Valgomas
Reikalauja apdorojimo
Leidžiamas prekybai
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.











Žieduotoji gleiviabudė (Stropharia rugosoannulata), dar žinoma kaip raukšlėtaguolė, yra masyvus, tvirtas agarikoidinis grybas. Pasižymi tamsiai kaštonine, vyno raudonumo ar rusva kepurėle, storu kotu su ryškiu raukšlėtu žiedu ir tamsėjančiomis lakštelėmis. Plačiai auginama dirbtinai.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
- Grybienos virvelės vaisiakūnio pamate
- Grybienos virvelės vaisiakūnio pamate: yra.
Grybienos virvelės vaisiakūnio pamate: yra. - Grybienos spalva vaisiakūnio pamate
- Grybienos spalva vaisiakūnio pamate: baltas (rizomorfinės virvelės).
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: varpiškas.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: išgaubtas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: išgaubtas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: plokščia.
Kepurėlės forma: išgaubtas.
Kepurėlės forma: plokščia. - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus. - Kepurėlės danga
- subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės danga: plikas.
- Kepurėlės paviršiaus blizgesys
- subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės paviršiaus blizgesys: matinis.
- Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas
- kai šlapias: Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas: lipnus.
- Paviršiaus įtrūkimų raštas
- senų vaisiakūnių: Paviršiaus įtrūkimų raštas: suskilinėjusi, raštas nenurodytas.
- Kepurėlės spalva
- kai sausas: Kepurėlės spalva: gelsvai rudas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: kreminis.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: ochriškai rudas.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: rausvai rudas.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: vyno spalvos.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: vyno rudumo.
Kepurėlės spalva: baltas.
kai sausas: Kepurėlės spalva: balsva.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: šviesiai rudas. - Krašto padėtis
- Krašto padėtis: užsirietęs į vidų.
- Kepurėlės krašto kontūras
- Kepurėlės krašto kontūras: rantytas.
- Kepurėlės krašto profilis
- Kepurėlės krašto profilis: aštrus.
- Apvalkalo liekanos krašte
- jaunų vaisiakūnių: Apvalkalo liekanos krašte: su kabančiomis apdangalo liekanomis.
- Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 40–200 mm.
- Galvutės spalvos kitimo su amžiumi kryptis
- Galvutės spalvos kitimo su amžiumi kryptis: šviesėja (nuo jauno iki subrendusio vaisiakūnio).
- Apvalkalo liekanų buvimas ant kepurėlės
- Apvalkalo liekanų buvimas ant kepurėlės: yra.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: lakšteliai.
Lakšteliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
- Himenoforo nuaugimas kotu
- Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs danteliu (lakšteliai).
- Himenoforo spalva
- jaunų vaisiakūnių: Himenoforo spalva: pilkas.
subrendusių vaisiakūnių: Himenoforo spalva: purpuriškai rudas. - Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara
- Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara: netaisyklingas.
- Natūrali lakštelio briaunos spalva
- Natūrali lakštelio briaunos spalva: balsva.
- Lakštelių išsidėstymo tankis
- Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
- Trumpųjų lakštelių buvimas
- Trumpųjų lakštelių buvimas: yra.
Kotas ir pagrindas
- Koto padėtis
- Koto padėtis: centrinis.
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
- Koto pagrindas
- Koto pagrindas: buožiškas.
Koto pagrindas: sustorėjusi. - Koto spalva
- jaunų vaisiakūnių: Koto spalva: baltas.
subrendusių vaisiakūnių: Koto spalva: geltonas. - Koto paviršiaus reljefas
- Koto paviršiaus reljefas: lygus.
žemiau žiedo: Koto paviršiaus reljefas: lygus. - Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: plaušuota.
- Koto ornamentikos spalva
- Koto ornamentikos spalva: rusvas.
- Koto vidus
- Koto vidus: pilnaviduris.
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 70–180 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 9–30 mm.
Žiedas
- Žiedo buvimas
- Žiedo buvimas: yra.
Žiedo buvimas: yra.
Žiedo buvimas: yra.
Žiedo buvimas: yra. - Žiedo forma
- Žiedo forma: nukaręs.
- Žiedo padėtis
- Žiedo padėtis: viršutinėje koto dalyje.
- Žiedo išliekamumas
- Žiedo išliekamumas: ilgai išliekantis.
- Žiedo spalva
- Žiedo spalva: baltas.
- Žiedo paviršiaus reljefas
- Žiedo paviršiaus reljefas: radialiai vagota.
- Aprašomasis žiedo storis
- Aprašomasis žiedo storis: storas.
- Žiedo krašto kontūras
- Žiedo krašto kontūras: dantytas kaip krumpliaratis.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: baltas (kepurėlės minkštimas).
Minkštimo spalva: baltas (koto minkštimas). - Minkštimo standumas
- Minkštimo standumas: standus (kepurėlės minkštimas).
- Tramos konsistencijos tipas
- Tramos konsistencijos tipas: mėsingas.
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: ridikėlių kvapo.
Minkštimo kvapas: malonus (minkštimas).
Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas). - Tramos skonio išskirtinumas
- Tramos skonio išskirtinumas: neišsiskiriantis.
- Minkštimo skonio malonumo įvertinimas
- Minkštimo skonio malonumo įvertinimas: malonus.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: parkas.
Buveinė: sodas. - Substratas
- Substratas: medienos skiedros mulčiui.
Substratas: kompostuotos pjuvenos.
Substratas: šiaudai.
Substratas: dirvožemis.
Substratas: šiaudai, pjuvenos, medienos skiedros mulčiui arba dirvožemis. - Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: grupėmis. - Aptikimo dažnumas
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo gegužės iki lapkričio.
- Paplitimo sritis
Valgomumas ir kulinarija
- Valgomumas
- Valgomas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Teisė
Taisyklės vietovei: Lenkija
- Apsauga
- Lenkijoje rūšiai netaikoma rūšinė apsauga.
- Prekyba
- Leidžiamas prekybai
Su kuo galima supainioti
FAQ
Ar žieduotoji gleiviabudė yra valgoma?
Taip, tai vertingas, skanus ir plačiai auginamas valgomasis grybas.
Koks yra šio grybo skonis?
Skonis švelnus, malonus, dažnai primenantis riešutus ar virtas bulves.
Ar galima ją valgyti žalią?
Ne, žalia gali sukelti skrandžio sutrikimus; būtinas terminis apdorojimas.
Kokiame substrate šis grybas geriausiai auga?
Geriausiai auga ant šiaudų, medžio drožlių, pjuvenų ir komposto.
Kuriuo metų laiku pasirodo vaisiakūniai?
Dygsta nuo vėlyvo pavasario iki rudens, nuo gegužės iki spalio mėnesio.
Kurioje šalyje prasidėjo šio grybo kultivavimas?
Pramoninis ir mėgėjiškas auginimas XX a. viduryje prasidėjo Rytų Vokietijoje.
Kaip ši rūšis naudojama permakultūroje?
Naudojama šiaudų mulčiui skaidyti, kompostui gerinti ir dirvožemio drėgmei palaikyti.
Ar šis grybas auga giliame miške?
Retai; labiau mėgsta sodus, parkus, gėlynus ir atviras vietas su medžio drožlėmis.
