Nuodingas
Reikalauja apdorojimo
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.










Gumbakotis kelmutis – tai skujagalvinių (Physalacriaceae) šeimos grybas. Jo kepurėlė iš pradžių pusiau rutuliška, vėliau paplokščia su buku gūbreliu, medaus geltonumo arba ochriniai rudos spalvos, padengta smulkiais, tamsiais žvyneliais, susitelkusiais daugiausia centre. Lakšteliai kreminiai, su amžiumi su rūdžių spalvos dėmelėmis. Kotas cilindriškas, būdingai buožiškai ar svogūniškai išsipūtęs prie pagrindo, su švelniu, vilnonišku žiedu. Trama balkšva, švelnaus skonio ir malonaus grybų kvapo.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- Kepurėlės forma: kūgiškas.
Kepurėlės forma: plokščia. - Kepurėlės danga
- jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės danga: žvynuota.
Kepurėlės danga: žvynuota.
Kepurėlės danga: žvynuota (kepurėlės centras). - Kepurėlės spalva
- kai šlapias: Kepurėlės spalva: rudas.
kai šlapias: Kepurėlės spalva: šviesiai rudas.
kai šlapias: Kepurėlės spalva: raudonas.
Kepurėlės spalva: pilkai rudas.
Kepurėlės spalva: ochrinis.
Kepurėlės spalva: ochriškai rudas.
Kepurėlės spalva: rausvai rudas. - Krašto padėtis
- jaunų vaisiakūnių: Krašto padėtis: užsirietęs į vidų.
Krašto padėtis: tiesus.
Krašto padėtis: užlinkęs į vidų.
senų vaisiakūnių: Krašto padėtis: užlinkęs į viršų. - Kepurėlės krašto kontūras
- senų vaisiakūnių: Kepurėlės krašto kontūras: banguotas.
- Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas
- Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas: vagotas.
- Krašto danga
- Krašto danga: plikas.
- Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 20–150 mm.
- Kepurėlės centras
- Kepurėlės centras: su ryškiu gūbreliu.
- Kepurėlės higrofaniškumas
- Kepurėlės higrofaniškumas: higrofaninis.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: lakšteliai.
Lakšteliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
- Himenoforo profilis ties kotu
- Himenoforo profilis ties kotu: išlinkęs ties kotu (lakšteliai).
- Himenoforo nuaugimas kotu
- Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs danteliu (lakšteliai).
- Himenoforo spalva
- Himenoforo spalva: kreminis.
Himenoforo spalva: balsva. - Lakštelių išsidėstymo tankis
- Lakštelių išsidėstymo tankis: glaudžiai išsidėstę.
Kotas ir pamatas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
Koto forma: siaurėjantis į viršų. - Koto pagrindas
- Koto pagrindas: buožiškas.
Koto pagrindas: gumbiškas. - Koto spalva
- ties koto pamatu: Koto spalva: geltonas.
virš žiedo: Koto spalva: balsva.
žemiau žiedo: Koto spalva: pilkai rudas. - Koto paviršiaus danga
- jaunų vaisiakūnių: Koto paviršiaus danga: plaušuota.
Koto paviršiaus danga: dribsniuota (geltona danga).
Koto paviršiaus danga: dribsniuota (pilkai ruda danga).
Koto paviršiaus danga: plaušuota (geltona danga). - Koto vidus
- jaunų vaisiakūnių: Koto vidus: pilnaviduris.
- Koto konsistencija
- Koto konsistencija: pluoštinis ir atsparus plyšimui.
- Koto ilgis
- Koto ilgis: iki 100 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 3–20 mm.
Žiedas
- Žiedo buvimas
- Žiedo buvimas: yra.
Žiedo buvimas: yra. - Žiedo medžiagos sandara
- Žiedo medžiagos sandara: pluoštinis.
Žiedo medžiagos sandara: plėviškas.
Žiedo medžiagos sandara: pluoštinis ir plėviškas. - Žiedo išliekamumas
- Žiedo išliekamumas: nykstantis.
- Žiedo spalva
- Žiedo spalva: baltas (visas žiedas).
Žiedo spalva: balsva (visas žiedas).
Žiedo spalva: baltas (viršutinis žiedo paviršius).
Žiedo spalva: pilkas (apatinė žiedo pusė). - Aprašomasis žiedo storis
- Aprašomasis žiedo storis: plonas.
Aprašomasis žiedo storis: plonas.
Aprašomasis žiedo storis: plonas.
Gumbas
- Gumbo ties koto pagrindu plotis
- Gumbo ties koto pagrindu plotis: iki 30 mm.
Trama
- Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: sutraukiantis, nemalonus.
Minkštimo skonis: silpnas. - Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: grybų.
- Minkštimo storio klasė
- Minkštimo storio klasė: plonas.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: lapuočių miškas.
Buveinė: spygliuočių miškas.
Buveinė: mišrus miškas. - Substratas
- Substratas: užkasta mediena.
Substratas: negyva mediena. - Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: mažomis grupėmis.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: grupėmis. - Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: retas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo rugsėjo iki spalio (derėjimo pikas).
Vaisiakūniai pasirodo nuo liepos iki lapkričio. - Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
Valgomumas ir virtuvė
- Valgomumas
- Nuodingas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Teisė
- Apsauga
- Lenkijoje rūšiai netaikoma rūšinė apsauga.
- Prekyba
- Lenkijoje rūšimi neleidžiama prekiauti ar iš jos gaminti grybų produktų.
Su kuo galima supainioti

Dan Molter (shroomydan) · CC BY-SA 3.0
Oryginalny plik źródłowy, bez lokalnej zmiany kadru, barw lub treści.
Nuotraukos šaltinis · CC BY-SA 3.0Armillaria gallica
Svarbiausi skirtumai
Armillaria gallica skiriasi patvaresniu, dažnai vilnotu arba žvaigždiškai plyštančiu žiedu, gausesnėmis geltonomis apvalkalo liekanomis ant koto, lėčiau nykstančiais žvyneliais kepurėlės krašte bei dažniau elipsiškomis–migdoliškomis sporomis.
