Pereiti prie turinio
JakiToGrzyb

Lepiota castanea

Lepiota castanea

Nuodingas
Nuodingas

Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.

Kaštoninė žvynabudėlė (Lepiota castanea) – smulkus, mirtinai nuodingas pievagrybinių šeimos grybas. Kepurėlė yra 2–4 cm skersmens, sendama tampa plokščia su ryškiu gūbreliu. Jos paviršių dengia rūdžių spalvos arba kaštoninės rudos spalvos žvyneliai. Lakšteliai tankūs, balti ir laisvi. Plonas kotas turi netvarią žiedo zoną, o apatinėje dalyje – rusvus žvynelius. Vaisiakūniai dygsta nuo vasaros iki rudens lapuočių ir spygliuočių miškuose. Rūšis turi mirtinų, kepenis ardančių amatoksinų.

Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.

Grybautojas

Vaisiakūnio sandara

Vaisiakūnio sandaros tipas
Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Grybienos virvelės vaisiakūnio pamate
Grybienos virvelės vaisiakūnio pamate: yra.
Grybienos spalva vaisiakūnio pamate
Grybienos spalva vaisiakūnio pamate: baltas (rizomorfinės virvelės).

Kepurėlė

Kepurėlės forma
Kepurėlės forma: kūgiškas.
Kepurėlės forma: varpiškas.
Kepurėlės forma: išgaubtas.
Kepurėlės forma: plokščia.
Kepurėlės danga
Kepurėlės danga: žvynuota.
Kepurėlės danga: plaušuota (kepurėlės centras).
Kepurėlės spalva
Kepurėlės spalva: kaštoninis.
Kepurėlės spalva: baltas.
Krašto padėtis
Krašto padėtis: užlinkęs į vidų.
Krašto danga
Krašto danga: pluoštinis.
Apvalkalo liekanos krašte
Apvalkalo liekanos krašte: su kabančiomis apdangalo liekanomis.
Kepurėlės skersmuo
Kepurėlės skersmuo – 10–40 mm.
Kepurėlės centras
Kepurėlės centras: su ryškiu gūbreliu.
Apvalkalo liekanų buvimas ant kepurėlės
Apvalkalo liekanų buvimas ant kepurėlės: yra.

Kepurėlės apačia

Himenoforo tipas
Himenoforo tipas: lakšteliai.

Lakšteliai prie koto

Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: laisvas nuo koto (lakšteliai).
Bendras lakštelio profilis
Bendras lakštelio profilis: pilvotas (lakšteliai).
Himenoforo spalva
Himenoforo spalva: baltas.
Lakštelių spalva po pažeidimo
Lakštelių spalva po pažeidimo: raudonas (lakšteliai).
Lakštelių spalvos kitimo laikui bėgant kryptis
Lakštelių spalvos kitimo laikui bėgant kryptis: raudonėjimas.
Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara
Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara: vientisi, lygiu kontūru.
Lakštelių išsidėstymo tankis
Lakštelių išsidėstymo tankis: nelabai tankūs.
Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
Lakštelių aukštis
Lakštelių aukštis: 3 mm.

Kotas ir pamatas

Koto forma
Koto forma: cilindriškas.
Koto spalva
Koto spalva: rausvai baltas.
Koto paviršiaus danga
Koto paviršiaus danga: dribsniuota.
Koto paviršiaus danga: žvynuota.
Koto paviršiaus danga: grūdėtas.
Koto vidus
Koto vidus: tuščiaviduris.
Koto ilgis
Koto ilgis: 20–60 mm.
Koto skersmuo
Koto skersmuo: 1,8–6 mm.

Žiedas

Žiedo buvimas
Žiedo buvimas: yra.
Žiedo buvimas: yra.
Žiedo padėtis
Žiedo padėtis: viršutinėje koto dalyje.
Žiedo išliekamumas
Žiedo išliekamumas: nykstantis.
Žiedo išliekamumas: nykstantis.
Žiedo paviršiaus danga
Žiedo paviršiaus danga: dribsniuota (visas žiedas).
Vaisiakūnio džiovinimo poveikis
Vaisiakūnio džiovinimo poveikis: Spalva (pokytis išdžiovinus, tamsiai rudas, kepurėlė, spalvos apibūdinimas šaltinyje: “dark brown to dark (7F6–8)”).
Žiedinės zonos buvimas
Žiedinės zonos buvimas: yra.
Žiedinės zonos buvimas: yra.
Koto spalvos kitimo kryptis laikui bėgant
Koto spalvos kitimo kryptis laikui bėgant: raudonėjimas.
Dangos padėtis koto paviršiuje
Dangos padėtis koto paviršiuje: žemiau žiedo zonos.
Kokybinis koto skersmuo
Kokybinis koto skersmuo: plonas.
Koto stambumas
Koto stambumas: lieknas.

