Nevalgomas
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.










Lactarius resimus, tradiciškai žinomas kaip tikrasis piengrybis arba baltasis gruzdas, yra stambi, šviesi piengrybių genties grybų rūšis, išsiskirianti gausiomis aštriomis pieniškomis sultimis ir veltiniu kepurėlės kraštu. Šiaurės ir Rytų Europoje bei Sibire tai nuo seno nepaprastai vertinamas miško grybas, tradicinėje maisto kultūroje laikomas vienu svarbiausių vėlyvos vasaros ir rudens laimikių.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- Kepurėlės forma: piltuvėliškas.
Kepurėlės forma: išgaubtas.
Kepurėlės forma: įdubęs. - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
- Kepurėlės paviršiaus blizgesys
- kai sausas: Kepurėlės paviršiaus blizgesys: blizgus.
- Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas
- Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas: lipnus.
Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas: gleivėtas.
kai šlapias: Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas: lipnus. - Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: baltas.
Kepurėlės spalva: balsva.
Kepurėlės spalva: kreminis.
Kepurėlės spalva: šviesiai geltonas. - Krašto padėtis
- jaunų vaisiakūnių: Krašto padėtis: užsirietęs į vidų.
Krašto padėtis: užsirietęs į vidų. - Krašto danga
- jaunų vaisiakūnių: Krašto danga: veltiškas.
jaunų vaisiakūnių: Krašto danga: plaukuotas.
subrendusių vaisiakūnių: Krašto danga: plikas.
Krašto danga: plaukuotas. - Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 70–220 mm.
- Kepurėlės centras
- Kepurėlės centras: Įdubęs (giliai).
- Kepurėlės spalvų zoniškumas
- Kepurėlės spalvų zoniškumas: koncentrinis.
Kepurėlės spalvų zoniškumas: be zoniškumo.
Kepurėlės spalvų zoniškumas: koncentrinis (blankios zonos).
Kepurėlės spalvų zoniškumas: koncentrinis.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: lakšteliai.
Lakšteliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
- Himenoforo nuaugimas kotu
- Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs kotu (lakšteliai).
Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs danteliu (lakšteliai).
Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs kotu (lakšteliai). - Himenoforo spalva
- Himenoforo spalva: balsva.
Himenoforo spalva: šviesiai kreminis.
Himenoforo spalva: rausvas.
Himenoforo spalva: kreminis.
Himenoforo spalva: rausva. - Lakštelių šakojimasis
- Lakštelių šakojimasis: šakoti (negausūs, prie koto).
- Lakštelių išsidėstymo tankis
- Lakštelių išsidėstymo tankis: glaudžiai išsidėstę.
Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę. - Trumpųjų lakštelių buvimas
- Trumpųjų lakštelių buvimas: yra (gausios).
Kotas ir pagrindas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
Koto forma: siaurėjantis pagrindo link. - Koto spalva
- Koto spalva: baltas.
- Koto paviršiaus reljefas
- Koto paviršiaus reljefas: lygus.
- Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: miltuotas.
Koto paviršiaus danga: plaukuotas (stambūs plaukeliai, ties koto pamatu). - Koto vidus
- Koto vidus: tuščiaviduris.
- Koto paviršiaus spalva po pažeidimo
- Koto paviršiaus spalva po pažeidimo: rusvas (koto paviršius).
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 25–70 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 15–35 mm.
- Koto minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui
- Koto minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui: trapus.
- Duobučių buvimas ant koto
- Duobučių buvimas ant koto: nėra.
- Kokybinis santykinis koto ilgis
- Kokybinis santykinis koto ilgis: trumpas.
- Koto paviršiaus drėgnumas
- Koto paviršiaus drėgnumas: sausas.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: baltas.
- Minkštimo standumas
- Minkštimo standumas: minkštas.
Minkštimo standumas: standus. - Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: aštrus.
Minkštimo skonis: silpnas.
Minkštimo skonis: kartus. - Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui
- Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui: trapus.
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: silpnas.
Minkštimo kvapas: vaisių.
šviežias egzempliorius: Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas). - Minkštimo storio klasė
- Minkštimo storio klasė: plonas (gana).
- Pieniškų sulčių išskyrimas
- Pieniškų sulčių išskyrimas: išskiria pieniškas sultis.
- Pieniškų sulčių gausumas
- Pieniškų sulčių gausumas: negausios.
- Šviežių pieniškų sulčių spalva
- Šviežių pieniškų sulčių spalva: baltos.
- Pieniškų sulčių spalvos kaita
- Pieniškų sulčių spalvos kaita: sieros geltonumo.
- Sudžiūvusių pieniškų sulčių spalva
- Sudžiūvusių pieniškų sulčių spalva: citrininės geltonos spalvos.
- Pieniškų sulčių skonis
- Pieniškų sulčių skonis: deginantis.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: mišrus miškas.
Buveinė: lapuočių miškas. - Substratas
- Substratas: dirvožemis.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pasklidusios grupės arba mažomis grupėmis.
- Aptikimo dažnumas
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo liepos iki spalio.
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
Valgomumas ir kulinarija
- Valgomumas
- Nevalgomas
Teisė
- Apsauga
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos saugomų grybų rūšių sąrašą.
- Prekyba
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos grybų, kuriais leidžiama prekiauti, sąrašą.
FAQ
Ar Lactarius resimus galima valgyti žalią?
Ne, žalias grybas turi stipriai deginantį skonį ir sukelia virškinimo sutrikimus, todėl jį valgyti galima tik po kruopštaus apdorojimo.
Koks pirminis apdorojimas yra privalomas?
Būtina grybus kelias dienas mirkyti šaltame dažnai keičiamame vandenyje arba kelis kartus apvirti, kaskart nupilant nuovirą.
Su kokiais medžiais šis grybas sudaro partnerystę?
Lactarius resimus sudaro mikorizinį ryšį su beržais, todėl beveik visada randamas beržynuose arba mišriuose miškuose su beržais.
Kuriuo metų laiku dera tikrasis piengrybis?
Vaisiakūniai masiškai dygsta nuo liepos pabaigos ar rugpjūčio iki rugsėjo pabaigos, kartais iki pirmųjų spalio šalnų.
