Valgomas
Reikalauja apdorojimo
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.










Tikrasis dyglutis (Hydnum repandum) – vertingas, lengvai atpažįstamas valgomasis grybas, priklausantis dygliutinių šeimai. Vietoj įprastų lakštelių ar vamzdelių jo kepurėlės apačioje formuojasi trapūs, minkšti dygliai. Šis grybas vertinamas dėl tvirtos tekstūros ir specifinio, šiek tiek aštroko riešutų poskonio. Dėl simbiozės su miško medžiais jis aptinkamas įvairiuose vidutinių platumų miškuose, kur rudeniop neretai auga gausiomis grupėmis ar raganų ratais.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė.
Vaisiakūnio sandaros tipas: kotas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: išgaubtas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: plokščia.
Kepurėlės forma: įdubęs. - Kepurėlės paviršius
- Kepurėlės paviršius: sausas.
- Kepurėlės paviršiaus reljefas
- Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
Kepurėlės paviršiaus reljefas: duobėta. - Kepurėlės danga
- jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės danga: zomšinis.
senų vaisiakūnių: Kepurėlės danga: žvynuota.
Kepurėlės danga: plikas. - Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: kreminis.
Kepurėlės spalva: gelsvai oranžinė.
Kepurėlės spalva: smėlio spalvos.
Kepurėlės spalva: balsva.
Kepurėlės spalva: oranžinė (šviesus atspalvis).
Kepurėlės spalva: oranžiškai ochrinė.
Kepurėlės spalva: oranžinė. - Krašto padėtis
- jaunų vaisiakūnių: Krašto padėtis: užsirietęs į vidų.
Krašto padėtis: užlinkęs į vidų. - Kepurėlės krašto kontūras
- senų vaisiakūnių: Kepurėlės krašto kontūras: banguotas.
senų vaisiakūnių: Kepurėlės krašto kontūras: skiautėtas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės krašto kontūras: banguotas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės krašto kontūras: skiautėtas. - Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – iki 150 mm.
- Kepurėlės centras
- Kepurėlės centras: Įdubęs.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: dygliukai.
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (dygliukai).
- Himenoforo nuaugimas kotu
- Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs kotu (dygliukai).
- Himenoforo spalva
- Himenoforo spalva: kreminis.
Himenoforo spalva: gelsvai oranžinė.
Himenoforo spalva: oranžinis (šviesus atspalvis).
Kotas ir pagrindas
- Koto padėtis
- Koto padėtis: ne centre.
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas (netaisyklingas kontūras).
Koto forma: buožiškas (šiek tiek). - Koto spalva
- Koto spalva: balsva.
Koto spalva: kreminis.
Koto spalva: baltas.
Koto spalva: šviesiai rudas. - Koto paviršiaus reljefas
- Koto paviršiaus reljefas: lygus.
- Koto vidus
- Koto vidus: pilnaviduris.
- Koto paviršiaus spalva po pažeidimo
- Koto paviršiaus spalva po pažeidimo: ochriškai rudas (koto paviršius).
Koto paviršiaus spalva po pažeidimo: spalva nesikeičia (koto paviršius). - Koto ilgis
- Koto ilgis: iki 70 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: iki 40 mm.
viršutinėje koto dalyje: Koto skersmuo: 7–14 mm. - Koto paviršiaus drėgnumas
- Koto paviršiaus drėgnumas: sausas.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: baltas.
Minkštimo spalva: gelsvas.
Minkštimo spalva: balsva. - Minkštimo standumas
- Minkštimo standumas: standus.
- Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: rūgštus, silpnas.
senų vaisiakūnių: Minkštimo skonis: kartus.
senų vaisiakūnių: Minkštimo skonis: aštrus, silpnas.
senų vaisiakūnių: Minkštimo skonis: rūgštus.
Minkštimo skonis: saldus. - Pažeisto minkštimo spalva
- Pažeisto minkštimo spalva: spalva nesikeičia.
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis.
Minkštimo kvapas: saldokas, neišsiskiriantis. - Minkštimo skonio pobūdis
- Minkštimo skonio pobūdis: švelnus.
- Tramos skonio išskirtinumas
- Tramos skonio išskirtinumas: neišsiskiriantis.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: lapuočių miškas.
Buveinė: spygliuočių miškas.
Buveinė: mišrus miškas. - Substratas
- Substratas: dirvožemis.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: grupėmis.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: eilėmis.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: žiedais.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: suaugę vaisiakūniai. - Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: labai dažnas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo liepos iki lapkričio.
- Paplitimo sritis
- Potwierdzono występowanie w Polsce.
Valgomumas ir kulinarija
- Valgomumas
- Valgomas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Teisė
- Apsauga
- Lenkijoje rūšiai netaikoma rūšinė apsauga.
- Prekyba
- Lenkijoje rūšimi leidžiama prekiauti ir iš jos gaminti grybų produktus.
Su kuo galima supainioti
Cantharellus cibarius
Svarbiausi skirtumai
Raukšlėtasis dyglutis (Hydnum repandum) iš viršaus gali priminti voveraitę, tačiau po kepurėle turi aiškius, tankius, trapius dygliukus vietoje nuaugančių klosčių.
Valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius), paprastai vadinama voveraite, spalva bei mėsinga vaisiakūnio struktūra gali priminti raukšlėtąjį dyglutį ir neretai auga tose pačiose vietose. Skiriasi kepurėlės apačios sandara: voveraitė turi raukšles ir storas, šakotas klostes, tuo tarpu dyglutis turi aiškius, trapius dygliukus.
Hydnum rufescens
Svarbiausi skirtumai
Rausvėjantysis dygliagrybis (Hydnum rufescens) pasižymi intensyvesne, oranžiškai ruda spalva ir lieknesniu kotu. Literatūroje esama nesutapimų dėl himenoforo tvirtinimosi būdo: Snowarskis bei ČMS atlasas nurodo, kad rausvėjančiojo dygliagrybio dygliukai nenuauga kotu, tuo tarpu Zarzyńskis nurodo priešingą požymį – stipresnį dygliukų nuaugimą nei pas raukšlėtąjį dygliagrybį. Taigi pats dygliukų nuaugimas ne visose sampratose yra vienareikšmis atskyrimo kriterijus.
Raukšlėtasis dygliagrybis (Hydnum repandum) paprastai skiriasi didesniais ir šviesesniais vaisiakūniais, stambesniu kotu, tolygiai pereinančiu į kepurėlę, bei ryškiau kotu nuaugančiais dygliukais. AMINT duomenimis, H. repandum vaisiakūniai dažnai suauga tarpusavyje, kas pas H. rufescens pasitaiko retai. Skirtingas dygliukų nuaugimo laipsnio aprašymas Zarzyńskio leidinyje išlieka pavieniu neatitikimu.
Sarcodon imbricatus
Svarbiausi skirtumai
Žvynuotoji dygiažuvė (Sarcodon imbricatus) užaugina pastebimai didesnius vaisiakūnius, tamsios, pilkai rudos spalvos, skrybėlės paviršiuje padengtus dideliais, atsikišusiais žvynais. Nors liaudiškas pavadinimas „sarniak“ šnekamojoje kalboje kartais vartojamas paprastojo dyglutinio atžvilgiu, tai yra du atskiri taksonai.
FAQ
Kur dažniausiai auga tikrasis dyglutis?