Labai panašus buožinis kelmutis (Armillaria cepistipes) greičiau praranda žvynelius kepurėlės krašte, turi menkesnes apvalkalo liekanas ant koto ir dažniau formuoja plačiai elipsiškas 7–9(10) × 4,5–6,5(7) µm dydžio sporas.
FAQ
Kuo gumbakotis kelmutis skiriasi nuo paprastojo kelmučio?
Ši rūšis išsiskiria kotu, kuris prie pagrindo yra aiškiai buožiškas arba gumbiškai išsipūtęs, blyškesne kepurėle su smulkesniais žvyneliais bei subtilesniu, mažiau patvariu ir vilnonišku žiedu.
Ar gumbakotį kelmutį galima vartoti žalią?
Tikrai ne, žali vaisiakūniai turi virškinamąjį traktą dirginančių medžiagų ir sukelia skrandžio bei žarnyno apsinuodijimus. Grybus būtina virti mažiausiai 15 minučių, o nuovirą privaloma išpilti.
Su kokiais nuodingais grybais galima supainioti šią rūšį?
Pavojingiausias antrininkas yra nuodingoji eglinė kūgiabudė, kurios sporų milteliai yra rūdžių spalvos. Jį taip pat galima supainioti su kelmine kelmabude, pasižyminčia sieros geltonumo spalva ir karčiu tramos skoniu.
Kokiuose medžiuose dažniausiai apsigyvena gumbakotis kelmutis?
Auga daugiausia ant lapuočių medienos, pasirinkdamas ąžuolus, bukus, beržus, alksnius ir uosius. Sporadiškai aptinkamas ant eglių ar pušų, kur kolonizuoja apmirusius kelmus arba nuvirtusias kalades.
Kodėl kulinarijos tikslais daugiausia renkami kepurėliai?
Kelmučių kotai yra stagarūs, kieti ir plaušingi, todėl po kepimo ar virimo lieka neskanūs ir sunkiai virškinami. Tuo tarpu jaunos kepurėlės pasižymi švelnia, malonia valgyti tekstūra.
Ar gumbakotis kelmutis pasižymi bioluminescencija?
Taip, pūvančią medieną perauganti jo grybiena tamsoje gali skleisti švelnią, žalsvą šviesą. Šį reiškinį galima stebėti naktį ant sutrūnijusių kelmų drėgnose miško dalyse.
Ar gumbakotis kelmutis yra pavojingas medžių parazitas?
Palyginti su paprastuoju ar tamsiuoju kelmučiu, jis yra silpnesnis patogenas. Daugiausia funkcionuoja kaip saprotrofas ant negyvos medienos, o gyvus medžius puola tik tada, kai jie yra smarkiai nusilpę arba ligoti.
Kaip geriausia išsaugoti šią rūšį žiemai?
Puikus konservavimo būdas – apvirtų kepurėlių marinavimas acto užpile. Šie grybai taip pat puikiai tinka šaldyti, prieš tai juos nublanširavus ir kruopščiai nulaipinus vandenį.
Kuriais mėnesiais būna didžiausias gumbakočio kelmučio derėjimas?
Pagrindinis vaisiakūnių dygimas vyksta rudenį, dažniausiai nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos. Esant palankiems, šiltiems ir drėgniems orams, pavienių kuokštų galima rasti dar ir lapkritį.
Kas yra po medžių žieve matomos juodos grybienos virvelės?
Tai rizomorfos – tankūs grybienos pluoštai, skirti maistinėms medžiagoms pernešti ir naujiems kelmams kolonizuoti. Jos leidžia kelmučiui sklandžiai plisti miško paklotėje.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- opieńka cebulotrzonowa
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Armillaria cepistipes Velen.
- Pozostałe nazwy
- opieńka drobna, opieńka maczugowata
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: baltas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: plačiai elipsoidiškas. Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: plačiai elipsoidiškas. Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: migdolo formos.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 6,5–10 µm, plotis 4–7 µm.
- Sporos matmenys
- Ilgis 8,3 µm, plotis 5,3 µm.
- Sporos matmenys
- Ilgis 8,5 µm, plotis 5,4 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Mitybos būdas
- Mitybos būdas: saprotrofinis.
Mitybos būdas: parazitinis.
Panaudojimas ne kulinarijoje
Po išankstinio apvirimo gumbakotis kelmutis yra vertinga kulinarijos žaliava, pasižyminti standžia struktūra ir ryškiu aromatu. Kotai būna kieti ir plaušingi, todėl virtuvėje dažniausiai naudojamos tik jaunos kepurėlės. Jos puikiai tinka marinuoti acto užpile su prieskoniais, sukuriant klasikinį užkandį. Šis grybas taip pat puikiai tinka grietinėlės padažams, koldūnų įdarams, grybų sriuboms bei aromatingiems troškiniams su mėsa ar daržovėmis.
Istorija ir kultūra
Ištisus dešimtmečius gumbakotis kelmutis nebuvo skiriamas nuo paprastojo kelmučio ir liaudies tradicijoje gyvavo kaip vienas bendras taksonas. Masinis rudeninis kelmučių rinkimas Vidurio Europoje buvo esminis kaimo kalendoriaus elementas, užtikrinantis namų atsargas žiemai. Tik šiuolaikiniai mikologiniai tyrimai XX amžiaus pabaigoje išskyrė šią rūšį. Miškininkų kultūroje kelmučiai kelia pagarbą kaip galingos grybienos ir nusilpusių miško medynų baltojo puvinio sukėlėjai.