Kodėl Vakarų Europoje jis dažnai laikomas nevalgomu?
Vakarų šalyse vengiama grybų su aštriomis pieniškomis sultimis, be to, ten nėra paplitusios ilgo mirkymo ir sūdymo tradicijos.
Kokia šio grybo tekstūra po tradicinio sūdymo?
Tinkamai pasūdytas ar fermentuotas grybas pasižymi itin vertinama traškia, stangria ir mėsinga tekstūra.
Ar šis grybas dažnas Lietuvoje?
Lietuvoje jis nėra labai dažnas, aptinkamas sporadiškai šiauriniuose bei rytiniuose rajonuose tinkamose beržynų buveinėse.
Kokia dirva palankiausia šiai rūšiai?
Grybas teikia pirmenybę vidutiniškai drėgniems, rūgštiems, samanotiems miško dirvožemiams su lapuočių paklote.
Ką liaudies kultūroje reiškia žodis „gruzdas“?
Tai tradicinis slavų kilmės pavadinimas, reiškiantis stambų, krūvomis augantį ir pasninko metu nepakeičiamą miško grybą.
Ar Lactarius resimus naudojamas vilnos dažymui?
Tradiciniuose amatuose šie grybai kartais naudoti vilnai dažyti gelsvais, rusvais ar kreminiais žemės atspalviais.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- mleczaj okazały
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Lactarius resimus
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: baltas. Sporų atspaudo spalva: geltonas.
- Sporų atspaudo atspalvis
- Sporų atspaudo atspalvis: šviesiai kreminis. Sporų atspaudo atspalvis: šviesiai geltonas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: plačiai elipsoidiškas.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: ornamentuotas. Sporos paviršius: ornamentuotas. Sporos paviršius: ornamentuotas.
- Sporos matmenys
- Ilgis 7,7–10 µm, plotis 5,7–7 µm.
- Sporos matmenys
- Ilgis 7–9,5 µm, plotis 5–7 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio reakcija
- Dirvožemio reakcija: rūgštus.
Dirvožemio reakcija: šarminis. - Dirvožemio drėgmė
- Dirvožemio drėgmė: sausas.
- Lapuočiai medžiai aplinkoje
- Lapuočiai medžiai aplinkoje: beržas.
- Spygliuočiai medžiai aplinkoje
- Spygliuočiai medžiai aplinkoje: pušis.
Spygliuočiai medžiai aplinkoje: Pinus sylvestris. - Mikorizės partneriai
- Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Betula (bendras partnerių sąrašas).
- Mitybos būdas
- Mitybos būdas: ektomikorizinis.
Nekulinarinis panaudojimas
Nors pagrindinė šio grybo reikšmė buvo susijusi su tradiciniu maisto paruošimu, liaudies praktikoje fiksuoti ir nemistinio pobūdžio buitiniai bei liaudies medicinos pritaikymai. Šiaurės regionų kaimo bendruomenėse šviežios aštrios sultys senovėje kartais būdavo naudojamos išoriškai kaip vietinis odos dirgiklis tradicinėse kompresų praktikose ar karpų prideginimui. Taip pat tekstilės amatuose šie grybai kartu su atitinkamais metalų kandikais buvo bandomi naudoti vilnos dažymui, suteikiant audiniams prislopintus gelsvus, kreminius ar rusvus žemės atspalvius. Tam tikruose Sibiro kaimuose stipriai praskiestos senų, peraugusių vaisiakūnių ištraukos būdavo naudojamos kaip atbaidanti priemonė naminių gyvulių kailiui trinti nuo parazitų ir mašalų. Dėl didelio dervų kiekio sudžiūvę seni vaisiakūniai istoriškai kartais praversdavo kaip lėtai smilkstanti medžiaga dūmams kelti.
Istorija ir kultūra
Tikrasis piengrybis, Rytų slavų tautose vadinamas gruzdu, užima išskirtinę vietą šiaurinių kraštų kultūros pavelde ir tautosakoje. Rusijos ir Sibiro istoriniuose šaltiniuose nuo pat viduramžių jis tituluojamas grybų karaliumi, lenkiančiu net baravykus pagal populiarumą žiemos atsargų ruošimo tradicijose. Šis grybas gausiai minimas rusų patarlėse, sakmėse ir liaudies dainose, simbolizuodamas tvirtumą, ištvermę bei gausą; gerai žinoma patarlė teigia: „Pasivadinai gruzdu – lįsk į kraitelę“. Didžiojo pasninko metu stačiatikių vienuolynuose ir valstiečių buityje sūdyti gruzdai atstodavo pagrindinį sotų maistą, todėl tapo asketiško, bet kartu džiugaus kaimo gyvenimo simboliu. Carinės Rusijos laikais didžiulės statinės su šiais grybais buvo gabenamos į didmiesčių turgus ir net eksportuojamos į kaimynines šalis. Literatūroje šis grybas tapo tradicinio šiaurietiško kaimo tapatybės ir rudeninio miško gėrybių gausos metafora.
Valgomumas ir saugumas
Šviežias šis grybas yra aštraus, deginančio skonio ir sukelia virškinamojo trakto sutrikimus, todėl žalias jis visiškai netinkamas vartoti. Saugiam naudojimui būtinas kruopštus pirminis apdorojimas: ilgas mirkymas šaltame, dažnai keičiamame vandenyje kelias dienas arba pakartotinis apvirimas nupilant nuovirą, kad pasišalintų aštrios dervingos medžiagos. Po tokio paruošimo tradiciškai taikomas ilgas fermentavimas ar sūdymas, trunkantis mažiausiai kelias savaites. Vartojimo tradicijos Europoje itin skiriasi: Rytų Europoje, Rusijoje ir Baltijos kraštuose po tinkamo apdorojimo jis laikomas aukščiausios kategorijos, delikatesiniu grybu su stangria, traškia tekstūra ir savitu pikantišku aromatu. Tuo tarpu daugelyje Vakarų ir Pietų Europos šalių bei Šiaurės Amerikoje rūšis dažnai apskritai priskiriama prie nevalgomų ar net nuodingų grybų dėl deginančių sulčių ir galimo pavojaus sveikatai.
