Nevalgomas
Reikalauja apdorojimo
Žalias nuodingas
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.












Suillellus queletii yra retas baravykinių šeimos grybas, atpažįstamas iš aksominės oranžinės ar rausvai rudos kepurėlės ir lygaus, tinklelio neturinčio koto, kurio pagrindas burokėlių raudonumo. Perlaužtas minkštimas kepurėlėje mėlynuoja, o koto pamate išlieka tamsiai raudonas. Auga šiltuose lapuočių miškuose ant kalkingos dirvos po ąžuolais ir liepomis. Žalias yra nuodingas, po ilgo virimo kai kur valgomas, kitur laikomas nevalgomu, o daugelyje šalių saugomas.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- Kepurėlės forma: pusiau rutuliška.
Kepurėlės forma: išgaubtas.
Kepurėlės forma: plokščia.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: pusiau rutuliška. - Kepurėlės danga
- Kepurėlės danga: zomšinis.
Kepurėlės danga: plikas.
Kepurėlės danga: veltiniškas.
senų vaisiakūnių: Kepurėlės danga: plikas. - Kepurėlės paviršiaus blizgesys
- Kepurėlės paviršiaus blizgesys: matinis.
- Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: rudas.
Kepurėlės spalva: oranžinė.
Kepurėlės spalva: rūdžių spalvos.
Kepurėlės spalva: gelsvai ruda.
Kepurėlės spalva: tamsiai raudonas.
Kepurėlės spalva: ochriškai geltona.
Kepurėlės spalva: raudonas.
Kepurėlės spalva: abrikosų spalvos.
Kepurėlės spalva: rausvai rudas. - Kepurėlės krašto išsikišimas už himenoforo
- Kepurėlės krašto išsikišimas už himenoforo: išsikišęs už himenoforo.
- Kepurėlės spalvinė reakcija
- Kepurėlės spalvinė reakcija: mėlynas.
- Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 50–150 mm.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: vamzdeliai.
- Pažeistų porų spalva
- Pažeistų porų spalva: mėlynas.
- Vamzdelių spalva po pažeidimo
- Vamzdelių spalva po pažeidimo: mėlynas.
- Natūrali porų spalva
- Natūrali porų spalva: oranžinis.
Natūrali porų spalva: geltonas.
Natūrali porų spalva: gelsvai oranžinė. - Natūrali vamzdelių spalva
- Natūrali vamzdelių spalva: geltonai žalias.
Kotas ir pagrindas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
Koto forma: verpstiškas.
Koto forma: siaurėjantis pagrindo link.
jaunų vaisiakūnių: Koto forma: pilvotas.
Koto forma: buožiškas. - Koto pagrindas
- Koto pagrindas: siaurėjantis.
Koto pagrindas: ištįsęs šaknies pavidalu. - Koto spalva
- viršutinėje koto dalyje: Koto spalva: geltonas.
apatinėje koto dalyje: Koto spalva: blyškiai rožinė.
apatinėje koto dalyje: Koto spalva: Melsvai žalias.
viršutinėje koto dalyje: Koto spalva: alyviškai geltonas.
viršutinėje koto dalyje: Koto spalva: aukso geltonumo.
apatinėje koto dalyje: Koto spalva: raudonas.
apatinėje koto dalyje: Koto spalva: karmino spalvos. - Koto paviršiaus reljefas
- Koto paviršiaus reljefas: lygus.
- Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: dribsniuota.
Koto paviršiaus danga: su gaureliais.
Koto paviršiaus danga: žvynuota. - Koto ornamentikos spalva
- Koto ornamentikos spalva: oranžinis.
- Koto paviršiaus spalva po pažeidimo
- Koto paviršiaus spalva po pažeidimo: mėlynas (koto paviršius).
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 60–130 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 15–35 mm.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: gelsvas.
apatinėje koto dalyje: Minkštimo spalva: raudonas (koto minkštimas).
Minkštimo spalva: vyno spalvos (minkštimas ties koto pagrindu).
Minkštimo spalva: vyno rudumo (minkštimas ties koto pagrindu). - Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: rūgštus.
- Pažeisto minkštimo spalva
- Pažeisto minkštimo spalva: mėlynas.
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: grybų.
Minkštimo kvapas: vaisių.
Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas).
Minkštimo kvapas: silpnas.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: lapuočių miškas.
- Substratas
- Substratas: dirvožemis.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: grupėmis.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: žiedais. - Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: retas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo kovo iki lapkričio.
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
Valgomumas ir kulinarija
- Valgomumas
- Nevalgomas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
- Vartojimas žalių
- Žalias nuodingas
Teisė
- Apsauga
- Lenkijoje rūšiai netaikoma rūšinė apsauga.
- Prekyba
- Lenkijoje rūšimi neleidžiama prekiauti ar iš jos gaminti grybų produktų.
Su kuo galima supainioti
FAQ
Kieno garbei pavadintas Suillellus queletii?
Rūšis pavadinta XIX amžiaus garsaus prancūzų mikologo Lucieno Quélet garbei.
Ar Suillellus queletii galima valgyti žalią?
Ne, žalias grybas sukelia virškinimo trakto uždegimą, spazmus ir vėmimą.
Kaip teisingai paruošti šį grybą maistui?
Būtinas ilgas terminis apdorojimas: virti mažiausiai 20–25 minutes ir nuovirą nupilti, nors dalis šaltinių šį grybą laiko nevalgomu.
Kokiame dirvožemyje auga Suillellus queletii?
Jis auga tik kalkingame, šarminiame ar neutraliame šiltame dirvožemyje.
Su kokiais medžiais grybas sudaro partnerystę?
Dažniausiai su ąžuolais, bukais, skroblais ir liepomis lapuočių miškuose.
Ar Lietuvoje galima rinkti šį grybą?
Lietuvoje jis yra itin retas ir saugotinas, todėl jo rinkti nereikėtų.
Koks yra termiškai apdoroto grybo skonis?
Tinkamai išvirto grybo skonis yra malonus, švelnus, su vos juntama rūgštele; šaltiniuose apibūdinamas kaip skanus.
Kokia spalva nudažo vilną šis grybas?
