Valgomas
Reikalauja apdorojimo
Žalias nuodingas
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.










Neoboletus xanthopus yra stambus baravykinių šeimos grybas, anksčiau sietas su dėmėtuoju baravykūnu. Jis atpažįstamas iš ryškiai geltonos koto viršūnės bei rusvos kepurėlės, o perlaužtas ar pažeistas minkštimas intensyviai mėlynuoja. Grybas auga šiltesniuose lapuočių miškuose, sudarydamas mikorizę su ąžuolais ir bukais. Termiškai neapdorotas yra nuodingas, tačiau po ilgo virimo kai kuriose šalyse vartojamas maistui.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
- Grybienos spalva vaisiakūnio pamate
- Grybienos spalva vaisiakūnio pamate: balsva.
Grybienos spalva vaisiakūnio pamate: kreminis arba gelsvas (išdžiovinus).
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- Kepurėlės forma: pusiau rutuliška.
Kepurėlės forma: išgaubtas.
Kepurėlės forma: išgaubtas (suplokštėjęs profilis). - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
- Kepurėlės danga
- jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės danga: miltuotas.
- Kepurėlės paviršiaus blizgesys
- subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės paviršiaus blizgesys: blizgus.
- Paviršiaus įtrūkimų raštas
- kai sausas, senų vaisiakūnių: Paviršiaus įtrūkimų raštas: suskilinėjusi, raštas nenurodytas.
- Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: rudas.
Kepurėlės spalva: kaštoninis.
Kepurėlės spalva: ochrinis.
Kepurėlės spalva: sienos spalvos.
Kepurėlės spalva: gelsvai rudas.
Kepurėlės spalva: terakotos rausvumo.
Kepurėlės spalva: ochriškai rudas.
Kepurėlės spalva: geltonas.
Kepurėlės spalva: gelsvai ruda.
Kepurėlės spalva: vyno spalvos.
Kepurėlės spalva: violetinis.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: citrininės geltonos spalvos.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: šiaudų geltonumo.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: sieros geltonumo.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: geltonas. - Kepurėlės krašto kontūras
- Kepurėlės krašto kontūras: banguotas.
- Kepurėlės krašto profilis
- Kepurėlės krašto profilis: bukas.
- Krašto danga
- Krašto danga: aksominis.
- Apvalkalo liekanos krašte
- Apvalkalo liekanos krašte: su kabančiomis apdangalo liekanomis.
- Kepurėlės spalvinė reakcija
- Kepurėlės spalvinė reakcija: mėlynas.
Kepurėlės spalvinė reakcija: mėlynas.
Kepurėlės spalvinė reakcija: rusvas arba juosvas. - Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – iki 150 mm.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: vamzdeliai.
Vamzdeliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (vamzdeliai).
Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: laisvas nuo koto (vamzdeliai).
- Porų forma
- Porų forma: apvalus.
subrendusių vaisiakūnių: Porų forma: kampuoti. - Pažeistų porų spalva
- Pažeistų porų spalva: mėlynas (reakcijos pradžia).
- Vamzdelių spalva po pažeidimo
- Vamzdelių spalva po pažeidimo: mėlynas (reakcijos pradžia).
- Natūrali porų spalva
- Natūrali porų spalva: geltonas.
Natūrali porų spalva: oranžinis.
Natūrali porų spalva: raudonas. - Porų dydis
- Porų dydis: mažas.
- Natūrali vamzdelių spalva
- Natūrali vamzdelių spalva: geltonas.
Natūrali vamzdelių spalva: geltonai žalias.
Kotas ir pagrindas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
Koto forma: buožiškas.
Koto forma: cilindriškas (beveik).
Koto forma: pilvotas (šiek tiek, beveik). - Koto pagrindas
- Koto pagrindas: ištįsęs šaknies pavidalu.
- Koto spalva
- Koto spalva: geltonas.
Koto spalva: kreminis.
Koto spalva: balsva.
Koto spalva: raudonas.
Koto spalva: rūdžių spalvos. - Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: grūdėtas.
Koto paviršiaus danga: žvynuota. - Koto paviršiaus raštas
- Koto paviršiaus raštas: dėmėtas.
- Koto ornamentikos spalva
- Koto ornamentikos spalva: rudas.
Koto ornamentikos spalva: geltonas.
Koto ornamentikos spalva: rausva.
Koto ornamentikos spalva: rūdžių spalvos.
Koto ornamentikos spalva: rusvas.
Koto ornamentikos spalva: geltonas arba rausva (pradinė būsena).
Koto ornamentikos spalva: rūdžių spalvos arba rusvas (vėlesnė būsena). - Koto paviršiaus spalva po pažeidimo
- Koto paviršiaus spalva po pažeidimo: mėlynas (koto paviršius).
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 45–120 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 20–30 mm.
- Koto išlinkimas
- Koto išlinkimas: išlinkęs.
- Koto grūdelių skersmuo
- Koto grūdelių skersmuo: < 0,5 mm (šaltinyje nurodyta vertė).
- Koto grūdelių tankumas
- Koto grūdelių tankumas: reti.
Koto grūdelių tankumas: tankūs (retai).
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: geltonas.
Minkštimo spalva: raudonas (minkštimas ties koto pagrindu). - Minkštimo standumas
- Minkštimo standumas: standus.
- Pažeisto minkštimo spalva
- Pažeisto minkštimo spalva: mėlynas.
vėliau: Pažeisto minkštimo spalva: geltonas. - Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: grybų.
Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas).
Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas). - Minkštimo skonio pobūdis
- Minkštimo skonio pobūdis: švelnus.
- Tramos skonio išskirtinumas
- Tramos skonio išskirtinumas: neišsiskiriantis.
Tramos skonio išskirtinumas: neišsiskiriantis.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: lapuočių miškas.
- Substratas
- Substratas: dirvožemis.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: mažomis grupėmis.
- Aptikimo dažnumas
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo rugpjūtį (stebėtas laikotarpis, stebėjimo metai: 2016, stebėjimo mėnesiai: 8).
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
Valgomumas ir kulinarija
- Valgomumas
- Valgomas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
- Vartojimas žalių
- Žalias nuodingas
Teisė
- Apsauga
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos saugomų grybų rūšių sąrašą.
- Prekyba
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos grybų, kuriais leidžiama prekiauti, sąrašą.
Su kuo galima supainioti
FAQ
Ar Neoboletus xanthopus galima valgyti žalią?
Ne, žalias šis grybas yra nuodingas ir sukelia stiprų virškinimo sutrikimą.
Kiek laiko būtina virti šį grybą?
Jį būtina virti bent 20 minučių, o atsiradusį nuovirą būtinai išpilti.
Su kokiais medžiais šis grybas sudaro simbiozę?
Dažniausiai su ąžuolais, bukais, kaštonais ir skroblais lapuočių miškuose.
Kokiame dirvožemyje Neoboletus xanthopus dažniausiai auga?
Jis mėgsta kalkingą, neutralų ir šiltą lapuočių miškų dirvožemį.
Kada prasideda šių grybų dygimo sezonas?
Pirmieji vaisiakūniai pasirodo birželį, o dygimas tęsiasi iki spalio.
Kodėl pažeistas minkštimas staigiai pamėlynuoja?
Tai natūrali reakcija kontaktuojant su deguonimi, būdinga šiai genčiai.
Ar šis grybas dažnas Lietuvoje ir Šiaurės Europoje?
Ne, šiauriniuose kraštuose jis yra labai retas šilumamėgis grybas.
Koks yra termiškai apdoroto grybo skonis?
Tinkamai išvirto grybo skonis yra švelnus, malonus ir nesukelia kartumo.
Ar galima šį grybą naudoti audiniams dažyti?
Taip, iš jo gaunami gelsvi, ochros ir rusvai žalsvi vilnos atspalviai.
Ar grybas tinka džiovinimui maistui?
Džiovinti nerekomenduojama dėl žalio grybo toksiškumo; būtinas virimas.
Mėgėjas
Kepurėlės apačia
- Porų skersmuo
- Porų skersmuo: 0,1–0,5 mm.
- Vamzdelių ilgis
- Vamzdelių ilgis: iki 20 mm.
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- krasnoborowik żółtoczerwony
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Neoboletus xanthopus
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: rudas.
- Sporų atspaudo atspalvis
- Sporų atspaudo atspalvis: alyviškai rudas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: verpstiškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: verpstiškas.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 10–18 µm, plotis 3,8–6 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Bandymai su reagentais
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, sporos iš atspaudo, paruoštas 5% KOH tirpalas, filtravimo popierius, apsauginiai akiniai ir pirštinės darbui su KOH
- Atlikimas
- Perkelkite šiek tiek sporų iš sporų antspaudo ant švaraus daiktinio stiklelio.
- Užlašinkite lašą paruošto 5% KOH tirpalo ir uždenkite dengiamuoju stikleliu.
- Filtravimo popieriumi pašalinkite skysčio perteklių ties stiklelio kraštu. Apžiūrėkite sporų spalvą mikroskopu.