Valgomumas ir saugumas
Ši rūšis yra valgoma, tačiau tik po kruopštaus terminio apdorojimo. Žali arba nepakankamai išvirti vaisiakūniai yra toksiški ir sukelia stiprius virškinamojo trakto sutrikimus. Prieš tolesnį ruošimą kelmučius būtina pavirti 15–20 minučių, o atsiradusį vandenį privaloma išpilti. Renkant šią rūšį reikia saugotis nuodingos kelminės kelmabudės bei mirtinai pavojingos eglinės kūgiabudės, kuri skiriasi lygiu kotu, subtilesniu žiedu ir rūdžių spalvos sporų milteliais.
Buveinė ir paplitimas
Gumbakotis kelmutis yra saprotrofas arba silpnas lapuočių, rečiau spygliuočių medžių parazitas. Aptinkamas lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose bei soduose, apgyvendina kelmus, negyvas kalades, šaknis ir nukritusias šakas. Labiausiai mėgsta buką, ąžuolą, skroblą, beržą ir uosį. Priešingai nei kiti kelmučiai, dažniau auga ant smarkiai suirusios medienos. Vaisiakūniai pasirodo nuo rugpjūčio iki lapkričio, išaugdami dideliais kuokštais po gausių rudeninių lietų.
Tyrėjas
Kur ir kada auga
Derėjimo laikotarpis
Valgomumas ir virtuvė
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja virimo
Gobarsko društvo Lisička — Armillaria cepistipes, čebulasta mraznica. · Sekcja zastosowań, wiersz 25: wymagane gotowanie i odlanie wody.
Grzegorz Chodacki — Opieńki: rodzaje, sezon i rozpoznawanie. Grzyby.edu.pl. · Wiersze 42 i 103–111: zalecenie dla grupy opieniek w Polsce — gotowanie przez 15–20 minut i odlanie wody.
- Vartojimas žalių
- Nuodingas
Medžiaga: neapdorota
Österreichische Mykologische Gesellschaft, Speisewert · Wiersz Armillaria cepistipes: Zusatz roh stark giftig; dotyczy surowych owocników.
- Valgomumas
- Valgomas
Grzyby.pl — opieńka cebulotrzonowa, opis gatunku i wybrane obserwacje. · Ocena jadalności w wierszu 60; polski atlas, oznaczenie gatunku w nagłówku i ścieżce strony (wiersze 23–28).
- Valgomumas
- Valgomas
Medžiaga: visiškai apdorota
Grzegorz Chodacki — Opieńki: rodzaje, sezon i rozpoznawanie. Grzyby.edu.pl. · Wiersze 33, 36–42 i 103–111: grupa opieniek w Polsce obejmuje A. cepistipes; warunkowa jadalność grupy, wymagane gotowanie i odlanie wody.
Gobarsko društvo Lisička — Armillaria cepistipes, čebulasta mraznica. · Sekcja zastosowań, wiersz 25: warunkowa jadalność, dokładne gotowanie i odlanie wody.
- Valgomumas
- Nuodingas — źródło oznaczenia
Österreichische Mykologische Gesellschaft, Speisewert · Wiersz Armillaria cepistipes w tabeli: „giftig” — trujący; „roh stark giftig” — surowy silnie trujący. Zachowano wcześniejszy odczyt tabeli i fragment z indeksu; bieżące bezpośrednie otwarcie strony przekroczyło czas oczekiwania.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Armillaria cepistipes Velen.
Armillaria cepistipes Velen. należy do rodziny obrzękowcowatych (Physalacriaceae), rzędu pieczarkowców (Agaricales) i klasy pieczarniaków (Agaricomycetes). Gatunek został opisany przez Josefa Velenovskiego w 1920 roku w drugim tomie dzieła České Houby pod pierwotną pisownią Armillaria cepaestipes. Miejsce publikacji materiału typowego to Czechy. W międzynarodowych bazach taksonomicznych takson rejestrowany jest pod kodem EPPO ARMLCE oraz identyfikatorem NCBI Taxonomy ID 47426.
Istorinė vardų ir rūšies sampratų apimtis
W źródłach niemieckojęzycznych takson nosi zwyczajową nazwę Zwiebelfüßiger Hallimasch (zapisywaną w wykazach także jako zwiebelfüssiger Hallimasch).
Taksono apimtis ir atpažinimo ribos
Morfologiczne odróżnienie starych okazów A. cepistipes i A. gallica w terenie bywa niemożliwe z powodu nakładania się cech pokroju i barw. Pewne rozgraniczenie obu gatunków zapewniają analizy sekwencji genu tef1-α.
- Zakres ujęcia taksonomicznego
Armillaria cepistipes Velen., 1920 (Index Fungorum 260244), w zakresie europejskiego materiału Antonína i współautorów (2009) oraz niezależnego atlasu polskiego. Materiał o pośrednim obrazie ITS PCR-RFLP opisano oddzielnie. Sekwencje tefα trzech takich okazów wspierają oznaczenie A. cepistipes; nie dowodzą hybrydowego pochodzenia ani zsekwencjonowania wszystkich opisanych okazów. Oryginalną pisownię cepaestipes i niepewną nazwę inflata zachowano w dokumentacji źródłowej. Nie przypisano niepotwierdzonych dawnych kombinacji ani synonimów.