Naudojant šį grybą vilna nusidažo rusvais, gelsvais ir gelsvai oranžiniais tonais.
Kada pasirodo pirmieji Suillellus queletii vaisiakūniai?
Pirmieji vaisiakūniai pradeda dygti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Kuo ypatingas šio grybo koto pagrindas?
Koto pagrindas išsiskiria sodria burokėlių raudonumo spalva, kuri nemėlynuoja.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- modroborowik gładkotrzonowy
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Suillellus queletii
- Inne nazwy krajowe
- borowik Queleta
- Dawne nazwy krajowe
- borowik gładkotrzonowy
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: rudas. Sporų atspaudo spalva: žalias.
- Sporų atspaudo atspalvis
- Sporų atspaudo atspalvis: alyviškai rudas. Sporų atspaudo atspalvis: alyvinė.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: verpstiškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: elipsoidiškas (beveik). Sporos forma: Cilindriškai elipsoidinis.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 8–16 µm, plotis 4,5–8 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio reakcija
- Dirvožemio reakcija: šarminis.
- Dirvožemio kalkingumas
- Dirvožemio kalkingumas: kalkingas.
- Lapuočiai medžiai aplinkoje
- Lapuočiai medžiai aplinkoje: ąžuolas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: skroblas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: bukas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: liepa. - Spygliuočiai medžiai aplinkoje
- Spygliuočiai medžiai aplinkoje: eglė.
Spygliuočiai medžiai aplinkoje: kėnis. - Krūmai aplinkoje
- Krūmai aplinkoje: lazdynas.
- Mikorizės partneriai
- Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Quercus (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Carpinus (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Corylus (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Fagus (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Betula (bendras partnerių sąrašas). - Mitybos būdas
- Mitybos būdas: ektomikorizinis.
Nekulinarinis panaudojimas
Suillellus queletii istorinėje amatininkystėje buvo vertinamas kaip natūralus dažiklis. Dėl sodrių pigmentų koto pagrinde ir vamzdeliuose, virinant su vilna ar linais gaunami patvarūs gelsvai rudi, rausvai oranžiniai bei šilti rusvi atspalviai. Šis dažymo metodas buvo praktikuojamas tradicinėje Prancūzijos ir Šveicarijos kaimo tekstilėje. Be to, liaudies buityje džiovintų vaisiakūnių dulkės kartais buvo barstomos ant naminių gyvūnų kailio parazitams nubaidyti, tikint specifinio kvapo atgrasančiu poveikiu. Etnografiniuose šaltiniuose minima, kad dėl raudono koto pagrindo grybas naudotas ir kaip vizualinis akcentas pagoniškose rudens derliaus šventėse, puošiant altorėlius ar trobų kampus. Šiuolaikiniame pasaulyje šis grybas dažniausiai naudojamas aplinkosauginėje edukacijoje kaip senųjų ąžuolynų ir kalkingų dirvožemių indikatorius.
Istorija ir kultūra
Suillellus queletii pavadintas žymaus prancūzų mikologo Lucieno Quélet garbei, kuris XIX amžiuje reikšmingai prisidėjo prie Europos grybų klasifikavimo. Rūšis turi ypatingą vietą Prancūzijos ir Vokietijos mikologijos istorijoje, simbolizuodama XIX amžiaus taksonominį perversmą, kai buvo atsisakyta vieningos baravykų genties ir pradėta gilesnė morfologinė diferenciacija. Vidurio Europos kaimiškosiose vietovėse šis grybas dėl purpurinio koto pagrindo buvo vadinamas burokėlių grybu arba raganos kulnu. Tradicinėje kultūroje jo ryškios spalvos buvo interpretuojamos kaip perspėjimas apie pavojų, todėl liaudyje vyravo baimė jį liesti. Tik plintant švietimui ir gamtos pažinimui, XIX a. pabaigoje pradėti fiksuoti saugaus vartojimo būdai, o šiandien ši rūšis dažnai minima kaip biologinės įvairovės ir senųjų lapynų išsaugojimo simbolis.
Valgomumas ir saugumas
Neapdorotas Suillellus queletii yra toksiškas – žaliame grybe esančios medžiagos dirgina skrandį ir žarnyną, sukeldamos vėmimą, spazmus bei viduriavimą. Šaltiniuose jo valgomumas vertinamas nevienodai: pavyzdžiui, Lenkijos grybų atlase jis žymimas kaip nevalgomas, o Čekijos mikologų draugijos atlase nurodomas kaip valgomas ir skanus, tačiau reikalaujantis ilgesnio terminio apdorojimo. Jei vartojamas maistui, grybas laikomas sąlygiškai valgomu tik po kruopštaus terminio apdorojimo: rekomenduojama virti mažiausiai 20–25 minutes, o virimo vandenį išpilti. Išvirto grybo minkštimas turi malonų, silpnai rūgštelėjusį skonį ir grybų aromatą. Nepaisant to, šalyse, kur ši rūšis reta, jos vartoti maistui griežtai nerekomenduojama dėl gamtosaugos sumetimų. Kur rūšis dažnesnė, vietiniai grybautojai ją kartais renka, tačiau pradedantiesiems patariama vengti dėl virškinimo sutrikimų pavojaus nepakankamai išvirus.
Buveinė ir paplitimas
Suillellus queletii auga šviesiuose lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose, retmėse bei miško pakraščiuose. Šis grybas yra griežtas kalcifilas – jis reikalauja kalkingo, šarminio arba neutralaus, gerai drenuoto ir saulės įšildomo dirvožemio. Pagrindiniai mikoriziniai partneriai yra ąžuolai (Quercus robur, Quercus petraea), paprastasis bukas (Fagus sylvatica), liepos (Tilia) ir skroblai (Carpinus betulus). Rūšis plačiau paplitusi Pietų ir Vidurio Europoje, o Šiaurės ir Rytų Europos šalyse yra reta, įtraukta į saugomų rūšių sąrašus. Vaisiakūnių derėjimo sezonas prasideda gegužės pabaigoje arba birželį ir tęsiasi iki spalio mėnesio. Pagrindinė derėjimo banga dažniausiai stebima vasaros pabaigoje, rugpjūtį ir rugsėjį, ypač po gausių šiltų vasaros liūčių, kai dirva pakankamai įmirksta ir išlieka aukšta oro temperatūra.