Šis grybas auga spygliuočių ir mišriuose miškuose, dažniausiai po eglėmis, pušimis ar ąžuolais, ant samanotos ir spyglių nuokritomis padengtos žemės.
Kuriuo metų laiku galima rasti šių grybų?
Vaisiakūniai dygsta nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens, dažniausiai nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio, iki pat pirmųjų didesnių šalnų.
Ar tikrasis dyglutis yra valgomas?
Taip, tai geras valgomasis grybas, pasižymintis tvirta tekstūra, tačiau maistui rekomenduojama rinkti jaunesnius vaisiakūnius.
Kodėl prieš vartojimą šiuos grybus būtina termiškai apdoroti?
Žali grybai gali sutrikdyti virškinimą, o terminis apdorojimas pašalina toksines medžiagas ir sušvelnina kartumą.
Kaip sumažinti senesnių dyglučių kartumą?
Kartumui sumažinti rekomenduojama nupjauti po kepurėle esančius dygliukus ir grybus trumpai apvirti pasūdytame vandenyje, nupilant nuovirą.
Kokiose šalyse šis grybas yra labiausiai vertinamas kulinarijoje?
Tikrasis dyglutis itin vertinamas Prancūzijoje ir Italijoje, kur parduodamas turgavietėse ir tiekiamas gurmaniškuose restoranuose.
Kodėl prancūzai šį grybą vadina „avies koja“?
Liaudiškas pavadinimas „pied-de-mouton“ kilo dėl šviesios, kreminės kepurėlės spalvos ir jos pūkuotos, minkštos išvaizdos.
Kas ir kada pirmasis moksliškai aprašė šią rūšį?
Rūšį 1753 metais aprašė švedų gamtininkas Karlas Linėjus savo fundamentaliame veikale „Species Plantarum“.
Kam šis grybas naudojamas tekstilės amatuose?
Jis naudojamas vilnai ir šilkui dažyti: priklausomai nuo kandiko, suteikia gelsvus, gelsvai oranžinius ar prislopintus rusvus atspalvius.
Kaip šis grybas pritaikomas gamtotyros edukacijoje?
Jis tarnauja kaip demonstracinė priemonė mokymuose, iliustruojanti dygliuotą himenoforą vietoje įprastų lakštelių ar vamzdelių.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Galiojantis nacionalinis pavadinimas
- Kolczak obłączasty
- Galiojantis taksonominis pavadinimas
- Hydnum repandum
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: baltas.
- Sporų atspaudo atspalvis
- Sporų atspaudo atspalvis: blyškiai kreminis.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: rutuliškas. Sporos forma: kiaušiniškas (platus). Sporos forma: kiaušiniškas (platus). Sporos forma: rutuliškas (beveik). Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: plačiai elipsoidiškas. Sporos forma: beveik rutuliškas.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 6–9 µm, plotis 5–7,5 µm.
- Sporos matmenys
- Ilgis 7,8 µm, plotis 6,8 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio reakcija
- Dirvožemio reakcija: šarminis.
- Dirvožemio granuliometrinė sudėtis
- Dirvožemio granuliometrinė sudėtis: molinga.
- Dirvožemio kalkingumas
- Dirvožemio kalkingumas: kalkingas.
- Mikorizės partneriai
- Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Picea (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Fagus (bendras partnerių sąrašas). - Mitybos būdas
- Mitybos būdas: ektomikorizinis.
Nekulinarinis panaudojimas
Pagrindinis dokumentuotas tikrojo dyglučio nekulinarinis pritaikymas yra natūralus tekstilės pluoštų, ypač vilnos ir šilko, dažymas tradicinėje amatininkystėje. Grybų entuziastai ir amatininkai naudoja džiovintus arba šviežius vaisiakūnius dažymo vonioms ruošti. Priklausomai nuo naudojamų fiksavimo priedų (kandikų), tokių kaip alūnas ar geležies druskos, išgaunama švelni žemės spalvų paletė: nuo šviesiai gelsvos ir smėlio iki gelsvai oranžinių bei prislopintų rusvų atspalvių. Ši natūralaus dažymo technika yra populiari tarp skandinavų ir Šiaurės Amerikos tekstilės kūrėjų.
Kitas praktinis pritaikymas siejamas su gamtosauginiu ir mikologiniu švietimu. Dėl išskirtinės anatominės sandaros – kabančių spygliukų vietoj lakštelių – šie grybai reguliariai naudojami kaip demonstracinė vaizdinė priemonė gamtos pažinimo pamokose, parodose bei miško edukacijose, supažindinant visuomenę su grybų morfologine įvairove.
Istoriškai kai kuriuose regionuose džiovinti vaisiakūniai dėl specifinio aromato taip pat buvo dedami į kaimo buitines patalpas kaip natūralus kvapo sugėriklis.
Istorija ir kultūra
Tikrasis dyglutis Vakarų ir Vidurio Europos kultūrinėje erdvėje turi ilgametę atpažįstamumo tradiciją, ypač kaimo bendruomenėse, kur jis buvo žinomas vaizdingais liaudiškais vardais. Dėl būdingos kepurėlės spalvos ir pūkuotų dyglių prancūzų folklore jis pramintas „avies koja“ (pied-de-mouton), o vokiškai kalbančiose žemėse vadintas „elnio liežuviu“ ar „miško ežiu“. Šie metaforiški pavadinimai atspindėjo glaudų valstiečių santykį su miško gėrybėmis ir gamtos formų personifikavimą.
Mokslinėje literatūroje rūšis įsitvirtino XVIII amžiuje, kai Karlas Linėjus 1753 metais veikale „Species Plantarum“ jai suteikė dabartinį pavadinimą Hydnum repandum. Tai tapo pamatiniu etalonu dygliutinių grybų sistemotikoje.
Istoriniuose šaltiniuose fiksuojama, kad kai kuriuose Prancūzijos ir Šveicarijos regionuose šių grybų gausa rudenį buvo siejama su būsimos žiemos speigais ar gausiu sniegu. Tradicinėse kaimo bendruomenėse šis grybas simbolizavo vėlyvojo rudens dosnumą, užtikrinantį maisto atsargas prieš prasidedant žiemos ramybės periodui.
Valgomumas ir saugumas
Tikrasis dyglutis yra vertinamas valgomasis grybas, pasižymintis tvirta, mėsinga tekstūra ir švelniu, riešutus primenančiu skoniu, kuris senesniuose vaisiakūniuose įgauna juntamą kartumą ar aštrumą.
Saugiam vartojimui būtinas kruopštus terminis apdorojimas. Žali ar nepakankamai išvirti bei neiškepti grybai gali sukelti virškinimo trakto negalavimų, pilvo pūtimą ar pykinimą. Siekiant pašalinti senesniems vaisiakūniams būdingą kartelį, praktikuojamas trumpas apvirimas nupilant nuovirą arba trapių apatinių dygliukų pašalinimas prieš gaminimą.
Vartojimo pomėgiai skiriasi priklausomai nuo regiono tradicijų. Prancūzijoje ir Italijoje ši rūšis laikoma delikatesu ir yra viena iš nedaugelio laukinių grybų rūšių, kuria oficialiai prekiaujama turgavietėse bei tiekiama restoranams. Šiaurės ir Rytų Europoje šis grybas dažniausiai vertinamas kaip patikimas vėlyvojo sezono maisto šaltinis, tinkamas ilgalaikiam konservavimui ar sūdymui, nors kai kuriose bendruomenėse dėl dygliuotos struktūros į jį žiūrima atsargiau.