Kuo pasižymi kepurėlės spalva?
Kepurėlė tamsiai raudonai ruda, kaštoninė ar vyno atspalvio, vėliau šviesėja.
Ar galima šiuo grybu apsinuodyti?
Apsinuodijimas galimas tik suvalgius termiškai neapdorotą arba pasenusį grybą.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- pierścieniak uprawny
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Stropharia rugosoannulata
- Inne nazwy krajowe
- łysiczka uprawna
- Dawne nazwy krajowe
- łysiczka trocinowa
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: rudas.
- Sporų atspaudo atspalvis
- Sporų atspaudo atspalvis: purpuriškai rudas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: kiaušiniškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: kiaušiniškas. Sporos forma: kiaušiniškas. Sporos forma: šešiakampis (beveik, šiek tiek).
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 9,5–18 µm, plotis 6,5–10 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio derlingumas
- Dirvožemio derlingumas: derlingas.
- Mitybos būdas
- Mitybos būdas: saprotrofinis.
Nekulinarinis panaudojimas
Ne maistui žieduotoji gleiviabudė plačiai naudojama ekologinėje žemdirbystėje, kompostavime ir dirvožemio gerinimo projektuose. Dėl gebėjimo greitai perdirbti lignoceliuliozę, jos grybiena įterpiama į šiaudų ir pjuvenų sankaupas siekiant pagreitinti organinių atliekų virtimą derlingu humusu.
Permakultūros ūkiuose ji sodinama tarp daržovių lysvių kaip gyvas mulčio skaidytojas, sulaikantis drėgmę ir slopinantis piktžolių augimą. Be to, ši rūšis taikoma dirvožemio mikoremediacijos eksperimentuose: jos grybiena padeda valyti vandenį ir gruntą nuo žemės ūkio nuotėkio bakterijų bei suriša smulkias dirvožemio daleles, taip stabdydama vėjo ir lietaus sukeltą eroziją soduose bei parkuose.
Istorija ir kultūra
Žieduotosios gleiviabudės kultūrinė istorija yra glaudžiai susijusi su XX amžiaus taikomosios mikologijos plėtra. Skirtingai nuo daugelio miško grybų, tūkstantmečius rinktų laukinėje gamtoje, ši rūšis išgarsėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai Rytų Vokietijoje (VDR) buvo ištobulinta jos auginimo ant šiaudų technologija. Ji tapo viena iš nedaugelio rūšių, kurias valstybiniu lygiu skatinta auginti kolektyviniuose soduose siekiant praturtinti gyventojų racioną.
Vėliau, pasklidus žinioms apie lengvą auginimą, ši rūšis tapo permakultūros judėjimo ir ekologinės daržininkystės simboliu Šiaurės Amerikoje bei Europoje. Literatūroje ji dažnai minima kaip idealaus tvaraus sodo komponentas, siejantis dirvožemio gerinimą su maisto gavyba, ir yra tapusi modernaus pasidaryk pats mikologijos judėjimo ikona.
Valgomumas ir saugumas
Žieduotoji gleiviabudė yra vertinamas valgomasis grybas, pasižymintis maloniu, riešutus ar virtas bulves primenančiu skoniu bei tvirta, mėsinga tekstūra. Tai viena populiariausių mėgėjiškai auginamų grybų rūšių Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur ji dažnai vadinama sodo milžinu.
Saugaus vartojimo pagrindas – pakankamas terminis apdorojimas. Žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas grybas gali sukelti skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, virškinimo diskomfortą ar alergines reakcijas. Prieš vartojimą vaisiakūnius rekomenduojama gerai išvirti arba pakepinti. Be to, jautriems asmenims rekomenduojama pirmą kartą ragauti nedidelį kiekį, nes literatūroje aprašyti pavieniai individualaus netoleravimo atvejai. Vokietijoje, Lenkijoje ir JAV ši rūšis laikoma puikiu delikatesu, o Pietų Europoje vartojama rečiau.
Buveinė ir paplitimas
Žieduotoji gleiviabudė natūralioje aplinkoje ir sukultūrintose vietovėse yra glaudžiai susijusi su organinėmis liekanomis. Dažniausiai aptinkama soduose, daržuose, mulčiuotose gėlynuose, parkų takų pakraščiuose, komposto krūvose bei medienos atliekų sąvartose. Jos vystymuisi būtinas storas medžio drožlių, pjuvenų, šiaudų ar perpuvusio mėšlo sluoksnis.
Natūralus šios rūšies arealas apima Šiaurės Amerikos vidutinio klimato juostą, tačiau XX amžiuje ji buvo sėkmingai introdukuota ir plačiai išplito Europoje bei Azijoje. Šiaurės ir Vidurio Europoje ji dažnai pasitaiko pusiau natūraliose buveinėse, kur buvo išpiltas medžio mulčias. Vaisiakūniai formuojasi nuo vėlyvo pavasario iki rudens, dažniausiai gegužės–spalio mėnesiais. Dygimą lemia pakankama dirvos drėgmė ir šiluma; esant palankioms sąlygoms, per vieną sezoną toje pačioje vietoje gali išaugti kelios derliaus bangos.
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Valgomumas
- Valgomas — źródło oznaczenia
Źródło bez opisu bibliograficznego · valgomas ar nuodingas? — Valgomas ir auginamas ant šiaudų; Turi būti gerai iškeptas arba išvirtas; nepridedant laiko ar temperatūros
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Źródło bez opisu bibliograficznego · valgomas ar nuodingas? — Valgomas ir auginamas ant šiaudų; Turi būti gerai iškeptas arba išvirtas; nepridedant laiko ar temperatūros
- Prekyba
- Leidžiamas prekybai
Obszar: PL
W Polsce jest dopuszczony do obrotu handlowego oraz do produkcji przetworów grzybowych.
Dziennik Ustaw 2026 poz. 258 — urzędowy tekst · § 2 d. 1; priedas Nr. 1, poz.45, PDF psl.6; bendrieji apyvartos reikalavimai §3–6
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Stropharia rugosoannulata
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Dirvinė gleiviabudė buvo oficialiai aprašyta 1922 metais žurnale Mycologia (14(3): 139) kaip Stropharia rugosoannulata Farl. ex Murrill. „Index Fungorum“ duomenų bazė (Name Record 145219) patvirtina šį pavadinimą kaip aktualų Strophariaceae šeimoje.