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Valgomumas
- Nevalgomas — źródło oznaczenia
Marek Snowarski — Atlas grzybów Polski, modroborowik gładkotrzonowy · Lenkų atlasas, valgomi ar nuodingi?: Nevalgomas / Inedible. Atlaso vertinimas Lenkijoje; ne toksikologinio tyrimo rezultatas ir ne čekų vertinimo paneigimas.
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Česká mykologická společnost — Vavřinec Klener, Suillellus queletii · Kuchyňské využití: žádoucí delší tepelná příprava. Apdorojimo reikalavimas be deklaruoto patvirtinto saugaus laiko, temperatūros ar lenkiško leidimo parduoti.
- Vartojimas žalių
- Nuodingas
Materiał: surowy
Źródło bez opisu bibliograficznego · Comestibilidad: tóxica en crudo / Venenosa en crudo. Rūšies lygmens atlaso vertinimas; išlaikytas esamas pirminis sprendimas dėl nevalgomumo ir prieštaringi vertinimai dėl valgomumo.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Suillellus queletii
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Suillellus queletii (Schulzer) Vizzini, Simonini & Gelardi priklauso baravykinių (Boletaceae) šeimai. Dabartinis nomenklatūrinis derinys buvo paskelbtas 2014 metais Index Fungorum. Rūšies bazionimas yra Boletus queletii Schulzer iš 1885 metų.
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Lenkija: Aptikimo dažnumas: retas. [34]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Bazidės
Sagtelės
- Sagtys
- Sagtys: nėra. [46]
Himenialinės cistidės
- Cistidžių buvimas himenyje
- Cistidžių buvimas himenyje: yra. [46]
- Himenijaus cistidžių optinė išvaizda
- Himenijaus cistidžių optinė išvaizda: hialininis. [46]
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių ilgis
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių ilgis: 30–45 µm. [46]
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių forma
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių forma: verpstiškas. [46]
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių plotis
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių plotis: 8–11 µm. [46]
Kepurėlės odelė
- Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas
- Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas: persipynę. [48]
- Kepurėlės odelės elementų forma
- Kepurėlės odelės elementų forma: cilindriškas. [28]
- Kepurėlės odelės elementų plotis
- Kepurėlės odelės elementų plotis: 4–8 µm. [46]
- Odelės hifo pertvaros
- Odelės hifo pertvaros: su pertvaromis. [46]
- Kepurėlės odelės sandara
- Kepurėlės odelės sandara: trichoderma. [28]
Kepurėlės odelės sandara: trichoderma. [48] - Kepurėlės odelės galinės ląstelės viršūnės forma
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės viršūnės forma: suapvalintas. [46]
Reakcijos su reagentais
- Amiloidinė reakcija
- Amiloidinė reakcija: teigiamas. [28]
Sporos
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis: 2,1 (vidurkis). [48]
- Bazidiosporos apendikso buvimas
- Bazidiosporos apendikso buvimas: yra. [46]
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: medaus spalvos. [44]
Sporų spalva pro mikroskopą: gelsvai ruda. [46] - Lašeliai sporos viduje
- Lašeliai sporos viduje: yra. [27]
- Sporos ilgis
- Sporos ilgis: 10–14 µm. [44]
Sporos ilgis: 9–14 µm. [28]
Sporos ilgis: 10–15 µm. [27]
Sporos ilgis: 9,5–14,5 µm. [11]
Sporos ilgis: 10,11–11,9 µm. [46]
Sporos ilgis: 8–15 µm. [7]
Sporos ilgis: 10–14,3 µm. [7]
Sporos ilgis: 13–16 µm. [44] - Lipidinių kūnelių buvimas
- Lipidinių kūnelių buvimas: yra. [46]
- Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,5–2,6. [28]
Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,9–2,6. [7]
Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,77–2,27. [46] - Sporos forma
- Sporos forma: verpstiškas. [7]
Sporos forma: elipsoidiškas. [27]
Sporos forma: elipsoidiškas. [44]
Sporos forma: elipsoidiškas (beveik). [44]
Sporos forma: Cilindriškai elipsoidinis. [46] - Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. [7]
Sporos paviršius: lygus. [27]
Sporos paviršius: lygus. [44]
Sporos paviršius: lygus. [46] - Sporos sienelės storis
- Sporos sienelės storis: storasienis. [46]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Minkštimas aprašytas autorinėje Aranzadi paskyroje; be N ir be aprašytos sensorinės procedūros.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Atlaso šaltinis, o ne kiekybinis sensorinis tyrimas.
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Medžiaga: S.queletii;12 kolekcijų(c=12), pačių autorių stebėjimai lyginamojoje pastraipoje. Ne 12 sporų.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Matmenys 12×5.7 µm ir Q(1.8–)1.9–2.3(–2.4) paimti iš Muñoz 2005 citavimo, o ne iš to paties nepriklausomo eksperimento.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Boletus queletii vaisiakūniai, Lisar High Plateau, Maçka, Trabzon, Turkija, 2004 m. rugpjūtis–rugsėjis. Morfologinis nustatymas naudojant Nikon mikroskopiją, medžiaga Fatih Faculty of Education herbariume; pavyzdžių numeriai ir DNR nepateikti.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: 3 lentelė turi sausosios masės antraštę, tačiau joje taip pat yra vandens; drėgmės eilutė ir angliavandenių formulės aprašymo nenuoseklumas palikti išsamioje dokumentacijoje. Vertė 65.30 yra autoriaus nurodytas skaičiavimo rezultatas, o ne savarankiškas perskaičiavimas. Maisto sauga ar gydomasis veiksmingumas iš sudėties analizių nebuvo kildinami. Baltymai apskaičiuoti pagal azoto koeficientą 6.25; jis nebuvo pakeistas patvirtintu 4.38. Metalai, nurodyti kaip mg/kg sausosios masės, nėra mg/kg šviežios masės.
Archiwalny opis siedliska
W Europie Środkowej grzyb występuje w ciepłych lasach liściastych, zwłaszcza w dąbrowach na glebach zasadowych. Owocnikuje w okresie od czerwca do października.