[5] [3] [15] [8]
Ekologija ir paplitimas
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Papėdgrūdžiai
Kaulocistidės
Sagtelės
- Sagtys
- Sagtys: yra. [1]
Himenialinės cistidės
Kiti laboratoriniai požymiai
- Rizomorfų buvimas
- Rizomorfų buvimas: yra. [3]
Kepurėlės odelė
- Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas
- Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas: spindulinis. [1]
- Kepurėlės luobelės elementų ilgis
- Kepurėlės luobelės elementų ilgis: 25–140 µm. [1]
- Kepurėlės odelės elementų plotis
- Kepurėlės odelės elementų plotis: 7,5–30 µm. [1]
- Kepurėlės odelės sandara
- Kepurėlės odelės sandara: kutis. [1]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės ilgis
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės ilgis: 15–125 µm. [1]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: kūgiškas. [1]
Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: cilindriškas. [1] - Kepurėlės odelės galinės ląstelės plotis
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės plotis: 5–25 µm. [1]
Sporos
- Sporos ilgis
- Sporos ilgis: 8,3 µm (vidurkis). [1]
Sporos ilgis: 7–8 µm. [3]
Sporos ilgis: 8,5 µm (vidurkis). [1]
Sporos ilgis: 7–10 µm. [1]
Sporos ilgis: 6,5–10 µm. [1] - Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,3–1,9 (rinkinių vidurkių intervalas). [1]
- Sporos forma
- Sporos forma: plačiai elipsoidiškas. [1]
Sporos forma: beveik rutuliškas. [1]
Sporos forma: elipsoidiškas. [1]
Sporos forma: plačiai elipsoidiškas. [1]
Sporos forma: beveik rutuliškas. [1]
Sporos forma: elipsoidiškas. [1]
Sporos forma: migdolo formos. [1] - Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. [3]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Požymių aprašas — šaltinis ir apimtis
Materiał: Polskie obserwacje martwego drewna opisane dla A. cepistipes; opis dyskusji, druk s. 18. Szczegółowych prób gospodarzy nie utożsamiono z konkretną kategorią materiału.
Zakres odczytu: Pełny tekst.
[9]Archiwalny opis siedliska
Gatunek rozwija się na martwym drewnie korzeni, pniaków, pni i gałęzi, w tym na szczątkach zagrzebanych w ściółce, powodując białą zgniliznę drewna. Na osłabionych drzewach może funkcjonować jako słaby patogen nekrotroficzny korzeni i odziomka.
Zasiedla szerokie spektrum drzew liściastych (buk, dąb, grab, olsza, jesion, brzoza, wierzba) oraz iglastych (świerk, jodła, sosna), występując od nizin po regiel górski (w Europie Środkowej głównie na wysokościach 500–900 m n.p.m.).
W Europie Środkowej owocniki pojawiają się od września do pierwszych silniejszych mrozów w listopadzie, rosnąc pojedynczo lub w małych grupach.
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Himeninės cistidės ilgis
- na ostrzu blaszki: 14–35 µm [1]
na ostrzu blaszki: 20–50 µm [1] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Himeninės cistidės plotis
- na ostrzu blaszki: 6–11 µm [1]
na ostrzu blaszki: 7–15 µm [1] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgis
- Średnia długość zarodnika w badanym materiale wynosi 8,5 mikrometra. [1]
Średnia długość zarodnika w badanym materiale wynosi 8,3 mikrometra. [1]
6,5–10 µm [1]
Materiał badania: Materiał atlasowy: strona gatunkowa atlasu grzyby.pl dla A. cepistipes, z atlasowym pomiarem zarodników 7–8 × 5–6 µm. Strona nie podaje vouchera, pojedynczej kolekcji, metody mikroskopowej ani liczebności pomiarów; nie przypisuj tych zakresów do badania Antonína. 7–8 µm [3]
7–9 µm (skrajnie do 10 µm) [1] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos plotis
- Materiał badania: Materiał atlasowy: strona gatunkowa atlasu grzyby.pl dla A. cepistipes, z atlasowym pomiarem zarodników 7–8 × 5–6 µm. Strona nie podaje vouchera, pojedynczej kolekcji, metody mikroskopowej ani liczebności pomiarów; nie przypisuj tych zakresów do badania Antonína. 5–6 µm [3]
Średnia szerokość zarodnika w badanym materiale wynosi 5,3 mikrometra. [1]
Średnia szerokość zarodnika w badanym materiale wynosi 5,4 mikrometra. [1]
4–6,5 µm [1]
4,5–6,5 µm (skrajnie do 7 µm) [1]
Metody i zapisy źródłowe — Materiał publikowanego gatunkowego opisu A. cepistipes u Antonín et al. 2009, opartego na własnych obserwacjach pierwszego autora. Badanie obejmowało 51 okazów łącznie dla kilku taksonów; źródło nie mapuje gatunkowych wymiarów mikroskopowych do konkretnych voucherów ani N dla każdej cechy.
Pochodzenie materiału: Badanie obejmuje materiał z Czech i Słowacji (zakres artykułu/Table 1); źródło nie przypisuje każdej cechy gatunkowej lub średniej do pojedynczego stanowiska..
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „Pileipellis hyphae radially arranged.” [1]
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Podstawki czterozarodnikowe.” [1]
Długość podstawki; Kształt podstawki — zapis źródłowy: „Podstawki 29–45 × 8,5–11 µm, dość wąsko maczugowate; długość jest pierwszą osią pomiaru.” [1]
Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Podstawki 29–45 × 8,5–11 µm, dość wąsko maczugowate; szerokość jest drugą osią pomiaru.” [1]
Długość kaulocystyd; Kształt kaulocystyd — zapis źródłowy: „Caulocystydy 15–60 × 10–20(30) µm, maczugowate, pęcherzykowate lub szydłowate, cienko- lub nieco grubościenne, pojedyncze albo w łańcuchach.” [1]
Szerokość kaulocystyd — zapis źródłowy: „Caulocystidia 15–60×10–20 (30) µm.” [1]
Długość elementów skórki kapelusza; Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Pileus-scale cells 25–125 (140)×7.5–30 µm.” [1]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Skórka typu cutis: promieniście ułożone cylindryczne, zasadniczo cienkościenne strzępki bez sprzążek; komórki końcowe nieregularnie cylindryczne do koralowatych.” [1]
Długość komórki końcowej skórki kapelusza; Szerokość komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Terminal cells 15–90 (125)×5–25 µm.” [1]
Kształt komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Terminal cells subulate, conical, ellipsoid to cylindrical.” [1]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki 7–9(10) × 4,5–6,5(7) µm, średnio 8,3 × 5,3 µm; długość jest pierwszą osią pomiaru.” [1]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „mean=8.3×5.3 µm.” [1]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Przeważnie szeroko elipsoidalne do niemal kulistych, wymieszane z rzadziej lub dość często występującymi elipsoidalnymi.” [1]
Grubość ściany zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki cienko- i grubościenne w tym samym opisie.” [1]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki 7–9(10) × 4,5–6,5(7) µm, średnio 8,3 × 5,3 µm; szerokość jest drugą osią pomiaru.” [1]
Metody i zapisy źródłowe — Materiał publikowanego gatunkowego opisu A. cepistipes u Antonín et al. 2009, opartego na własnych obserwacjach pierwszego autora. Badanie obejmowało 51 okazów łącznie dla kilku taksonów; źródło nie mapuje gatunkowych wymiarów mikroskopowych do konkretnych voucherów ani N dla każdej cechy.