- Zakres ujęcia taksonomicznego
Stropharia rugosoannulata, obserwowany profil brytyjski; uprawa ma odrębne źródło i kraj
[5]
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Nyderlandai: Aptikimo dažnumas: dažnas. [6]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Bazidės
- Sporų skaičius ant bazidės
- Sporų skaičius ant bazidės – 4. [14]
Sporų skaičius ant bazidės – 4. [20]
Sporų skaičius ant bazidės – 4. [33] - Bazidės ilgis
- Bazidės ilgis: 21–38 µm. [14]
- Bazidės forma
- Bazidės forma: buožiškas. [33]
Bazidės forma: buožiškas (beveik, su persmauka viduryje). [14] - Bazidės plotis
- Bazidės plotis: 8–12 µm. [14]
Kaulocistidės
- Kaulocistidžių išsidėstymas
- koto viršūnėje: Kaulocistidžių išsidėstymas: pasklidę. [14]
- Kaulocistidžių ilgis
- Kaulocistidžių ilgis: 42–48 µm. [14]
- Kaulocistidžių forma
- Kaulocistidžių forma: buožiškas. [14]
Kaulocistidžių forma: verpstiškas (beveik). [14] - Kaulocistidžių plotis
- Kaulocistidžių plotis: 18–20 µm. [14]
Himenialinės cistidės
- Himeninės cistidės ilgis
- Himeninės cistidės ilgis: 21–46,5 µm. [14]
Himeninės cistidės ilgis: 25–45 µm. [20]
Himeninės cistidės ilgis: 25–55 µm. [14]
Himeninės cistidės ilgis: 35–50 µm. [20] - Himeninės cistidės forma
- Himeninės cistidės forma: verpstiškas. [14]
Himeninės cistidės forma: buožiškas. [14]
Himeninės cistidės forma: verpstiškas. [14]
Himeninės cistidės forma: pilvotas. [14]
Himeninės cistidės forma: cilindriškas (platūs). [20]
Himeninės cistidės forma: maišelio formos (beveik). [20]
Kiti laboratoriniai požymiai
Kepurėlės odelė
- Kepurėlės odelės elementų plotis
- Kepurėlės odelės elementų plotis: 7–14 µm. [14]
Kepurėlės odelės elementų plotis: 5–15 µm. [20] - Kepurėlės odelės sandara
- Kepurėlės odelės sandara: kutis (šiek tiek želatinizuota). [20]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės viršūnės forma
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės viršūnės forma: suapvalintas. [20]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: cilindriškas. [20]
Reakcijos su reagentais
- Reakcija į šarminius reagentus
- Reakcija į šarminius reagentus: alyvuogių žalumo. [20]
Sporos
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: tamsiai rudas. [14]
Sporų spalva pro mikroskopą: gelsvai ruda. [20] - Dygimo poros skersmuo
- Dygimo poros skersmuo: 1–2 µm. [20]
- Kokybinis dygimo poros dydis
- Kokybinis dygimo poros dydis: didelė. [20]
- Sporos ilgis
- Sporos ilgis: 11–15 µm. [20]
Sporos ilgis: 10–13 µm. [4]
Sporos ilgis: 9,5–12 µm. [1]
Sporos ilgis: 11–18 µm. [33]
Sporos ilgis: 9,5–14,5 µm. [14] - Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,25–2. [14]
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. [4]
Sporos forma: elipsoidiškas. [1]
Sporos forma: kiaušiniškas. [1]
Sporos forma: elipsoidiškas. [14]
Sporos forma: kiaušiniškas. [14]
Sporos forma: kiaušiniškas. [14]
Sporos forma: šešiakampis (beveik, šiek tiek). [14] - Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. [4]
- Sporos kontūro nupjautumas
- Sporos kontūro nupjautumas: yra. [14]
Sporos kontūro nupjautumas: yra. [20] - Sporos sienelės storis
- Sporos sienelės storis: storasienis. [4]
Himenoforo trama
- Himenoforo tramos tipas
- Himenoforo tramos tipas: taisyklinga — lygiagreti. [14]
Tyrimų medžiaga ir metodai
- Vaisiakūnio masė
- šviežia medžiaga: Vaisiakūnio masė: 41,44 g (mėginių skaičius: 50, šaltinyje nurodytas mėginių skaičius, morfometriniai matavimai, standartinis nuokrypis: 10,34, vidurkis). [35]
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporų skaičius ant bazidės
- Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 4. [14] [20] [33]
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Himeninės cistidės ilgis
- na ostrzu blaszki: 21–46,5 µm [14]
na ostrzu blaszki: 35–50 µm [20]
na ostrzu blaszki: 25–45 µm [20]
Materiał badania: Cortez V.G., Silveira R.M.B. (2008), The agaric genus Stropharia in Rio Grande do Sul, Brazil, Fungal Diversity 32:31–57. Opis S. rugosoannulata na drukowanych s. 50 i 52 (PDF 20 i 22), ryciny na s. 51. Własny materiał z Rio Grande do Sul i dodatkowe okazy zielnikowe, w tym ICN 139.140, ICN 139.031, ICN 139.138, holotyp Anellaria sanguineopurpurea Rick PACA 8.424 oraz paratyp z Massachusetts NY 761.568. Lista materiału w oryginale pozostaje pełna. Zakres zbiorczy nie został przypisany pojedynczemu okazowi. Zarodniki (9,5–)11–12,5(14,5) × 6,5–8 µm; Q 1,25–2, Qm 1,59; n=92. Podstawki 21–32(–38) × 8–12 µm. Pleurocystydy (25–)38–55 × (6,5–)9–13,5(–15) µm, cheilocystydy (21–)35–46,5 × 9,5–13,5(–17,5) µm. Zachowano wszystkie skrajne granice, typowe zakresy i położenia. na powierzchni blaszki: 25–55 µm [14] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Himeninės cistidės plotis
- na ostrzu blaszki: 12,5–15 µm [20]
na ostrzu blaszki: 7,5–15 µm [20]
na ostrzu blaszki: 9,5–17,5 µm [14]
Materiał badania: Cortez V.G., Silveira R.M.B. (2008), The agaric genus Stropharia in Rio Grande do Sul, Brazil, Fungal Diversity 32:31–57. Opis S. rugosoannulata na drukowanych s. 50 i 52 (PDF 20 i 22), ryciny na s. 51. Własny materiał z Rio Grande do Sul i dodatkowe okazy zielnikowe, w tym ICN 139.140, ICN 139.031, ICN 139.138, holotyp Anellaria sanguineopurpurea Rick PACA 8.424 oraz paratyp z Massachusetts NY 761.568. Lista materiału w oryginale pozostaje pełna. Zakres zbiorczy nie został przypisany pojedynczemu okazowi. Zarodniki (9,5–)11–12,5(14,5) × 6,5–8 µm; Q 1,25–2, Qm 1,59; n=92. Podstawki 21–32(–38) × 8–12 µm. Pleurocystydy (25–)38–55 × (6,5–)9–13,5(–15) µm, cheilocystydy (21–)35–46,5 × 9,5–13,5(–17,5) µm. Zachowano wszystkie skrajne granice, typowe zakresy i położenia. na powierzchni blaszki: 6,5–15 µm [14] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgis
- 11–18 µm [33]
9,5–12 µm [1]
11–15 µm [20]
10–13 µm [4]
9,5–14,5 µm [14] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos plotis
- 6,5–8 µm [14]
7,5–10 µm [33]
7–9 µm [20] [1]
7,5–9 µm [4]
Metody i zapisy źródłowe — Cortez V.G., Silveira R.M.B. (2008), The agaric genus Stropharia in Rio Grande do Sul, Brazil, Fungal Diversity 32:31–57. Opis S. rugosoannulata na drukowanych s. 50 i 52 (PDF 20 i 22), ryciny na s. 51. Własny materiał z Rio Grande do Sul i dodatkowe okazy zielnikowe, w tym ICN 139.140, ICN 139.031, ICN 139.138, holotyp Anellaria sanguineopurpurea Rick PACA 8.424 oraz paratyp z Massachusetts NY 761.568. Lista materiału w oryginale pozostaje pełna. Zakres zbiorczy nie został przypisany pojedynczemu okazowi. Zarodniki (9,5–)11–12,5(14,5) × 6,5–8 µm; Q 1,25–2, Qm 1,59; n=92. Podstawki 21–32(–38) × 8–12 µm. Pleurocystydy (25–)38–55 × (6,5–)9–13,5(–15) µm, cheilocystydy (21–)35–46,5 × 9,5–13,5(–17,5) µm. Zachowano wszystkie skrajne granice, typowe zakresy i położenia.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Metody, druk s. 33 (PDF 3): mikroskopia świetlna Leica DMLS2; preparaty w KOH 5% samym albo z czerwienią Kongo 1%. Nie określono, który wariant preparowania dotyczył każdego pojedynczego pomiaru.
