25]
- Sporų cianofilija
- Sporų cianofilija: teigiamas. [25]
- Sporos ilgis
- Sporos ilgis: 7–14 µm. [15]
Sporos ilgis: 11,5 µm (vidurkis). [25]
Sporos ilgis: 9–13 µm. [8]
Sporos ilgis: 9,5–13 µm. [25] - Sporų metachromazija
- Sporų metachromazija: neigiamas. [25]
- Kokybinis sporų atspaudo šviesumas
- Kokybinis sporų atspaudo šviesumas: šviesus. [6]
- Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 2,4–2,6. [25]
Sporos ilgio ir pločio santykis: 2,1–3,13. [8] - Sporų dekstrinoidinė reakcija
- Sporų dekstrinoidinė reakcija: dekstrinoidinė. [6]
- Sporos forma
- Sporos forma: kulkos formos. [6]
Sporos forma: cilindriškas. [8]
Sporos forma: cilindriškas. [25]
Sporos forma: cilindriškas. [25] - Pentiniška išauga sporos kontūre
- Pentiniška išauga sporos kontūre: yra. [8]
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. [6]
- Sporos kontūro nupjautumas
- Sporos kontūro nupjautumas: yra. [8]
- Sporos sienelės storis
- Sporos sienelės storis: storasienis (šiek tiek). [25]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Materiał: 75 zarodników z 2 prób, 2 kolekcje tajskie MFLU090106/MFLU090154, Sysouphanthong 2011.
Zakres odczytu: Pełny tekst.
Ograniczenia: Raportowana średnia Q=2,5; nie obliczono jej z ilorazu skrajnych granic długości i szerokości. Nie podano odchylenia standardowego.
[25]- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporų skaičius ant bazidės
- Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 4. [6] [25]
Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 2. [6] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Bazidės ilgis
- Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): 18–23 µm [25]
Materiał badania: Pesaro, Parco Miralfiore,14.11.2009, Exsic 2659 Erbario Maletti, leg.MalettiM./PaoliniA., det.MalettiM. Opis własnego okazu. 30 µm [13] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Bazidės plotis
- Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): 9–10 µm [25]
Materiał badania: Pesaro, Parco Miralfiore,14.11.2009, Exsic 2659 Erbario Maletti, leg.MalettiM./PaoliniA., det.MalettiM. Opis własnego okazu. 10 µm [13] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Himeninės cistidės ilgis
- Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): na ostrzu blaszki: 18–36 µm [25]
Materiał badania: Lange 2008, Funga Nordica, klucz do Lepiota, druk 545/PDF8, szerokie ujęcie L. castanea; nie jest to seria nowych własnych polskich pomiarów. na ostrzu blaszki: 20–40 µm [15] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Himeninės cistidės plotis
- Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): na ostrzu blaszki: 5,5–12,5 µm [25]
Materiał badania: Lange 2008, Funga Nordica, klucz do Lepiota, druk 545/PDF8, szerokie ujęcie L. castanea; nie jest to seria nowych własnych polskich pomiarów. na ostrzu blaszki: 5–10 µm [15] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Kepurėlės luobelės elementų ilgis
- Materiał badania: Lange 2008, Funga Nordica, klucz do Lepiota, druk 545/PDF8, szerokie ujęcie L. castanea; nie jest to seria nowych własnych polskich pomiarów. 50–350 µm [15]
Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): 40–375 µm [25] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Kepurėlės odelės elementų plotis
- Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): 6,5–35 µm [25]
Materiał badania: Lange 2008, Funga Nordica, klucz do Lepiota, druk 545/PDF8, szerokie ujęcie L. castanea; nie jest to seria nowych własnych polskich pomiarów. 7–20 µm [15] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgis
- Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): 9,5–13 µm [25]
9–13 µm [8]
Materiał badania: Lange 2008, Funga Nordica, klucz do Lepiota, druk 545/PDF8, szerokie ujęcie L. castanea; nie jest to seria nowych własnych polskich pomiarów. 7–14 µm [15]
Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): Średnia długość zarodnika w badanym materiale wynosi 11,5 mikrometra. [25] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgio ir pločio santykis
- Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): 2,4–2,6 [25]
2,1–3,13 [8] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos plotis
- Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): Średnia szerokość zarodnika w badanym materiale wynosi 4,5 mikrometra. [25]
Materiał badania: Lange 2008, Funga Nordica, klucz do Lepiota, druk 545/PDF8, szerokie ujęcie L. castanea; nie jest to seria nowych własnych polskich pomiarów. 3–5,5 µm [15]
4–5 µm [8]
Materiał badania: Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu. Materiał suszony (przygotowanie opisano w Metodach): 3,8–5,2 µm [25]
Metody i zapisy źródłowe — retained-5f04bce0f4749e89
Reakcja dekstrynoidalna zarodników — zapis źródłowy: „Source says dextrinoid; reagent, concentration, preparation and time not reported.” [6]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki pociskowate (lövedék alakú; regionalny tag kształtu)” [6]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki gładkie (sima spórák; regionalny tag powierzchni)” [6]
Metody i zapisy źródłowe — Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu.