Ko ieškoti
- Sporų spalva 5% KOH
- geltoną
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio granuliometrinė sudėtis
- Dirvožemio granuliometrinė sudėtis: molinga (šaltinio autoriaus prielaida).
- Dirvožemio kalkingumas
- Dirvožemio kalkingumas: kalkingas.
- Dirvožemio derlingumas
- Dirvožemio derlingumas: derlingas (šaltinio autoriaus prielaida).
- Lapuočiai medžiai aplinkoje
- Lapuočiai medžiai aplinkoje: ąžuolas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: bukas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: Quercus cerris.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: Quercus coccifera.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: Fagus sylvatica.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: Quercus frainetto.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: Carpinus orientalis.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: Quercus ilex subsp. ballota. - Mikorizės partneriai
- Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Quercus (bendras partnerių sąrašas).
- Mitybos būdas
- Mitybos būdas: ektomikorizinis.
Nekulinarinis panaudojimas
Neoboletus xanthopus pasižymi gausiu pigmentų kiekiu, todėl amatininkystėje ir tekstilės apdirbime buvo eksperimentiškai taikomas natūraliam vilnos bei šilko dažymui. Švieži ir džiovinti vaisiakūniai, priklausomai nuo naudojamo kandiko (pavyzdžiui, alūno ar geležies sulfato), suteikia audiniams žalsvai rusvus, gelsvus, o kartais gilius ochros atspalvius. Istoriškai kaimo bendruomenėse stipriai mėlynuojanti grybo masė kartais buvo naudojama kaip primityvus žymeklis medienai ar odai trumpam pažymėti, nes džiūdama pažeista vieta patamsėja iki tamsiai pilko ar rusvo tono. Be to, liaudies papročiuose šie vaisiakūniai būdavo kabinami pastogėse ar svirnuose kaip vizualus atbaidymo elementas, siejant staigų grybo pamėlynavimą su apsauga nuo piktųjų dvasių ar ligų. Šiandien rūšis daugiausia domina natūralių dažų entuziastus ir mikologinių kolekcijų rengėjus.
Istorija ir kultūra
Neoboletus xanthopus ilgą laiką mikologijos istorijoje nebuvo išskiriamas kaip atskira rūšis ir figūravo kaip dėmėtojo baravykūno (Neoboletus luridiformis) forma ar varietetas. Dėl šios priežasties senesnėje literatūroje ir liaudies tradicijose jis neturėjo atskiro vardo ir dalijosi bendrais mėlynuojančių baravykų folkloriniais pavadinimais. Vidurio ir Rytų Europos tautosakoje stipriai mėlynuojantys baravykai neretai buvo siejami su velnio ar raganų burtais, apipinti prietarais apie nuodų išsiliejimą vos prisilietus. Kai kuriuose Alpių ir Karpatų regionų kaimuose šie grybai buvo vadinami žaibo grybais, tikint, kad jie masiškai išdygsta po stiprių perkūnijų. Šiuolaikinėje mikologinėje literatūroje ši rūšis aprašyta palyginti neseniai, po išsamių genetinių tyrimų XXI amžiaus pradžioje, todėl jos kultūrinis įvaizdis tik dabar formuojasi tarp šiuolaikinių grybų entuziastų.
Valgomumas ir saugumas
Žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas Neoboletus xanthopus sukelia virškinimo trakto sutrikimus, pasireiškiančius pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais ir viduriavimu. Todėl šis grybas laikomas sąlygiškai valgomu: jį privaloma virti ne mažiau kaip 20 minučių, o nuoviras turi būti nupilamas. Tik kruopščiai išvirtas minkštimas tampa saugus vartoti. Skonis apibūdinamas kaip švelnus, malonus, be aitrumo, o kvapas silpnas, būdingas grybams. Kulinarinis vertinimas įvairiose šalyse skiriasi: Centrinės ir Pietų Europos kraštuose, pavyzdžiui, Italijoje ir Čekijoje, jis renkamas patyrusių grybautojų, žinančių privalomo apdorojimo taisykles. Tuo tarpu kituose regionuose dėl panašumo į toksiškesnius mėlynuojančius baravykus šios rūšies apskritai vengiama, baiminantis atsitiktinio apsinuodijimo ar nepakankamo išvirimo pasekmių.
Buveinė ir paplitimas
Neoboletus xanthopus dažniausiai auga šiltuose, kalkinguose ar neutraliuose dirvožemiuose, šviesiuose lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose bei miško pakraščiuose. Ši rūšis formuoja mikorizę su įvairiais plačialapiais medžiais, ypač su ąžuolais (Quercus), paprastuoju buku (Fagus sylvatica), kaštonais (Castanea sativa) bei skroblais (Carpinus betulus). Kartais pasitaiko ir po liepomis. Rūšis paplitusi Pietų, Vakarų ir Vidurio Europoje, o šiauresniuose kraštuose yra žymiai retesnė arba randama tik specifiniuose šilumą akumuliuojančiuose biotopuose. Vaisiakūniai pradeda formuotis vasaros pradžioje, dažniausiai birželio mėnesį, ir dygsta iki pat spalio pabaigos. Šiltesnio klimato Viduržemio jūros regionuose derėjimas gali prasidėti anksčiau pavasarį ir tęstis net iki lapkričio, priklausomai nuo rudens liūčių intensyvumo. Centrinėje Europoje pagrindinis pasirodymo pikas fiksuojamas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais po gausių kritulių.
Šaltiniai
- B. Assyov 2020, Yesca 32:77–118
- Gierczyk & Ślusarczyk 2020 Przegląd Przyrodniczy31(1)
- NDFF Verspreidingsatlas 0193010 (także [32])
- Assyov B. (2020). Neoboletus xanthopus — additional data and iconography of a widespread, but frequently neglected species. Yesca 32:77–118. Opis angielski s.101–115.
- Pilzbuch/Pilzwelten. Gelbfüßiger Hexenröhrling, Neoboletus xanthopus. Własne użycie nazw niemieckich i opis atlasowy autora strony.
- Moreno G., Sánchez-Dueñas G., Alvarado P. (2025). Neoboletus xanthopus, una especie confundida con N.erythropus. Bol.Soc.Micol.Madrid49:85–92; materiał AH58353.
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Valgomumas
- Valgomas — źródło oznaczenia
Pilzbuch/Pilzwelten. Gelbfüßiger Hexenröhrling, Neoboletus xanthopus. Własne użycie nazw niemieckich i opis atlasowy autora strony. · Speisewert: bendros N.xanthopus ir N. erythropus kortelės autorius abu vertina kaip valgomus ir aiškiai atmeta vartojimą žalius. Tai autoriaus atlaso vertinimas, be rūšiai būdingo toksikologinio tyrimo; kaitinimo reikalavimas įrašytas atskirai.
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Pilzbuch/Pilzwelten. Gelbfüßiger Hexenröhrling, Neoboletus xanthopus. Własne użycie nazw niemieckich i opis atlasowy autora strony. · Speisewert/Beschreibung: N.xanthopus kaip grybas, reikalaujantis kruopštaus terminio apdorojimo, žalias – stipriai netoleruojamas; rūšiai būdingas saugus laiko ar temperatūros minimumas nenustatytas.
- Vartojimas žalių
- Nuodingas
Materiał: surowy
Pilzbuch/Pilzwelten. Gelbfüßiger Hexenröhrling, Neoboletus xanthopus. Własne użycie nazw niemieckich i opis atlasowy autora strony. · Išsaugotas „Pilzbuch“ / „Pilzwelten“ rūšies puslapis, L89 ir L100: Gelbfüßige Hexenröhrlinge žali nuodingi / stipriai netoleruojami. Atlaso autoriaus vertinimas, nenustatytas rūšiai būdingas toksinas ar saugus paruošimo minimumas.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Neoboletus xanthopus
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Neoboletus xanthopus (Klofac & A. Urb.) Klofac & A. Urb. priklauso baravykinių (Boletaceae) šeimai. Šiuolaikinė kombinacija paskelbta „Index Fungorum“ 2014 m. (registracijos numeriu 550948). Bazionimas yra Boletus xanthopus Klofac & A. Urb., sukurtas tais pačiais metais.