Buveinė ir paplitimas
Tikrasis piengrybis aptinkamas borealiniuose ir mišriuosiuose vidutinių platumų miškuose, kur sudaro glaudžią mikorizę su beržais. Pagrindinis substratas yra vidutiniškai drėgnas, rūgštokas miško dirvožemis, dažnai padengtas samanų danga ar nukritusiais lapais. Ši rūšis dažniausiai auga šviesesniuose beržynuose, mišriuose beržų ir eglių ar pušų medynuose, taip pat pamiškėse, miško laukymėse ir palei senus miško kelius. Geografinis paplitimas apima Šiaurės ir Rytų Europą, Baltijos šalis, Skandinaviją, šiaurinę Rusijos dalį bei plačius Sibiro miškų masyvus; Šiaurės Amerikoje fiksuojamos artimos formos arba giminingi taksonai. Centrinėje ir Vakarų Europoje šis grybas yra žymiai retesnis, daug kur laikomas nykstančiu ar fragmentiškai paplitusiu. Sezonas paprastai prasideda liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos ar pirmųjų stipresnių spalio šalnų. Vėsesnio klimato šiauriniuose regionuose derėjimo pikas dažniausiai būna rugpjūtį, o pietinėse arealo ribose – rugsėjo mėnesį, priklausomai nuo sezoninio kritulių pasiskirstymo.
Šaltiniai
- Kytövuori I. (1984). Lactarius subsectio Scrobiculati in NW Europe. Karstenia24:41–72. DOI 10.29203/ka.1984.228
- Latvijas Daba: Lactarius resimus, saldūksne
- Česká mykologická společnost, Lactarius resimus
- https://ojs.utlib.ee/index.php/FCE/article/download/13709/8756/11795
- Lietuvos saugomų rūšių informacinė sistema (SRIS), Gelsvasis piengrybis / Lactarius resimus
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Valgomumas
- Nevalgomas — źródło oznaczenia
Źródło bez opisu bibliograficznego · Kuchyňské využití: Je nejedlý; ČMS atlaso savas vertinimas. Tyrėjo dokumentacijoje išlaikomas kitoks Latvijos atlaso vertinimas ir pirminiai interviu apie vartojimą. Neužrašyta nei toxic, nei deadly.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Lactarius resimus
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Dabartinis mokslinis pavadinimas yra Lactarius resimus (Fr.) Fr., priskiriamas ūmėdinių (Russulaceae) šeimai. Šis pavadinimas publikuotas veikale Epicrisis systematis mycologici (1838). Rūšies bazionimas yra Agaricus resimus Fr. iš 1821 metų. Istorinėje literatūroje taip pat pasitaikė deriniai Lactifluus resimus (Fr.) Kuntze (1891) bei Agaricus intermedius var. expallens Fr. (1815).
Istorinė pavadinimų ir medžiagos apimtis
Kytövuori revizija (1984) apriboja europinį L. resimus siaurąja prasme (sensu stricto), atskirdama jį nuo ankstesnių rinkinių, vėliau priskirtų prie L. aquizonatus ir L. citriolens. Šiaurės Amerikoje aprašytos atskiros formos ir varietetai (tarp jų var. insipidus bei var. regalis), kurių tapatumas europiniam taksonui lieka neaiškus.
Taksono apimtis ir identifikavimo apribojimai
Herbariumo pavyzdžiai rodo kintamumą: vaisiakūniai būna plonesni ir balti arba storesni, geltoni su tankesniais lakšteliais. Europos fenologijoje grybas pasižymi jautrumu stipresnėms rudeninėms šalnoms.
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Lietuva: Aptikimo dažnumas: nedažnas. [35]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Bazidės
Himenialinės cistidės
- Himenialinių pseudocistidžių buvimas
- Himenialinių pseudocistidžių buvimas: yra. [16]
- Himenialinių pseudocistidžių plotis
- Himenialinių pseudocistidžių plotis: 3–6 µm. [16]
- Cistidės dalies virš bazidžių ilgis
- Cistidės dalies virš bazidžių ilgis: 15–50 µm (bazidiolių paviršiaus atžvilgiu). [16]
- Cistidžių buvimas himenyje
- Cistidžių buvimas himenyje: yra. [16]
- Cistidžių gausa nurodytoje vietoje
- Cistidžių gausa nurodytoje vietoje: pasklidę. [16]
- Cistidės susiaurėjimų buvimas
- Cistidės susiaurėjimų buvimas: nėra (dažnai, kiek žemiau viršūnės). [16]
- Himenialinių cistidžių pasiskirstymas
- Himenialinių cistidžių pasiskirstymas: susitelkusios (šiek tiek, tarp lakštelių). [16]
- Himeninės cistidės ilgis
- Himeninės cistidės ilgis: 45–90 µm. [16]
- Himeninės cistidės forma
- Himeninės cistidės forma: adatiška (makrocistidė). [16]
Himeninės cistidės forma: ylos formos (makrocistidė). [16] - Himeninės cistidės plotis
- Himeninės cistidės plotis: 5–8 µm. [16]
Reakcijos su reagentais
Sporos
- Bazidiosporos apendikso buvimas
- Bazidiosporos apendikso buvimas: yra (aiškiai matoma struktūra). [16]
- Laukelio virš bazidiosporos bambutės buvimas
- Laukelio virš bazidiosporos bambutės buvimas: yra (aiškiai matoma struktūra). [16]
- Sporų ornamentikos forma
- Sporų ornamentikos forma: briaunota. [16]
Sporų ornamentikos forma: karpotas. [16]
Sporų ornamentikos forma: karpotas. [17] - Sporos ornamentacijos aukštis
- Sporos ornamentacijos aukštis: iki 0,8 µm. [16]
- Ornamentacijos elementų sujungimas
- Ornamentacijos elementų sujungimas: nepilnas tinklelis. [16]
Ornamentacijos elementų sujungimas: nepilnas tinklelis. [18] - Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,29–1,45. [16]
- Sporos forma
- Sporos forma: plačiai elipsoidiškas. [16]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Nowak R
Medžiaga: Polisacharidinė frakcija iš L. resimus vaisiakūnių iš miškų prie Vlodavos, 2014 m. rugsėjo; Zofios Flisińskos identifikacija ir depozitas Liublino medicinos universiteto Farmacinės botanikos katedroje. Vaisiakūniai liofilizuoti ir sumalti, o po ekstrakcijos pašalintas baltymas ir frakcija nusodinta etanoliu. Tyrimas in vitro su L. acidophilus ATCC 4356 Rogosa terpėje be gliukozės; matavimas esant 600 nm, palyginimas po 48 h. Tai nėra vienas išgrynintas junginys ar klinikinis tyrimas.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Brūkšniai dviem L. rhamnosus padermėms reiškia nepateiktus rezultatus; nulis ar neigiamas rezultatas neužrašytas. Nepriskirti L. resimus atsparumo skrandžio rūgščiai rezultatai, kurių nepavyko perskaityti kaip jo paties rezultatų. Šaltinis nurodo 1,5% nenusprendžiant procentinės bazės; neįrašyta w/v nei v/v. Kontrolė išlaikyta kaip atskira grupė, nepriskiriant jai tiriamosios medžiagos.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: autorių nustatyta kaip L. resimus, iš šiaurinio Kazachstano, 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Oru džiovinti vaisiakūnių milteliai ekstrahuoti 70% vandeniniu etanoliu. UV–Vis matavimas ties 420 nm. Autoriai perskaitytame aprašyme nenurodė etaloninio pavyzdžio numerio, DNR sekos ar kalibracinio standarto.
Skaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Išlaikyti šaltinio mg% su neapibrėžtu pagrindu; neperskaičiuota į mg/100 g medžiagos ar ekstrakto. Neapibrėžties tipas po ženklo ± nenurodytas; ji nepažymėta kaip SD. Spektrofotometrinė suma, autorių pavadinta flavonoidais, nepatvirtina konkrečių molekulių struktūros. Būsimo medicininio pritaikymo pasiūlymai nelaikyti gydymo rezultatu ar patvirtintu įdiegimu.
Archiwalny opis siedliska
W Europie Północnej gatunek rośnie w lasach mieszanych z udziałem brzozy i drzew iglastych (przede wszystkim sosny zwyczajnej), na siedliskach umiarkowanie świeżych po suchawe, na podłożu kwaśnym, jak i zasobniejszym w węglan wapnia.
W Fennoskandii owocnikowanie rozpoczyna się z początkiem sierpnia i trwa do końca września lub pierwszych dni października; w lasach brzozy górskiej gatunku nie stwierdzono.
Częstość występowania jest zmienna regionalnie; gatunek jest częstszy w północno-wschodniej Europie. Owocnikuje od lipca lub sierpnia do października pod brzozami i sosnami, w Europie Środkowej zwłaszcza na obszarach wyżej położonych. W Wielkiej Brytanii notowano go historycznie w lasach mieszanych do 300 m n.p.m.
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgis
- 7–9,5 µm [17] [18]
7,7–10 µm; zakres pomiaru: korpus [16] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos plotis
- 5–7 µm [17]
5,5–7 µm [18]
5,7–7 µm; zakres pomiaru: korpus [16]
Metody i zapisy źródłowe — Europejski L.resimus s.str.; autorskie zbiory1979–1983 i zrewidowane kolekcje zielnikowe, lista druk60. Nie objęto amerykańskich odmian o nieustalonej tożsamości.
Stan materiału: suszony.
Pochodzenie materiału: Fennoscandia and European herbarium material.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: Melzer reagent; source protocol for microscopic sections. Opis metody w źródle: Kytövuori1984, druk41: Leitz Laborlux12, około625× i1560×; preparaty suszonych blaszek. Cystydy: zwilżanie94%etanolem, woda, skrawki w odczynniku Melzera. Dokładny stopień rehydratacji i czas barwienia niepodane.
Obecność pseudocystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Druk57: pseudocystidia3–6µm thick. Obecność pseudocystyd nie jest obecnością gleocystyd ani cheilocystyd.” [16]
Szerokość pseudocystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Druk57: pseudocystidia3–6µm thick; średnica/szerokość3–6µm, nie grubość ściany.” [16]
Obecność cystyd w hymenium — zapis źródłowy: „Druk57: macrocystidia scattered,45–90×5–8µm; jawna obecność w hymenium, bez przypisywania konkretnej powierzchni blaszki.” [16]
Metody i zapisy źródłowe — Europejski L.resimus s.str.; autorskie zbiory1979–1983 i zrewidowane kolekcje zielnikowe, lista druk60. Nie objęto amerykańskich odmian o nieustalonej tożsamości.
Stan materiału: suszony.
Pochodzenie materiału: Fennoskandia oraz europejskie kolekcje zielnikowe.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: Odczynnik Melzera; źródłowy protokół preparatów mikroskopowych. Opis metody w źródle: Kytövuori (1984), s. 41: mikroskop Leitz Laborlux 12, powiększenia około 625× i 1560×; rysunki wykonywano przy powiększeniu 2000×. Zarodniki i wierzchołki cystyd obserwowano w preparatach z suszonych blaszek w odczynniku Melzera. Do przekrojów cystyd suszony materiał zwilżano 94% etanolem, moczono w wodzie i osuszano papierem, a cienkie skrawki obserwowano w Melzerze. Wystającą część cystydy mierzono ponad w przybliżeniu ciągłą płaszczyzną zewnętrznych końców bazydiol. Źródło nie podaje czasu przygotowania i obserwacji.