Pochodzenie materiału: Badanie obejmuje materiał z Czech i Słowacji (zakres artykułu/Table 1); źródło nie przypisuje każdej cechy gatunkowej lub średniej do pojedynczego stanowiska..
Organizacja cheilocystyd — zapis źródłowy: „Cheilocystidia: mostly single, sometimes in fascicles. The schema has no source-frequency attribute for this field; wording remains literal.” [1]
Długość cystydy hymenialnej; Kształt cystydy hymenialnej; Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Cheilocystydy 14–35 × 6–11 µm, maczugowate lub prawie cylindryczne, regularne do często nieregularnych; pojedyncze albo w wiązkach, dwukomórkowe lub z łańcuchami komórek u dołu, cienko- lub nieco grubościenne.” [1]
Metody i zapisy źródłowe — Cztery kolekcje BRNM 706834, 706877, 695717 i 706816 z pośrednimi profilami PCR-RFLP, opisane oddzielnie od głównego gatunkowego morfu A. cepistipes. Średnie spory źródło podaje dla tej czterokolekcyjnej grupy; tylko trzy z czterech mają w Table 2 wiersz sekwencji tefa grupujący się z A. cepistipes. To nie ustala sekwencji dla BRNM 706877 ani każdej zmierzonej spory.
Pochodzenie materiału: Badanie obejmuje materiał z Czech i Słowacji (zakres artykułu/Table 1); źródło nie przypisuje każdej cechy gatunkowej lub średniej do pojedynczego stanowiska..
Długość cystydy hymenialnej; Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Okazy o pośrednim PCR-RFLP 20–50×7–15 µm; odrębne od podstawowego opisu 14–35×6–11.” [1]
Metody i zapisy źródłowe — Atlasowy opis ryzomorf opieńki cebulotrzonowej, czasem obecnych u podstawy trzonu. Nie wskazano konkretnej kolekcji ani protokołu badania.
Pochodzenie materiału: Atlas grzybów Polski; nie wskazano lokalizacji ocenionego materiału..
Obecność ryzomorf — zapis źródłowy: „Ryzomorfy czasem obecne u podstawy trzonu.” [3]
Metody i zapisy źródłowe — Materiał atlasowy: strona gatunkowa atlasu grzyby.pl dla A. cepistipes, z atlasowym pomiarem zarodników 7–8 × 5–6 µm. Strona nie podaje vouchera, pojedynczej kolekcji, metody mikroskopowej ani liczebności pomiarów; nie przypisuj tych zakresów do badania Antonína.
Pochodzenie materiału: Polski atlas / polski zakres profilu; brak wskazanej kolekcji materiału..
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Atlas Polski: zarodniki 7–8 × 5–6 µm. Długość jest pierwszą osią; metoda i liczba pomiarów niepodane.” [3]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki gładkie według atlasu; protokół mikroskopii niepodany.” [3]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Atlas Polski: zarodniki 7–8 × 5–6 µm. Szerokość jest drugą osią; metoda i liczba pomiarów niepodane.” [3]
Metody i zapisy źródłowe — Cztery kolekcje BRNM 706834, 706877, 695717 i 706816 z pośrednimi profilami PCR-RFLP, opisane oddzielnie od głównego gatunkowego morfu A. cepistipes. Średnie spory źródło podaje dla tej czterokolekcyjnej grupy; tylko trzy z czterech mają w Table 2 wiersz sekwencji tefa grupujący się z A. cepistipes. To nie ustala sekwencji dla BRNM 706877 ani każdej zmierzonej spory.
Pochodzenie materiału: Badanie obejmuje materiał z Czech i Słowacji (zakres artykułu/Table 1); źródło nie przypisuje każdej cechy gatunkowej lub średniej do pojedynczego stanowiska..
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Okazy o pośrednim PCR-RFLP: zarodniki 6,5–10 × 4–6,5 µm, średnio 8,5 × 5,4 µm. Długość jest pierwszą osią. Trzy analizowane sekwencje tefa przypisano do A. cepistipes.” [1]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „average 8.5×5.4 µm.” [1]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Q=1.3–(1.8)–1.9.” [1]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Okazy o pośrednim PCR-RFLP: zarodniki szeroko elipsoidalne do niemal kulistych oraz elipsoidalne do lekko migdałowatych.” [1]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Okazy o pośrednim PCR-RFLP: zarodniki 6,5–10 × 4–6,5 µm, średnio 8,5 × 5,4 µm. Szerokość jest drugą osią. Trzy analizowane sekwencje tefa przypisano do A. cepistipes.” [1]
Żółciak 2003: medžiagos apimtis ir identifikavimas
Materiał i identyfikacja: W latach 1988–1998 z 433 stanowisk w Polsce pozyskano 1700 prób: owocniki, drewno przerośnięte grzybnią i ryzomorfy. W 710 przypadkach zastosowano testy intersterylności, a 990 owocników oznaczono na podstawie cech makro- i mikroskopowych oraz fenologii. Nie podano powiązania rodzaju materiału z każdym gospodarzem.
[9]Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Materiał: Występowanie opieńki cebulotrzonowej w Polsce: polski atlas i datowane obserwacje oznaczone tym gatunkiem.