Obecność akantocytów — zapis źródłowy: „Druk s. 52, bezpośrednia kontynuacja opisu S. rugosoannulata: Acanthocytes present in rhizomorphs. Nie są mikrokryształkami.” [14]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „Druk s. 50: Basidia ... subclavate, with a medial constriction.” [14]
Układ kaulocystyd — zapis źródłowy: „Druk s. 50–52: Caulocystidia ... scattered on the stipe apex.” [14]
Kształt kaulocystyd — zapis źródłowy: „Druk s. 50–52: Caulocystidia ... clavate to subfusoid. Podstawowy kształt maczugowaty; drugą możliwość zapisano osobno.” [14]
Kształt kaulocystyd — zapis źródłowy: „Druk s. 50–52: Caulocystidia ... clavate to subfusoid. Wrzecionowaty i przybliżenie są odrębnymi atrybutami.” [14]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk s. 50: Cheilocystidia ... fusoid to ventricose. Wyłącznie cheilocystydy tego samego materiału. Przyrostek mucronate nie jest kształtem całej komórki.” [14]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Druk s. 50: ovoid to slightly subhexagonal in face view. Jajowaty obrys w widoku czołowym.” [14]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Druk s. 50: ovoid to slightly subhexagonal in face view. Sześciokątny obrys, przybliżenie, stopień i widok zapisano oddzielnie.” [14]
Metody i zapisy źródłowe — Cortez V.G., Silveira R.M.B. (2008), The agaric genus Stropharia in Rio Grande do Sul, Brazil, Fungal Diversity 32:31–57. Opis S. rugosoannulata na drukowanych s. 50 i 52 (PDF 20 i 22), ryciny na s. 51. Własny materiał z Rio Grande do Sul i dodatkowe okazy zielnikowe, w tym ICN 139.140, ICN 139.031, ICN 139.138, holotyp Anellaria sanguineopurpurea Rick PACA 8.424 oraz paratyp z Massachusetts NY 761.568. Lista materiału w oryginale pozostaje pełna. Zakres zbiorczy nie został przypisany pojedynczemu okazowi. Zarodniki (9,5–)11–12,5(14,5) × 6,5–8 µm; Q 1,25–2, Qm 1,59; n=92. Podstawki 21–32(–38) × 8–12 µm. Pleurocystydy (25–)38–55 × (6,5–)9–13,5(–15) µm, cheilocystydy (21–)35–46,5 × 9,5–13,5(–17,5) µm. Zachowano wszystkie skrajne granice, typowe zakresy i położenia.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Metody, druk s. 33 (PDF 3): mikroskopia świetlna Leica DMLS2; preparaty w KOH 5% samym albo z czerwienią Kongo 1%. Nie określono, który wariant preparowania dotyczył każdego pojedynczego pomiaru.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: KOH. Opis metody w źródle: Opis barwy zarodników na drukowanej s. 50 jawnie podaje KOH. Kontekst barwy jest odczynnikowy; nie utożsamiono go z barwą naturalną ani wysypem.
Liczba zarodników na jednej podstawce; Długość podstawki; Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Druk s. 50: Basidia 21–32(–38) × 8–12 µm ... bearing four sterigmata; liczba sterygm nie jest n próby.” [14]
Długość kaulocystyd; Szerokość kaulocystyd — zapis źródłowy: „Druk s. 50–52: Caulocystidia 42–48 × 18–20 µm ... scattered on the stipe apex; leptocystydy, clavate to subfusoid, hyaline, smooth and thin-walled.” [14]
Obecność chryzocystyd; Długość cystydy hymenialnej; Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk s. 50: Pleurocystidia (25–)38–55 × (6.5–)9–13.5(–15) µm, as chrysocystidia, fusoid to clavate; yellowish amorphous inclusion” [14]
Obecność chryzocystyd; Długość cystydy hymenialnej; Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk s. 50: Cheilocystidia (21–)35–46.5 × 9.5–13.5(–17.5) µm, fusoid to ventricose, as chrysocystidia or leptocystidia; little or without yellowish contents” [14]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Druk s. 50: Pleurocystidia ... fusoid to clavate. Nie przeniesiono kształtów na osobno opisane cheilocystydy.” [14]
Typ tramy hymenoforu — zapis źródłowy: „Druk s. 50: Gill trama regular.” [14]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Druk s. 50: Pileipellis ... hyphae ... 7–14 µm in diameter; średnica strzępek, nie komórek końcowych.” [14]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Druk s. 50: color dark brown in KOH; barwa w medium, nie wynik ujemnej lub dodatniej reakcji chemicznej.” [14]
Długość zarodnika; Iloraz długości i szerokości zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Druk s. 50: (9.5–)11–12.5(14.5) × 6.5–8 µm, Q=1.25–2, Qm=1.59, n=92; pełne skrajne granice, nie iloraz niezależnych skrajnych wymiarów.” [14]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Druk s. 50: ellipsoid to ovoid in side view; wyłącznie widok boczny. Widok czołowy: ovoid to slightly subhexagonal pozostaje osobno w opisie badania.” [14]
Ścięcie obrysu zarodnika — zapis źródłowy: „Druk s. 50: conspicuous germ-pore, which makes the basidiospore truncate.” [14]
Rozdęcie strzępek tramy — zapis źródłowy: „Druk s. 50: Gill trama ... formed by inflate ... hyphae.” [14]
Metody i zapisy źródłowe — Michael Kuo, Stropharia rugosoannulata, maj 2017. Własny opis i fotografie; kolekcje Herb. Kuo 05080306, 08300403, 05301701, z Pensylwanii, Massachusetts i Illinois. Autor przytacza też literaturę; pełnego zakresu nie przypisano jednemu okazowi. Zarodniki 11–15 × 7–9 µm; pora rostkowa 1–2 µm. Dwa morfotypy cheilocystyd opisano odrębnie: 25–45 × 7,5–15 µm oraz 35–50 × 12,5–15 µm. Źródło nie podaje liczebności pomiarów ani stężenia KOH.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: KOH. Opis metody w źródle: Microscopic Features: barwy w KOH podane wprost; stężenie, czas ekspozycji i powiększenie niepodane. Wartości zachowują taki kontekst.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Własny gatunkowy opis mikroskopowy autora; bez dopowiadania metody preparowania każdej cechy.