Buveinė ir paplitimas
Tikrasis dyglutis (Hydnum repandum s. str.) patikimai patvirtintas Europos vidutinių ir borealiniuose platumų miškuose; Šiaurės Amerikoje paplitusi seserinė rūšis H. neorepandum, o Japonijoje – H. repando-orientale (nors patvirtinimas Europoje neįrodo rūšies nebuvimo kituose neištirtuose regionuose). Ši rūšis formuoja mikorizinius ryšius su įvairiais spygliuočiais bei lapuočiais medžiais. Dažniausiai ji aptinkama šalia eglių, pušų, bukų, ąžuolų ir beržų.
Grybas auga ant dirvožemio, padengto samanomis, spyglių ar lapų nuokritomis, dažniausiai brandžiuose, pavėsingesniuose miškuose, kur teikia pirmenybę baziniam (kalkingam) ar neutraliam, gerai drenuotam gruntui.
Vaisiakūniai įprastai pasirodo vasaros pabaigoje ir dygsta iki vėlyvo rudens. Šiaurės ir Vidurio Europoje pagrindinis sezonas prasideda rugpjūčio antroje pusėje ir tęsiasi iki spalio pabaigos ar lapkričio pirmųjų šalnų. Šiltesnio klimato pietiniuose regionuose, pavyzdžiui, Viduržemio jūros baseine, derėjimas gali prasidėti vėliau rudenį ir tęstis net iki sausio ar vasario mėnesių.
Regioninis derlingumas kinta priklausomai nuo kritulių: drėgnesniais metais kalvotuose ar drėgnuose miškuose susidaro tankios kolonijos, raganų ratai ar vingiuotos eilės, o sausesnėse buveinėse vaisiakūniai išauga pavieniui arba mažomis grupėmis.
Šaltiniai
- Opracowanie zakresu taksonu oparte na dokładnym dopasowaniu GBIF oraz Niskanen, T. i in. (2018), Identifying and naming the currently known diversity of the genus Hydnum with an emphasis on European and North American taxa, Mycologia 110(5): 890–918, DOI 10.1080/00275514.2018.1477004.
- Zarzyński, P. (2021). Grzyby polskich lasów. Centrum Informacyjne Lasów Państwowych, hasło „Kolczak obłączasty”, drukowana s. 190.
- Tejkal, K. (b.d.). Lišák zprohýbaný (Hydnum repandum L.). Česká mykologická společnost, Myko atlas. https://www.myko.cz/myko-atlas/Hydnum-repandum/
- Kuo, M. (2020, wrzesień). Hydnum repandum. MushroomExpert.Com. https://www.mushroomexpert.com/hydnum_repandum.html
- Snowarski, M. (b.d.). Kolczak obłączasty (Hydnum repandum). Grzyby.pl. https://www.grzyby.pl/gatunki/Hydnum_repandum.htm
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Šaltinio nustatymai: valgomumas, vartojimas ir naudojimas
- Valgomumas
- Valgomas — apibūdinimo šaltinis
Snowarski, M. (b.d.). Kolczak obłączasty (Hydnum repandum). Grzyby.pl. https://www.grzyby.pl/gatunki/Hydnum_repandum.htm · Valgomas ar nuodingas?:Valgomas.
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Marttaliitto. Hydnoid fungi: Preparation. · Preparation: hydnoid fungi, young fruitbodies; fry and cook thoroughly.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Hydnum repandum
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Raukšlėtasis dyglutis (Hydnum repandum L.) moksliškai aprašytas Karolio Linėjaus 1753 metais antrame veikalo „Species plantarum“ tome (p. 1178). Pagal Species Fungorum duomenų bazę priklauso dygliagrybinių (Hydnaceae) šeimai, voveraitiniečių (Cantharellales) eilei, papėdgrybių (Agaricomycetes) klasei, papėdgrybiūnų (Basidiomycota) skyriui ir grybų (Fungi) karalystei. Niskaneno ir bendradarbių taksonominėje revizijoje yra tipinė Hydnum genties, taip pat to paties pavadinimo pogentės ir sekcijos rūšis.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
„Species Fungorum“ registre šiam taksonui užfiksuota 27 sinoniminių pozicijų:
- Hypothele repanda (L.) Paulet, Icon. Champ. (Paris): tab. 35:1-2 (1812)
- Dentinum repandum (L.) Gray, Nat. Arr. Brit. Pl. (London) 1: 650 (1821)
- Tyrodon repandus (L.) P. Karst., Rev. Mycol., Toulouse 3(no. 9): 19 (1881)
- Sarcodon repandus (L.) Quél., Enchiridion Fungorum in Europa media et praesertim in Gallia Vigentium: 189 (1886)
- Hydnum flavidum Schaeff., Fung. bavar. palat. nasc. (Ratisbonae) 4: 99 (1774)
- Hydnum rufescens Schaeff., Fung. bavar. palat. nasc. (Ratisbonae) 4: 95 (1774)
- Sarcodon repandus var. rufescens (Schaeff.) Quél., Enchiridion Fungorum in Europa media et praesertim in Gallia Vigentium: 189 (1886)
- Sarcodon rufescens (Schaeff.) Quél., Fl. mycol. France (Paris): 447 (1888)
- Hydnum clandestinum Batsch, Elench. fung. (Halle): 113 (1783)
- Hydnum repandum var. clandestinum (Batsch) J. Kickx f., in Kickx, Fl. Crypt. Flandres (Paris) 1: 251 (1867)
- Hydnum medium Pers., Observ. mycol. (Lipsiae) 2: 97 (1800) [1799]
- Lophium medium (Pers.) Fr., K. svenska Vetensk-Akad. Handl., ser. 3 39: 113 (1818)
- Hydnum bulbosum Raddi, Mem. Mat. Fis. Soc. Ital. Sci. Modena, Pt. Mem. Fis. 13: 353 (1807)
- Hydnum bicolor Raddi, Mem. Mat. Fis. Soc. Ital. Sci. Modena, Pt. Mem. Fis. 13: 353 (1807)
- Hydnum aurantium Raf., J. Bot. (Desvaux) 1(5): 237 (1813)
- Hydnum repandum var. albidum Fr., Observ. mycol. (Havniae) 1: 139 (1815)
- Hydnum repandum var. denudatum Fr., Observ. mycol. (Havniae) 1: 138 (1815)
- Hydnum repandum var. flavidum Fr., Observ. mycol. (Havniae) 1: 138 (1815)
- Hydnum repandum var. intermedium Fr., Observ. mycol. (Havniae) 1: 139 (1815)
- Hydnum repandum var. rufidum Fr., Observ. mycol. (Havniae) 1: 139 (1815)
- Hydnum album Pers., Traité champ. Comest. (Paris): 249 (1818)
- Hydnum diffractum Berk., London J. Bot. 6: 323 (1847)
- Sarcodon repandus var. albus Quél., Fl. mycol. France (Paris): 447 (1888)
- Hydnum repandum var. album (Quél.) Rea, Brit. basidiomyc. (Cambridge): 630 (1922)
- Dentinum repandum var. album (Quél.) K.A. Harrison, Publs Dep. Agric. Can. 1099: 19 (1961)
- Hydnum washingtonianum Ellis & Everh., Proc. Acad. nat. Sci. Philad. 46(3): 323 (1894)
- Hydnum repandum var. albidum Cejp, Fauna Flora Cechoslov., II, Hydnaceae: 82 (1928)
Ši suvestinė dokumentuoja pavadinimų vartojimo istoriją mikologinėje literatūroje, apimdama, be kita ko, dvi atskiras varieteto albidum sampratas bei Hydnum medium datavimą iš 1800 [1799] m.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Istorinėje mikologinėje literatūroje ši rūšis buvo perkeliama į kitas gentis, sudarant derinius Dentinum repandum, Hypothele repanda, Tyrodon repandus bei Sarcodon repandus. Sinonimikoje taip pat pasitaiko Hydnum rufescens Schaeff. iš 1774 metų, kurio autorystė yra svarbi, nes jis nėra tapatūs Hydnum rufescens Pers. iš 1799 metų (kuris 2018 m. revizijoje pripažintas atskiru taksonu — rausvuoju dygliumi). Be to, lenkiškame Snowarskio atlase užfiksuota istorinė forma Hydnum repandum Fr. f. minor Nikol.