Zakres odczytu: Fragmenty źródeł.
Odczytano fragment źródła; pełny tekst i metody nie zostały zweryfikowane.
Data przeglądu: 29.10.2026.
[3]Materiał: Występowanie opieńki cebulotrzonowej w południowej i środkowej Norwegii: 54 izolaty z 20 gmin, opisane w sekcji 3.4 wyników. Izolaty nie są datowanymi obserwacjami owocników.
Zakres odczytu: Fragmenty źródeł.
Odczytano fragment źródła; pełny tekst i metody nie zostały zweryfikowane.
Data przeglądu: 29.10.2026.
[6]Materiał: Owocniki opieńki cebulotrzonowej zebrane 25 września 2020 roku w lesie na granicy obwodów nowogrodzkiego i leningradzkiego w Rosji; oznaczenie V. Volobueva, publikacja Bakanova i współautorów (2022). Kapelusze i trzony stanowią części tego materiału, a nie dwie niezależne obserwacje występowania.
Zakres odczytu: Fragmenty źródeł.
Odczytano fragment źródła; pełny tekst i metody nie zostały zweryfikowane.
Data przeglądu: 29.10.2026.
[12]Apžvalgos apimtis
Prieš užbaigiant įrašą reikia papildyti arba patikrinti.
- Užregistruota šaltinio informacija laukia sprendimo.
- Atsiradus naujų šaltinių reikia patikrinti peržiūros metu aptiktą informaciją.
Informacija, kurią dar reikia patikslinti: 14
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Taisyklės vietovei: Lenkija
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
W badaniach taksonomicznych nad kompleksem A. cepistipes–A. gallica zastosowano metodę PCR-RFLP regionu ITS z użyciem enzymu restrykcyjnego HinfI, co pozwoliło wyodrębnić profile prążkowe charakterystyczne dla poszczególnych gatunków.
Profil trawienia enzymem HinfI dla A. cepistipes daje prążki o długości 294, 227, 132 oraz 43 par zasad, podczas gdy u form o profilu pośrednim widoczne są dodatkowe pasma wynikające z polimorfizmu kopii genu.
Sekwencjonowanie fragmentu genu tef1-α wykazało dystans genetyczny rzędu 0,0526–0,0571 między A. cepistipes a A. gallica, potwierdzając przynależność okazów o nietypowym profilu restrykcyjnym do A. cepistipes.
Analizy molekularne europejskich kolekcji zielnikowych powiązały potwierdzone profile sekwencyjne A. cepistipes m.in. ze zbiorem z Czech na drewnie buka oraz ze Słowacji na świerku i olszy.
Drzewa filogenetyczne oparte na genie tef1-α wskazują na bliższe pokrewieństwo europejskich populacji A. cepistipes z kladem A. ostoyae–A. borealis niż z A. gallica.
W analizach fitochemicznych wysuszonych owocników badano zawartość frakcji lipidowych i cukrowych w tkankach kapelusza i trzonu.
Ekstrakcja frakcyjna rozpuszczalnikami organicznymi (eter naftowy, MTBE, izopropanol, woda) pozwoliła na rozdział lipidów obojętnych, wolnych kwasów tłuszczowych oraz węglowodanów.
Wydajność ekstrakcji wodnej wynosiła 28,8% dla trzonu i 35,1% dla kapelusza w przeliczeniu na suchą masę.
W profilu kwasów tłuszczowych dominują kwas linolowy (34,5% w kapeluszu i 40,7% w trzonie), kwas oleinowy oraz kwas palmitynowy.
Wśród steroli zidentyfikowano obecność ergosterolu i jego pochodnych w tkankach owocników.
Trójglicerydy stanowią około 1,1% suchej masy kapelusza i poniżej 0,1% suchej masy trzonu.
Wśród rozpuszczalnych węglowodanów główną frakcję stanowi mannitol (76,8% frakcji cukrowej w kapeluszu i 52,5% w trzonie) oraz treitol.
W wysuszonych tkankach oznaczano śladowe zawartości metali, w tym żelaza (210–221 mg/kg), kadmu (0,25–0,67 mg/kg) oraz rtęci (0,04 mg/kg).
Badania laboratoryjne potwierdzają dużą zmienność ilościową metabolitów podstawowych między trzonem a kapeluszem owocnika.
Właściwości biochemiczne wykazane w testach laboratoryjnych nie stanowią podstawy do przypisywania owocnikom działania terapeutycznego w diecie człowieka.
Skirtingi skonio aprašymai ir valgomumo vertinimai
Smak miąższu: Antonín i in. opisują miąższ jako cierpki i nieprzyjemny w smaku. Gobarsko društvo Lisička (Gobe.si) określa smak jako łagodny, a przy dłuższym żuciu odnotowuje drażniące odczucie w gardle. To różne sformułowania źródłowe; nie dowodzą wspólnego materiału ani tej samej metody oceny.
Oceny jadalności: GRej klasyfikuje gatunek jako jadalny bez podanego warunku przygotowania. Gobarsko društvo Lisička (Gobe.si) podaje jadalność warunkową po dokładnym gotowaniu i odlaniu wody. Chodacki omawia wspólne zasady polskiego kompleksu opieniek i podaje 15–20 minut gotowania z odlaniem wody; A. cepistipes jest w tym kompleksie wymieniona. Tabela ÖMG ocenia gatunek jako trujący, a w uwadze wyróżnia materiał surowy jako silnie trujący.
Zakres twierdzeń o przygotowaniu: Dokładny czas 15–20 minut pochodzi z wtórnego poradnika dla polskiego kompleksu, nie z Gobarsko društvo Lisička (Gobe.si) ani z pierwotnego porównania bezpieczeństwa. Gobarsko društvo Lisička (Gobe.si) wskazuje gotowanie i odlanie wody bez czasu. Wpis ÖMG jest oceną tabelaryczną; podany w nim zwrot o materiale surowym pozostaje odrębnym zakresem przygotowania.