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Microscopic Features: Basidia 4-sterigmate.” [20]
Obecność chryzocystyd — zapis źródłowy: „Microscopic Features: pierwszy morfotyp cheilocystyd becoming chrysocystidia.” [20]
Długość cystydy hymenialnej; Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Microscopic Features: Cheilocystidia dimorphic: 25–45 × 7.5–15 µm, fusoid-ventricose, often rostrate, thin-walled, smooth, hyaline in KOH, often with refractive globular inclusions becoming chrysocystidia” [20]
Długość cystydy hymenialnej; Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Microscopic Features: Cheilocystidia ... or 35–50 × 12.5–15 µm, broadly cylindric to subutriform, thin-walled, smooth” [20]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Microscopic Features: Pileipellis a slightly gelatinized cutis of elements 5–15 µm wide.” [20]
Kształt wierzchołka komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Microscopic Features: terminal cells ... with rounded apices.” [20]
Kształt komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Microscopic Features: terminal cells cylindric with rounded apices.” [20]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Microscopic Features: spores ... yellow brown in KOH; wyłącznie barwa w podanym medium.” [20]
Średnica pory rostkowej — zapis źródłowy: „Microscopic Features: with a large pore 1–2 µm wide at one end.” [20]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Microscopic Features: spores 11–15 × 7–9 µm; własny zakres autora.” [20]
Ścięcie obrysu zarodnika — zapis źródłowy: „Microscopic Features: ellipsoid, with one end usually somewhat truncated.” [20]
Metody i zapisy źródłowe — Władysław Wojewoda, Marta Wojewoda (2007), Grzyby inwazyjne: okratek australijski Clathrus archeri i pierścieniak uprawny Stropharia rugosoannulata w Beskidzie Wyspowym. Wszechświat 108(10–12):300–303. Własne obserwacje stanowiska w Przenoszy 2005–2007, zestawienie innych krajowych stanowisk i opis cech gatunku na s. 302. Opis wymiarów zarodników 11–13(18) × 7,5–8(10) µm nie podaje numeru preparatu, n ani metody; nie przypisano wszystkich wyników pojedynczemu owocnikowi.
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Druk s. 302: podstawki czterozarodnikowe.” [33]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „Druk s. 302: Podstawki są maczugowate, czterozarodnikowe.” [33]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Druk s. 302: 11–13(18) × 7,5–8(10) µm; skrajne i typowe wartości zachowano oddzielnie w opisie.” [33]
Metody i zapisy źródłowe — Michael Kuo, Stropharia rugosoannulata, maj 2017. Własny opis i fotografie; kolekcje Herb. Kuo 05080306, 08300403, 05301701, z Pensylwanii, Massachusetts i Illinois. Autor przytacza też literaturę; pełnego zakresu nie przypisano jednemu okazowi. Zarodniki 11–15 × 7–9 µm; pora rostkowa 1–2 µm. Dwa morfotypy cheilocystyd opisano odrębnie: 25–45 × 7,5–15 µm oraz 35–50 × 12,5–15 µm. Źródło nie podaje liczebności pomiarów ani stężenia KOH.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Własny gatunkowy opis mikroskopowy autora; bez dopowiadania metody preparowania każdej cechy.
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Microscopic Features, drugi morfotyp cheilocystyd: widely cylindric to subutriform. Walcowaty i szerokość zapisano oddzielnie.” [20]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Microscopic Features, drugi morfotyp cheilocystyd: widely cylindric to subutriform. Utriformiczny i przybliżenie zapisano oddzielnie.” [20]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Microscopic Features: Pileipellis a slightly gelatinized cutis. Organizacja cutis i lekkie zżelatynizowanie to oddzielne własności.” [20]
Obecność pory rostkowej — zapis źródłowy: „Microscopic Features: a large pore measuring 1–2 µm across. Jawnie potwierdzona obecność pory tego samego materiału.” [20]
Jakościowa wielkość pory rostkowej — zapis źródłowy: „Microscopic Features: a large pore measuring 1–2 µm across. Duża to jawny opis autora; liczbowy wymiar pozostaje we wcześniejszym wyniku.” [20]
Metody i zapisy źródłowe — Independent source report, not a merged collection or population.
Obecność pory rostkowej — zapis źródłowy: „Por kiełkowy obecny.” [4]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „spore_length: 10–13 µm.” [4]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki elipsoidalne.” [4]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki gładkie.” [4]
Grubość ściany zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki grubościenne.” [4]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „spore_width: 7.5–9 µm.” [4]
Metody i zapisy źródłowe — Independent source report, not a merged collection or population.
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Atlas: długość zarodników9,5–12µm.” [1]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Atlas: zarodniki elipsoidalno-jajowate.” [1]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Atlas: szerokość zarodników7–9µm.” [1]
Nomenklatūra — nacionaliniai šaltiniai ir istorinės kombinacijos
Lenkiškas pavadinimas: KPNG rekomendacija 6/2025 priima pavadinimą „pierścieniak uprawny“ ir nurodo ankstesnį „łysiczka trocinowa“ deriniui Psilocybe rugosoannulata. Pavadinimą „łysiczka uprawna“ nepriklausomai vartojo Wojewodos (2007), taip pat Lenkijos mokslų akademijos Gamtos apsaugos instituto (IOP PAN) duomenų bazėje. Šiuose šaltiniuose nenustatyta, kad tai yra šiandien rekomenduojamas pavadinimas; jis lieka alternatyviu pavadinimu.
Istorinė kombinacija: Noordeloos 1995 m. oficialiai paskelbė derinį Psilocybe rugosoannulata (Farl. ex Murrill) Noordel. Jo platus genties Psilocybe traktavimas paaiškina šį istorinį pavadinimą; tai neįrodo rūšies psichoaktyvaus poveikio. Dabartinis mokslinis pavadinimas įraše lieka Stropharia rugosoannulata.
Kiti pavadinimai: EPPO dokumentuoja vokišką „Riesenträuschling“. Išlaikyta tiksli rašyba ir kalba, nedarant prielaidų dėl vartojimo šalies. Senasis įrašas „pierścieniak burgundzki“ atliktose paieškose nebuvo nepriklausomai patvirtintas; jis nebuvo perkeltas į patvirtintas alternatyvas. Cortezo ir Silveiros revizijoje atskirai išsaugomi istoriniai sinonimai, pagrįsti tipų tyrimu.
Įrodymų grandinė — genomas, cheminė sudėtis ir saugumas
Patikrinta seka: Pramonės apžvalga iš 2025 m. → Yang ir bendraautoriai (2022), genomo analizė → Stijve ir de Meijer (1993), cituojama HPLC. Perskaityta visa apžvalga ir visas genomo darbas; senesnio HPLC rezultatas čia žinomas iš citavimo. Originalas iš 1993 m. nebuvo gautas, todėl savarankiškai nepatvirtinta šio nustatymo medžiaga, metodas ir aptikimo riba.
Išvada ir nepriklausomumas: Genomo darbe nurodoma, kad tirtoje medžiagoje nėra atpažinto žinomos psilocibino biosintezės genų klasterio. Šio rezultato išplėtimas iki visiško maisto saugumo peržengia jo ribas. Šį rezultatą kartojanti apžvalga nėra antras nepriklausomas tyrimas. Tai nereiškia nevalgomumo įrodymo; vertinimas taikomas konkrečiam argumentui ir jo patikrintam šaltinio keliui.