Taksono apimtis ir identifikavimo apribojimai
Filogenetiniai tyrimai ir morfologinės analizės patvirtino N. xanthopus atskirumą nuo N. luridiformis, kartu parodydami didelį fenotipinį kintamumą, apsunkinantį vienareikšmišką šių taksonų atskyrimą vien pagal pavienius makroskopinius požymius.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio granuliometrinė sudėtis
- Dirvožemio granuliometrinė sudėtis: molinga (šaltinio autoriaus prielaida). [32]
- Aptikimo dažnumas
- Nyderlandai: Aptikimo dažnumas: labai retas. [32]
Bulgarija: Aptikimo dažnumas: dažnas. [21]
Graikija: Aptikimo dažnumas: dažnas. [21] - Dirvožemio derlingumas
- Dirvožemio derlingumas: derlingas (šaltinio autoriaus prielaida). [32]
- Spygliuočiai medžiai aplinkoje
- Spygliuočiai medžiai aplinkoje: kėnis. [21]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Bazidės
Kaulocistidės
Sagtelės
Himenialinės cistidės
- Himenialinių pseudocistidžių buvimas
- Himenialinių pseudocistidžių buvimas: yra. [21]
- Cheilocistidžių išsidėstymas
- Cheilocistidžių išsidėstymas: juosta. [21]
- Cistidžių buvimas himenyje
- Cistidžių buvimas himenyje: yra. [21]
Cistidžių buvimas himenyje: yra. [30] - Himenialinės cistidės viršūnės forma
- Himenialinės cistidės viršūnės forma: su viršūnine išauga. [21]
Himenialinės cistidės viršūnės forma: su viršūnine išauga (dažnai). [21] - Himenialinės cistidės spalva
- Himenialinės cistidės spalva: geltonas (medaus spalvos). [21]
Himenialinės cistidės spalva: geltonas (medaus spalvos). [21] - Cistidės išsipūtimas
- Cistidės išsipūtimas: pilvotas. [21]
- Himeninės cistidės ilgis
- Himeninės cistidės ilgis: 23,5–47,5 µm. [21]
Himeninės cistidės ilgis: 13–23 µm. [21] - Cistidės kaklelio išlinkimas
- Cistidės kaklelio išlinkimas: tiesus. [21]
Cistidės kaklelio išlinkimas: vingiuota. [21] - Cistidės kaklelio ilgio dalis
- Cistidės kaklelio ilgio dalis: iki trečdalio viso ląstelės ilgio. [21]
- Cistidės kaklelio buvimas
- Cistidės kaklelio buvimas: yra. [21]
- Cistidės kaklelio plotis — klasė
- Cistidės kaklelio plotis — klasė: siaura. [21]
- Himeninės cistidės optinė išvaizda
- Himeninės cistidės optinė išvaizda: hialininis. [21]
Himeninės cistidės optinė išvaizda: hialininis. [21] - Himeninės cistidės forma
- Himeninės cistidės forma: buožiškas. [21]
Himeninės cistidės forma: Butelio formos. [21]
Himeninės cistidės forma: verpstiškas. [21]
Himeninės cistidės forma: Butelio formos. [21]
Himeninės cistidės forma: buožiškas. [30]
Himeninės cistidės forma: Butelio formos. [30]
Himeninės cistidės forma: Butelio formos (labai retai). [21] - Nurodytos himeninės cistidės sienelės storis
- Nurodytos himeninės cistidės sienelės storis: plonasienis. [21]
Nurodytos himeninės cistidės sienelės storis: plonasienis. [21] - Himeninės cistidės plotis
- Himeninės cistidės plotis: 3–6 µm. [21]
Himeninės cistidės plotis: 6–10,5 µm. [21] - Pseudocistidžių formos taisyklingumas
- Pseudocistidžių formos taisyklingumas: netaisyklinga (dideliu laipsniu, dažnai). [21]
- Pleurocistidžių buvimas
- Pleurocistidžių buvimas: yra. [21]
Kiti laboratoriniai požymiai
- Tramos hifo šakojimasis
- Tramos hifo šakojimasis: šakotas. [21]
- Tramos hifo kreivumas
- Tramos hifo kreivumas: vingiuota. [21]
- Tramos hifo pertvarėlės
- Tramos hifo pertvarėlės: su pertvaromis. [21]
- Tramos hifo sienelės klasė
- Tramos hifo sienelės klasė: plonasienis. [21]
- Konteksto hifų plotis
- Konteksto hifų plotis: 3,5–7 µm. [21]
- Himenoforo krašto vaisingumas
- Himenoforo krašto vaisingumas: sterili. [21]
- Tromboplerinių hifų turinio spalva
- Tromboplerinių hifų turinio spalva: geltonas (aukso geltonumo). [21]
- Tromboplerinių hifų buvimas
- Tromboplerinių hifų buvimas: yra. [21]
Kepurėlės odelė
- Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas
- Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas: persipynę. [21]
Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas: persipynę. [30]
Kepurėlės odelės hifų išsidėstymas: persipynę. [35] - Kepurėlės luobelės elementų ilgis
- Kepurėlės luobelės elementų ilgis: 37–80 µm. [30]
- Kepurėlės odelės elementų forma
- Kepurėlės odelės elementų forma: cilindriškas. [30]
- Kepurėlės odelės elementų plotis
- Kepurėlės odelės elementų plotis: iki 5 µm. [35]
Kepurėlės odelės elementų plotis: 5–8 µm. [30] - Odelės hifo šakojimasis
- Odelės hifo šakojimasis: šakotas. [21]
Odelės hifo šakojimasis: šakotas (dvišakai). [30] - Odelės hifo išlinkimas
- Odelės hifo išlinkimas: vingiuota. [21]
Odelės hifo išlinkimas: vingiuota. [30] - Odelės hifo proporcijos
- Odelės hifo proporcijos: lieknas. [21]
- Odelės hifo pertvaros
- Odelės hifo pertvaros: su pertvaromis. [21]
Odelės hifo pertvaros: su pertvaromis. [30] - Kepurėlės luobelės hifo sienelės klasė
- Kepurėlės luobelės hifo sienelės klasė: plonasienis. [21]
- Odelės hifų inkrustacija
- Odelės hifų inkrustacija: yra. [21]
Odelės hifų inkrustacija: yra. [35]
Odelės hifų inkrustacija: yra (kartais, ties viršūne, dervingas). [21] - Odelės pigmento spalva
- Odelės pigmento spalva: rusvas. [30]
Odelės pigmento spalva: gelsvai ruda (pigmento vieta nenurodyta). [21] - Kepurėlės odelės sandara
- Kepurėlės odelės sandara: trichoderma. [13]
Kepurėlės odelės sandara: trichoderma. [30]
Kepurėlės odelės sandara: trichoderma. [35] - Kepurėlės odelės galinės ląstelės viršūnės forma
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės viršūnės forma: suapvalintas. [13]
Kepurėlės odelės galinės ląstelės viršūnės forma: siaurėjantis. [13]
Kepurėlės odelės galinės ląstelės viršūnės forma: rutuliškas (padidėjęs). [21] - Kepurėlės odelės galinės ląstelės ilgis
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės ilgis: 8,5–39 µm. [13]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: buožiškas. [13]
Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: cilindriškas (beveik). [21]
Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: kiaušiniškas (pailgas). [21]
Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: cistidijos formos. [21]
Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: ampulės formos. [21]
Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: rutuliškas (retkarčiais). [21] - Kepurėlės odelės galinės ląstelės plotis
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės plotis: 3–11 µm. [13]
Reakcijos su reagentais
- Reakcija į šarminius reagentus
- Reakcija į šarminius reagentus: geltona. [21]
Sporos
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis: 2,8 (vidurkis). [37]
Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis: 2,3–2,9 (vidurkis). [37] - Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: geltonas. [21]
Sporų spalva pro mikroskopą: aukso geltonumo. [21]
Sporų spalva pro mikroskopą: gelsvas. [30] - Lašeliai sporos viduje
- Lašeliai sporos viduje: yra. [13]
Lašeliai sporos viduje: yra. [30]
Lašeliai sporos viduje: 1–3 (dideli lašeliai). [21] - Sporos ilgis
- Sporos ilgis: 12,3–18 µm. [30]
Sporos ilgis: 10,5–16 µm. [13]
Sporos ilgis: 10–16 µm. [35] - Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 2–3,2. [13]
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. [13]
Sporos forma: verpstiškas. [13]
Sporos forma: elipsoidiškas. [30]
Sporos forma: verpstiškas. [30] - Sporos tūris
- Sporos tūris: 154–213 µm³ (rinkinių vidurkių intervalas). [21]
Himenoforo trama
- Himenoforo tramos tipas
- Himenoforo tramos tipas: bilateralinė (Boletus potipis). [13]
- Tramos hifų optinė išvaizda
- Tramos hifų optinė išvaizda: hialininis. [21]
- Tramos hifų sienelės klasė
- Tramos hifų sienelės klasė: plonasienis. [21]
- Tramos hifų sienelės storis
- Tramos hifų sienelės storis: iki 1 µm. [21]
- Tramos hifų plotis
- Tramos hifų plotis: 3,5–10,5 µm. [21]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Autoriaus ištirti N. xanthopus vaisiakūniai iš Bulgarijos ir Graikijos, SOMF serija.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Griežta viršutinė riba nėra populiacijos apatinė riba nei suapvalinta riba, įtraukta į intervalą.
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Nepriklausomas atlaso aprašymas Neoboletus xanthopus; nenurodytas įrodomasis pavyzdys ar tiriamasis ėginys.
Nuskaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Atlaso autoriaus aprašymas, be pirminio kontroliuojamo eksperimento. Užfiksuotas tik švelnus skonio pobūdis; ragavimo instrukcijos neperkeltos.
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Medžiaga: AH58353, Ispanija, n=30 sporų.
Nuskaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Nenurodytas bazidžių ar cistidžių N nei konkreti kiekvieno matavimo terpė.