Wystawanie cystydy ponad powierzchnię bazydiol — zapis źródłowy: „Druk57: projecting15–50µm; metoda druk41/PDF1: ponad ciągłą płaszczyzną końców bazydiol.” [16]
Obecność wyrostka wnęki bazydiospory — zapis źródłowy: „Druk57: apiculus distinct.” [16]
Obecność pola nad wnęką bazydiospory — zapis źródłowy: „Druk57: plage distinct; nie utożsamiono z zagłębieniem nad wnęką.” [16]
Obfitość cystyd — zapis źródłowy: „Druk57: macrocystidia scattered.” [16]
Obecność przewężeń cystydy — zapis źródłowy: „Druk57: often without any subapical constrictions.” [16]
Rozmieszczenie cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Druk57: somewhat concentrated between the gills.” [16]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk57: macrocystidia ... aculeate to subulate.” [16]
Metody i zapisy źródłowe — Kytövuori I. (1984). Lactarius subsectio Scrobiculati in NW Europe. Karstenia24:41–72. DOI 10.29203/ka.1984.228
Długość cystydy hymenialnej; Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Makrocystydy45–90×5–8µm, igłowate/szydłowate, zwykle brak podszczytowego przewężenia, najszersze w hymenium lub poza nim; rozproszone/skupione między blaszkami, wystają15–50µm. Pseudocystydy3–6µm grubości.” [16]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „7,7–10×5,7–7µm; wymiar nie obejmuje ornamentacji.” [16]
Forma ornamentacji zarodnika; Połączenie elementów ornamentacji; Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Długie/krótkie grzbiety i osobne brodawki, niepełna przerywana siatka, wysokość≤0,8µm.” [16]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Q1,29–1,45, długość i szerokość tej samej spory.” [16]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Szeroko elipsoidalne z wyraźnym apiculus i plage.” [16]
Metody i zapisy źródłowe — Česká mykologická společnost, Lactarius resimus
Metody i zapisy źródłowe — Latvijas Daba: Lactarius resimus, saldūksne
Metody i zapisy źródłowe — Kytövuori I. (1984). Lactarius subsectio Scrobiculati in NW Europe. Karstenia24:41–72. DOI 10.29203/ka.1984.228
Pavadinimai ir nustatymo ribos
Lenkiškas ir mokslinis pavadinimas: Wojewoda nurodo lenkišką pavadinimą „mleczaj okazały“, nukreipdamas į Gumińską ir Wojewodą (1983). „Index Fungorum“ palaiko pavadinimą Lactarius resimus (Fr.) Fr., 1838, su bazionimu Agaricus resimus Fr., 1821. Pavadinimas „mleczaj wełniasty“ lenkiškame indekse taikomas L. torminosus. Pavadinimams „mleczaj wełnisty (gruzd)“ ir „gruzd prawdziwy“ nepriklausomo patvirtinimo kaip lenkiškiems L. resimus pavadinimams nerasta.
Vietiniai pavadinimai: ČMS naudoja čekišką pavadinimą „ryzec ohrnutý“. Apklausų tyrimuose Ukrainoje užfiksuota „Груздь“, o Rusijos Kortkerose – „Груздь настоящий“ ir „груздь“. Tai dokumentuoti vietiniai pavadinimai, autorių priskirti tiriamajai rūšiai; apklausos negarantuoja, kad kiekvienas, vartojantis tokį pavadinimą, atskiria L. resimus nuo visų panašių pūkenių.
Istorinis sutapatinimas: 1984 revizija atskiria baltavaisakūnius L. resimus, L. aquizonatus ir L. citriolens. Kalamees, patikrinęs Estijos pavyzdžius TAA 74628 ir 76216, patvirtina, kad senesni pranešimai vienu pavadinimu dažnai apėmė kitas rūšis. Amerikinės varietetai resimus, intermedius, regalis ir insipidus nebuvo besąlygiškai prijungti prie europinių požymių intervalų.
Sandara: šaltinio medžiaga ir naujų duomenų apimtis
Europinės medžiagos revizija: Kytövuori ištyrė autorinius rinkinius iš 1979–1983 m. ir daugelio herbariumų medžiagą. Jis aprašo įdubusį kepurėlės centrą, tuščiavidurį ir trumpą kotą, jo minkštimo trapumą, lakšteliukų buvimą, neišsiskiriantį kvapą ir augimą pavieniui ar po kelis vaisiakūnius. Balto koto paviršius paruduoja pažeidus; tai yra reakcija, o ne natūralus jo spalvinis fonas.
Atskirai išlaikyti apibūdinimai: Šaltinis aprašo gilią kepurėlės centro įdubą, gana ploną minkštimą, negausius lakštelių šakojimusis arti koto ir gausius lakšteliukus. Koto pagrindas šiurkščiai plaukuotas. Sausas paviršius ir duobučių nebuvimas yra atskiri požymiai: jie neįrodo, kad visas koto paviršius yra be plaukelių ar kitų dangos elementų.
Aprašymų skirtumai: Latvijos atlasas aprašo duobutes ant koto, tuo tarpu 1984 m. revizija nurodo jų nebuvimą. Šaltiniai gali apimti skirtingai suprantamą rūšį. Džiovintų pavyzdžių nevienalytiškumą Kytövuori palieka neišspręstą: dalis spalvos ir kietumo skirtumų gali priklausyti nuo džiovinimo, kas neįrodo tokio paties šviežių vaisiakūnių kintamumo su amžiumi.
Mikroskopija: preparatas, matmenys ir nauji stebėjimai
Medžiaga ir metodas: Kytövuori džiovintus lakštelius tyrė mikroskopu Leitz Laborlux 12 esant maždaug 625× ir 1560×; piešinius darė esant 2000×. Sporos matuotos Melzerio reagente, atrenkant gulinčias horizontaliai ir atmetant jaunas, anomalias bei netipiškai mažas ar milžiniškas. Matavimai neapima ornamentikos, o Q gaunamas iš tos pačios sporos ilgio ir pločio. Cistidžių pjūviai sudrėkinti 94% etanoliu, po to vandeniu ir stebėti Melzeryje.
Išlaikyti rezultatai: Pirminė serija turi 7,7–10 × 5,7–7 mikrometrų sporas ir Q 1,29–1,45; bazidės 32–45 × 7–10 mikrometrų, ketursporės; makrocistidės 45–90 × 5–8 mikrometrų. Autorius nurodo ryškią hilumo ataugą ir pliažą (plage), cistides himenyje bei 3–6 mikrometrų pločio pseudocistides. Paskutinis intervalas nereiškia pseudocistidės sienelės storio. Atskirų serijų matmenys lieka susieti su sava medžiaga ir metodu.