[11]Archiwalny opis siedliska
W Europie Zachodniej notowany jest jako grzyb ektomikoryzowy związany z dębem lub bukiem, rosnący na żyznych glinach, gliniastym piasku w lasach, alejach i na przydrożach.
[12]W starszych opracowaniach holenderskich opisywano go jako symbionta buka, rzadziej dębu lub lipy, rosnącego na wapiennych piaskach wydmowych i glinach rzecznych, ze wskazaniem na spadek liczebności stanowisk w drugiej połowie XX wieku.
[12]- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporų skaičius ant bazidės
- Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 4. [46] [9]
Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 2. [46] [9] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgis
- 8–15 µm [7]
10,11–11,9 µm [46]
10,0–14,0 µm [44]
10–15 µm [27]
10–14,3 µm [7]
9,5–14,5 µm [11]
13,0–13,7 µm (skrajnie do 16 µm) [44]
9–14 µm [28] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgio ir pločio santykis
- 1,5–2,6 [28]
1,9–2,6 [7]
1,77–2,27 [46] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos plotis
- 4,5–6,5 µm [11]
6,5–6,8 µm (skrajnie do 8 µm) [44]
6–8 µm [27]
4,7–6,1 µm [7]
5–7 µm [7]
4,93–5,91 µm [46]
4,8–6,5 µm [44]
4,5–7 µm [28]
Metody i zapisy źródłowe — Vizzini i in., omówienie B.queletii na s.14PDF: pileipellis confused trichodermium, Muñoz2005 i pers.obs.; nie przejęto opisu B.mendax z s.7.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „S.14PDF: confused trichodermium, poplątany układ strzępek jako odrębna cecha.” [48]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „S.14PDF: pileipellis consisting of a confused trichodermium.” [48]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: [{"material_scope": "secondary-literature-BreitenbachKraenzlin-via-LakkireddyKues2017", "taxon": "Suillellus queletii"}, {}, null, null]
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Podstawki dwu- i czterozarodnikowe; informacja wtórna u Lakkireddy i Kües (2017), za Breitenbach i Kränzlin (1991, 1995). Nie jest wynikiem ich własnego liczenia podstawek.” [9]
Metody i zapisy źródłowe — Josep Torres, Fungipedia, autorska karta mikroskopii1751 opublikowana24.09.2026. Tabela20 zarodników z datą pomiaru23.09.2026,13 mikrofotografii i9 zdjęć makroskopowych. Brak numeru eksykatu, miejsca i daty zbioru oraz informacji o recenzji lub weryfikacji DNA.
Identyfikacja kropli: lipidowa (potwierdzona).
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Basidios con dos o cuatro esterigmas(bi o tetraspóricos); dwie odrębne możliwości2 lub4, bez domniemanego wariantu3.” [46]
Obecność wyrostka wnęki bazydiospory — zapis źródłowy: „Opis: diminuto apículo excéntrico en un extremo. Obecność wyrostka wnęki; wielkość i mimośrodowość nie zostały zastąpione domyślną długością lub ukośnością.” [46]
Długość podstawki; Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Basidios:20–35×10–12µm.” [46]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „Basidios claviformes.” [46]
Wygląd optyczny cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Queilocistidios y pleurocistidios hialinos o con ligero pigmento amarillento en su interior. Bezbarwna optycznie alternatywa; wewnętrzny żółtawy pigment nie jest utożsamiony z barwą całej ściany.” [46]
Długość wspólnie opisanych cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Queilocistidios y pleurocistidios30–45×8–11µm. Jeden wspólny wynik, bez jego kopii dla członków grupy.” [46]
Obecność cystyd w hymenium — zapis źródłowy: „Autor opisuje cheilocystidia i pleurocystidia; potwierdzone cystydy w hymenium.” [46]
Kształt wspólnie opisanych cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Queilocistidios y pleurocistidios claviformes a fusiformes. Wrzecionowata alternatywa jest zatwierdzona; wspólna maczugowata alternatywa pozostaje do rozszerzenia modelu.” [46]
Szerokość wspólnie opisanych cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Queilocistidios y pleurocistidios30–45×8–11µm.” [46]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Cutícula: hifas filamentosas, grosor4–8micras. Szerokość strzępki, nie grubość skórki.” [46]
Przegrody strzępki skórki — zapis źródłowy: „Cutícula: hifas septadas y con septos simples. Obecność przegród oddzielona od braku sprzążek.” [46]
Kształt wierzchołka komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Terminaciones... con los extremos redondeados. Zaokrąglony szczyt komórki końcowej, niezależnie od kształtu całej komórki.” [46]
Kształt komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Abundantes terminaciones emergentes cilíndricas a fusiformes. Kształty komórek końcowych jako odrębne możliwości; obfitość i wystawanie nie stały się częścią kodu kształtu.” [46]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Opis: de color pardo amarillento al microscopio. Barwa żółtobrązowa w mikroskopie; medium tej obserwacji niepodane.” [46]
Długość zarodnika; Iloraz długości i szerokości zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Medidas del estudio, esporas N20: długość10.11–11.90µm, szerokość4.93–5.91µm, Q1.77–2.27. Zachowano20 surowych par i datę pomiaru, bez utożsamiania jej z datą zbioru.” [46]
Obecność ciał lipidowych — zapis źródłowy: „Opis: contenido de gotas de aceite(gútulas) en su interior. Olejowy charakter przypisany przez autora, bez dopisania testu barwnego lub ilości kropli.” [46]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Opis: esporas cilíndrico-elipsoidales. Jedna forma pośrednia, bez rozbijania na dwie alternatywy.” [46]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Opis: esporas lisas.” [46]
Grubość ściany zarodnika — zapis źródłowy: „Opis: de pared gruesa. Jakościowa gruba ściana, bez liczby mikrometrów.” [46]