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Medžiaga: Šaltinyje tirtos kolekcijos N.xanthopus iš Bulgarijos ir Graikijos; n=50 sporų pavyzdžiui; matavimai vandenyje.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Ištirtų kolekcijų vidurkių intervalas, o ne atskirų Q santykių intervalas ar vienas bendras santykis.
Archiwalny opis siedliska
W Europie Południowej gatunek rośnie w ciepłolubnych dąbrowach i lasach dębowo-grabowych na glebach wapiennych oraz krzemianowych, wchodząc w mikoryzę głównie z dębami (Quercus cerris, Q. frainetto, Q. coccifera), rzadziej pod bukami.
Archiwalny opis siedliska
W Holandii grzyb uchodzi za ektomikoryzowy gatunek skrajnie rzadki, związany z dębami, notowany na pojedynczych stanowiskach.
Archiwalny opis siedliska
Znaleziska w Bułgarii i Grecji notowano od maja do października, natomiast jedyny potwierdzony zbiór w Polsce pochodzi z sierpnia.
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Papėtės sterigmos ilgis
- Materiał badania: Hiszpania, Madrid, Paredes de Buitrago, humus pod Quercus ilex subsp.ballota,10.10.2024, leg.G.Sánchez-Dueñas, AH58353. Sekwencje ITS PV583767, LSU PV583908, RPB2 PV592032, TEF1 PV592033. 5–6 µm [30]
Materiał badania: Materiały N.xanthopus z Bułgarii i Grecji w SOMF, autorskie zbiory i okazy dostarczone przez korespondentów; wykaz druk114–115. Metody i pomiary druk102–104. Materiał suszony, ponownie nawodniony (przygotowanie opisano w Metodach): do 4 µm [21] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporų skaičius ant bazidės
- Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 4. [21] [30]
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Bazidės ilgis
- 27–34 µm [16]
21,5–31,5 µm [13]
Materiał badania: Hiszpania, Madrid, Paredes de Buitrago, humus pod Quercus ilex subsp.ballota,10.10.2024, leg.G.Sánchez-Dueñas, AH58353. Sekwencje ITS PV583767, LSU PV583908, RPB2 PV592032, TEF1 PV592033. 45–55 µm [30] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Bazidės plotis
- 9–12,5 µm [13]
Materiał badania: Hiszpania, Madrid, Paredes de Buitrago, humus pod Quercus ilex subsp.ballota,10.10.2024, leg.G.Sánchez-Dueñas, AH58353. Sekwencje ITS PV583767, LSU PV583908, RPB2 PV592032, TEF1 PV592033. 9–11 µm [30] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Kepurėlės odelės elementų plotis
- Materiał badania: Holotyp Boletus xanthopus, WU31411; oryginalny protolog2014, sekwencja GenBankKM027387. do 5 µm [35]
Materiał badania: Hiszpania, Madrid, Paredes de Buitrago, humus pod Quercus ilex subsp.ballota,10.10.2024, leg.G.Sánchez-Dueñas, AH58353. Sekwencje ITS PV583767, LSU PV583908, RPB2 PV592032, TEF1 PV592033. 5–8 µm [30] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgis
- Materiał badania: Holotyp Boletus xanthopus, WU31411; oryginalny protolog2014, sekwencja GenBankKM027387. 13,5–15 µm (skrajnie 10–16 µm) [35]
10,5–16 µm [13]
Materiał badania: Hiszpania, Madrid, Paredes de Buitrago, humus pod Quercus ilex subsp.ballota,10.10.2024, leg.G.Sánchez-Dueñas, AH58353. Sekwencje ITS PV583767, LSU PV583908, RPB2 PV592032, TEF1 PV592033. 12,3–17,1 µm (skrajnie do 18 µm) [30] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos plotis
- Materiał badania: Holotyp Boletus xanthopus, WU31411; oryginalny protolog2014, sekwencja GenBankKM027387. 4–5 µm (skrajnie 3,8–5,5 µm) [35]
Materiał badania: Hiszpania, Madrid, Paredes de Buitrago, humus pod Quercus ilex subsp.ballota,10.10.2024, leg.G.Sánchez-Dueñas, AH58353. Sekwencje ITS PV583767, LSU PV583908, RPB2 PV592032, TEF1 PV592033. 4,5–5,9 µm (skrajnie do 6 µm) [30]
4–6 µm [13]
Metody i zapisy źródłowe — Materiały N.xanthopus z Bułgarii i Grecji w SOMF, autorskie zbiory i okazy dostarczone przez korespondentów; wykaz druk114–115. Metody i pomiary druk102–104.
Stan materiału: suszony.
Pochodzenie materiału: Bulgaria and Greece.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: KOH. Stężenie: 5%; podstawa procentowa niepodana. Opis metody w źródle: Rehydratowane suszone okazy; preparaty w5%KOH, fakultatywnie czerwień Kongo w amoniaku dla kontrastu. AmScopeT360B/MU900, pomiary skalibrowanych fotografii, Carnoy2.0 i Piximetre5.10. Zarodniki mierzono osobno w wodzie; to medium dotyczy ich wymiarów, nie barwy w KOH.
Wygląd optyczny podstawki — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: basidia hyaline. Hialinowość oddzielono od żółtego zabarwienia wKOH.” [21]
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: trichodermium of strongly interwoven ... hyphae; układ strzępek oddzielony od kształtu ich końcowych komórek.” [21]
Długość sterygmy podstawki — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: sterigmata up to4µm; nie podano dolnej granicy.” [21]
Obecność pseudocystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: pseudocystidia present at pores edges; osobny rodzaj komórek i położenie, bez wymyślonej liczebności.” [21]
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: basidia four-spored;4zarodniki na jednej podstawce, nie liczba zbadanych podstawek.” [21]
Barwa podstawki — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: podstawki prawie bezbarwne do miodowożółtych, okazjonalnie jaskrawożółte w5%KOH. Zapisano żółtą barwę podstawową, odrębną od hialinowości; dokładny odcień i częstość zachowano w źródle.” [21]
Wygląd optyczny cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: cheilocystidia i pleurocystidia jawnie hialinowe; wspólny wynik grupy obu struktur w tej samej serii i metodzie.” [21]
Obecność cystyd w hymenium — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: cheilocystydy i pleurocystydy opisane w hymenium badanego materiału. Sama obecność oddzielona od ich typu i kształtu.” [21]
Kształt szczytu cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: cheilocystidia often with mucronate apex; obecność wyrostka. Częstość often zachowana w źródle, nie przypisana innym kształtom.” [21]
Długość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: cheilo-cell, jawny zakres 13–23µm; cheilo i pleuro są odrębnymi celami tego samego badania.” [21]
Długość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: pleuro-cell, jawny zakres 23.5–47.5µm; cheilo i pleuro są odrębnymi celami tego samego badania.” [21]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: cheilocystidia clavate or lageniform; dokładny brzeg porów, nie pleurocystydy.” [21]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: pleurocystidia fusiform-ventricose; podstawowy kształt wrzecionowaty, brzuszkowate rozdęcie i szyjka pozostają odrębnie udokumentowane, oczekując dokładnych atrybutów.” [21]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: pleurocystidia very rarely lageniform; możliwość butelkowatego kształtu, bardzo rzadka częstość nie zostaje zastąpiona kodem often.” [21]
Grubość ściany dokładnie określonej cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: thin-walled cheilo- i pleurocystidia, zachowane w oddzielnych celach.” [21]
Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: cheilo-cell, jawny zakres 3–6µm; cheilo i pleuro są odrębnymi celami tego samego badania.” [21]
Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: pleuro-cell, jawny zakres 6–10.5µm; cheilo i pleuro są odrębnymi celami tego samego badania.” [21]
Inkrustacja strzępek skórki — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: terminal elements ... sometimes apically encrusted with resinous substance; obecność osadu na szczytach, bez utożsamienia żywicznej substancji z pigmentem.” [21]
Obecność pleurocystyd — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: własny opis i pomiary pleurocystyd potwierdzają ich obecność w badanym hymenium.” [21]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Druk103/PDF105: basidiospores yellow to golden yellow in5%KOH; barwa preparatu, nie wysypu.” [21]
Metody i zapisy źródłowe — Hiszpania, Madrid, Paredes de Buitrago, humus pod Quercus ilex subsp.ballota,10.10.2024, leg.G.Sánchez-Dueñas, AH58353. Sekwencje ITS PV583767, LSU PV583908, RPB2 PV592032, TEF1 PV592033.
Numer okazu: AH58353.
Pochodzenie materiału: Paredes de Buitrago, Madrid, Spain.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Opis makroskopowy na świeżym materiale. Mikroskopia przy użyciu wody destylowanej,10%wodorotlenku amonu i odczynnika Melzera. Autorzy nie przypisują wprost pojedynczego medium każdemu wymiarowi; zachowano to ograniczenie, bez utożsamienia z5%KOH serii Assyova.