Stan materiału: suszony.
Numer okazu: MFLU090106; MFLU090154.
Pochodzenie materiału: Doi Inthanon National Park, Chiang Mai, Thailand.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Źródłowa mikroskopia świetlna suszonego materiału, Olympus CX41 z tubusem rysunkowym; metody druk 55. Media: czerwień Kongo w amoniaku, woda lub KOH 2,5–10%. Nie przypisano pojedynczego medium wynikom, dla których autor nie podał go oddzielnie.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Metody druk55/PDF3 i wynik druk65/PDF13. Zachowano nazwę odczynnika; nie odtworzono niepodanego stężenia, czasu odczytu ani receptury. Barwienie: Congo red.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Metody druk55/PDF3 i wynik druk65/PDF13. Zachowano nazwę odczynnika; nie odtworzono niepodanego stężenia, czasu odczytu ani receptury. Barwienie: Cotton blue.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Metody druk55/PDF3 i wynik druk65/PDF13. Zachowano nazwę odczynnika; nie odtworzono niepodanego stężenia, czasu odczytu ani receptury. Barwienie: Cresyl blue.
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Druk 65: basidia 4-spored. Liczba na jednej podstawce, nie N próby.” [25]
Obecność wyrostka wnęki bazydiospory — zapis źródłowy: „Druk 65: long hilar appendage. Zachowano obecność, bez wymyślonego pomiaru ani mylenia z ostrogą podstawy.” [25]
Długość podstawki — zapis źródłowy: „Druk 65–66/PDF13–14: źródłowy zakres 18–23; ten sam materiał tajski. Szerokość elementów skórki nie jest szerokością jej całej warstwy.” [25]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „Druk 65: basidia ... clavate. Kształt podstawki, bez kwalifikatora z innego gatunku.” [25]
Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Druk 65–66/PDF13–14: źródłowy zakres 9–10; ten sam materiał tajski. Szerokość elementów skórki nie jest szerokością jej całej warstwy.” [25]
Płodność ostrza blaszek — zapis źródłowy: „Druk65/PDF13: Lamella edge sterile. Cecha płodności ostrza, nie makroskopowego obrysu lub całego hymenium.” [25]
Kształt szczytu cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk66/PDF14: cheilocystidia with acute or rounded apex. Osobne alternatywy szczytu tej samej źródłowej cheilocystydy.” [25]
Długość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk 65–66/PDF13–14: źródłowy zakres 18–36; ten sam materiał tajski. Szerokość elementów skórki nie jest szerokością jej całej warstwy.” [25]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk 66: cheilocystidia usually clavate to narrowly clavate, often utriform. Zapisano jawny podstawowy kształt clavate; określenie narrow i częstość pozostawiono w dokumentacji oczekującej rozszerzenia.” [25]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk 66: cheilocystidia usually clavate to narrowly clavate, often utriform. Zapisano jawny podstawowy kształt utriform; określenie narrow i częstość pozostawiono w dokumentacji oczekującej rozszerzenia.” [25]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk66/PDF14: narrowly clavate. Kształt clavate i odrębne narrow przypisane tylko tej wartości. Usually zachowano w źródle, bez zastąpienia kodem often.” [25]
Grubość ściany dokładnie określonej cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk66/PDF14: cheilocystidia ... thin-walled. Pojedynczy cel pochodzący od cheilocystydy, nie wspólna grupa cheilo-/pleurocystyd.” [25]
Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk 65–66/PDF13–14: źródłowy zakres 5.5–12.5; ten sam materiał tajski. Szerokość elementów skórki nie jest szerokością jej całej warstwy.” [25]
Długość elementów skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Druk66/PDF14: pileus covering elements40–375µm long; ogólne elementy skórki, nie komórki końcowe.” [25]