Trama

Minkštimo spalva
Minkštimo spalva: baltas.
Minkštimo skonis
Minkštimo skonis: silpnas.
Minkštimo kvapas
Minkštimo kvapas: saldokas, silpnas.
Minkštimo kvapas: silpnas.
Minkštimo kvapas: vaisių.
Minkštimo spalvos kitimo kryptis
Minkštimo spalvos kitimo kryptis: raudonėjimas.

Kur ir kada auga

Buveinė
Buveinė: spygliuočių miškas.
Buveinė: lapuočių miškas.
Buveinė: mišrus miškas.
Buveinė: parkas.
Buveinė: krūmynai.
Substratas
Substratas: dirvožemis.
Vaisiakūnių augimo pobūdis
Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: mažomis grupėmis.
Aptikimo dažnumas
Aptikimo dažnumas: dažnas.
Derėjimo laikotarpis
Vaisiakūniai pasirodo nuo rugsėjo iki lapkričio.
Paplitimo sritis
Paplitimo sritis: patvirtinta.

Valgomumas ir virtuvė

Valgomumas
Nuodingas

Teisė

Apsauga
Rūšis neįtraukta į Lenkijos saugomų grybų rūšių sąrašą.
Prekyba
Rūšis neįtraukta į Lenkijos grybų, kuriais leidžiama prekiauti, sąrašą.

Su kuo galima supainioti

FAQ

Ar kaštoninė žvynabudėlė yra valgomasis grybas?

Ne, kaštoninė žvynabudėlė yra mirtinai nuodingas grybas. Joje yra pavojingų amatoksinų, sukeliančių sunkius kepenų ir inkstų pažeidimus. Jos suvartojimas kelia pavojų gyvybei.

Kokius toksinus kaupia Lepiota castanea?

Ši rūšis turi amatoksinų (amanitinų) – tų pačių stiprių toksinų, kurių yra žaliojoje musmirėje. Jie nesuyra nei verdant, nei džiovinant.

Kaip atpažinti kaštoninę žvynabudėlę?

Ji pasižymi maža kepurėle (2–4 cm) su kaštoniškai rūdžių spalvos žvyneliais šviesiame fone, balkšvai kreminiais laisvais lakšteliais ir grakščiu kotu su tamsesniais žvyneliais apačioje.

Kokiose vietose ir kada galima ją sutikti?

Auga nuo vasaros iki rudens lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, taip pat parkuose bei krūmynuose. Labiausiai mėgsta derlingus, drėgnus, humusingus dirvožemius.

Su kokiais grybais galima ją supainioti?

Galima ją supainioti su kitomis smulkiomis žvynabudėlėmis (pvz., rusvarude žvynabudėle) arba jaunomis žvynabudėmis. Smulkių lakštelinių grybų rinkimas susijęs su mirtinu pavojumi.

Kokie yra apsinuodijimo kaštonine žvynabudėle simptomai?

Po ilgo slaptojo laikotarpio (6–24 valandų) prasideda stiprus vėmimas, vandeningas viduriavimas ir pilvo skausmai, po to seka tariamo pagerėjimo fazė ir ūminis kepenų nepakankamumas.

Ar terminis apdorojimas neutralizuoja jos toksinus?

Ne. Amatoksinai yra atsparūs aukštai temperatūrai, užšaldymui ir virškinimo fermentams. Joks virimas, kepimas ar marinavimas nepanaikina grybo nuodingųjų savybių.

Ką daryti įtarus, kad suvalgyta šio grybo?

Reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą arba vykti į ligoninę. Verta išsaugoti patiekalo likučius ar vėmimo mases mikologiniams tyrimams, kas palengvins diagnozę ir gydymą.