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „Druk88: źródłowy opis pileipellis_hypha_arrangement AH58353; pigment wakuolarny osobno od barwy, nie przyścienny.” [30]
Długość sterygmy podstawki — zapis źródłowy: „Druk88, AH58353: jawny wynik basidium_sterigma_length; dokładna anatomia i skrajne granice zachowane, bez domysłu medium.” [30]
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Druk88, AH58353: jawny wynik basidia_spore_count; dokładna anatomia i skrajne granice zachowane, bez domysłu medium.” [30]
Długość podstawki — zapis źródłowy: „Druk88, AH58353: jawny wynik basidium_length; dokładna anatomia i skrajne granice zachowane, bez domysłu medium.” [30]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „Druk88: źródłowy opis basidium_shape AH58353; pigment wakuolarny osobno od barwy, nie przyścienny.” [30]
Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Druk88, AH58353: jawny wynik basidium_width; dokładna anatomia i skrajne granice zachowane, bez domysłu medium.” [30]
Długość kaulocystyd — zapis źródłowy: „Druk88, AH58353: jawny wynik caulocystidia_length; dokładna anatomia i skrajne granice zachowane, bez domysłu medium.” [30]
Szerokość kaulocystyd — zapis źródłowy: „Druk88, AH58353: jawny wynik caulocystidia_width; dokładna anatomia i skrajne granice zachowane, bez domysłu medium.” [30]
Obecność cystyd w hymenium — zapis źródłowy: „Druk88: Cistidios presentes en cara del tubo; obecność dotyczy badanego hymenium AH58353.” [30]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk88: źródłowy opis hymenial_cystidium_shape AH58353; pigment wakuolarny osobno od barwy, nie przyścienny.” [30]
Długość elementów skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Druk88, AH58353: jawny wynik pileipellis_element_length; dokładna anatomia i skrajne granice zachowane, bez domysłu medium.” [30]
Kształt elementów skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Druk88: źródłowy opis pileipellis_element_shape AH58353; pigment wakuolarny osobno od barwy, nie przyścienny.” [30]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Druk88, AH58353: jawny wynik pileipellis_element_width; dokładna anatomia i skrajne granice zachowane, bez domysłu medium.” [30]
Barwa pigmentu skórki — zapis źródłowy: „Druk88: źródłowy opis pileipellis_pigment_colour AH58353; pigment wakuolarny osobno od barwy, nie przyścienny.” [30]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Druk88: źródłowy opis pileipellis_structure AH58353; pigment wakuolarny osobno od barwy, nie przyścienny.” [30]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Druk88: źródłowy opis spore_colour_microscopy AH58353; pigment wakuolarny osobno od barwy, nie przyścienny.” [30]
Krople wewnątrz zarodnika — zapis źródłowy: „Druk88: źródłowy opis spore_guttules AH58353; pigment wakuolarny osobno od barwy, nie przyścienny.” [30]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Druk88, AH58353: jawny wynik spore_length; dokładna anatomia i skrajne granice zachowane, bez domysłu medium.” [30]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Druk88: źródłowy opis spore_shape AH58353; pigment wakuolarny osobno od barwy, nie przyścienny.” [30]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Druk88: źródłowy opis spore_surface AH58353; pigment wakuolarny osobno od barwy, nie przyścienny.” [30]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Druk88, AH58353: jawny wynik spore_width; dokładna anatomia i skrajne granice zachowane, bez domysłu medium.” [30]
Metody i zapisy źródłowe — Holotyp Boletus xanthopus, WU31411; oryginalny protolog2014, sekwencja GenBankKM027387.
Numer okazu: WU31411.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „IndexFungorum184:1: trichoderm consisting of interwoven hyphae.” [35]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „IndexFungorum184:1: interwoven hyphae up to5µm broad; cała strzępka, nie komórka końcowa.” [35]
Inkrustacja strzępek skórki — zapis źródłowy: „IndexFungorum184:1: hyphae more or less heavily incrusted with brownish pigment; inkrustacja pigmentowa, źródłowy zmienny stopień zachowany w badaniu.” [35]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „IndexFungorum184:1: pileipellis a trichoderm.” [35]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „IndexFungorum184:1: (10–)13.5–15(–16)µm; zwykłe i skrajne granice zachowane.” [35]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „IndexFungorum184:1: (3.8–)4–5(–5.5)µm; dokładne granice, bez obliczaniaQ ze skrajności.” [35]
Metody i zapisy źródłowe — B. Assyov 2020, Yesca 32:77–118
Długość podstawki; Kształt podstawki; Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Maczugowate podstawki 21,5–31,5 × 9–12,5 µm; cztery sterygmy długości do 4 µm. Średni iloraz długości/szerokości 2,5; hialinowe, w 5% KOH bezbarwne lub miodowożółte, czasem jaskrawożółte.” [13]
Typ tramy hymenoforu — zapis źródłowy: „Trama bilateralna typu Boletus; strzępki 3,5–10,5 µm szerokości, hialinowe, niemal bezbarwne w 5% KOH; cienkościenne albo miejscami ze ścianą do 1 µm.” [13]
Organizacja skórki kapelusza; Kształt wierzchołka komórki końcowej skórki kapelusza; Długość komórki końcowej skórki kapelusza; Kształt komórki końcowej skórki kapelusza; Szerokość komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Skórka: trichoderm silnie splątanych, smukłych, falistych, septowanych, rozgałęzionych, czasem rozwidlonych i cienkościennych strzępek z żółtobrązowym pigmentem w 5% KOH. Końce 8,5–39 × 3–11 µm: subcylindryczne, z okrągłym, zwężającym się albo kulisto poszerzonym końcem; wydłużone jajowate, cystydopodobne, ampułkowate, maczugowate, czasem kuliste. Niekiedy na końcu inkrustowane substancją żywiczną.” [13]
Krople wewnątrz zarodnika; Kształt zarodnika; Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki elipsoidalne do wrzecionowatych, gładkie, z 1–3 dużymi gutulami; żółte do złotożółtych w 5% KOH. Barwa preparatu nie jest barwą wysypu.” [13]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „10,5–16×4–6µm; średnie kolekcji12–14,3×4,8–5,5µm.” [13]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Iloraz długości i szerokości Q 2–3,2; średnie dla kolekcji 2,3–2,9. Objętość ma osobną obserwację spore_volume, z jednostką µm³.” [13]
Metody i zapisy źródłowe — Gierczyk & Ślusarczyk 2020 Przegląd Przyrodniczy31(1)
Metody i zapisy źródłowe — Materiały N.xanthopus z Bułgarii i Grecji w SOMF, autorskie zbiory i okazy dostarczone przez korespondentów; wykaz druk114–115. Metody i pomiary druk102–104.
Stan materiału: suszony.
Pochodzenie materiału: Bulgaria and Greece.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: KOH. Stężenie: 5%; podstawa procentowa niepodana. Opis metody w źródle: Rehydratowane suszone okazy; preparaty w5%KOH, fakultatywnie czerwień Kongo w amoniaku dla kontrastu. AmScopeT360B/MU900, pomiary skalibrowanych fotografii, Carnoy2.0 i Piximetre5.10. Zarodniki mierzono osobno w wodzie; to medium dotyczy ich wymiarów, nie barwy w KOH.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: water. Opis metody w źródle: Assyov2020, druk102: spores measured in water,50 normally developed spores per specimen. Collection means reported in the source, not calculated from pooled extreme bounds.
Organizacja cheilocystyd; Kształt szczytu cystydy hymenialnej; Rozdęcie cystydy; Krzywizna szyjki cystydy; Obecność szyjki cystydy; Szerokość szyjki cystydy — klasa; Kształt cystydy hymenialnej; Regularność kształtu pseudocystyd; Płodność krawędzi hymenoforu — zapis źródłowy: „Druk103–104/PDF105–106: exact source cheilocystidium, pleurocystidium or pseudocystidium description; neck belongs to pleurocystidium, mucronate apex to cheilocystidium.” [21]
Rozgałęzienie strzępki kontekstu; Krzywizna strzępki kontekstu; Przegrody strzępki kontekstu; Klasa ściany strzępki kontekstu; Wygląd optyczny strzępek tramy; Klasa ściany strzępek tramy; Rozgałęzienie strzępki skórki; Krzywizna strzępki skórki; Proporcje strzępki skórki; Przegrody strzępki skórki; Klasa ściany strzępki skórki; Obecność strzępek tromboplerowych — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: source pileipellis, hymenophoral trama or fruitbody context hyphae; tissue targets kept separate.” [21]
Szerokość strzępek kontekstu; Grubość ściany strzępek tramy; Szerokość strzępek tramy — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: context hyphae3.5–7µm; trama hyphae3.5–10.5µm, thin walled or wall up to1µm. No lower wall bound inferred.” [21]
Barwa cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk103–104/PDF105–106: cheilo/pleuro almostcolourless to honeyyellow in5%KOH. Stored honey yellow does not replace the retained colourless lower end in source documentation.” [21]
Udział długości szyjki cystydy — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: narrow neck up to1/3of the whole pleurocystidium length; exact fraction retained.” [21]
Wygląd optyczny cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk103–104/PDF105–106: exact cells described as hyaline; nearly colourless to honey yellow in5%KOH is a separate preparation colour range.” [21]
Inkrustacja strzępek skórki — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: terminal apices sometimes with resinous encrustation; composition, anatomical position and frequency separate.” [21]
Kształt wierzchołka komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: apex sometimes spherically enlarged; globose form and enlargement recorded separately.” [21]
Kształt komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: subcylindrical, elongateovoid, cystidioid, ampulliform, clavate or occasionallyspherical; modifiers belong only to their own shape.” [21]
Krople wewnątrz zarodnika — zapis źródłowy: „Druk103/PDF105: with1–3largeguttules; chemical identity unresolved.” [21]
Objętość zarodnika — zapis źródłowy: „Druk103/PDF105: averageVm154–213µm³; range of collection means, not individual volumes.” [21]
Barwa zawartości strzępek tromboplerowych — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: tromboplerous hyphae golden yellow in5%KOH; medium-bound contents colour, not a chemical change.” [21]
Metody i zapisy źródłowe — Hiszpania, Madrid, Paredes de Buitrago, humus pod Quercus ilex subsp.ballota,10.10.2024, leg.G.Sánchez-Dueñas, AH58353. Sekwencje ITS PV583767, LSU PV583908, RPB2 PV592032, TEF1 PV592033.