Kształt elementów skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Druk66/PDF14: narrowly clavate elements; osobny określnik szerokości kształtu.” [25]
Kształt elementów skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Druk66/PDF14: cylindrical elements; alternatywa nie przejmuje określenia narrow.” [25]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Druk 65–66/PDF13–14: źródłowy zakres 6.5–35; ten sam materiał tajski. Szerokość elementów skórki nie jest szerokością jej całej warstwy.” [25]
Profil szerokości elementów skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Druk66/PDF14: wider at middle and narrowing to apex and base. Położenia są osobnymi zapisami, nie fazami czasowymi.” [25]
Barwa pigmentu skórki — zapis źródłowy: „Druk66/PDF14: parietal brown pigment in pileus covering. Nie nadano inkrustacji ani położenia intracellular; medium obrazu tej barwy nieustalone.” [25]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Druk 66: pileus covering a trichoderm. Analogiczny opis pokrycia trzonu pozostaje oddzielny i nie jest drugim wynikiem skórki kapelusza.” [25]
Obecność pleurocystyd — zapis źródłowy: „Druk66/PDF14: Pleurocystidia absent. Jawny wynik, bez wnioskowania nieobecności innych cystyd.” [25]
Obecność ryzomorf — zapis źródłowy: „Druk 64: white rhizomorphs at base. Obserwacja makroskopowa przy podstawie trzonu, nie wynik badania mikoryzy ani mikroskopii świetlnej.” [25]
Kongofilia zarodników — zapis źródłowy: „Druk65: congophilous; metody55:Congo red.” [25]
Cyjanofilia zarodników — zapis źródłowy: „Druk65: cyanophilous; metody55:Cotton blue.” [25]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Druk 65–66/PDF13–14: źródłowy zakres 9.5–13; ten sam materiał tajski. Szerokość elementów skórki nie jest szerokością jej całej warstwy.” [25]
Metachromazja zarodników — zapis źródłowy: „Druk65: not metachromatic in Cresyl blue; to nie wynik ujemny innej reakcji barwnej.” [25]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Druk 65–66/PDF13–14: źródłowy zakres 2.4–2.6; ten sam materiał tajski. Szerokość elementów skórki nie jest szerokością jej całej warstwy.” [25]
Grubość ściany zarodnika — zapis źródłowy: „Druk65/PDF13: basidiospores slightly thick-walled; stopień slight dotyczy własnej grubościenności, nie innych właściwości zarodnika.” [25]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Druk 65–66/PDF13–14: źródłowy zakres 3.8–5.2; ten sam materiał tajski. Szerokość elementów skórki nie jest szerokością jej całej warstwy.” [25]
Organizacja pokrycia trzonu — zapis źródłowy: „Druk66/PDF14: stipe covering a trichoderm. Odrębny cel pokrycia trzonu, bez kopii jako drugiej skórki kapelusza.” [25]
Metody i zapisy źródłowe — Pesaro, Parco Miralfiore,14.11.2009, Exsic 2659 Erbario Maletti, leg.MalettiM./PaoliniA., det.MalettiM. Opis własnego okazu.
Numer okazu: Exsic2659 ErbarioMaletti.
Pochodzenie materiału: Pesaro, Italia.
Długość podstawki; Szerokość podstawki; Długość komórki końcowej skórki kapelusza; Szerokość komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Microscopia: cellule terminali 90–140×9–15 µm; basidi 30×10+4 µm. Zapisano tylko jednoznacznie nazwane osie właściwego elementu.” [13]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Cistidi cilindrici o clavati; położenie niepodane, bez przenoszenia na cheilocystydy.” [13]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Cuticola: tricoderma con cellule terminali ...; źródłowo rozpoznana organizacja.” [13]
Metody i zapisy źródłowe — Lange 2008, Funga Nordica, klucz do Lepiota, druk 545/PDF8, szerokie ujęcie L. castanea; nie jest to seria nowych własnych polskich pomiarów.
Pochodzenie materiału: Northern Europe, scope of Funga Nordica.