Struktūrų forma ir padėtis: Makrocistidės yra nuo adatiškos iki yliškos formos (šaltinyje: aculeate to subulate), išsibarsčiusios, su tam tikru susitelkimu tarp lakštelių. Dažnai neturi susiaurėjimo po viršūne. 15–50 mikrometrų išsikišimas matuotas virš ištisinio bazidiolių, o ne subrendusių bazidžių paviršiaus. Plage yra atskira sporos sritis; jos ryškumas nereiškia įdubos virš hilumo buvimo. Tikslios cheilocistidžių ar pleurocistidžių padėties autorius šiuose matavimuose nenustato.
Cheminės reakcijos: atskiri tyrimo tikslai
Pieniškos sultys ir KOH: Revizijoje panaudota 30% KOH. L. resimus pieniškos sultys jame įgauna oranžinę spalvą; tai atskiras rezultatas nuo natūralaus pieniškų sulčių pageltimo po kontakto su oru. Šaltinis nenurodo dozės, laiko, temperatūros nei procentinės koncentracijos bazės.
Sporų ornamentacija: Ornamentacija yra amiloidinė preparatų Melzerio reagente kontekste. Šis teigiamas rezultatas taikomas ornamentacijai; aprašymas neišsprendžia visų sporos sienelės sluoksnių ar vaisiakūnio trampos reakcijos.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Polskie stanowiska zestawione przez Wojewodę (2003) oraz L. resimus z lasów koło Włodawy, z września 2014 r. Materiał oznaczyła Zofia Flisińska; okazy złożono w Zakładzie Botaniki Farmaceutycznej Uniwersytetu Medycznego w Lublinie. Nowak i współautorzy (2018).
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Peržiūros data: 18.10.2026.
Apribojimai: Nenurodyta DNR seka nei individualus pavyzdžio numeris. Vieno mėnesio rinkinys nenustato sezono. 2003 suvestinė nukreipia į ankstesnius autorius, išsaugotus šaltinio sekoje.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Udokumentowany zbiór z województwa łódzkiego.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 21.10.2026.
Apribojimai: Šaltinio nustatymas ir sąvokos apimtis išsaugoti. Nedeklaruotas naujas pavyzdžių tyrimas ar visų šaltinyje cituojamų publikacijų perskaitymas.
Parengimo apimtis
Reikalaujamos patikros yra suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Tirto ekstrakto aktyvumas
- Tirto ekstrakto aktyvumas: bakterijų augimo skatinimas in vitro (optinio tankio matavimas, bakterijų padermė ATCC 4356, ekstraktas, aktyvumas nustatytas, polisacharidų frakcija, polisacharidų frakcija (Nowak ir kt., 2018), bandyme nurodyta koncentracija: 1,5 %). [31]
- Konkrečiame biologiniame tyrime nurodyta koncentracija
- Konkrečiame biologiniame tyrime nurodyta koncentracija: 1,5 % (optinio tankio matavimas, bakterijų padermė ATCC 4356, ekstraktas, polisacharidų frakcija, šaltinyje koncentracijos pagrindas nenurodytas, polisacharidų frakcija (Nowak ir kt., 2018), šaltinyje nurodyta vertė). [31]
- Flavonoidų kiekis suminiame nustatyme
- Flavonoidų kiekis suminiame nustatyme: 7,229 mg% (UV–Vis spektrofotometrija, nenustatyta, su kokia mase siejamas rezultatas, publikacijoje nenurodytas etaloninis pavyzdys, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, matavimo pagrindas nenustatytas, kalibravimo etalonas nenurodytas, nurodyta vertė po ženklo ±: 0,123, vidurkis, identifikacija pagal tyrimo autorius, molekulinė identifikacija nenurodyta). [20]
- Optinis tankis bakterijų augimo tyrime
- Optinis tankis bakterijų augimo tyrime: 0,185 (optinio tankio matavimas, kontrolinė grupė, bakterijų padermė ATCC 4356, standartinis nuokrypis: 0,018, vidurkis). [31]
Optinis tankis bakterijų augimo tyrime: 0,212 (optinio tankio matavimas, bandomoji grupė, bakterijų padermė ATCC 4356, ekstraktas, polisacharidų frakcija, standartinis nuokrypis: 0,004, polisacharidų frakcija (Nowak ir kt., 2018), vidurkis, bandyme nurodyta koncentracija: 1,5 %). [31] - p vertė lyginant mėginius
- p vertė lyginant mėginius: 0,012015 (optinio tankio matavimas, bakterijų padermė ATCC 4356, šaltinyje nurodyta vertė, bandomosios ir kontrolinės grupių palyginimas). [31]
Lenkiškas ekstraktas: preliminarus bakterijų augimo rezultatas
Medžiaga: Nowak ir bendraautoriai tyrė 53 rūšių polisacharidines frakcijas iš miškų prie Vlodavos, surinktų 2014 m. rugsėjį ir nustatytų Zofios Flisińskos. Vaisiakūniai liofilizuoti ir sumalti. Pašalinus mažas molekules etanoliu, paruoštas vandeninis ekstraktas, iš jo pašalinti baltymai ir frakcija nusodinta etanoliu. Rezultatas susijęs su laboratorine frakcija, o ne su šviežiu grybu, patiekalu ar viena išskirta medžiaga.
Metodas ir skaičiai: Rogosa terpėje tirti L. acidophilus ATCC 4356 ir du L. rhamnosus kamienai. Į terpę be gliukozės pridėta 1,5% frakcijos; absorbcija matuota ties 600 nanometrų, o palyginimas po 48 valandų atliktas Stjudento t testu. Priedas, skirtas L. resimus ir L. acidophilus, nurodo 0,212 ± 0,004, palyginti su kontroliniu stulpeliu 0,185 ± 0,018, bei p = 0,012015. Abiem L. rhamnosus kamienams yra brūkšniai, kurių negalima sutapatinti su įrodytu poveikio nebuvimu.
Ką lemia rezultatas: Tai pirminis, statistiškai reikšmingas vieno kamieno augimo stebėjimas in vitro sąlygomis. Jis neįrodo gydomojo poveikio žmogui, vartojimo saugumo ar paruošto prebiotiko veiksmingumo. Atsparumas dirbtinėms skrandžio sultims nustatytas tik atrinktoms frakcijoms; kitų rūšių rezultatų negalima priskirti L. resimus. Tikslūs pateikti skaičiai paimti iš priedo lentelės, o ne iš stulpelių aukščio įvertinimo.