Numer okazu: AH58353.
Pochodzenie materiału: Paredes de Buitrago, Madrid, Spain.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Opis makroskopowy na świeżym materiale. Mikroskopia przy użyciu wody destylowanej,10%wodorotlenku amonu i odczynnika Melzera. Autorzy nie przypisują wprost pojedynczego medium każdemu wymiarowi; zachowano to ograniczenie, bez utożsamienia z5%KOH serii Assyova.
Rozgałęzienie strzępki skórki; Krzywizna strzępki skórki; Przegrody strzępki skórki — zapis źródłowy: „Druk88: source pileipellis elements cylindrical, flexuous, septate and bifurcately branched, AH58353.” [30]
Metody i zapisy źródłowe — Materiały N.xanthopus z Bułgarii i Grecji w SOMF, autorskie zbiory i okazy dostarczone przez korespondentów; wykaz druk114–115. Metody i pomiary druk102–104.
Stan materiału: suszony.
Pochodzenie materiału: Bulgaria and Greece.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: KOH. Stężenie: 5%; podstawa procentowa niepodana. Opis metody w źródle: Rehydratowane suszone okazy; preparaty w5%KOH, fakultatywnie czerwień Kongo w amoniaku dla kontrastu. AmScopeT360B/MU900, pomiary skalibrowanych fotografii, Carnoy2.0 i Piximetre5.10. Zarodniki mierzono osobno w wodzie; to medium dotyczy ich wymiarów, nie barwy w KOH.
Barwa pigmentu skórki — zapis źródłowy: „Druk104/PDF106: pigment yellow brown in5%KOH; location unreported, not inferred as parietal, vacuolar or encrusting.” [21]
Rūšies pavadinimai ir tapatybė
Lenkiškas pavadinimas: Lenkijos mikologų draugija rekomendacijoje Nr. 1/2021 nurodo pavadinimą „krasnoborowik żółtoczerwony“. Ankstesnio pavadinimo stulpelyje nurodyta „nėra“; dokumentas nepatvirtina, kad „żółtonogi“ buvo ankstesnis oficialus pavadinimas. Peržiūrėtuose nepriklausomuose šaltiniuose nerasta pagrindo ankstesnius svetainės lenkiškus įrašus perkelti į alternatyvius pavadinimus. Ankstesni įrašai ir ankstesni vertinimai lieka istorijoje.
Nomenklatūra ir tipas: Pirminis pavadinimas yra Boletus xanthopus Klofac & A. Urb., paskelbtas 23 rugpjūčio 2014 m. Index Fungorum 184:1, IF550676. Holotipas yra WU31411, su seka KM027387. Derinys Neoboletus xanthopus paskelbtas Index Fungorum 206:1, IF550948. Ši rūšis nebuvo automatiškai sutapatinta su istoriškai nevienodai suprantamais pavadinimais discolor, junquilleus ar su visomis ankstesnėmis kolekcijomis, aprašytomis kaip N. erythropus.
Užsienio kalbų pavadinimai: Olandiškas Fijnschubbige heksenboleet kilęs iš NDFF atlaso. Nepriklausomoje Pilzwelten kortelėje vartojami pavadinimai Gelbfüßiger Hexenröhrling, Gelbfüßiger Flockenstieliger Hexenröhrling, Laubwaldform des Flockenstieligen Hexenröhrlings, Eichen-Flocki ir Laubwald-Flocki. Tai yra šio autoriaus vartosenos dokumentavimas, nesuteikiant šiems pavadinimams oficialaus vokiško standarto statuso. Lotyniškų „sinonimų“ sąrašas šiame puslapyje pats savaime nepatvirtina derinių Sutorius ar Tubiporus galiojimo.
Protologas ir tipinių duomenų ribos
Pirminis aprašymas: Vieno puslapio protologas aprašo kepurėlę iki 120 mm, gelsvą kotą su smulkiais pūkeliais, raudonas arba oranžines poras, senstant geltonuojančias, pažeistų audinių mėlynavimą ir neamiloidinius hifus. Sporoms nurodomas ilgis (10–)13,5–15(–16) µm ir plotis (3,8–)4–5(–5,5) µm. Išsaugotos įprastos ir kraštutinės ribos. Nenurodyta sporų matavimo terpė nei imties dydis; 3% KOH taikoma atskiram odelės pigmento atsiskyrimo aprašymui.
Pigmentas: Odelė aprašyta kaip trichoderma iš persipynusių hifų iki 5 µm pločio. Hifai yra nevienodai inkrustuoti rusvu pigmentu, kuris atsiskiria 3% KOH. Ši koncentracija nebuvo perkelta į Assyovo rezultatus 5% KOH nei į ispaniškos medžiagos vakuolinį pigmentą. Pigmento nuosėdos ir dervingos nuosėdos ląstelių viršūnėse vėlesniame aprašyme yra skirtingi šaltinio teiginiai.
Medžiaga ir metodai: Bulgarijos ir Graikijos serija
Medžiaga ir identifikavimas: Assyovas tyrė N. xanthopus medžiagą iš Bulgarijos ir Graikijos, deponuotą SOMF, apimančią paties rinkinius ir korespondentų medžiagą. Egzempliorių sąrašas pateiktas spausdintuose 114–115 puslapiuose. Rezultatai apima šią seriją autoriaus supratimu; sekų, patvirtinančių kiekvieno egzemplioriaus tapatumą, nepateikta. Makropožymių sutapimas su kitais Neoboletus lieka nustatymo apribojimu.
Šviesinė mikroskopija: Džiovinti egzemplioriai rehidratuoti, o preparatai stebėti 5% KOH, pasirinktinai su Kongo raudonuoju amoniake kontrastui. Sporos taip pat stebėtos vandenyje ir Melzerio reagente, bet visada matuotos vandenyje. Išmatuota po 50 atsitiktinai parinktų, taisyklingai išsivysčiusių sporų vienam egzemplioriui. Naudotas AmScope T360B su kamera MU900; sukalibruoti vaizdai apdoroti Carnoy 2.0 ir Piximetre 5.10. Skaičius 50 neperkeltas bazidėms, cistidėms ar visiems egzemplioriams kartu.
Elektroninė mikroskopija: Darbas taip pat apima SEM su JEOL JSM 5510 su dulkinimu auksu. Tai atskira technika ir medžiagos paruošimas. Rezultatai, gauti tik SEM, mėgėjiškoje dalyje nebuvo panaudoti kaip požymiai, matomi pro paprastą mikroskopą; iš iliustracijos mastelio jokie nauji matmenys nebuvo nuskaitomi.
Molekuliniais tyrimais patvirtinta medžiaga iš Ispanijos
Kolekcija: Moreno, Sánchez-Dueñas ir Alvarado aprašė AH58353, surinktą 2024 m. spalio 10 d. Paredes de Buitrago, Madrido provincijoje, ant humuso po Quercus ilex subsp. ballota. Pateiktos ITS PV583767, LSU PV583908, RPB2 PV592032 ir TEF1 PV592033 sekos. Filogenetinė analizė šią medžiagą priskiria holotipo WU31411 kladui. Tai įrodymas apibrėžtai kolekcijai; jis automatiškai nepatvirtina visų Europos fotografinių stebėjimų.
Nuskaitymas ir metodai: Perskaitytas autoriaus pateiktas visas tekstas internetinėje skaityklėje. Atsisiųsti originalaus PDF nebuvo galimybės; išlaikytas šis nuskaitymo lygis. Autoriai aprašo šviežius makroskopinius požymius bei preparatus distiliuotame vandenyje, 10% amonio hidrokside ir Melzerio reagente. Jie tiesiogiai nepriskiria vienos terpės kiekvienam matavimo rezultatui. n=30 taikoma sporoms. Kitų rūšių iliustracijos ir lyginamoji medžiaga netapo naujų šio įrašo matavimų šaltiniu.