Długość cystydy hymenialnej; Szerokość cystydy hymenialnej; Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Druk 545/PDF8: sp 7–14×3–5,5 µm; cheilocystidia 20–40×5–10 µm. Zakres syntetycznego klucza w odrębnym kontekście, nie oryginalny pomiar polskiego okazu.” [15]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk 545/PDF8: cheilocystidia ... utriform to clavate; własny zakres klucza.” [15]
Długość elementów skórki kapelusza; Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Lange2008, druk545/PDF8: pileipellis elements50–350×7–20µm. Syntetyczny klucz, bez fikcyjnego N i bez zamiany na terminal cells.” [15]
Metody i zapisy źródłowe — retained-d60ee97f851895c9
Długość zarodnika; Iloraz długości i szerokości zarodnika; Kształt zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki cylindryczne, ostrogowate, ucięte, hialinowe, 9–13 × 4–5 µm, iloraz Q = 2,1–3,13” [8]
Ostrogowaty wyrostek w obrysie zarodnika — zapis źródłowy: „Spore...speronate; spurred, no inferred hilar anatomy.” [8]
Ścięcie obrysu zarodnika — zapis źródłowy: „Spore...tronche; truncated, no explicit end or orientation.” [8]
Metody i zapisy źródłowe — Dwa zbiory z Doi Inthanon, Chiang Mai, Tajlandia,1700 m: MFLU090106(20.06.2008) i MFLU090154(15.07.2008), oznaczone przez autorów jako L. castanea w szerokim ujęciu.
Stan materiału: suszony.
Numer okazu: MFLU090106; MFLU090154.
Pochodzenie materiału: Doi Inthanon National Park, Chiang Mai, Thailand.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Źródłowa mikroskopia świetlna suszonego materiału, Olympus CX41 z tubusem rysunkowym; metody druk 55. Media: czerwień Kongo w amoniaku, woda lub KOH 2,5–10%. Nie przypisano pojedynczego medium wynikom, dla których autor nie podał go oddzielnie.
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Sysouphanthong et al.2011,printed65/PDF13: basidiospores [75,2,2] in side view, avl × avw = 11.5 × 4.5 µm. This is the author-reported mean of the source material, not an additional range endpoint.” [25]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Sysouphanthong et al.2011,printed65/PDF13: in side view cylindrical.” [25]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Sysouphanthong et al.2011,printed65/PDF13: in frontal view oblong to cylindrical. Cylindrical is recorded here; oblong is preserved separately without inventing ellipsoid geometry.” [25]
Pavadinimas ir nustatymo ribos
Polska nazwa: Wojewoda zaproponował nazwę „czubajeczka kasztanowata” dla Lepiota castanea. Jest ona zgodna z nazwą główną rekordu. W przejrzanych niezależnych materiałach nie potwierdzono dodatkowej polskiej nazwy, którą można byłoby bez zastrzeżeń dopisać do rekordu.
Kompleks gatunków: Sysouphanthong i współautorzy opisują długozarodnikowe okazy oznaczone jako L. castanea, zaznaczając potrzebę połączenia morfologii i danych molekularnych dla ustalenia granic kompleksu. Przytaczają odmienne ujęcia L. rufidula, L. ignipes i L. ignicolor. Takich nazw nie potraktowano jako bezwarunkowo wymiennych. Tabela 1 zawiera holenderskie sekwencje L. castanea, nie nowe sekwencje dwóch opisanych tajskich okazów.
[29] [25]Medžiaga ir aprašymų palyginamumas
Tajlandia: Pierwotny opis obejmuje MFLU090106 z 20.06.2008 i MFLU090154 z 15.07.2008, z Doi Inthanon na wysokości 1700 m. Cechy makroskopowe notowano ze świeżego materiału; mikroskopię wykonywano na suszonych okazach. Media wymieniono w metodach zbiorczych, bez wskazania medium każdego pomiaru. Licznik [75,2,2] oznacza 75 zarodników w 2 próbach z 2 kolekcji i nie jest licznością badanych podstawek lub cystyd.
Włochy i klucz: Opis AMB Pesaro wskazuje okaz Exsic 2659 z 14.11.2009. Wymiary komórek końcowych skórki są tam podane wprost. Natomiast długie elementy opisane w pracy tajskiej nie zostały nazwane komórkami końcowymi i zachowano tę różnicę. Zakresy z Funga Nordica są syntezą klucza; nie przypisano im fikcyjnej liczby okazów ani polskiego pochodzenia.
[25] [13] [15]Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Materiał: Polskie stanowiska opisane u Wojewody 2003 i badany materiał Gierczyka i in. 2014 z Puszczy Białowieskiej.
Zakres odczytu: Fragmenty źródeł.