- Zakres ujęcia taksonomicznego
Hydnum repandum L. w dokładnym zaakceptowanym dopasowaniu GBIF2554716 oraz europejskim ujęciu rewizji Niskanen i in.2018. Historyczne opisy szerszego kompleksu, wzmianki północnoamerykańskie i etykiety sekwencji pozostają przy własnych źródłach; nie dostarczają automatycznie obecnemu gatunkowi zasięgu lub cech jego sobowtórów.
[2] [3]
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Lenkija: Aptikimo dažnumas: labai dažnas. [18]
Laboratorinė diagnostika
Struktūrizuoti duomenys
Bazidės
Sagtelės
- Sagtys
- Sagtys: yra. [16]
Himenialinės cistidės
- Himenialinių pseudocistidžių buvimas
- Himenialinių pseudocistidžių buvimas: yra. [16]
- Himenio pseudocistidžių forma
- Himenio pseudocistidžių forma: cilindriškas (daugiausia). [16]
- Himenialinių pseudocistidžių plotis
- Himenialinių pseudocistidžių plotis: 3–8 µm. [16]
- Himenio pseudocistidžių ilgis
- Himenio pseudocistidžių ilgis: 30–40 µm. [16]
Kiti laboratoriniai požymiai
Kepurėlės odelė
- Kepurėlės luobelės hifų optinė išvaizda
- Kepurėlės luobelės hifų optinė išvaizda: hialininis. [16]
- Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas
- Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas: persipynę. [16]
- Kepurėlės odelės elementų plotis
- Kepurėlės odelės elementų plotis: 2–6 µm. [16]
- Kepurėlės luobelės hifų spalva
- Kepurėlės luobelės hifų spalva: ochros spalvos. [16]
Sporos
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis: 1,15 (vidurkis). [3]
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [18]
Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [16] - Sporos ilgis
- Sporos ilgis: 6,5–9 µm. [18]
Sporos ilgis: 7,8 µm (vidurkis). [3]
Sporos ilgis: 7–9 µm. [9]
Sporos ilgis: 7–8,5 µm. [3]
Sporos ilgis: 6–8 µm. [16] - Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,08–1,25. [3]
- Sporos forma
- Sporos forma: rutuliškas. [18]
Sporos forma: kiaušiniškas (platus). [18]
Sporos forma: kiaušiniškas (platus). [9]
Sporos forma: rutuliškas (beveik). [9]
Sporos forma: beveik rutuliškas. [16]
Sporos forma: plačiai elipsoidiškas. [16]
Sporos forma: beveik rutuliškas. [3] - Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. [18]
Sporos paviršius: lygus. [9]
Sporos paviršius: lygus. [16] - Sporos sienelės storis
- Sporos sienelės storis: plonasienis. [3]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Pirminis rūšies aprašymas; be nuosavo pavyzdžio ir be numatytojo protokolo.
Skaitymo apimtis: Visas tekstas.
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Medžiaga: Pirminis rūšies aprašymas; be nuosavo pavyzdžio ir be numatytojo protokolo.
Skaitymo apimtis: Visas tekstas.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Çayan F (2021)
Medžiaga: Išdžiovinti H. repandum vaisiakūniai, surinkti Fetijoje, Muhlos provincijoje, Turkijoje, 2018 m.; medžiaga susmulkinta iki maždaug 0,5 mm dydžio dalelių. Straipsnyje nurodyta, kad pavyzdžiai su vaučerių numeriais deponuoti Muhlos Sıtkı Koçman universiteto herbariume, tačiau H. repandum vaučerio numeris perskaitytame tekste nenurodytas.
Perskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Šioje peržiūroje atsižvelgta tik į H. repandum rezultatus; kitų keturių rūšių duomenys šiam taksonui nepriskirti. Tikslus H. repandum vaučerio numeris perskaitytame medžiagos aprašyme nepasitaiko. 1 lentelėje pateikiamos vertės su ± ženklu, tačiau nenurodoma, ar tai vidurkiai, nei ar neapibrėžtis yra SD ar SEM. Išlaikyta pateikta vertė ir neapibrėžta ± rūšis.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Rašeta M
Medžiaga: Laukiniai H. repandum vaisiakūniai surinkti 2021 m. sausį Taros kalne, Mitrovaco vietovėje Serbijoje. Nustatymą atliko dr. Eleonora Čapelja iš Novi Sado universiteto laboratorijos „Profungi“; vaučeris pateiktas šios mokymo įstaigos herbariume numeriu BUNS 12-00710.
Perskaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Medžiagos paruošimas: Ekstraktas 70% etanoliu iš 10 g medžiagos H. repandum; šaltinis nenurodo maceravimui naudoto etanolio tūrio. 1. ekstrakcija — etanolis.
Medžiagos paruošimas: Ekstraktas 80% metanoliu iš 10 g medžiagos H. repandum naudojant 100 mL tirpiklio. 1. ekstrakcija — metanolis.
Apribojimai: Išsaugotas Figshare failas yra PDF priedas; tai nėra atskirai atsisiųstas leidėjo visas tekstas. Matavimai gauti iš vieno vaisiakūnių rinkinio; biologinio mėginio dydis nenurodytas. Figure S1 prieraše duomenys apibūdinami kaip vidurkis ± SD ir nurodomas Tukey HSD testas; pakartojimų skaičius išsaugotoje medžiagoje nenurodytas. Šioje suvestinėje atsižvelgta į 70% EtOH ir 80% MeOH ekstraktų vertes, paminėtas santraukoje; vertės iš grafikų neatkurtos. Rezultatai iš priedo lentelės išsaugoti atskiroje suvestinėje.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Çayan F (2021)
Medžiaga: Heksaninis ir metanolinis ekstraktai iš džiovintų, sumaltų H. repandum vaisiakūnių; Fetija, Turkija, 2018.
Perskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Riboms >0,50 mg/mL nenurodyta skaitinė neapibrėžtis nei nepriklausomų biologinių mėginių skaičius.