Matmenys ir matavimų palyginamumas
Sporos: Protologe nurodoma (10–)13,5–15(–16) × (3,8–)4–5(–5,5) µm. Assyovo serijoje sporų matmenys yra 10,5–16 × 4–6 µm; vidutinio ilgio ir pločio intervalai atitinkamai yra 12–14,3 ir 4,8–5,5 µm. Ispaniškasis AH58353 turi 12,3–17,1(–18) × 4,5–5,9(–6) µm, o vidurkis yra 14,7 × 5,2 µm, kai n=30. Ribos 18 ir 6 yra kraštutinės, o ne vidurinis intervalas. Visi rezultatai išlaiko savo medžiagą ir konvenciją; nepriklausomos ilgio ir pločio ribos nebuvo poruojamos Q apskaičiavimui.
Bazidės ir sterigmos: Assyovas nurodo bazides 21,5–31,5 × 9–12,5 µm ir sterigmas iki 4 µm. Lenkiškoje medžiagoje aprašytas bazidžių ilgis 27–34 µm. Ispaniškasis AH58353 turi bazides 45–55 × 9–11 µm ir sterigmas 5–6 µm. Skirtumas nebuvo panaikintas pasirenkant vieną darbą, taip pat nebuvo be įrodymų priskirtas vien populiaciniam kintamumui: aprašymai apima skirtingą medžiagą ir ne visiškai vienodas konvencijas. Vertės 45–60 µm iš lenkiško aprašymo palyginimo taikomos N. luridiformis, o ne N. xanthopus.
Q ir tūris: Assyovo serijai atskiri Q yra 2,0–3,2, o atskirų kolekcijų vidutiniai Q – 2,3–2,9. AH58353 autoriai nurodo Qm=2,8. Intervalas 154–213 µm³ Assyovo aprašyme yra vidutinių tūrių intervalas, o ne pavienių sporų. Šie duomenys lieka dokumentacijoje su tinkama statistikos rūšimi; jie nebuvo pakeisti kraštutinių matmenų dalmeniu, o vidutinis tūris nebuvo įrašytas į pavienių tūrių intervalo lauką.
Cistidės: tipas, padėtis ir sąlygos
Cheilocistidės ir pseudocistidės: Assyovas aprašo cheilocistides, sudarančias sterilią juostą porų krašte: 13–23 × 3–6 µm, vidutinis Q=4, plonasienės, hialininės, buožiškos arba buteliškos, dažnai su atauga viršūnėje. 5% KOH jos yra beveik bespalvės iki medaus geltonumo. Porų kraštuose taip pat pasitaiko plonasienių pseudocistidžių, dažnai labai netaisyklingos formos, su auksiškai geltonu turiniu 5% KOH. Netaisyklingumas nebuvo pakeistas nedokumentuota cilindrine forma.
Pleurocistidės: Assyovo serijoje pleurocistidžių būna nuo gausių iki negausių ir jų matmenys yra 23,5–47,5 × 6–10,5 µm, vidutinis Q=4,5. Jos yra hialininės, plonasienės, verpstiškos su pilvūtišku išsipūtimu ir siauru kakleliu iki trečdalio bendro ilgio. Kaklelis gali būti tiesus arba išsiraitęs; labai retai aprašyta buteliška forma. Tai vieno požymio dėmenys ir apibūdinimai, o ne besąlygiškas keturių keičiamų formų sąrašas. AH58353 autoriai aprašo hialinines, buožiškas arba buteliškas pleurocistides; jų matmenys nepateikti.
Kaulocistidės: Ispaniškoje kolekcijoje kaulocistidžių matmenys yra 42–70 × 11–12 µm ir jos turi rusvą turinį. Šis aprašymas taikomas koto paviršiaus cistidėms. Joms nebuvo priskirta šalia aprašytų pleurocistidžių forma nei gausumas n=30, kuris taikomas sporoms.
Luobelė, trama ir kiti hifai
Kepurėlės luobelė: Assyovas aprašo trichodermį iš stipriai susipynusių, plonasienių, išsiraičiusių, pertvarėtų ir šakotų hifų. Galinės ląstelės yra 8,5–39 × 3–11 µm; jos gali būti beveik cilindrinės, pailgai kiaušiniškos, cistidiškos, buteliškos, buožiškos arba retsykiais rutuliškos. Viršūnė būna suapvalinta, susiaurėjusi arba rutuliškai praplatėjusi, kartais su sakingu apnašu. Bendra forma, apytikslumas, proporcijos, dažnumas ir viršūnė reikalauja atskirų pozicijų.
Kiti elementai ir pigmentas: Ispaniškame aprašyme nurodomi cilindriniai, išsiraitę, pertvarėti, šakoti ir susipynę luobelės elementai 37–80 × 5–8 µm su rusvu vakuoliniu pigmentu. Autoriai šių matmenų nevadina galinių ląstelių matavimu, todėl jie išlaikyti kaip luobelės elementai ir hifai. O gelsvai rudas Assyovo serijos pigmentas aprašytas 5% KOH nenurodant jo padėties. Jam pagal nutylėjimą nebuvo priskirta vakuolinė, pasieninė padėtis ar apnašo pobūdis.
Trama ir kontekstas: Himenoforo trama Assyovo serijoje yra bilateralinė Boletus tipo; hifai yra 3,5–10,5 µm pločio, hialininiai, beveik bespalviai 5% KOH, plonasieniai arba vietomis su sienele iki 1 µm. Konteksto hifų matmenys yra 3,5–7 µm, jie yra išsiraitę, pertvarėti, šakoti bei plonasieniai. Taip pat pasitaiko tromboplerinių hifų su auksiniu geltonu nusidažymu 5% KOH. Šie požymiai nebuvo priskirti grybienos švariai kultūrai nei aukšliagrybių ekscipului.
Sąvaržos: Assyovo serijoje ištirtuose audiniuose sąvaržų nepastebėta; taip pat aprašymo AH58353 autoriai nurodo, kad stebėtų sąvaržų nėra. Išlaikyta dviejų nepriklausomų medžiagų informacija ir jų metodai. Tai pirminiuose šaltiniuose paskelbti stebėjimų rezultatai, nedarant išvados apie biologinį sąvaržų neįmanomumą kiekviename egzemplioriuje ir kiekvienoje vystymosi stadijoje.
Preparatų spalvos ir audinių reakcijos
Stebėjimas KOH: Assyovo serijos sporos yra nuo geltonos iki auksiškai geltonos spalvos 5% KOH. Tai yra būsena preparate, o ne spalvos pasikeitimo įrodymas palyginti su kontrole. Geltona preparato spalva nebuvo sutapatinta su sporų atspaudo spalva. Tas pats bandymas ir medžiaga sudaro tikslų mikroskopinės nuorodos kontekstą. Gelsvoms AH58353 sporoms konkreti stebėjimo terpė nenurodyta.
Melzerio reagentas: Assyovas konteksto hifus apibūdina kaip neamiloidinius Melzerio reagente; Ispanijos darbo autoriai nurodo neigiamą minkštimo amiloidinę reakciją. Neigiamas rezultatas nereiškia, kad spalva visai nekinta. Raudonas hifų pigmentas formaliame Assyovo aprašyme yra raudonas Melzeryje, tačiau diskusijoje aprašytas jo rudavimas. Šis vidinis neatitikimas išlaikytas; iš jo nesudarytas vienas besąlygiškas cheminis rezultatas.
Mechaninis pažeidimas: Assyovo serijos kepurėlės paviršius palietus mėlynuoja, vėliau tampa rusvas iki juosvo. Koto paviršius taip pat mėlynuoja ir tamsėja; minkštimas greitai ir intensyviai mėlynuoja veikiamas oro, vėliau per kelias minutes išblunka iki citrininio geltonumo. Poros mėlynuoja po pažeidimo, o vamzdeliai – perpjovus. Tai atskiros dalys ir eiga; joms nebuvo priskirtas bendras skaitinis reakcijos laikas ar stiprumas vien remiantis žodžiu „greitai“.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: BGF0002505, Kałek 1 kmNE, gm.Lubsko, VIII 2016, skraj lasu pod dębami; ziemia. Gierczyk i Ślusarczyk 2020, s.50.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Peržiūros data: 18.10.2026.
Apribojimai: Morfologinis ir mikroskopinis nustatymas; šiam rinkiniui DNR nepateikta. Vienas rugpjūčio stebėjimas nenustato derėjimo sezono Lenkijoje.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Gierczyk i Ślusarczyk 2020: okolice Kałka w gminie Lubsko, sierpień 2016. Jedna data nie ustala sezonu.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 21.10.2026.
Apribojimai: Reguliarus lenkiškas sezonas nenustatytas. Konkrečių lenkiškų rinkimų datos nenustato visos šalies kalendoriaus. Sezonai iš kitų šalių ar apibendrintų rūšių neperkelti. Perskaitytas šalies atlasas ir išsaugoti šaltiniai, būdingi šiam taksonui; patikrintų šaltinių informacija ir peržiūros ribos užfiksuotos peržiūros ataskaitoje P0. Reikalavimas TARGET_SEASON_REQUIRED lieka aktyvus. Pirminis apibrėžimas ir sąvokos apimtis išsaugoti. Naujas pavyzdžių tyrimas ar visų šaltinio cituojamų publikacijų skaitymas nedeklaruotas.