Odczytano fragment źródła; pełny tekst i metody nie zostały zweryfikowane.
Data przeglądu: 18.10.2026.
Ograniczenia: Polskie kolekcje oznaczono metodami taksonomicznymi podanymi przez autorów; przy tych wpisach nie ma molekularnego rozdzielenia całego kompleksu. Pojedyncze daty zbiorów 2013 nie ustanawiają pełnego sezonu.
[29] [16]Materiał: Opublikowany polski zbiór z województwa łódzkiego.
Zakres odczytu: Fragmenty źródeł.
Odczytano fragment źródła; pełny tekst i metody nie zostały zweryfikowane.
Data przeglądu: 21.10.2026.
Ograniczenia: Źródłowe oznaczenie i zakres pojęcia zachowano. Nie zadeklarowano nowego badania okazów ani odczytu wszystkich publikacji cytowanych przez źródło.
[3]Apžvalgos apimtis
Prieš užbaigiant įrašą reikia papildyti arba patikrinti.
- Paplitimo regionų paieška reikalauja suderinimo.
- Ankstesnių išvadų sąsajas reikia patikrinti iš naujo.
- Atsiradus naujų šaltinių reikia patikrinti peržiūros metu aptiktą informaciją.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Konkrečių amatoksinų aptikimas
- tyrime neaptikta: Konkrečių amatoksinų aptikimas: α-amanitinas, β-amanitinas, γ-amanitinas, amaninas. [12]
Amatoksinai ir falotoksinai: analizės rezultatai
Badanie 2022: Sarawi i współautorzy przebadali 48 niedawno zebranych okazów należących do 16 gatunków Lepiota. Zastosowali chromatografię z detektorem diodowym i spektrometrią mas (UHPLC-QTOF-MS/MS). W materiale oznaczonym jako L. castanea nie wykryto amatoksyn; wykryto je w innych badanych gatunkach, m.in. L. brunneoincarnata. Dostępny abstrakt nie podaje osobnego N, kraju pobrania ani granic wykrywalności dla L. castanea. Niemiecka afiliacja autorów nie ustala pochodzenia okazu; liczba 48 nie jest liczebnością próby tego jednego gatunku.
Badanie 2024: Yilmaz i współautorzy zbadali okazy z lasów regionów Stambułu i Kocaeli w Turcji metodami RP-HPLC-UV i LC-ESI-MS/MS. W analizowanych próbkach nie wykryli α-, β- i γ-amanityny, amaniny, fallacydyny ani falloidyny. Autorzy wskazują potrzebę badań materiałów z innych regionów. Odczytano abstrakt, który nie podaje liczby owocników ani dokładnych limitów wykrywalności i nie wystarcza do odtworzenia pełnego protokołu. Wynik dotyczy tych próbek i wymienionych analitów. Nie odczytano pełnych tabel, receptury przygotowania ani stężeń; nie ustalono osobnego N dla obu miejsc. Niewykrycie nie jest liczbowym wynikiem 0.
Granice wniosku: Niewykrycie wskazanych związków w konkretnych próbkach nie dowodzi bezpieczeństwa spożycia wszystkich populacji ani nie jest badaniem każdej możliwej szkodliwej substancji. Helsenorge odnotowuje niepewność co do amatoksyn L. castanea i zaleca traktowanie małych Lepiota jako ryzyka zatrucia. Klucz Funga Nordica klasyfikuje gatunek jako bardzo trujący; jest to ocena autorów opracowania, odrębna od analizy chemicznej.
[24] [17] [15]Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Wokół profilu chemicznego i toksykologicznego Lepiota castanea w ostatnich latach ujawnił się istotny konflikt naukowy pomiędzy historycznymi danymi toksykologii klinicznej a nowoczesnymi badaniami chromatograficznymi:
Choć obecność amatoksyn w konkretnych populacjach L. castanea jest kwestią otwartą, literatura toksykologiczna (Diaz 2018, Helsenorge klasyfikuje ryzyko związane z małymi czubajeczkami w ramach profilu zatrucia amatoksynowego:
Mechanizm biochemiczny toksyn: Amatoksyny (bicykliczne oktapeptydy) są silnymi inhibitorami eukariotycznej polimerazy II RNA. Wiążąc się z enzymem, hamują transkrypcję mRNA oraz syntezę białek komórkowych, co prowadzi do zahamowania syntezy białek i martwicy komórek wątroby.