[1] [2] [3] [4] [16]Analitiniai rezultatai
Atskiri šaltinio analitiniai rezultatai
- analitės pavadinimas šaltinyje: Petroleum ether extract
- 1,3 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal sausąją masę; ekstrakcija tirpikliu, gravimetrinis išeigos nustatymas.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: MTBE extract
- 6,3 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal sausąją masę; ekstrakcija tirpikliu, gravimetrinis išeigos nustatymas.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Isopropanol-soluble substances (IPS)
- 10,4 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal sausąją masę; ekstrakcija tirpikliu, gravimetrinis išeigos nustatymas.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Hot-water-soluble substances
- 35,1 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal sausąją masę; ekstrakcija tirpikliu, gravimetrinis išeigos nustatymas.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Neutral substances in MTBE extract
- 68 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; MTBE ekstrakcija, rūgščių ir neutralių junginių atskyrimas 1 % vandeniniu NaOH.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Acids in MTBE extract
- 32 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; MTBE ekstrakcija, rūgščių ir neutralių junginių atskyrimas 1 % vandeniniu NaOH.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: 9-Oxo-nonanoic acid
- 0,3 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Lauric acid
- 0,4 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Azelaic acid
- 0,4 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Myristic acid
- 0,4 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Pentadecylic acid
- 0,4 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Palmitoleic acid
- 5,9 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Palmitic acid
- 22,8 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Linoleic acid
- 34,5 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Oleic acid
- 26,9 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: 11-octadecenenoic acid
- 4,7 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Stearic acid
- 1,8 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Monoglyceride
- 51,8 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak(s), retention time 30.6–30.9 and 35.4
- 2,4 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Anthraergostatetraenol
- 1,6 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak(s), retention time 34.0–35.8
- 2,3 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Ergosterol
- 1,5 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Ergosta-5,8,22-trien-3-ol
- 17,8 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak(s), retention time 37.4
- 1,0 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Ergosta-7-en-3β-ol
- 3,0 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak(s), retention time 39.2–41.4
- 1,5 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Stigmast-5,22-dien-3-ol
- 6,3 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak(s), retention time 42.3
- 10,2 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Triglycerides recovered from petroleum extract
- 83 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; GC–FID aukštatemperatūrėje DB-HT SimDis kolonėlėje, neutraliuosius gliceridus 16 valandų atskyrus acetonu −20 °C temperatūroje.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Glycerol
- 1,8 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Threitol
- 16,6 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Erythritol
- 0,6 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Ribitol
- 0,1 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Arabitol
- 1,2 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: α-Glucose
- 0,2 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Mannitol
- 76,8 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Trehalose
- 2,5 %; kepurėlė; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Hg
- 0,04 mg/kg; kepurėlė; masės pagrindas šaltinyje nenurodytas; metalų nustatymas po ekstrakcijos izopropanoliu, metodas nurodytas šaltinio 9 nuorodoje.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Cd
- 0,67 mg/kg; kepurėlė; masės pagrindas šaltinyje nenurodytas; metalų nustatymas po ekstrakcijos izopropanoliu, metodas nurodytas šaltinio 9 nuorodoje.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Fe
- 221,3 mg/kg; kepurėlė; masės pagrindas šaltinyje nenurodytas; metalų nustatymas po ekstrakcijos izopropanoliu, metodas nurodytas šaltinio 9 nuorodoje.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Petroleum ether extract
- 0,2 %; kotas; perskaičiuota pagal sausąją masę; ekstrakcija tirpikliu, gravimetrinis išeigos nustatymas.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: MTBE extract
- 0,7 %; kotas; perskaičiuota pagal sausąją masę; ekstrakcija tirpikliu, gravimetrinis išeigos nustatymas.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Isopropanol-soluble substances (IPS)
- 21,2 %; kotas; perskaičiuota pagal sausąją masę; ekstrakcija tirpikliu, gravimetrinis išeigos nustatymas.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Hot-water-soluble substances
- 28,8 %; kotas; perskaičiuota pagal sausąją masę; ekstrakcija tirpikliu, gravimetrinis išeigos nustatymas.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Neutral substances in MTBE extract
- 24 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; MTBE ekstrakcija, rūgščių ir neutralių junginių atskyrimas 1 % vandeniniu NaOH.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Acids in MTBE extract
- 76 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; MTBE ekstrakcija, rūgščių ir neutralių junginių atskyrimas 1 % vandeniniu NaOH.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: 9-Oxo-nonanoic acid
- 9,0 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Azelaic acid
- 1,3 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Palmitic acid
- 32,5 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Linoleic acid
- 40,7 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Oleic acid
- 14,4 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Stearic acid
- 1,0 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; metilo esterių GC–MS po derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Monoglyceride
- 3,3 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak(s), retention time 30.6–30.9 and 35.4
- 7,4 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Anthraergostatetraenol
- 1,7 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak(s), retention time 34.0–35.8
- 2,1 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Ergosta-5,7,9(11),22-tetraen-3β-ol
- 2,1 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak, retention time 36.3
- 2,1 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Ergosterol
- 5,8 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Ergosta-7,22-dien-3β-ol
- 4,6 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak(s), retention time 37.4
- 4,7 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Ergosta-14,22-dien-3-ol
- 5,8 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Ergosta-7-en-3β-ol
- 19,5 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Stigmasterol
- 3,4 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak(s), retention time 39.2–41.4
- 23,7 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Stigmast-5,22-dien-3-ol
- 11,9 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Unidentified peak(s), retention time 42.3
- 4,7 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; lakiosios neutraliosios MTBE frakcijos GC–MS.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Triglycerides recovered from petroleum extract
- 20 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; GC–FID aukštatemperatūrėje DB-HT SimDis kolonėlėje, neutraliuosius gliceridus 16 valandų atskyrus acetonu −20 °C temperatūroje.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Glycerol
- 1,2 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Threitol
- 37,1 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Erythritol
- 0,6 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Arabitol
- 0,8 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: α-Glucose
- 0,4 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Mannitol
- 52,5 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: β-Glucose
- 0,3 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Trehalose
- 7,0 %; kotas; perskaičiuota pagal tirto ekstrakto masę; analizė po išankstinės derivatizacijos.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Hg
- 0,04 mg/kg; kotas; masės pagrindas šaltinyje nenurodytas; metalų nustatymas po ekstrakcijos izopropanoliu, metodas nurodytas šaltinio 9 nuorodoje.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Cd
- 0,25 mg/kg; kotas; masės pagrindas šaltinyje nenurodytas; metalų nustatymas po ekstrakcijos izopropanoliu, metodas nurodytas šaltinio 9 nuorodoje.[12]
- analitės pavadinimas šaltinyje: Fe
- 210,8 mg/kg; kotas; masės pagrindas šaltinyje nenurodytas; metalų nustatymas po ekstrakcijos izopropanoliu, metodas nurodytas šaltinio 9 nuorodoje.[12]
Ekologiniai tyrimai
Żółciak 2003: šeimininkai ir mediena Lenkijos medžiagoje
Zestawienie próbek: Tabela 2 przypisuje opieńce cebulotrzonowej 278 prób: 194 związane z 18 nazwanymi gospodarzami oraz 84 oznaczone jako pochodzące z gleby, bez oznaczenia gospodarza. Są to wyniki celowo dobranej próby, a nie ogólnopolska częstość występowania.