Metody i zapisy źródłowe — Boris Assyov, własne konto B.queletii, fotografia zarodników ze skalą10µm oraz bibliografia. Wyniki opisu zachowują poziom autorskiego opracowania, bez domniemania liczby pomiarów lub medium.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Kształt elementów skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Trichoderm composed of hyphae of cylindrical cells; komórki cylindryczne, bez zawężania do komórek końcowych.” [28]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Pileipellis a trichoderm.” [28]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Spores9–14×4.5–7µm; granice długości bez obliczania Q z nieparowanych skrajnych osi.” [28]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Description: ratio1.5–2.6; iloraz podany wprost przez autora.” [28]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Spores9–14×4.5–7µm; granice szerokości.” [28]
Metody i zapisy źródłowe — S.80: europejski B.queletii, zwykle około13–13,7×6,5–6,8µm, niektóre do16×8µm.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „S.80: melleous. Barwa miodowa widziana w mikroskopie; nie barwa wysypu.” [44]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „S.80: europejski B.queletii, zwykle około13–13,7×6,5–6,8µm, niektóre do16×8µm.” [44]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „S.80: ellipsoid in frontal view.” [44]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „S.80: subellipsoid in lateral view. Kształt i przybliżenie osobno.” [44]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „S.80: smooth.” [44]
Metody i zapisy źródłowe — Aranzadi, pełne konto Suillellus queletii: esporas elípticas, lisas, gutuladas,10–15×6–8µm. Materiał zbiorczy opisu, bez powiązania z pojedynczym zdjęciem lub datą zbioru.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Krople wewnątrz zarodnika — zapis źródłowy: „Microscopía: esporas gutuladas; skład kropli niepodany.” [27]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Microscopía:10–15×6–8µm.” [27]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Microscopía: esporas elípticas.” [27]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Microscopía: esporas lisas.” [27]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: [{"material_scope": "CZ-atlas", "taxon": "Suillellus queletii"}, {}, null, null]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „9,5–14,5 × 4,5–6,5 µm — zakres atlasu ČMS.” [11]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: [{"material_scope": "PL-atlas", "taxon": "Suillellus queletii"}, {}, null, null]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „8–15 × 5–7 µm — zakres atlasu GRej.” [7]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: [{"material_scope": "GRej365479", "taxon": "Suillellus queletii"}, {}, null, null]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „10–14,3 × 4,7–6,1 µm; średnio 12,1 × 5,3 µm — zbiór 365479 z 17.08.2007.” [7]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Q 1,9–2,6, średnio 2,3; tylko zbiór 365479.” [7]
Metody i zapisy źródłowe — S.80: odrębna mniejszość zarodników węższych10–14×4,8–6,5µm.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „S.80: odrębna mniejszość zarodników węższych10–14×4,8–6,5µm.” [44]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: [{"material_scope": "suillellus_queletii.spore_shape.1.pl", "taxon": "Suillellus queletii"}, {}, null, null]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Wrzecionowate (atlas GRej).” [7]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: [{"material_scope": "suillellus_queletii.spore_surface.1", "taxon": "Suillellus queletii"}, {}, null, null]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Gładkie zarodniki według GRej; procedura oceny powierzchni niepodana.” [7]
Pavadinimai ir taksono apimtis
Rekomenduojamas pavadinimas: PTMyk Lenkijos grybų pavadinimų komisijos 2021 m. vasario 20 d. rekomendacija rekomenduoja pavadinimą „modroborowik gładkotrzonowy“. Ankstesni lenkiški pavadinimai „borowik gładkotrzonowy“ ir „borowik Queleta“ yra dokumentuoti nepriklausomai nuo svetainės. Pavadinimas „krasnoborowik gładkotrzonowy“ nebuvo pridėtas kaip patvirtintas sinonimas.
Mokslinės kombinacijos: Vizzini, Simonini ir Gelardi publikavo kombinaciją Suillellus queletii leidinyje Index Fungorum 188, p. 1, 2014 m. Nurodytas bazionimas yra Boletus queletii Schulzer iš 1885 m. Istorinės kombinacijos Versipellis queletii, Suillus queletii ir Tubiporus queletii įrašytos perskaityto nomenklatūros registro lygiu. Pilno pirminio Schulzera leidinio iš 1885 m. negauta; nedeklaruojama, kad jis buvo perskaitytas.
Neperkelti pavadinimai: Pavadinimas Boletus erythropus buvo vartojamas įvairiomis reikšmėmis. Jis nebuvo pridėtas kaip besąlygiškas šio įrašo sinonimas. Vizzini ir bendraautoriai perskaitytame darbe tiriamas kolekcijas, įvardytas kaip B. queletii var.pseudoluridus, priskiria prie B. luridus kintamumo; jų požymiai nebuvo perkelti į modroborowik gładkotrzonowy.
Mikroskopija: autorinė dokumentacija ir neapdoroti matavimai
Medžiaga ir metodas: Josep Torres pateikia autorinę paskyrą Suillellus queletii, mikroskopinį aprašymą, 13 mikronuotraukas (-ų) ir 9 makronuotraukas (-ų). Lentelėje yra 20 neapdorotos sporų matmenų poros su matavimo data 2026 m. rugsėjo 23 d. Puslapis buvo publikuotas kitą dieną. Matavimo data nebuvo pakeista į surinkimo datą. Nenurodytas eksikato numeris, surinkimo vieta nei DNR identifikavimas; tai stebėjimo dokumentacija be mokslinio recenzavimo patvirtinimo. Luobelės, bazidžių ir sporų nuotraukos buvo peržiūrėtos, o skaitiniai rezultatai iš nuotraukų iš naujo nenustatinėjami.
Sporos: Lentelėje ilgis yra 10,11–11,90 µm, plotis 4,93–5,91 µm, o Q 1,77–2,27. Aprašyme nurodyta suapvalintai 10–12 × 5–6 µm; iš to nebuvo suformuota antra imtis. Sporos yra cilindriškai elipsoidinės, lygios, storasienės ir gelsvai rudos mikroskope, su smulkia ekscentriška hilumo atauga. Autorius vidinius lašelius apibūdina kaip aliejinius; jų cheminės sudėties tyrimo nepateikia. Centrinė reikšmė Q(Me) 2,00, taip pat užrašyta kaip q_medio, neatitinka nei vidurkio apie 2,043, nei medianos apie 2,061 iš 20 pateiktų porų. Šios centrinės reikšmės pobūdis ir tikslumas lieka dviprasmiški.