Šaltinių dokumentacija
Šaltinio nustatyti faktai: Zhang ir bendraautoriai (2026) palygino keturis eksperimentinio Stropharia rugosoannulata auginimo variantus: CK, FS, SM ir FM. CK bazę sudarė 80% persikų medienos pjuvenų ir 20% kukurūzų burbuolių; FS turėjo 0,45% plunksnų miltų ir 0,45% sojų rupinių, SM 0,9% sojų rupinių, FM 0,9% plunksnų miltų. Pradinis drėgnis nurodytas kaip maždaug 65%. Papildymo procentų bazė nenurodyta. Receptūra ir auginimo sąlygos nėra laukinės buveinės reikalavimai.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Udokumentowany polski zbiór z Dolnego Śląska.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 21.10.2026.
Apribojimai: Šaltinio nustatymas ir sąvokos apimtis išsaugoti. Nedeklaruotas naujas pavyzdžių tyrimas ar visų šaltinyje cituojamų publikacijų perskaitymas.
Parengimo apimtis
Reikalaujamos patikros yra suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Zhang ir kt. publikacijoje (2014, Molecules 19(12): 19880–19891, DOI: 10.3390/molecules191219880, PMID: 25460311) iš dirvinės gleiviabudės vaisiakūnių buvo išskirtas naujas lektinas, pažymėtas kaip SRL (Stropharia rugosoannulata lectin). Pirmasis darbo autorius ir laboratorinių eksperimentų vykdytojas yra Weiwei Zhang.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Remiantis publikacijos santraukoje pateiktais duomenimis:
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Lektinas SRL buvo išgrynintas daugiau nei 450 kartų ir pasižymi 38 kDa molekuline mase;
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Pasižymi hemagliutinaciniu aktyvumu, kurį slopina inulinas;
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Hemagliutinacinis aktyvumas yra stabilus žemesnėje nei 70 °C temperatūroje, o esant 80 °C temperatūrai išlaiko pusę aktyvumo;
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- In vitro antiproliferaciniuose tyrimuose nustatytos IC50 vertės, lygios 7 µM ląstelių linijai Hep G2 (kepenų vėžys) ir 19 µM ląstelių linijai L1210 (pelių leukemija);
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Fermentinio aktyvumo tyrime nustatytas HIV-1 atvirkštinės transkriptazės slopinimas, kurio IC50 vertė siekia 10 µM.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Pirmiau pateikti rezultatai taikomi tik laboratoriniams tyrimams su izoliuotu baltymu, ląstelių kultūromis ir fermentu. Jie nėra gydomojo poveikio, klinikinio veiksmingumo žmonėms, mitybos saugumo įrodymas ir nenustato patiekalų ruošimo parametrų.
Valgomumas — vartojimo įrodymai ir pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas
Vartojimas maistui: Rūšis aprašoma kaip valgoma ir auginama Lenkijos leidinyje bei darbuose, susijusiuose su maistine žaliava. Jiang ir bendraautoriai tyrė vaisiakūnius iš vieno ūkio, džiovintus trimis būdais. Vien kultivuojamo grybo statusas ir sudedamųjų dalių analizė nereiškia visiško klinikinio kiekvieno vaisiakūnio saugumo patikrinimo.
NAMA: Savanoriškame NAMA registre už 2017 m. užregistruoti du pranešimai, priskirti šiai rūšiai: suaugusio vyro iš Minesotos haliucinacijos po nenustatyto paruošimo bei suaugusios moters iš Pensilvanijos viduriavimas ir žarnyno spazmai po virtos medžiagos. Suvestinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2006 m., taip pat minimas vaikas iš Naujojo Džersio su virškinamojo trakto sutrikimais. Ataskaitos autorius 2017 pažymi duomenų fragmentiškumą ir galimas identifikavimo klaidas. Pranešimuose toksinas nenustatomas ir psilocibino buvimas neįrodomas.
Priežiūra Kinijoje: China CDC ataskaitoje už 2020 m. įrašytas vienas incidentas ir vienas asmuo, be mirties atvejų; už 2021 m. – du incidentai ir du asmenys, be mirties atvejų. Abiejose lentelėse rūšis pažymėta E — edible, o atvejai priskirti neklasifikuotai grupei. Šiose eilutėse nenurodytas joks nustatytas toksinas ar mechanizmas; jiems nepriskirti prie kitų rūšių paminėti apsinuodijimo sindromai.
Išvados apimtis: Išlaikyta pirminė valgomumo klasifikacija ir atskirai dokumentuoti pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas. Genomo tyrimo rezultatas, susijęs su vienu biosintezės keliu, ar išskirto lektino stebėjimas neįrodo visiško patiekalo saugumo. Išnagrinėtuose darbuose nenustatytas nei universalus rūšies toksiškumas, nei kliniškai patvirtintas gydomasis pritaikymas.
Lektinas SRL — biocheminis rezultatas ir taikymo ribos
Tirta medžiaga ir rezultatas: Zhang ir bendraautoriai (2014) iš vaisiakūnių išskyrė lektiną SRL ir aprašė jo hemagliutinacinį aktyvumą, fizikines ir chemines savybes bei testų rezultatus su ląstelių linijomis ir beląstele fermentine sistema. Tai yra stebėjimai, susiję su išskirtu baltymu, atskiri nuo viso grybo poveikio suvartojus.
Apribojimai: Hemagliutinacinio aktyvumo sumažėjimas pakaitinus nėra patiekalo toksiškumo tyrimas. Rezultatai su ląstelių linijomis nebuvo pateikti kaip veiksmingas vėžio gydymas, o fermentinis aktyvumas – kaip veiksmingas infekcijų gydymas žmonėms. Darbe nebuvo atliktas klinikinis tyrimas ar tradicinės vaistažolių praktikos vertinimas.