Gospodarze z liczbowym wynikiem w tabeli 2: Quercus robur, Picea abies, Fagus silvatica, Abies alba, Carpinus betulus, Betula pendula, Larix decidua, Fraxinus excelsior, Corylus avellana, Acer pseudoplatanus, Prunus avium, Sorbus aucuparia, Alnus glutinosa, Salix caprea, Salix fragilis, Alnus incana, Tilia cordata, Ulmus glabra. Pisownię Fagus silvatica zachowano za publikacją. Lista dotyczy gospodarzy i kolonizacji; nie określa partnerów mikoryzowych.
Rozbieżność 18 i 19: Akapit wyników podaje 18 gospodarzy, natomiast abstrakt, tabela 3 i podsumowanie — 19. Tabela 3 dodatkowo wymienia Robinia pseudoacacia, której nie przypisano liczby w kolumnie A. cepistipes tabeli 2.
Martwe drewno: Autorka opisuje silnie rozłożone pniaki dębowe, bukowe i świerkowe, gałęzie bukowe oraz leżaninę bukową, wierzbową, świerkową i jodłową. Wskazuje wilgotne podłoże, często blisko wody.
[9]Kosonen: lyginamasis stebėjimas Suomijoje
Względny termin owocnikowania: Kosonen w tekście z Suomen Luonto 7/2011, opublikowanym na stronie wydawcy w 2018 r., opisuje pojawianie się Armillaria cepistipes tydzień lub dwa po szczycie pojawu A. borealis. Nie określa miesiąca dla tego gatunku. Wzmianka o połowie września dotyczy opieniek zbiorczo.
[7]Keča ir Solheim: Norvegijos medžiagos apimtis
Materiał a kalendarz: Keča i Solheim (2011) uwzględnili 54 norweskie rekordy A. cepistipes, w tym 16 w kategorii owocników. Tabela materiału podaje rodzaj tkanki i etykiety zawierające lata. Nie podaje miesięcy ani zwykłego sezonu owocnikowania tego gatunku; nie można go odtworzyć z datowania kultur lub ryzomorf.
[6]Buveinė ir paplitimas
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Owocnikowanie | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Čekija | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | IX–XI |
|
| Norvegija | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | Nie ustalono |
|
| Lenkija | Lodzės vaivadija; Vakarų Pamario vaivadija | VII–XI — minimalny zakres obserwacji |
|
| Rusija | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | IX — minimalny zakres obserwacji |
|
| Slovakija | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | IX–XI |
|
Šaltiniai
- Antonín i in. (2009). Kompleks Armillaria cepistipes–A. gallica w Czechach i na Słowacji. Mycological Progress 8: 259–271. DOI: 10.1007/s11557-009-0597-1.
- Gobarsko društvo Lisička — Armillaria cepistipes, čebulasta mraznica.
- Grzyby.pl — opieńka cebulotrzonowa, opis gatunku i wybrane obserwacje.
- Grzegorz Chodacki — Opieńki: rodzaje, sezon i rozpoznawanie. Grzyby.edu.pl.
- Index Fungorum, Name Record260244
- N. Keča and H. Solheim, Ecology and distribution of Armillaria species in Norway (2011), Forest Pathology 41: 120–132.
- Kosonen (2011), Sienikimppuja lahopuulla, Suomen Luonto — źródłowa wzmianka o Armillaria cepistipes w Finlandii.
- Przegląd źródłowy Armillaria cepistipes — morfologia, zakres materiału i oznaczenie.
- Żółciak 2003. Rozmieszczenie grzybów z rodzaju Armillaria w Polsce oraz ich rośliny żywicielskie. Leśne Prace Badawcze; publisher abstract.
- Przegląd urzędowych wykazów ochrony i obrotu — opieńka cebulotrzonowa, 29.10.2026.
- Bakanov et al. 2022. Extractive substances of saprotrophic mushrooms: Flammulina velutipes, Hypholoma capnoides, Armillaria borealis, Armillaria cepistipes. Heavy metal content. Khimiya Rastitelnogo Syrya 3:257–262. DOI 10.14258/jcprm.20220310984
- Rozporządzenie — ochrona gatunkowa grzybów, Dz.U. 2014 poz. 1408.
- Rozporządzenie — wykaz grzybów dopuszczonych do obrotu, Dz.U. 2026 poz. 258.
- EPPO Global Database, ARMLCE
- Österreichische Mykologische Gesellschaft, Speisewert