Faza bezobjawowa (utajenia): trwa od 6 do 24 godzin od spożycia grzyba (długi okres latencji).
Faza żołądkowo-jelitowa: nagłe pojawienie się nudności, gwałtownych wymiotów, kurczowych bólów brzucha oraz obfitej, wodnistej biegunki, prowadzących do skrajnego odwodnienia i zaburzeń elektrolitowych.
Faza pozornej poprawy: przejściowe, krótkotrwałe ustąpienie objawów żołądkowo-jelitowych.
Faza uszkodzenia narządowego: w ciągu 2 do 6 dni mogą narastać uszkodzenia wątroby i ewentualnie nerek. Ciężkie zatrucie może prowadzić do zaburzeń krzepnięcia, niewydolności narządowej i zgonu; przy niewydolności wątroby może być konieczna transplantacja.
Powyższy obraz toksykologiczny odnosi się do ogólnego działania amatoksyn i historycznych doniesień medycznych; nie został on bezpośrednio wykazany eksperymentalnie na każdej populacji L. castanea.
Klinikiniai pranešimai ir citavimo grandinė
Przegląd a opis przypadku: Przegląd Diaz 2018 wymienia L. castanea wśród Lepiota wiązanych ze zgonami i podpiera zbiorcze zdanie odsyłaczami 15–19. Nie jest to pięć niezależnych opisów zatrucia tym konkretnym gatunkiem. W bibliografii znajdują się również prace dotyczące L. helveola, L. brunneoincarnata, L. brunneolilacea i L. subincarnata.
Odczytana podstawa: Osiągnięto abstrakt pracy Paydas 1990, cytowanej przez Diaz jako pozycja 18. Opisano w nim 27 chorych i 14 zgonów z niewydolności wątroby po zatruciu grzybami określonymi zbiorczo jako Lepiota. Dostępny abstrakt jest ucięty i nie pozwala przypisać tych zgonów L. castanea, sprawdzić okazów dowodowych ani ocenić gatunkowego związku przyczynowego. Pełny tekst pozostaje nieodczytany; w tym miejscu kończy się zweryfikowana droga.
[9] [23]Nekulinarinio naudojimo apžvalga
Zakres poszukiwań: Sprawdzono publikacje i wyszukiwania dotyczące aktywności biologicznej, zastosowań leczniczych, tradycyjnych, technicznych, barwierskich i uprawy tego gatunku. Nie znaleziono w sprawdzonym materiale potwierdzonego zastosowania, które można przypisać L. castanea. To wynik tego przeglądu, nie dowód, że żadne zastosowanie nigdy nie istniało.
Weryfikacja trafienia: W pracy o grzybach rezerwatu Shikahogh zestawienie właściwości leczniczych dotyczy wielu gatunków. Wiersz L. castanea nie zawiera potwierdzonej aktywności leczniczej. Wymienionych przy innych grzybach działań przeciwwirusowych lub przeciwbakteryjnych nie przypisano temu gatunkowi.
[14] [24]Ekologiniai tyrimai
Lenkijos radavietės ir vaisiakūnių susidarymas
Występowanie: Krytyczny wykaz Wojewody zawiera polskie stanowiska. Gierczyk i współautorzy podają kolejne badane zbiory z Puszczy Białowieskiej z 2013 r., z identyfikatorami BG/BGF, siedliskami i datami. Potwierdza to występowanie w Polsce w ujęciu taksonomicznym autorów. Nie oznacza molekularnego rozdzielenia całego kompleksu.
Sezon: Dla Polski zachowano wrzesień–listopad podany przez Wojewodę. Wrześniowe daty pojedynczych kolekcji z 2013 r. są obserwacjami, nie nowym pełnym sezonem. Dat zbiorów tajskich ani północnoeuropejskiej „jesieni” nie użyto jako zamiennika polskich miesięcy.
[29] [16] [25]Buveinė ir paplitimas
Buveinė, regionas ir sezonas
Lepiota castanea jest naziemnym grzybem saprotroficznym. Występuje zarówno w lasach liściastych, jak i iglastych oraz w zadrzewieniach parkowych.