Bazidės ir cistidės: Bazidės yra buožiškos, 20–35 × 10–12 µm, dvisporės arba ketursporės. Skaičius 20 iš sporų lentelės nereiškia 20 išmatuotų bazidžių. Cheilocistidėms ir pleurocistidėms bendrai nurodyta 30–45 × 8–11 µm ir forma nuo buožiškos iki verpstiškos; bendras matavimas nebuvo nukopijuotas kaip du nepriklausomi rezultatai. Aprašyme atskiriamos optiškai bespalvės ląstelės ir ląstelės su nedideliu gelsvu pigmentu viduje.
Luobelė ir sagtelės: Luobelės hifai yra 4–8 µm pločio ir su paprastomis pertvarėlėmis. Galinės ląstelės gali būti cilindrinės arba verpstiškos, su užapvalintais galais. Aprašyme papildomai minima lygiagreti arba šiek tiek susipynusi struktūra, nedidelis rudas viduląstelinis pigmentas ir gausios išsikišančios galūnės. Paprastos pertvarėlės dokumentuoja sagtelių nebuvimą tirtuose luobelės hifuose. Autorius atskirai konstatuoja sagtelių nebuvimą bazidžių pamatuose; abu rezultatai turi savo anatominę taikymo sritį.
Mikroskopija: atskiri šaltiniai, vaizdai ir diapazonai
Senoji Europos medžiaga: Singer 1947 m. aprašė europinį B. queletii dalyje apie rūšis ne iš Floridos. Nurodo paprastai apie 13–13,7 × 6,5–6,8 µm, kai kurias iki 16 × 8 µm, bei atskirą siauresnių sporų mažumą 10–14 × 4,8–6,5 µm. Žiūrint iš priekio jos yra elipsoidinės, iš šono – beveik elipsoidinės, lygios, medaus spalvos, be įdubimo virš hilumo, bet su šios srities suplokštėjimu. Vaizdai ir matmenų grupės lieka atskiri. Istorinis apibūdinimas nėra naujas molekulinis patikrinimas.
Kiti aprašymai: Assyov nurodo 9–14 × 4,5–7 µm ir Q1,5–2,6, trichodermį iš cilindrinių ląstelių bei nuosavą sporų nuotrauką. Aranzadi nurodo elipsiškas, lygias, gutuliuotas sporas 10–15 × 6–8 µm. Čekų atlasas nurodo 9,5–14,5 × 4,5–6,5 µm, o lenkų atlasas – 8–15 × 5–7 µm bei atskirą lenkiško pavyzdžio iš Wzgórza Bukowe kalvų rezultatą. Tai skirtinga medžiaga ir tyrimai; bendras abiejų ašių min–max nereiškia jų sujungimo į vieną imtį.
Nuosavi ir cituojami rezultatai: Vizzini ir bendraautoriai taksonui S. queletii nurodo nuosavą Qm 2,1 iš 12 kolekcijų; c=12 reiškia kolekcijų skaičių. Tuo tarpu matmenys 12 × 5,7 µm ir Q(1,8–)1,9–2,3(–2,4) paimti iš Muñoz 2005 citavimo. Šie du įrodymų lygiai nėra nepriklausomi to paties matavimo pakartojimai. Pileipellis aprašytas kaip susipynęs trichodermis. Bazidžių, cistidžių ar luobelės matmenys iš paties B. mendax aprašymo nebuvo perimti.
Amiloidinė reakcija: atitinkamas audinys
Ėminio apimtis: Assyov aprašo teigiamą koto pagrindo minkštimo hifų reakciją Melzerio reagente. Šis rezultatas užfiksuotas su tikslia medžiaga; jis netaikomas sporoms, visai luobelei ar visam vaisiakūniui. Koncentracija, dozė ar nuskaitymo laikas nebuvo sukonkretinti. Vizzini ir bendraautorių darbe taip pat aptariama teigiama koto pagrindo reakcija šioje grupėje; cituojama Imlerio 1950 ir Singerio 1965 procedūra, kurių pilni protokolai nebuvo perskaityti.
Koto sandara: Šutara 1989 įtraukia B. queletii iš Veverská Bítýška, 1954 m. rugpjūčio 8 d., K. Kříž, BRNM265835 medžiagoje apie Boletus koto dangalo tipą. Bendrieji sluoksnių storio diapazonai daugeliui rūšių šiame darbe nebuvo priskirti kaip individualūs šio pavyzdžio matmenys.
Molekulinis tyrimas: konkretaus pavyzdžio tapatybė
Sekvenuotas pavyzdys: Vizzini ir bendraautorių darbo 1 lentelėje nurodytas B. queletii AMB12641, kurį 2010 m. rugsėjo 26 d. Intermesoli vietovėje šalia Pietracamela Italijoje surinko G. Simonini; paminėti Quercus sp., Ostrya carpinifolia ir Castanea sativa. ITS sekos numeris yra KC734546. Tai šio pavyzdžio identifikacija ir kontekstas; medžių buvimas nėra eksperimentas, patvirtinantis mikorizę su kiekvienu iš jų.
Analizės ribos: Analizėje taip pat palygintos kitos B. queletii sekos. 98,4 vertė keturioms sekoms yra autorinis panašumo rodiklis analizuoto rinkinio ribose. Tai nėra universalus rūšies DNR sutapimas, visos populiacijos matavimas ar lenkiškos medžiagos rezultatas. Naujų rūšių ir kitų baravykinių duomenys lieka prie savų taksonų.
Dokumentuotas tiriamasis taikymas: sporų gavimas
Eksperimento rezultatas: Lakkireddy ir Kües 2017 m. tyrė laukinių grybų bazidiosporų elektrostatinį surinkimą. Medžiaga buvo renkama Getingene (Göttingen), Vokietijoje, 2011–2014 m. ir nustatoma morfologiškai. Suillellus queletii skirtoje 2 lentelėje nurodytas vienas vaisiakūnis su 12 cm kepurėle, jo ketvirčio panaudojimas, vienas mėginys ir 1,0×10⁴ sporų išeiga po 20 valandų. Tai konkrečiu metodu išgautų sporų skaičius, o ne visa vaisiakūnio produkcija ar natūralus sporuliacijos greitis.