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporų skaičius ant bazidės
- Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 4. [3] [16]
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgis
- 7–8,5 µm [3]
6–8 µm [16]
6,5–9 µm [18]
Materiał badania: Ujęcie taksonomiczne Hydnum repandum w pracy Niskanen i in. (2018); praca wyznacza epityp z Finlandii i zawiera diagnozę gatunku opartą na omawianym materiale taksonomicznym. Z kolców każdego owocnika zmierzono 20 zarodników, pomijając najmniejsze. Średnia długość zarodnika w badanym materiale wynosi 7,8 mikrometra. [3]
7–9 µm [9] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos plotis
- Materiał badania: Ujęcie taksonomiczne Hydnum repandum w pracy Niskanen i in. (2018); praca wyznacza epityp z Finlandii i zawiera diagnozę gatunku opartą na omawianym materiale taksonomicznym. Z kolców każdego owocnika zmierzono 20 zarodników, pomijając najmniejsze. Średnia szerokość zarodnika w badanym materiale wynosi 6,8 mikrometra. [3]
5–7,5 µm [9]
5,5–7 µm [18] [16]
6,2–7,5 µm [3]
Metody i zapisy źródłowe — Opis Hydnum repandum Michaela Kuo w MushroomExpert.Com, wersja z września 2020 r.; obejmuje osobne noty o rozmiarach struktur i ich wyglądzie w KOH.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: KOH. Opis metody w źródle: Źródło podaje KOH; stężenia nie podano.
Wygląd optyczny strzępek skórki — zapis źródłowy: „Cap surface hyphae hyaline in KOH.” [16]
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „Surface hyphae tangled; pileipellis not clearly differentiated.” [16]
Obecność pseudocystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Pseudocystidia 30–40 × 3–8 µm.” [16]
Kształt pseudocystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Mostly more or less cylindric.” [16]
Szerokość pseudocystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Pseudocystidia 3–8 µm wide.” [16]
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Basidia 4-sterigmate.” [16]
Długość podstawki; Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Basidia 29–34 × 5–6 µm.” [16]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „Basidia subclavate.” [16]
Długość pseudocystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Pseudocystidia 30–40 µm long.” [16]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Surface hyphae 2–6 µm wide.” [16]
Barwa strzępek skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Cap surface hyphae ochraceous in KOH.” [16]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Spores hyaline in KOH.” [16]
Długość zarodnika; Kształt zarodnika; Powierzchnia zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Microscopic Features: source sizes and separate KOH colour context; no medium attached to shape or measurements.” [16]
Metody i zapisy źródłowe — Ujęcie taksonomiczne Hydnum repandum w pracy Niskanen i in. (2018); praca wyznacza epityp z Finlandii i zawiera diagnozę gatunku opartą na omawianym materiale taksonomicznym. Z kolców każdego owocnika zmierzono 20 zarodników, pomijając najmniejsze.
Długość sterygmy podstawki — zapis źródłowy: „Sterigmata 3–6 µm; not spore appendage.” [3]
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Basidia 4-spored.” [3]
Długość podstawki; Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Basidia 35–45 × 6–8 µm.” [3]
Długość zarodnika; Kształt zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Hydnum repandum species description: PDF p21–22; spores 7–8.5 × 6.2–7.5 µm, Q 1.08–1.25; basidia 35–45 × 6–8 µm, 4-spored, sterigmata 3–6 µm.” [3]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Reported average spore length 7.8 µm; not range extrema.” [3]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Reported Q 1.08–1.25; not derived from independent extrema.” [3]
Grubość ściany zarodnika — zapis źródłowy: „Spores thin-walled.” [3]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Reported average spore width 6.8 µm; not range extrema.” [3]
Metody i zapisy źródłowe — Opis mikroskopowy Hydnum repandum przytoczony przez Marka Snowarskiego na stronie Grzyby.pl; ujęcie atlasowe, a nie własny pomiar zapisany w tym dokumencie.
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Bezbarwne; medium niepodane.” [18]
Długość zarodnika; Kształt zarodnika; Powierzchnia zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki: 6,5–9 × 5,5–7 µm; kuliste do szeroko jajowatych, gładkie, bezbarwne.” [18]
Metody i zapisy źródłowe — Mikroskopowy opis Hydnum repandum w atlasie Myko České mykologické společnosti, w sekcji „Výtrusy”; stronę opracował Karel Tejkal.
Długość zarodnika; Kształt zarodnika; Powierzchnia zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Popis: výtrusy 7–9 × 5–7,5 µm, široce oválné až téměř kulovité, hladké.” [9]
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Epityp H6003710 z Ruissalo, Turku; pojedyncza lokalizacja.
Skaitymo apimtis: Visas tekstas.
Peržiūros data: 30.10.2026.
Apribojimai: Viena kolekcija neapibrėžia viso Suomijos arealo.
Grybienos grynoji kultūra — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Grybienos grynoji kultūra gauta iš vaisiakūnių, surinktų 2008 m. rudenį pušyne Sinopo provincijoje Turkijoje.
Skaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Autoriai nustatymą aprašo kaip konvencinį, pagal Phillips (1994); nenurodo pavyzdžio (voucherio) numerio, DNR sekos, kamieno identifikatoriaus nei registracijos numerio. Rezultatai susiję su kontroliuojamu grybienos augimu ir vegetatyviniu inokuliantu; tai nėra natūralios vaisiakūnio masės ar vaisiakūnių derliaus matavimas. 1–3 lentelėse pateikti vidurkiai ir grupavimo raidės pagal Dankano (Duncan) testą, be SD ar SEM. 4 lentelėje rezultatai pažymėti kaip ns; nepateikta nei SD, nei SEM.
Grybienos grynoji kultūra — rezultatų protokolas
Kultivavimo sąlygos: Tamsoje, 18-ąją kultivavimo dieną. Rezultatai šiomis sąlygomis:
4 lentelė — vidutinis micelio augimo greitis, šaltinyje nurodytas kaip 1.08 cm/day (= 10.8 mm/day) durpėse. Inokuliatas 1 L butelyje: 800 mL substrato, sudrėkinto 200 mL skystos MEPA; keturi 5 mm skersmens micelio diskai; 20±2 °C, tamsa; n=4 buteliai vienam variantui. Augimas matuotas kasdien dviejose dalyse; augimo ilgis nurodytas 18-ajai dienai. Nėra SD/SEM; varianto poveikis lentelėje pažymėtas ns.
4 lentelė — vidutinis micelio augimo greitis, šaltinyje nurodytas kaip 1.07 cm/day (= 10.7 mm/day) durpių ir vermikulito mišinyje 1:4 (v:v). Inokuliatas 1 L butelyje: 800 mL substrato, sudrėkinto 200 mL skystos MEPA; keturi 5 mm skersmens micelio diskai; 20±2 °C, tamsa; n=4 buteliai vienam variantui. Augimas matuotas kasdien dviejose dalyse; augimo ilgis nurodytas 18-ajai dienai. Nėra SD/SEM; varianto poveikis lentelėje pažymėtas ns.
4 lentelė — vidutinis micelio augimo greitis, šaltinyje nurodytas kaip 1.06 cm/day (= 10.6 mm/day) durpių ir vermikulito mišinyje 1:6 (v:v). Inokuliatas 1 L butelyje: 800 mL substrato, sudrėkinto 200 mL skystos MEPA; keturi 5 mm skersmens micelio diskai; 20±2 °C, tamsa; n=4 buteliai vienam variantui. Augimas matuotas kasdien dviejose dalyse; augimo ilgis nurodytas 18-ajai dienai. Nėra SD/SEM; varianto poveikis lentelėje pažymėtas ns.