Kazachstanas: spektrofotometrinio nustatymo ataskaita
Pačių autorių rezultatas: Roiko ir Dryuk (2021) aprašo medžiagą, nustatytą kaip L. resimus, iš šiaurinio Kazachstano, surinktą 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Panaudota oru džiovinta, susmulkinta medžiaga ir 70% vandeninis etanolis; UV–Vis rodmuo atliktas ties 420 nanometrais. 2 lentelėje nurodoma vidutiniškai 7,229 ± 0,123 mg%, o tekstas suapvalina iki 7,23 ± 0,123 mg%. Šio įrašo masės bazė aprašytame metode nėra pakankamai paaiškinta.
Įrodymo apribojimai: Šiame aprašyme nepateikta etaloninio pavyzdžio (voucher), DNR sekos, pamatinio standarto ar išsamaus konkrečių molekulių identifikavimo įrodymo. Spektrofotometrinis rezultatas, autorių priskirtas flavonoidams, nėra savarankiškas junginio struktūros patvirtinimas. 1 lentelėje cituojami kitų rūšių tyrimai; jie nebuvo nurašyti L. resimus. Būsimo medicininio pritaikymo pasiūlymas nėra gydymo rezultatas ar patvirtintas įdiegimas.
Tarša: patikrinta seka ir jos riba
Nuo suvestinės iki pirminio tyrimo: Nalbandyan-Schwarz ir bendraautorių straipsnyje 2024 minima viena rusiška L. resimus imtis. Nukreipiama į Hansen ir bendraautorius 2017; perskaityta šio darbo 1 lentelė patvirtina vieną Rusijos tašką ir vieną imtį. Grybų mėginiai buvo renkami 2013–2014 m. pasienio regione, susijusiame su nikelio ir vario lydykla. Dalis imčių buvo jungtinės, todėl viena imtis nereiškia vieno vaisiakūnio.
Nepriskiriant svetimų koncentracijų: 2024 m. lentelė A2 apibendrina grybų grupę, apimančią daug rūšių. Jos minimumas, maksimumas ir vidurkis nėra rūšinė L. resimus sudėtis. Rastas pirminio 2017 m. darbo priedas su S1 lentele, tačiau išsamių rūšies duomenų šioje apžvalgoje perskaityti nepavyko. Aplinkos taršos rezultatai nenulemia įgimto rūšies toksiškumo.
Kiti panaudojimai: paieškos rezultatas
Paieškos apimtis: Apžvalga apėmė publikacijas apie Lactarius resimus ir istorinius pavadinimo derinius vaistų, žolininkystės tradicijų, prieskonių, dažymo, fermentų, auginimo ir bioremediacijos kontekste. Patvirtintas preliminarus eksperimentas su polisacharidų frakcija ir spektrofotometrinė ataskaita. Peržiūrėtuose šaltiniuose nepatvirtintas joks atskiras vaistinis, dažinis ar techninis pritaikymas, įdiegtas šiai apibrėžtai Europos rūšiai.
Išimtys ir apribojimai: L. necator, L. torminosus, L. deliciosus, L. piperatus ar kitų piengrybių rezultatai nebuvo perkelti į L. resimus. Dalis Šiaurės Amerikos šaknų tyrimų rezultatų pažymėti cf.resimus arba jų ryšys su Europos koncepcija neaiškus; jie nepildė Lenkijos mikorizės laukų. Patvirtinto panaudojimo nebuvimas šioje apžvalgoje neįrodo, kad toks panaudojimas niekada neegzistavo.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Mėginių iš Skandinavijos ir Rusijos pasienio analizėse buvo nustatomas trylikos mikroelementų (tarp jų švino, kadmio, gyvsidabrio, vario ir arseno) kiekis miško grybų vaisiakūniuose, įskaitant Lactarius resimus.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Radiocheminėje literatūroje buvo fiksuojamas šios rūšies gebėjimas kaupti radioaktyvųjį cezio izotopą (Cs-137).
Valgomumas: tradicija, atlasų vertinimai ir įrodymų stiprumas
Pirminiai lauko duomenys: Stryamets ir bendraautoriai 2010–2013 m. iš viso atliko 205 interviu:60 Švedijoje,90 Ukrainoje ir 55 Rusijoje. 2 ir 3 lentelėse L. resimus nurodomas kaip maistas Ukrainoje ir Kortkerose. 1 lentelėje Kortkerosui nurodoma vidutiniškai 15 ir daugiausiai 200 kilogramų šeimai per metus. Medžiaga dokumentuoja deklaruotą rinkimą ir tradiciją, o ne saugių valgymų skaičių ar toksikologinį bandymą.
Nustatymas ir paruošimas: Apklausos tyrime herbariumo pavyzdžių nesurinkta. Identifikavimas remtas apžiūra lauke, klausimais ir iliustracijomis; Kortkerose žmonės tirti vėlyvą rudenį. Sūdymas, rauginimas ir fermentacija aprašyti Lactarius spp. lygiu, o ne kaip ištirtas šios vienos rūšies saugos protokolas. 1984 revizijos pastaba apie istorinį pavadinimų painiojimą išlieka aktualiu tokio pobūdžio įrodymų apribojimu.
Skirtingi vertinimai: ČMS rūšį vertina kaip nevalgomą, o „Latvijas Daba“ – kaip valgomą ir tinkamą sūdymui. Tai atlasų vertinimai, neturintys susieto rūšinio klinikinio tyrimo. Vadovėlis „Food Hygiene“ (2018) L. resimus nurodo tarp sąlygiškai valgomų grybų, sukeliančių apsinuodijimus netinkamai paruošus. Lentelėje nenurodoma pacientų atvejų, nustatyto toksino, dozės ar patikrinto jo pašalinimo būdo. Taigi ji nenustato saugaus apdorojimo standarto.