Analitiniai rezultatai
Atskiri šaltinio analitiniai rezultatai
- crude protein
- Nustatymo rezultatas yra 32,05 %. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automatic Kjeldahl nitrogen analyzer.[35] [36]
- crude protein
- Nustatymo rezultatas yra 40,33 %. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automatic Kjeldahl nitrogen analyzer.[35] [36]
- crude protein
- Nustatymo rezultatas yra 41,04 %. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automatic Kjeldahl nitrogen analyzer.[35] [36]
- crude protein
- Nustatymo rezultatas yra 42,26 %. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automatic Kjeldahl nitrogen analyzer.[35] [36]
- crude polysaccharide
- Nustatymo rezultatas yra 7,84 %. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Hot-water extraction followed by 80% ethanol precipitation.[35] [36]
- crude polysaccharide
- Nustatymo rezultatas yra 9,22 %. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Hot-water extraction followed by 80% ethanol precipitation.[35] [36]
- crude polysaccharide
- Nustatymo rezultatas yra 8,28 %. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Hot-water extraction followed by 80% ethanol precipitation.[35] [36]
- crude polysaccharide
- Nustatymo rezultatas yra 10,69 %. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Hot-water extraction followed by 80% ethanol precipitation.[35] [36]
- TAA
- Nustatymo rezultatas yra 22,3 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- TAA
- Nustatymo rezultatas yra 29,96 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- TAA
- Nustatymo rezultatas yra 22,96 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- TAA
- Nustatymo rezultatas yra 31,39 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- EAA
- Nustatymo rezultatas yra 8,99 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- EAA
- Nustatymo rezultatas yra 11,33 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- EAA
- Nustatymo rezultatas yra 9,19 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- EAA
- Nustatymo rezultatas yra 11,84 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- NEAA
- Nustatymo rezultatas yra 13,31 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- NEAA
- Nustatymo rezultatas yra 18,63 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- NEAA
- Nustatymo rezultatas yra 13,77 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- NEAA
- Nustatymo rezultatas yra 19,56 g/100 g. Masės pagrindas šaltinyje nenurodytas. Statistika: vidurkis. n = 3 (pakartojimai nurodyti šaltinyje; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: Automated amino acid analyzer (L-8800, Hitachi, Tokyo, Japan), following the established protocol cited as [12]. The Methods section describes free amino-acid profiling; hydrolysis status is not assigned in this transcription.[35] [36]
- FRAP FeSO4-equivalent response
- Nustatymo rezultatas yra 0,56 mM FeSO4. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Statistika: vidurkis. n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: FRAP kit TO1005; crude fruitbody polysaccharide at10mg/mL.[35] [10]
- DPPH radical scavenging
- Nustatymo rezultatas yra 45,04 %. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Statistika: vidurkis. n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: DPPH kit BC4755; crude polysaccharide at 2mg/mL.[35] [10]
- DPPH radical scavenging
- Nustatymo rezultatas yra 45,67 %. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Statistika: vidurkis. n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: DPPH kit BC4755; crude polysaccharide at 10mg/mL.[35] [10]
- FRAP FeSO4-equivalent response
- Nustatymo rezultatas yra 0,75 mM FeSO4. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Statistika: vidurkis. n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: FRAP kit TO1005; crude fruitbody polysaccharide at10mg/mL.[35] [10]
- DPPH radical scavenging
- Nustatymo rezultatas yra 53,92 %. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Statistika: vidurkis. n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: DPPH kit BC4755; crude polysaccharide at 2mg/mL.[35] [10]
- DPPH radical scavenging
- Nustatymo rezultatas yra 56,07 %. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Statistika: vidurkis. n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: DPPH kit BC4755; crude polysaccharide at 10mg/mL.[35] [10]
- FRAP FeSO4-equivalent response
- Nustatymo rezultatas yra 0,56 mM FeSO4. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Statistika: vidurkis. n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: FRAP kit TO1005; crude fruitbody polysaccharide at10mg/mL.[35] [10]
- DPPH radical scavenging
- Nustatymo rezultatas yra 42,41 %. Masės bazė šaltinyje nenurodyta. Statistika: vidurkis. n = 3 (šaltinyje nurodyti pakartojimai; biocheminiai matavimai). Metodas pagal šaltinį: DPPH kit BC4755; crude polysaccharide at 2mg/mL.[35] [10]
Sudėtis ir džiovinimas — konkrečios medžiagos palyginimas
Medžiaga ir metodas: Jiang ir bendraautoriai (2023) palygino vaisiakūnių iš vieno ūkio džiovinimą karštu oru, liofilizaciją ir džiovinimą natūraliu oru. Jie nustatė, be kita ko, pagrindinę sudėtį, aminorūgštis, riebalų rūgštis, elementus ir lakiuosius junginius, taikydami atskirus analizės metodus. Trys analitiniai pakartojimai netampa trimis nepriklausomomis populiacijomis.
Rezultatai: Metodai skyrėsi komponentų išsaugojimu, lakiųjų junginių profiliu ir išvaizda. Stipriausias parudavimas aprašytas po džiovinimo karštu oru. Dešimties asmenų grupė vertino išvaizdą, kvapą, tekstūrą, norą pirkti ir bendrą priimtinumą; tai nebuvo klinikinis maisto saugos tyrimas. Pavienių junginių aromato aprašymai nebuvo užkoduoti kaip viso patiekalo skonio natos.
Arsenas ir apribojimai: Didesnį pavojaus indeksą, susijusį su arsenu liofilizuotoje grupėje, autoriai kaip galimybę sieja su užteršimu įrenginyje, nes visi vaisiakūniai buvo kilę iš tos pačios vietos. Tai nėra rūšinio įpareigojimo kaupti arseną įrodymas. Įvairių džiovinimo procesų palyginimai nebuvo paversti bendra virimo metu vykstančių pokyčių eiga.
Baltos ir spalvotos kepurėlės — be numatytosios albinizmo diagnozės
Tyrimo apimtis: 2025 m. darbe, taikant metabolitų ir transkriptų analizę, lyginamos dvi įvardytos veislės, MD128 ir ZJR19, pasižyminčios skirtingais pigmentacijos fenotipais. Autoriai šioje medžiagoje aprašo spalvos priklausomybę nuo sąlygų ir vystymosi stadijos. Rezultatas nenustato vienos visų vaisiakūnių senėjimo eigos. Kuo nepriklausomai pažymi baltas formas; tai nėra albinizmo nustatymas.
Auginimo medžiaga ir atskiri matavimai
Šaltinio nustatyti faktai: Zhang 2 lentelėje pateikiami vidurkiai ± SD 50 šviežių vaisiakūnių kiekviename variante. CK kepurėlės skersmuo yra 42,42 ± 5,79 mm ir masė 41,44 ± 10,34 g; FS 44,26 ± 5,55 mm ir 48,87 ± 10,96 g; SM 45,14 ± 5,60 mm ir 47,74 ± 9,14 g; FM 44,67 ± 4,49 mm ir 47,65 ± 9,17 g. FM derlius buvo 6,8 kg/m². Sudėties ir antioksidacinio aktyvumo analizėse atskirai n = 3. Tirpalo FRAP rezultatas mM FeSO₄ nebuvo perskaičiuotas į aktyvumą gramui, o DPPH išlaiko preparato dozę ir atsako procentą. Kiti 2 lentelės stulpeliai (kepurėlės storis; koto skersmuo ir ilgis, mm) yra: CK 29,32 ± 2,75; 24,61 ± 6,32; 59,99 ± 11,88. FS 29,71 ± 3,70; 32,55 ± 5,99; 54,35 ± 9,82. SM 31,64 ± 3,22; 25,78 ± 6,12; 62,49 ± 11,00. FM 30,45 ± 4,22; 29,89 ± 5,65; 56,61 ± 9,79. Tai yra vidurkiai ± SD su n=50, o ne laukinės rūšies ribos.
Ekologiniai tyrimai
Lenkija — buveinė, sezonas ir stebėjimų apimtis
Derėjimas: Wojewodos Lenkijai nurodo reguliarų laikotarpį nuo gegužės iki lapkričio, aiškiai siedami jį su gamta ne auginimo sąlygomis. Šis intervalas užfiksuotas kaip lenkiškas. Asmeniniai radavietės Przenoszoje stebėjimai apima 2005–2007 metus; pirmojo ir paskutinio užfiksavimo datos nebuvo paverstos atskiru kasmetiniu sezonu.