4 lentelė — vidutinis micelio augimo greitis, šaltinyje nurodytas kaip 1.14 cm/day (= 11.4 mm/day) durpių ir vermikulito mišinyje 1:8 (v:v). Inokuliatas 1 L butelyje: 800 mL substrato, sudrėkinto 200 mL skystos MEPA; keturi 5 mm skersmens micelio diskai; 20±2 °C, tamsa; n=4 buteliai vienam variantui. Augimas matuotas kasdien dviejose dalyse; augimo ilgis nurodytas 18-ajai dienai. Nėra SD/SEM; varianto poveikis lentelėje pažymėtas ns.
4 lentelė — vidutinis micelio augimo greitis, šaltinyje nurodytas kaip 0.94 cm/day (= 9.4 mm/day) durpių ir vermikulito mišinyje 1:10 (v:v). Inokuliatas 1 L butelyje: 800 mL substrato, sudrėkinto 200 mL skystos MEPA; keturi 5 mm skersmens micelio diskai; 20±2 °C, tamsa; n=4 buteliai vienam variantui. Augimas matuotas kasdien dviejose dalyse; augimo ilgis nurodytas 18-ajai dienai. Nėra SD/SEM; varianto poveikis lentelėje pažymėtas ns.
Kultivavimo sąlygos: 15 laipsnių Celsijaus temperatūroje, tamsoje, 15-ąją kultivavimo dieną. Rezultatai šiomis sąlygomis:
1 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo: 58.98 mm po 15 dienų, esant 15 °C ir tamsai, ant PDYA; vidurkis šešioms pradinėms pH vertėms: 4.0, 4.5, 5.0, 5.5, 6.0 ir 6.5; po 5 lėkšteles kiekvienam pH ir temperatūros deriniui. Lentelėje SD ir SEM nepateikti.
Kultivavimo sąlygos: 20 laipsnių Celsijaus temperatūroje, tamsoje, 15-ąją kultivavimo dieną. Rezultatai šiomis sąlygomis:
1 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo: 80.10 mm po 15 dienų, esant 20 °C ir tamsai, ant PDYA; vidurkis šešioms pradinėms pH vertėms: 4.0, 4.5, 5.0, 5.5, 6.0 ir 6.5; po 5 lėkšteles kiekvienam pH ir temperatūros deriniui. Lentelėje SD ir SEM nepateikti.
1 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo: 86.18 mm po 15 dienų, ant PDYA, esant pradiniam pH 5.5 ir 20 °C temperatūrai, tamsoje; n=5 lėkštelės šiam deriniui. Lentelėje SD ir SEM nepateikti.
Kultivavimo sąlygos: 25 laipsnių Celsijaus temperatūroje, tamsoje, 15-ąją kultivavimo dieną. Rezultatai šiomis sąlygomis:
1 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo: 76.88 mm po 15 dienų, esant 25 °C ir tamsai, ant PDYA; vidurkis šešioms pradinėms pH vertėms: 4.0, 4.5, 5.0, 5.5, 6.0 ir 6.5; po 5 lėkšteles kiekvienam pH ir temperatūros deriniui. Lentelėje SD ir SEM nepateikti.
1 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo: 88.21 mm po 15 dienų, ant PDYA, esant pradiniam pH 5.5 ir 25 °C temperatūrai, tamsoje; n=5 lėkštelės šiam deriniui. Lentelėje SD ir SEM nepateikti.
Kultivavimo sąlygos: 25 laipsnių Celsijaus temperatūroje, tamsoje, 11-ąją kultivavimo dieną. Rezultatai šiomis sąlygomis:
2 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 53.98 mm; PDYA terpė su ksilozės (xylose) priedu, koncentracija 20 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
2 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 59.26 mm; PDYA terpė su laktozės (lactose) priedu, koncentracija 20 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
2 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 52.79 mm; PDYA terpė su sacharozės (sucrose) priedu, koncentracija 20 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
2 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 68.05 mm; PDYA terpė su maltozės (maltose) priedu, koncentracija 20 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
2 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 82.72 mm; PDYA terpė su manitolio (mannitol) priedu, koncentracija 20 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
2 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 81.65 mm; PDYA terpė su gliukozės (glucose) priedu, koncentracija 20 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
2 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 73.15 mm; PDYA terpė su dekstrozės (dextrose) priedu, koncentracija 20 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
2 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 48.87 mm; PDYA terpė, kontrolė be anglies šaltinio (C-free control); 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateiktas vidurkis ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
3 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 56.63 mm; PDYA terpė su (NH4)2HPO4 priedu, koncentracija 2 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
3 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 66.47 mm; PDYA terpė su NH4NO3 priedu, koncentracija 2 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
Tabela 3 — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 80.27 mm; PDYA terpė su peptono (peptone) priedu, koncentracija 2 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
3 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 86.20 mm; PDYA terpė su Ca(NO3)2 priedu, koncentracija 2 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
3 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 72.59 mm; PDYA terpė su salyklo ekstrakto (malt extract) priedu, koncentracija 2 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
3 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 69.66 mm; PDYA terpė su mielių ekstrakto (yeast extract) priedu, koncentracija 2 g/L; 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateikti vidurkiai ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
3 lentelė — vidutinis kolonijos skersmuo po 11 dienų: 72.69 mm; PDYA terpė, kontrolė be azoto šaltinio (N-free control); 25 °C, tamsa; n=9 lėkštelės vienam variantui. Lentelėje pateiktas vidurkis ir Dankano (Duncan) grupavimo raidės; SD/SEM nepateikta.
Parengimo apimtis
Prieš užbaigiant įrašą reikia papildyti arba atsiskaityti.
- Užregistruota šaltinio informacija laukia sprendimo.
- Naujiems šaltiniams reikia suderinti peržiūros metu rastą informaciją.
Sprendimo laukianti informacija: 6
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Taisyklės vietovei: Lenkija
Informacijos apie apsaugą pagrindas
Galiojantis reglamentas Dz.U. 2014 poz. 1408 neįrašo Hydnum repandum nei dygliuotojo briedžiuko į grybų rūšių apsaugos sąrašus 1–4 prieduose.
Informacijos apie prekybą pagrindas
Hydnum repandum L. figuruje pagal 14 eil. nr. priede nr. 1 prie galiojančio suvestinio teksto, paskelbto Dz.U. 2026 poz. 258. Šio reglamento § 2 d. 1 nurodo priedą nr. 1 kaip grybų, leidžiamų tiekti rinkai arba perdirbinių ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra grybų, gamybai, sąrašą.