Parengimo apimtis
Reikalaujamos patikros yra suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Valgomumo vertinimo pagrindas ir įrodymų apribojimai
Autorių vertinimai: Łuczajus ir Wilde 2026 m. N. xanthopus vaisiakūnius vertina kaip labai panašius ir valgomus tokiu pat būdu kaip N. erythropus; jie siūlo bendrą rinkimą. Tačiau anketinė apklausa ir jos imtys susijusios su N. erythropus, o ne su atskira N. xanthopus imtimi. Šiai rūšiai nebuvo priskirtas respondentų skaičius, apsinuodijimų dažnumas, tradicinių patiekalų sąrašas ar apdorojimo parametrai iš anketos lentelių.
Prieinamos atlasų žinios: Vokiečių autorius „Pilzwelten“ kortelėje N. xanthopus laiko valgomu po kruopštaus terminio apdorojimo ir stipriai netoleruojamu žaliu. Tuo remiantis atskirai įrašytas valgomumo vertinimas bei kaitinimo reikalavimas. Tai yra autoriaus atlaso žinios; čia nenustatyta rūšiai būdingo toksino, apsinuodijimo mechanizmo ar saugaus minimalaus laiko bei temperatūros. Alyviškai rudo sporų antspaudo spalva taip pat paimta iš šio atlaso aprašo, jame nedokumentuojant eksperimento su sporų antspaudu.
Paieškos apimtis: Peržiūrėtos taksonominės publikacijos, etnomykologinis darbas, projekto ataskaita ir toksikologinės paieškos pagal tris genties pavadinimus su epitetu xanthopus. Šių tikslių pavadinimų „PubMed“ paieškoje rezultatų nebuvo. Patikrintoje medžiagoje nerasta rūšiai skirto klinikinio tyrimo ar analizės, paaiškinančios numanomą termolabilų toksiškumą. Tai yra šios apžvalgos riba, be įrodymo, kad tokių darbų nėra, ar įrodymo, kad bet koks vartojimo būdas yra saugus.
Nekulinarinis panaudojimas ir faktinis tyrimų etapas
Udokumentuotas etapas: Projekto OTKA134467 galutinėje ataskaitoje, kurią Budapešte 27 rugsėjo 2024 m. pasirašė Dánielis Krüzselyi, tarp 2023 m. surinktų rūšių minimas N. xanthopus. Pradėta šių mėginių liofilizacija ir ekstrakcija chromatografijos eksperimentams. Tai dokumentuoja medžiagos panaudojimą tiriamajame projekte, tačiau nepateikia atskiro aktyvumo rezultato N. xanthopus.
Rezultatų perkėlimo apribojimai: Izoliavimo, chromatografijos ir priešgrybelinio poveikio rezultatai, aprašyti kitose ataskaitos pastraipose, susiję, be kita ko, su Pleurotus, Leccinum duriusculum ir Rubroboletus satanas. Jie nepriskirti N. xanthopus. Peržiūrėtuose šaltiniuose nepatvirtintas šios konkrečios rūšies medicininis, vaistažolinis, dažinis, techninis, prieskoninis ar auginimo pritaikymas. Darbai apie Microporus xanthopus nelaikyti duomenimis apie Neoboletus xanthopus.
Ekologiniai tyrimai
Paplitimas Lenkijoje ir sezono duomenų apimtis
Dokumentuotas radinys: Gierczykas ir Ślusarczykas nurodo BGF0002505 rinkinį iš 2016 m. rugpjūčio, iš Kałko, 1 km į šiaurės rytus nuo vietovės, Liubsko valsčius, ATPOL kvadratas AD55. Vaisiakūnis išaugo ant žemės miško pakraštyje po ąžuolais. Šioje publikacijoje jis nurodytas kaip nauja rūšis Lenkijai. Nustatymas remiasi morfologiniu ir mikroskopiniu aprašymu; šiam įrašui DNR sekos nepateikta.
Vaisiakūnių formavimasis: Rugpjūčio mėnesio kolekcija patvirtina vaisiakūnių formavimąsi rinkimo dieną, tačiau neapibrėžia pilno sezono ar jo maksimumo Lenkijoje. Užsienio radinių datų, vokiško teiginio „jau nuo gegužės“ ir tiesiogiai Lenkijai nepriskirto sezono iš populiarių leidinių neįrašyta kaip Lenkijos mėnesių intervalo. Apžvalga neparodė pakankamo pagrindo pilnam Lenkijos intervalui; tai lieka aiški spraga, o ne rūšies nebuvimas šalyje.
Buveinė, dirvožemis ir lydintieji augalai
Pietryčių Europa: Assyovas nurodo šilumamėgius ąžuolų ir ąžuolų-skroblų miškus su Carpinus orientalis. Jis mini Quercus cerris ir Q. frainetto, po vieną Bulgarijos ir Graikijos radinį netoli Q. coccifera bei vieną Bulgarijos radinį prie Fagus sylvatica. Augimas arti medžio savaime nėra eksperimentinis mikorizinio partnerio tapatumo patvirtinimas; tokie medžiai išsaugoti kaip radavietės aplinka.
Dirvožemiai ir išimtys: Daugelis egzempliorių buvo iš kalkingų dirvožemių vietovių, tačiau aprašytos ir radavietės silikatiniame substrate. Silikatinis substratas nebuvo automatiškai sutapatintas su rūgščia reakcija. Pietų Europos rinkiniai dažniausiai buvo žemiau 1000 m, tačiau tai nėra universali aukščio riba. Assyovas nurodo Turkijos egzempliorius prie Abies ir Fagus, aprašytus Bozoko ir bendraautorių. Šiai informacijai perskaitytas netiesioginis šaltinis; viso Turkijos darbo teksto negauta.
Nyderlandų atlasas: Noordeloosas NDFF nurodo N. xanthopus kaip ektomikorizinį grybą, susijusį su ąžuolais, ir daro prielaidą apie teikiamą pirmenybę turtingesniems molio dirvožemiams. Tai atlaso autoriaus hipotezė; kortelė nurodo vieną DNR kodu patvirtintą medžiagą ir tolesnių tyrimų poreikį. Hipotezė nebuvo paversta patikima Lenkijos dirvožemio derlingumo, sunkumo ar reakcijos pirmenybe.
Buveinė ir paplitimas
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Bulgarija | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | IV–IX — minimalny zakres obserwacji |
|
| Graikija | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | X — minimalny zakres obserwacji |
|
| Lenkija | Kalko apylinkės, Liubsko valsčius | VIII — minimalny zakres obserwacji |
|
Šaltiniai
- B. Assyov 2020, Yesca 32:77–118
- Rozporządzenie Ministra Środowiska 9.10.2014, Dz.U. 2014 poz. 1408.
- Dz.U. 2026 poz. 258, tekst jednolity rozporządzenia grzybów dopuszczonych do obrotu.
- Gierczyk & Ślusarczyk 2020 Przegląd Przyrodniczy31(1) (także [25])
- Index Fungorum record 550948 (także [27])
- PTMyk Rekomendacja 1/2021 (także [36])
- Assyov B. (2020). Neoboletus xanthopus — additional data and iconography of a widespread, but frequently neglected species. Yesca 32:77–118. Opis angielski s.101–115.
- Krasnoborowik żółtoczerwony — źródłowy zakres wyniku i materiału badania.
- Pilzbuch/Pilzwelten. Gelbfüßiger Hexenröhrling, Neoboletus xanthopus. Własne użycie nazw niemieckich i opis atlasowy autora strony.
- Urban A., Klofac W. (2014). Nomenclatural novelties. Index Fungorum206:1.
- Łuczaj Ł., Wilde M. (2026). Scarletina bolete (Neoboletus erythropus) — an overlooked edible mycorrhizal mushroom in Poland. Dendrobiology95:15–29. DOI 10.12657/denbio.095.002; N.xanthopus s.21–22.
- Moreno G., Sánchez-Dueñas G., Alvarado P. (2025). Neoboletus xanthopus, una especie confundida con N.erythropus. Bol.Soc.Micol.Madrid49:85–92; materiał AH58353.
- Krasnoborowik żółtoczerwony — źródłowy zakres wyniku i materiału badania.
- Noordeloos M. (2022). Neoboletus xanthopus, Fijnschubbige heksenboleet. NDFF Verspreidingsatlas0193010.
- Krüzselyi D. (2024). Project closing report OTKA134467, Budapest 27.09.2024; s.3–4.
- ELI — aktualna metryka Dz.U. 2014 poz. 1408, sprawdzona 18.10.2026.
- Urban A., Klofac W. (2014). Boletus xanthopus sp.nov. Index Fungorum184:1,23.08.2014; holotyp WU31411, GenBankKM027387.
- Krasnoborowik żółtoczerwony — źródłowy zakres wyniku i materiału badania.
- ELI — aktualna metryka Dz.U. 2026 poz. 258, sprawdzona 18.10.2026.