Substratas ir aplinka: Autoriai aprašo šiaudus, pjuvenas, drožles, naudojamas kaip mulčias, augalų liekanas ir derlingą dirvožemį. Asmeninėje radavietėje grybas augo žemėje su pjuvenų likučiais kieme bei mišraus miško pakraštyje. Iš to neišplaukia mikorizė su medžiais ar tam tikras pH. Rūšis skaido negyvą augalinę medžiagą.
Žinių kaita: Maždaug 20 žinomų Lenkijos radaviečių skaičius 2007 m. straipsnyje dokumentuoja tuometę ištirtumo būklę, o ne dabartinį dažnumą šalyje. IOP PAN duomenų bazėje nurodoma svetima kilmė ir plitimas, o prie invaziškumo – nepakankami duomenys. Šis įrašas nebuvo sutapatintas su įstatyminiu invazinių rūšių sąrašu.
Nekulinarinis pritaikymas — įrodymų etapas
Sąveika su nematodais: Luo ir bendraautoriai (2006) tyrė du identifikuotus S. rugosoannulata izoliatus, siedami sąveiką su nematodais su akantocitais — specializuotomis ląstelėmis, esančiomis ir ant rizomorfų. Buvo perskaityti pirminiai mikroskopiniai rezultatai ir bandymai su dirvožemio medžiaga. Tai yra pagrindas mechanizmo ir biologinės kontrolės potencialo aprašymui, be patvirtinto preparato ar gydomojo poveikio žmonėms įrodymo. Akantocitai nebuvo įrašyti kaip hifų kristalai.
Eksperimentinis vandens filtravimas: Sen ir bendraautoriai (2023) vertino prototipinius filtrus su grybiena, įskaitant S. rugosoannulata, užterštam šlapynių vandeniui. Jie parodė skirtumus tarp grybų rūšių ir tirtų rodiklių; daliai bakterijų buvo skaičiuojamos augti gebančios ląstelės, o kitoms – genų kopijos. Mažesnis DNR kopijų skaičius nėra tas pats, kas patvirtintas gyvybingumo praradimas. Rezultatai nebuvo pateikti kaip geriamojo vandens valymo patvirtinimas ar patikimas visų mikroorganizmų pašalinimas.
Mitybos strategija ir bioremediacija: Yang ir bendraautoriai (2022) aprašė monokariotinės grybienos, gautos iš CGMCC 5.2220 atmainos, genomą ir genų rinkinius, susijusius su augalinės medžiagos skaidymu. Klasifikacija kaip paklotę skaidančio grybo ir fermentų prognozės remia bioremediacijos tyrimų kryptį; pats genomas nepatvirtina konkretaus įrenginio efektyvumo ar bet kokių teršalų išvalymo.
Buveinė ir paplitimas
Buveinė, paplitimo sritis ir metų laikas
Mareko Snowarskio atlase dirvinės gleiviabudės augimas aprašytas kaip pavienis arba grupėmis, ne miškuose, ant medienos nuopjovų (skiedrų), kompostuotų pjuvenų ir šiaudų, nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio (5–9 mėnesiais).
Buveinė, paplitimo sritis ir metų laikas
Atlase, susietame su GRej registru (nuoroda į taksoną ID 262445), išvardytos konkrečios pasirinktos kolekcijos:
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Jungtinė Karalystė | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | V–XI |
|
| Lenkija | Žemutinė Silezija — šaltinio įvardyta apimtis | V–XI |
|
Šaltiniai
- atlas_stropharia_rugosoannulata
- ELI — status aktu 2014/1408 (także [28])
- ELI — status aktu 2026/258 (także [32])
- fn_stropharia_rugosoannulata
- kpng6
- NDFF Verspreidingsatlas — Stropharia rugosoannulata
- Dziennik Ustaw 2014 poz. 1408 — urzędowy tekst
- Dziennik Ustaw 2026 poz. 258 — urzędowy tekst (także [31])
- stropharia_rugosoannulata.close58.69.exact-results
- China CDC Weekly (2021). Mushroom Poisoning Outbreaks — China, 2020. Supplementary Table S1.
- China CDC Weekly (2022). Mushroom Poisoning Outbreaks — China, 2021. Supplementary Table S1.
- Molecular mechanisms and horticultural implications of temperature-induced color variation in Stropharia rugosoannulata mushrooms - PMC Lock
- Cortez V.G., Silveira R.M.B. (2008). The agaric genus Stropharia in Rio Grande do Sul, Brazil. Fungal Diversity 32:31–57.
- EPPO Global Database. Stropharia rugosoannulata, STPRRU; nazwy zwyczajowe.
- Jiang i współautorzy (2023). The Nutrients and Volatile Compounds in Stropharia rugoso-annulata by Three Drying Treatments. Foods 12:2077. DOI 10.3390/foods12102077.
- Yang Y., Meng G., Ni S., Zhang H., Dong C. (2022). Genomic Analysis of Stropharia rugosoannulata Reveals Its Nutritional Strategy and Application Potential in Bioremediation. Journal of Fungi 8:162.
- Instytut Ochrony Przyrody PAN. Gatunki obce w Polsce — Stropharia rugosoannulata, rekord 319.
- KPNG PTMyk. Rekomendacja 6/2025. Polskie nazwy grzybów — Stropharia rugosoannulata, PDF s. 40.
- Kuo M. (2017). Stropharia rugosoannulata. MushroomExpert.com; własny opis i kolekcje Herb. Kuo.
- Weryfikacja ochrony i obrotu w Polsce, 17.10.2026
- Luo i współautorzy (2006). Acanthocytes of Stropharia rugosoannulata function as a nematode-attacking device. Applied and Environmental Microbiology 72:2982–2987. DOI 10.1128/AEM.72.4.2982-2987.2006.
- Beug M. (2017). Mushroom Poisoning in North America: Summary of Voluntary Reporting and News Articles. NAMA.
- Beug i współautorzy (2006). Thirty-plus years of mushroom poisoning: summary of reports to NAMA. McIlvainea 16(2).
- Noordeloos M.E. (1995). Notulae ad Floram agaricinam neerlandicam — XXIII. Persoonia 16(1): 127–129.
- Dz.U. 2014 poz. 1408 — rozporządzenie w sprawie ochrony gatunkowej grzybów, pełny wykaz.
- The rise of Stropharia rugosoannulata industry in China: current state and prospects - PMC Lock
- Sen i współautorzy (2023). Mechanism of fungal remediation of wetland water. Frontiers in Microbiology 14:1234586. DOI 10.3389/fmicb.2023.1234586.
- Wojewoda W., Wojewoda M. (2007). Grzyby inwazyjne: okratek australijski i pierścieniak uprawny w Beskidzie Wyspowym. Wszechświat 108(10–12): 300–303.
- Zhang i współautorzy (2014). Isolation and Characterization of a Novel Lectin from the Edible Mushroom Stropharia rugosoannulata. Molecules 19:19880. DOI 10.3390/molecules191219880.
- Zhang et al. 2026. Protein-Rich Supplements Improved the Agronomic and Nutritional Quality of Stropharia rugosoannulata. Agriculture 16(3), 381.
- zhang-et-al-2026-stropharia-rugosoannulata.composition-transcription