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Komponento kiekis medžiagoje
- Komponento kiekis medžiagoje: 0,037 mg/100g (4-hidroksibenzoinė rūgštis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, perskaičiuota sausajai masei, Çayan ir kt. tyrime naudoti džiovintų vaisiakūnių milteliai, nurodyta vertė po ženklo ±: 0,002, šaltinyje nurodyta vertė). [1]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,001 mg/100g (p-kumaro rūgštis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, perskaičiuota sausajai masei, Çayan ir kt. tyrime naudoti džiovintų vaisiakūnių milteliai, nurodyta vertė po ženklo ±: 0,001, šaltinyje nurodyta vertė). [1]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,001 mg/100g (ferulo rūgštis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, perskaičiuota sausajai masei, Çayan ir kt. tyrime naudoti džiovintų vaisiakūnių milteliai, nurodyta vertė po ženklo ±: 0,001, šaltinyje nurodyta vertė). [1]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,023 mg/100g (galo rūgštis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, perskaičiuota sausajai masei, Çayan ir kt. tyrime naudoti džiovintų vaisiakūnių milteliai, nurodyta vertė po ženklo ±: 0,001, šaltinyje nurodyta vertė). [1]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,08671 mg/g (fumaro rūgštis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, perskaičiuota sausajai masei, Çayan ir kt. tyrime naudoti džiovintų vaisiakūnių milteliai, nurodyta vertė po ženklo ±: 0,00005, šaltinyje nurodyta vertė). [1]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,011 mg/100g (kavos rūgštis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, perskaičiuota sausajai masei, Çayan ir kt. tyrime naudoti džiovintų vaisiakūnių milteliai, nurodyta vertė po ženklo ±: 0,003, šaltinyje nurodyta vertė). [1] - Redukcinis pajėgumas nustatant Folin–Ciocalteu metodu
- Redukcinis pajėgumas nustatant Folin–Ciocalteu metodu: 27,44 mgGAE/g (Folin–Ciocalteu metodas, ekstraktas, perskaičiuota pagal pradinės medžiagos masę, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,32, ekstraktas, gautas naudojant 70 % etanolį, kalibravimo etalonas: galo rūgštis, vidurkis). [7]
Redukcinis pajėgumas nustatant Folin–Ciocalteu metodu: 28,29 mgGAE/g (Folin–Ciocalteu metodas, ekstraktas, perskaičiuota pagal pradinės medžiagos masę, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 3,62, ekstraktas, gautas naudojant 80 % metanolį, kalibravimo etalonas: galo rūgštis, vidurkis). [7] - IC50 koncentracija nurodytame tyrime
- IC50 koncentracija nurodytame tyrime: > 500 µg/ml (IC50, α-gliukozidazė, ekstraktas, heksaninis ekstraktas, šaltinyje nurodyta vertė). [1]
IC50 koncentracija nurodytame tyrime: > 500 µg/ml (IC50, α-gliukozidazė, ekstraktas, metanolinis ekstraktas, šaltinyje nurodyta vertė). [1]
Atskiri šaltinio analitiniai rezultatai
- p-hidroksibenzoinė rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra mažesnis nei 3,05 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- p-hidroksibenzoinė rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 16,84112 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- p-hidroksibenzoinė rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 6,352015 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- p-hidroksibenzoinė rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 2,814165 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- p-hidroksibenzoinė rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 11,98769 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- protokatecho rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra mažesnis nei 1,525 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- protokatecho rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 19,09858 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- protokatecho rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 4,82905 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- protokatecho rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 9,404285 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- protokatecho rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 16,92327 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- 2,5-dihidroksibenzoinė rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra mažesnis nei 1,525 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- 2,5-dihidroksibenzoinė rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 5,66008 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- 2,5-dihidroksibenzoinė rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra mažesnis nei 1,525 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- 2,5-dihidroksibenzoinė rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 2,340995 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- 2,5-dihidroksibenzoinė rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 5,743895 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- chinino rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra mažesnis nei 1,525 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- chinino rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 676,0725 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- chinino rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra mažesnis nei 1,525 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- chinino rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 648,5988 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- chinino rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 531,3731 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- chrizoeriolis
- Nustatymo rezultatas yra 4,18907 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- chrizoeriolis
- Nustatymo rezultatas yra 2,16884 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- chrizoeriolis
- Nustatymo rezultatas yra mažesnis nei 1,525 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- chrizoeriolis
- Nustatymo rezultatas yra mažesnis nei 1,525 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- chrizoeriolis
- Nustatymo rezultatas yra mažesnis nei 1,525 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- amentoflavonas
- Nustatymo rezultatas yra 61,66483 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- amentoflavonas
- Nustatymo rezultatas yra 34,73948 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- amentoflavonas
- Nustatymo rezultatas yra 21,629 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- amentoflavonas
- Nustatymo rezultatas yra 17,14022 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
- amentoflavonas
- Nustatymo rezultatas yra 11,8142 ng/mL. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Metodas pagal šaltinį: LC-MS/MS analysis.[7]
Atskiri šaltinio analitiniai rezultatai
- kumarinas
- Nustatymo rezultatas yra 0,82 mikrogramo vienam gramui. Rezultatas nurodomas tiriamosios medžiagos sausajai masei. Neapibrėžtis: 0,09 mikrogramo vienam gramui (neapibrėžties tipas šaltinyje nenurodytas). n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: HPLC-DAD.[1]
- trans-2-hydroksycynamonowy rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 0,71 mikrogramo vienam gramui. Rezultatas nurodomas tiriamosios medžiagos sausajai masei. Neapibrėžtis: 0,06 mikrogramo vienam gramui (neapibrėžties tipas šaltinyje nenurodytas). n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: HPLC-DAD.[1]
- elago rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 0,31 mikrogramo vienam gramui. Rezultatas nurodomas tiriamosios medžiagos sausajai masei. Neapibrėžtis: 0,04 mikrogramo vienam gramui (neapibrėžties tipas šaltinyje nenurodytas). n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: HPLC-DAD.[1]
- rozmarino rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 3,62 mikrogramo vienam gramui. Rezultatas nurodomas tiriamosios medžiagos sausajai masei. Neapibrėžtis: 0,07 mikrogramo vienam gramui (neapibrėžties tipas šaltinyje nenurodytas). n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: HPLC-DAD.[1]
- trans-cinamono rūgštis
- Nustatymo rezultatas yra 0,26 mikrogramo vienam gramui. Rezultatas nurodomas tiriamosios medžiagos sausajai masei. Neapibrėžtis: 0,02 mikrogramo vienam gramui (neapibrėžties tipas šaltinyje nenurodytas). n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: HPLC-DAD.[1]
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Hydnum genties revizijoje iš 2018 m. Niskanen ir bendradarbiai sujungė morfologinius požymius su ITS regiono DNR sekų analize, atpažindami pasaulyje 49 rūšis, tarp jų 22 naujai aprašytas. Tyrimų metu sugeneruota 46 ITS sekų iš 18 rūšių, o galutinė filogenetinė matrica apėmė 132 sekas, kurių ilgis — 695 sulygiuotų pozicijų. Analizė atlikta didžiausio tikėtinumo metodu programoje RAxML 8 su evoliucijos modeliu GTRGAMMA ir 1000 „bootstrap“ pakartojimų.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Genetinė medžiaga buvo izoliuota iš išdžiovintų dyglių naudojant rinkinį „NucleoSpin Plant“, o amplifikacija atlikta pradmenimis ITS1F ir ITS4. Sekos buvo jungiamos programoje „Sequencher 4.1“, sulygiuojamos MUSCLE algoritmu ir koreguojamos rankiniu būdu įrankyje „SeaView“. Į rinkinį įtrauktos ilgesnės nei 400 bazių porų sekos, praleidžiant identiškas sekas iš to paties regiono bei daugumą Australazijos taksonų. Gautas sulygiavimas deponuotas „TreeBASE“ duomenų bazėje numeriu S21634.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Filogenetiniame medyje Hydnum repandum sudarė parafiletinę sistemą trijų artimų linijų atžvilgiu: H. neorepandum, H. boreorepandum ir H. repando-orientale, kurios gavo didesnį nei 90% „bootstrap“ palaikymą. Vidurūšinis kintamumas šioje grupėje buvo mažesnis nei 0,5%, tuo tarpu tarprūšiniai skirtumai siekė apie 1%, kas kartu su morfologiniais ir geografiniais skirtumais pasitarnavo jų išlaikymui atskiromis rūšimis.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Etnomikologiniuose tyrimuose Mazovijos teritorijoje taikytas pusiau struktūruotų interviu bei laisvo žinomų grybų vardijimo metodas, tikrintas herbariumo pavyzdžiais, lauko maršrutais ir ITS analizėmis. Tradicinė grupė Hydnum repandum sensu lato, apimanti ir H. ellipsosporum, tyrime gavo keturis naudojimo paminėjimus bei Smitho kultūrinės reikšmės indeksą S = 0,0046.