Matavimai ir tarša: Šiame tyrime sporų nurodytas ilgis buvo 12,6±0,5 µm, o plotis 6,4±0,4 µm. Įrašas ± aprašo matavimo statistiką, o ne pastebėtus ribinius matmenis. Autoriai tyrinėtame vaisiakūnyje aprašė lervų takus ir, atitinkamame sėjos teste, 2128 bakterijų kolonijas (-ų), atstovaujančias (-ių) 3 tipams (-us). Iš to nebuvo nustatytos bakterijų rūšys, jų patogeniškumas ar pastovus visų šio grybo vaisiakūnių požymis. Tyrimas dokumentuoja medžiagos panaudojimą laboratoriniame metode, be komercinio diegimo ar gydomojo pritaikymo įrodymų.
Informacijos grandinė: Šiame darbe minima nuoroda apie dvispores ir keturspores bazides nukreipia į Breitenbachą ir Kränzliną 1991/1995. Tai nėra naujas bazidžių skaičiavimas elektrostatiniame eksperimente. Atskirame Torreso aprašyme taip pat minimos 2 arba 4 sterigmos, tačiau jo stebėjimo verifikavimo lygis išlaikytas. Patikrintoje medžiagoje nerasta šiai rūšiai būdingo vaistinio, prieskoninio, dažinio pritaikymo ar gamybinio auginimo patvirtinimo; paieškos rezultatas nėra įrodymas, kad toks pritaikymas neegzistuoja.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Zweryfikowany polski okaz: Gdańsk, Lasy Oliwskie, DA80,20 lipca 2008; leg. i det.W.Chojnacki, eksykat 2/WCH/2.08.08 w Stacji ZBŚRiL PAN.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Peržiūros data: 18.10.2026.
Apribojimai: Morfologinis nustatymas iš registro, be savarankiško eksikato patikrinimo ir be DNR. Viena data nenustato viso sezono.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Opublikowany polski zbiór z Lasów Oliwskich pod źródłową nazwą Boletus queletii.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 21.10.2026.
Apribojimai: Šaltinio nustatymas ir sąvokos apimtis išsaugoti. Nedeklaruotas naujas pavyzdžių tyrimas ar visų šaltinyje cituojamų publikacijų perskaitymas.
Parengimo apimtis
Reikalaujamos patikros yra suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Komponento kiekis medžiagoje
- Komponento kiekis medžiagoje: 5,2 g/100g (riebalai, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,2, vidurkis). [29]
Komponento kiekis medžiagoje: 65,3 g/100g (angliavandeniai, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 7, vidurkis). [29]
Komponento kiekis medžiagoje: 2,7 g/100g (pelenai, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,06, vidurkis). [29] - Tiriamosios medžiagos energinė vertė
- Tiriamosios medžiagos energinė vertė: 417,2 kcal/100g (perskaičiuota sausajai masei, apskaičiuota šaltinyje, standartinis nuokrypis: 14, vidurkis). [29]
Vaisiakūnių sudėtis: Turkijos medžiagos tyrimas
Medžiaga ir metodai: Çolak, Kolcuoğlu, Sesli ir Dalman 2007 m. paskelbė rezultatus vaisiakūniams, pavadintiems Boletus queletii, surinktiems Lisar plynaukštėje (Lisar High Plateau), Maçka rajone, Trabzone, 2004 m. rugpjūtį–rugsėjį, po bukais. Nustatymas buvo morfologinis, naudojant Nikon mikroskopą; medžiaga deponuota Fatih edukologijos fakulteto herbariume nenurodant numerių. Riebalai nustatyti Soksleto (Soxhlet) ekstrakcija, baltymai iš azoto Kjeldalio (Kjeldahl) metodu su daugikliu 6,25, pelenai – AOAC metodu. Angliavandeniai ir energija apskaičiuoti. Tai konkrečios medžiagos duomenys be DNR verifikavimo ir be nepriklausomų populiacijos tyrimų.
Bazinė sudėtis: B. queletii skirtoje 3 lentelėje nurodoma: azotas 4,36±0,100; žali baltymai 27,30±2,100; riebalai 5,20±0,200; angliavandeniai 65,30±7,000; vitaminas C 0,01±0,001; pelenai 2,70±0,060 g/100 g sausosios medžiagos bei energija 417,20±14,000 kcal/100 g sausosios medžiagos. Autoriai pateikia trijų lygiagrečių nustatymų vidurkius ir standartinius nuokrypius. ±SD nebuvo paversta min–max intervalu. Interpretuojant baltymus būtina išlaikyti autorių taikytą azoto daugiklį 6,25.
Elementai: 2 lentelėje pateikiama mg/kg sausosios medžiagos: Zn 44,6±2,90; Mn 43,0±2,90; Fe 21,9±1,40; Cu 11,8±0,90; Pb 0,3±0,02; Cd 1,2±0,10. Nustatymai atlikti atominės absorbcijos spektrometrija paruošus mineralizatą. Kobaltui nurodyta ND, išskleista kaip „nebuvo galima nustatyti“; nikelis taip pat nebuvo nustatytas. Tai nėra nulinis rezultatas ar analitinio neaptikimo patvirtinimas. Autoriai daro prielaidas apie K ir P kiekį remdamiesi pelenais, tačiau šių elementų netyrė — jie nebuvo pridėti kaip nustatyti komponentai.
Bazinės atskaitos nenuoseklumas: Drėgmės eilutė 78,59±4,000% yra po bendra sausosios medžiagos antrašte, nors metoduose vandens nustatymas siejamas su šviežia medžiaga. Angliavandenių formulės aprašymas taip pat tiesiogiai neatitinka komponentų sumos lentelėje. Išlaikyta šaltinio formuluotė ir vertės, vanduo nebuvo perskaičiuotas į numatytąją bazę, o autoriaus duomenys nebuvo taisomi. Tinkamumo vartoti maistui įvertinimas 1 lentelėje nėra toksinų tyrimo, intervencijos su žmonėmis ar terminio apdorojimo patvirtinimo rezultatas.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Pietų Europoje atliktuose baravykinių atliekamos metalų bioakumuliacijos tyrimuose nebuvo pateikta atskirų analizinių duomenų apie glotniakotį mėlynbaravykį.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Laboratoriniai baravykiečių eilės atstovų cheminių profilių tyrimai šios rūšies neapėmė, todėl nėra patvirtintos informacijos apie unikalius veikliuosius junginius pas S. queletii.