Senųjų teiginių kelias: Kytövuori mitybinę reikšmę SSRS nurodo pagal Zuevą 1961, Daryrusskogolesa,gribyi yagody,256 psl. Perskaityta nuoroda ir revizijos bibliografija, bet ne visas Zuevo knygos tekstas. Ši šaka nelaikyta pirminiu eksperimentu, įrodančiu valgomumą; nepriklausomi interviu 2015 turi atskirą, aprašytą apimtį. Atliktose paieškose nerasta pirminio rūšinio klinikinio tyrimo, kuris nustatytų saugų paruošimą.
Ekologiniai tyrimai
Lenkija: paplitimas ir derėjimas
Patvirtintas paplitimas: Lenkijos Wojewodos sąraše nurodomos radavietės iš Pamario, Sudetų, Tatrų, Pieninų, Belovežo ir Polesės, pateikiant nuorodas į konkrečias ankstesnes publikacijas. Naujesnis eksperimentinis tyrimas nurodo L. resimus tarp vaisiakūnių, surinktų 2014 m. rugsėjį miškuose prie Vlodavos. Zofia Flisińska nustatė medžiagą, o pavyzdžiai saugomi Liublino medicinos universiteto Farmacinės botanikos katedroje. Nenurodytas individualus etaloninio pavyzdžio numeris ar DNR seka.
Mėnesių intervalas Lenkijai: Nacionalinis Wojewodos sąrašas Lenkijai nurodo liepą–spalį. GRej atkartoja šį intervalą ir cituoja Wojewodą, todėl tai yra priklausomas atlaso patvirtinimas. Rugpjūtis–rugsėjis, sezonui baigiantis spalio pradžioje, taikomas Kytövuori fenoskandinei medžiagai. Pavienis Lenkijos rinkinys iš rugsėjo pats savaime nenustato pilno sezono.
Dirvožemis ir medžiai: Lenkijos sąraše aprašomas augimas ant žemės lapuočių ir mišriuose miškuose po beržais ir paprastąja pušimi. Kytövuori Fenoskandijoje stebėjo tiek rūgščias bei skurdžias, tiek derlingas ar kalkingas radavietes, visada su beržais ir spygliuočiais medžiais, dažniausiai pušimi. Šie užsienio stebėjimai nebuvo paversti Lenkijos dirvožemio reakcijos matavimu. Medžių buvimas aplinkoje nėra eksperimentinis konkretaus šaknų partnerio patvirtinimas.
Šaltinių dokumentacija
Šaltinio nustatyti faktai: Lietuvos SRIS nurodo 19 Lactarius resimus radaviečių, daugiausia rytų, pietryčių ir pietų Lietuvoje, su pavienėmis radavietėmis vakaruose. Tai aprašytos šalies kryptys, o ne 19 identifikuotų taškų su atskiromis koordinatėmis. Aprašyme minimi beržai, kartais pušys, brandūs mišrūs miškai ir sausesnės radavietės. Radaviečių skaičius nebuvo paverstas rūšies dažnumu ar vietų identifikatoriais, kurių šaltinis nepateikia.
Buveinė ir paplitimas
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Lenkija | Lodzės vaivadija | VII–X |
|
Šaltiniai
- Rozporządzenie Ministra Środowiska 9.10.2014, Dz.U. 2014 poz. 1408.
- Dz.U. 2026 poz. 258, tekst jednolity rozporządzenia grzybów dopuszczonych do obrotu.
- GRej Lactarius resimus i rekordy196212/349346/361988
- Index Fungorum 168431 (także [24])
- Kytövuori I. (1984). Lactarius subsectio Scrobiculati in NW Europe. Karstenia24:41–72. DOI 10.29203/ka.1984.228
- Latvijas Daba: Lactarius resimus, saldūksne (także [26])
- Česká mykologická společnost, Lactarius resimus (także [28])
- Stryamets, Elbakidze, Ceuterick, Angelstam i Axelsson 2015, J Ethnobiol Ethnomed11:53 DOI 10.1186/s13002-015-0036-0
- Mleczaj okazały — źródłowe dane zapisane po zatwierdzonym rozszerzeniu modelu.
- Roiko M. Yu., Dryuk O. V. (2021). Количественное определение флавоноидов в Lactarius resimus Fr. Молодой ученый 14(356): 45–47.
- Snowarski M. — GRej: Lactarius resimus, ecology, July–October, checklist and observation references.
- Hansen iin. 2017. The Impact of a Nickel-Copper Smelter on Concentrations of Toxic Elements in Local Wild Food from the Norwegian, Finnish, and Russian Border Regions. IJERPH 14:694. DOI 10.3390/ijerph14070694.
- https://ojs.utlib.ee/index.php/FCE/article/download/13709/8756/11795
- Nalbandyan-Schwarz iin. 2024. Combined Contaminant Levels from Local Harvested Food Items in the Norwegian–Finnish–Russian Border Region. Resources13:54. DOI 10.3390/resources13040054.
- Nowak R., Nowacka-Jechalke N., Juda M., Malm A. (2018; online 2017). The preliminary study of prebiotic potential of Polish wild mushroom polysaccharides: the stimulation effect on Lactobacillus strains growth. Eur J Nutr57:1511–1521.
- Mleczaj okazały — źródłowe dane zapisane po zatwierdzonym rozszerzeniu modelu.
- Nowak R., Nowacka-Jechalke N., Juda M., Malm A. (2018; online 2017). Materiał uzupełniający do The preliminary study of prebiotic potential of Polish wild mushroom polysaccharides: the stimulation effect on Lactobacillus strains growth. Tabela absorbancji, kontroli i wartości p; wiersz Lactarius resimus.
- ELI current status of Dz.U. 2014 poz. 1408.
- Lietuvos saugomų rūšių informacinė sistema (SRIS), Gelsvasis piengrybis / Lactarius resimus
- https://elar.ssmu.ru/bitstream/20.500.12701/3267/1/tut_ssmu-2018-43.pdf
- Stryamets iin. 2015, tabela1, DOI 10.1186/s13002-015-0036-0.
- Stryamets iin. 2015, tabela2, DOI 10.1186/s13002-015-0036-0.
- Stryamets iin. 2015, tabela3, DOI 10.1186/s13002-015-0036-0.
- ELI current status of Dz.U. 2026 poz. 258.
- Wojewoda W. (2003). Checklist of Polish larger Basidiomycetes. Biodiversity of Poland7.