Węgry: W węgierskim rejestrze obserwacji Fungexpo (Fungexpo HU odnotowano opisowy okres występowania „lato, jesień” (summer, autumn) oraz pięć datowanych stanowisk terenowych: 2019-11-24 (Doroske-Öreghegy), 2020-10-03 (Doroske-Öreghegy), 2024-10-12 (Porpác), 2024-10-13 (Vendvidék-Apátistvánfalva) oraz 2025-10-15 (Nagymizdó). Pojedyncze obserwacje nie wyznaczają regularnego kalendarza rocznego. Portal ten charakteryzuje także ekologię gatunku na Węgrzech jako naziemny tryb saprotroficzny (saprotrof), wskazując występowanie w siedliskach zaburzonych, lasach iglastych, liściastych, mieszanych oraz w parkach, na glebie i żyznej glebie.
Niemcy: W ocenie Federalnej Agencji Ochrony Przyrody (BfN / Rote-Liste-Zentrum 2016 gatunek w szerokim ujęciu taksonomicznym określono jako pospolity (common) i zaklasyfikowano do kategorii Least Concern. Ocena ta dotyczy wyłącznie obszaru Niemiec i nie może być ekstrapolowana na status rzadkości w Polsce.
Ameryka Północna: Fotografia dokumentacyjna w Wikimedia Commons (File: Lepiota castanea 70848.jpg została wykonana przez Ryane'a Snowa w Caspar (hrabstwo Mendocino, Kalifornia, USA) z datą opisu 20.12.2009 r. (w metadanych EXIF: 19.12.2009 r.). Data ta odnosi się do konkretnego zapisu fotograficznego i nie dowodzi odmiennego cyklu fenologicznego w Polsce.
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Owocnikowanie | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Lenkija | Lodzės vaivadija | IX–XI |
|
Šaltiniai
- BMS 2026
- grzyby.pl, Lepiota castanea Quél. (species page) (także [3])
- retained-5f04bce0f4749e89
- retained-d60ee97f851895c9
- src-diaz-2018
- Wojewoda, W. (2003). Checklist of Polish larger Basidiomycetes. Wpis Lepiota castanea, s.399 (PDF401). (także [29])
- Yilmaz i in. (2024), L. castanea z Turcji: wyniki oznaczenia fallotoksyn; odczytany abstrakt PMID38670498. (także [20])
- AMB Pesaro, Maletti M., Paolini A. Lepiota castanea. Pesaro, 14.11.2009, Exsic2659 Erbario Maletti.
- Nanagulyan i in. (2021). Useful and harmful properties of agaricoid basidiomycetes of Shikahogh State Reserve. Proceedings YSU 55(3): 266–275. DOI:10.46991/PYSU:B/2021.55.3.266.
- Lange, C. (2008). Lepiota. W: Knudsen, H., Vesterholt, J. (red.), Funga Nordica: 538–548; gatunek na s.545.
- Gierczyk B., Kujawa A., Szczepkowski A., Karasiński D. (2014). Materiały do poznania mykobioty Puszczy Białowieskiej; wpis Lepiota castanea, zbiory z2013r.
- Giftinformasjonen / Helsenorge (aktualizacja 12.06.2024). Kastanjeparasollsopp kan være en svært giftig sopp.
- Czubajeczka kasztanowata — polskie stanowiska i źródłowa średnia Q zarodników, z odrębnymi kontekstami.
- ELI, metryka Dz.U. 2014 poz. 1408; sprawdzony status aktu 18.10.2026.
- Rozporządzenie Ministra Środowiska z9.10.2014r. w sprawie ochrony gatunkowej grzybów. Dz.U. 2014 poz. 1408, załączniki1–2.
- Paydas i in. (1990). Poisoning due to amatoxin-containing Lepiota species. BrJClinPract44(11): 450–453. PMID2282295. Oryginalny abstrakt, ucięty przez indeks na250słowach.
- Sarawi i in. (2022), PMID34965486, DOI 10.1016/j.phytochem.2021.113069; Yilmaz i in. (2024), PMID38670498, DOI 10.1016/j.toxicon.2024.107736. Oryginalne abstrakty PubMed XML.
- Sysouphanthong i in. (2011). Lepiota (Agaricales) in northern Thailand – 1. L. section Stenosporae. Mycotaxon 117: 53–85. DOI: 10.5248/117.53.
- Sprzążki w badanych tkankach L. castanea — dokładny zakres wyniku Sysouphanthong i in. (2011).
- ELI, metryka Dz.U. 2026 poz. 258; sprawdzony status aktu 18.10.2026.
- Tekst jednolity rozporządzenia o grzybach dopuszczonych do obrotu. Dz.U. 2026 poz. 258, ogłoszony 3.03.2026, załącznik1.