Valgomumas ir teisė: įrodymų rūšis ir apribojimai
Autorių vertinimai: Lenkų atlasas rūšį apibūdina kaip nevalgomą; čekų atlasas – kaip valgomą po ilgesnio apdorojimo, su įspėjimu apie negalavimus suvalgius žalių vaisiakūnių. „Aranzadi“ nurodo toksiškumą žaliam ir kulinarinės vertės nebuvimą. Turkų cheminis darbas klasifikuoja jį kaip valgomą išvirus, tačiau netiria vartojimo saugumo. Išlaikytas autorių vertinimų ir tyrimų rezultatų atskirumas; šiuo pagrindu nenustatytas patvirtintas saugus paruošimo laikas ar temperatūra.
Apsauga ir prekyba: Patikrinti visi atitinkami galiojančio 2014 m. grybų rūšių apsaugos reglamento sąrašai bei vientiso prekybos sąrašo teksto, paskelbto 3 kovo 2026 m. Rūšis nėra saugoma Lenkijoje ir nėra įtraukta į grybų, kuriais leidžiama prekiauti, sąrašą. Raudonojo sąrašo 2006 E kategorija nereiškia teisinės apsaugos nustatymo. Rūšies apsaugos nebuvimas nereiškia leidimo rinkti bet kurioje vietoje.
Nepatvirtinti apibendrinimai: Liono universiteto 1 mokomojoje kortelėje rūšiai priskiriami hemolizinai ir 70°C temperatūra, perskaitytoje paskyroje nenurodant pirminio šiai rūšiai būdingo eksperimento, dozės ar laiko. Šis įrašas nebuvo panaudotas toksinų sudėčiai ar saugiam apdorojimui patvirtinti. Kitų baravykinių cheminiai tyrimai ir B. mendax rezultatai nepapildo trūkstamų S. queletii tyrimų.
Ekologiniai tyrimai
Paplitimas Lenkijoje, sezonas ir ekologijos apimtis
Paplitimas Lenkijoje: GRej 107659 statusas yra patvirtintas, o herbariumo dokumentacija – 2/WCH/2.08.08. Włodzimierz Chojnacki pavyzdį surinko ir apibūdino 20 liepos 2008 m. Lasy Oliwskie miškuose Gdanske, bukų miške su eglės priemaiša, ant žemės tarp nukritusių lapų. Įraše nurodoma Kujawos ir Gierczyko publikacija 2011. Perskaitytas registras patvirtina paplitimą Lenkijoje; nauja herbariumo ar DNR patikra nebuvo atlikta.
Dergėjimas: Lenkų atlasas sezoną aprašo žodžiais „nuo pavasario iki rudens“. Šio aprašo perskaičiavimas pagal meteorologinį kalendorių rodo kovo–lapkričio intervalą. Tai platus atlaso aprašas, o ne moksliškai nustatyta sezono pradžios ir pabaigos data. Čekų birželis–spalis, olandų liepa–spalis ir pavienių radinių datos nepakeitė Lenkijos duomenų.
Ryšiai ir dirvožemis: Bendras mikorizės partnerių sąrašas Assyovo darbe apima ąžuolus, rečiau skroblą, lazdyną, buką arba beržą. Tai yra šaltinio ryšiai, atskirti nuo pačių medžių, užfiksuotų prie pavyzdžio. Lenkų atlasas nurodo šarminius ir kalkingus dirvožemius; NDFF aprašo atskiras Nyderlandų sąlygas, be kita ko, drėgną, derlingą molingą dirvožemį arba smėlį su molio priemaiša. Nyderlandų buveinė nebuvo priskirta kaip Lenkijos dirvožemio matavimas. Atlasinio aprašo lygis ir regioniniai apribojimai lieka matomi dokumentacijoje.
Buveinė ir paplitimas
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Lenkija | Oliviečių miškai Gdanske | III–XI |
|
Šaltiniai
- GBIF-20260930
- Rozporządzenie Ministra Środowiska 9.10.2014, Dz.U. 2014 poz. 1408. (także [42])
- Dz.U. 2026 poz. 258, tekst jednolity rozporządzenia grzybów dopuszczonych do obrotu. (także [47])
- GRej: Suillellus queletii, strona gatunku i siedem rekordów (także [34])
- Index Fungorum 550748
- Kiran Lakkireddy i Ursula Kües 2017 AMB Express7:28 DOI 10.1186/s13568-017-0326-0
- Linking soil properties to elemental uptake patterns, DOI 10.1007/s10653-025-02546-1
- Vavřinec Klener, ČMS Suillellus queletii (także [40])
- Machiel Noordeloos 2021/2017, NDFF oraz Overzicht 1995 (także [41])
- PTMyk K.Lipiński, 11.02.2025, KPNG 1/2021
- Venturella et al. 2014 JAOAC97(2): 612–623 DOI 10.5740/jaoacint.12-260
- Aranzadi — konto Suillellus queletii
- Boris Assyov — konto B.queletii i własne fotografie mikroskopowe
- Çolak i in. 2007 — Biochemical Composition of Some Turkish Fungi
- eli-protection
- eli-trade
- eli-trade-base
- GRej107659 — potwierdzony polski okaz z Lasów Oliwskich
- Vizzini 2014 — Index Fungorum188, nowa kombinacja Suillellus queletii
- Lakkireddy i Kües 2017 — tabela2, wynik Suillellus queletii
- Nr 19 — aktualne polskie wykazy prawne 18.10.2026
- Université Lyon1 — karta dydaktyczna B.queletii, zakres i ograniczenia
- Mycopedia 2023 — kombinacje homotypowe S.queletii
- PTMyk 2021 — rekomendacja polskiego nazewnictwa1/2021
- Singer 1947 — The Boletoideae of Florida III, europejski B.queletii, s.79–80
- Šutara 1989 — delimited Boletus stipe type, materiał BRNM265835
- Josep Torres — autorska dokumentacja mikroskopowa Suillellus queletii, Fungipedia
- Vizzini i in. 2013/2014 — Boletus mendax i odrębne dane B.queletii