Buveinė ir paplitimas
Buveinė, paplitimas ir sezonas
Čekijoje rūšis pasirodo gana dažnai nuo liepos iki lapkričio. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, sudarydama dideles sankaupas, kartais išsidėsčiusias taisyklingomis eilėmis arba raganų ratais.
Buveinė, paplitimas ir sezonas
Taksonominėje revizijoje iš 2018 m. Hydnum repandum sensu stricto paplitimas Europoje patvirtintas laikotarpiu nuo vėlyvos vasaros iki vėlyvo rudens. Grybas fiksuotas medynuose, kuriuose dominuoja paprastoji eglė (Picea abies), dalyvaujant beržui (Betula), pušiai (Pinus), tuopai (Populus), lazdynui (Corylus) arba ąžuolui (Quercus), taip pat kėnių (Abies) ir bukų (Fagus) miškuose. Epitipas surinktas po paprastąja pušimi (Pinus sylvestris) su kaimynystėje augančiais ąžuolais.
Buveinė, paplitimas ir sezonas
Buvusi plati rūšies samprata apėmė Šiaurės Ameriką ir Europą. Tačiau filogenetiniai tyrimai iš 2018 m. parodė esant atskiras rūšis: Šiaurės Amerikos Hydnum neorepandum bei Japonijos Hydnum repando-orientale. Savo ruožtu seka JQ063050 iš Venesuelos, išskirta iš mikorizės ant Pakaraimaea dipterocarpacea šaknų, reikalauja tolesnio patvirtinimo dėl netipiško geografinio arealo ir kitokio šeimininko.
Buveinė, paplitimas ir sezonas
Čekijos mikologinėje duomenų bazėje ČMS dokumentuoti konkretūs lauko radiniai: 2020 m. rugpjūčio 15 d. Vidurio Čekijos krašte (Středočeský kraj, 0071-2020-0142), 2021 m. rugsėjo 18 d. Pilzeno krašte (Plzeňský kraj, 0071-2021-0273), 2022 m. rugsėjo 11 d. Slovakijoje (0195-2022-0015) bei 2023 m. spalio 6 d. Zlyno krašte (Zlínský kraj, 0066-2023-0289).
Patvirtintas paplitimo arealas
Visos sritys patvirtintos išsaugotuose šaltinio duomenyse.
Šaltiniai
- Çayan F, Tel-Çayan G, Deveci E, Duru ME. HPLC–DAD characterization of phenolic profile and in vitro antioxidant, anticholinesterase, and antidiabetic activities of five mushroom species from Turkey. 3 Biotech. 2021;11(6): 273. DOI: 10.1007/s13205-021-02819-3. PMCID: PMC8128964.
- GBIF Secretariat. Species Match API, dokładne dopasowanie Hydnum repandum, zapytanie z 30.10.2026. https://api.gbif.org/v1/species/match?name=Hydnum%20repandum&strict=true&rank=SPECIES
- Opracowanie zakresu taksonu oparte na dokładnym dopasowaniu GBIF oraz Niskanen, T. i in. (2018), Identifying and naming the currently known diversity of the genus Hydnum with an emphasis on European and North American taxa, Mycologia 110(5): 890–918, DOI 10.1080/00275514.2018.1477004.
- Podstawa: Rozporządzenie Ministra Środowiska z 9 października 2014 r., Dz.U. 2014 poz. 1408, załączniki 1–4; oraz Obwieszczenie Ministra Zdrowia z 13 lutego 2026 r., Dz.U. 2026 poz. 258, załącznik nr 1, lp. 14.
- Peksen A, Kibar B, Yakupoglu G. Favourable Culture Conditions for Mycelial Growth of Hydnum Repandum, a Medicinal Mushroom. African Journal of Traditional, Complementary and Alternative Medicines. 2013;10(6): 431–434. DOI: 10.4314/ajtcam.v10i6.4. PMCID: PMC3847377.
- Rašeta M, Mišković J, Berežni S, Kostić S, Kebert M, Matavulj M, Karaman M. Antioxidant proficiency in Serbian mushrooms: a comparative study on Hydnum repandum L. 1753 from mycorrhizal and edible niches. DOI: 10.1080/14786419.2024.2341300. Figshare DOI: 10.6084/m9.figshare.25579831.v1.
- Tejkal, K. (b.d.). Lišák zprohýbaný (Hydnum repandum L.). Česká mykologická společnost, Myko atlas. https://www.myko.cz/myko-atlas/Hydnum-repandum/ (taip pat [10])
- Rozporządzenie Ministra Środowiska z dnia 9 października 2014 r. w sprawie ochrony gatunkowej grzybów, Dz.U. 2014 poz. 1408, ELI: DU/2014/1408.
- ELI/Sejm RP. Metryka aktu: Rozporządzenie Ministra Środowiska z dnia 9 października 2014 r. w sprawie ochrony gatunkowej grzybów, Dz.U. 2014 poz. 1408; status sprawdzony 30.10.2026.
- Obwieszczenie Ministra Zdrowia z dnia 13 lutego 2026 r. w sprawie ogłoszenia tekstu jednolitego rozporządzenia dotyczącego grzybów dopuszczonych do obrotu lub produkcji przetworów, Dz.U. 2026 poz. 258, załącznik nr 1, lp. 14.
- ELI/Sejm RP. Metryka aktu: Obwieszczenie Ministra Zdrowia z dnia 13 lutego 2026 r., Dz.U. 2026 poz. 258; status sprawdzony 30.10.2026.
- Kotowski, M. A., Pietras, M., & Łuczaj, Ł. (2019). Extreme levels of mycophilia documented in Mazovia, a region of Poland. Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine, 15, 12. https://doi.org/10.1186/s13002-019-0291-6
- Kuo, M. (2020, wrzesień). Hydnum repandum. MushroomExpert.Com. https://www.mushroomexpert.com/hydnum_repandum.html
- Species Fungorum. Hydnum repandum, rekord 225014. https://www.speciesfungorum.org/names/Synonymy.asp?RecordID=225014
- Snowarski, M. (b.d.). Kolczak obłączasty (Hydnum repandum). Grzyby.pl. https://www.grzyby.pl/gatunki/Hydnum_repandum.htm (taip pat [19])
- Zarzyński, P. (2021). Grzyby polskich lasów. Centrum Informacyjne Lasów Państwowych, hasło „Kolczak obłączasty”, drukowana s. 190.