Pereiti prie turinio
JakiToGrzyb

Švelnioji kelmabudė

Hypholoma capnoides

Valgomas
ValgomasŠaltinio autoriaus vertinimas.

Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.

Švelnioji kelmabudė (Hypholoma capnoides) – tamsiasporių plokštelėtųjų grybų rūšis, priklausanti gleivėtinių (Strophariaceae) šeimai. Grybas vertinamas dėl švelnaus, malonaus riešutų skonio ir gelsvai rudų kepurėlių, kurios vėlyvą rudenį tankiomis kupetomis auga ant spygliuočių medžių kelmų bei pūvančios medienos. Pagrindinis jos skiriamasis bruožas – šviesiai pilkos, vėliau dūminio melsvumo atspalvį įgyjančios plokštelės, neturinčios žalsvo tono, ir visiškas kartumo nebuvimas minkštime.

Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.

Grybautojas

Vaisiakūnio sandara

Vaisiakūnio sandaros tipas
Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė.
Vaisiakūnio sandaros tipas: kotas.

Kepurėlė

Kepurėlės forma
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: pusiau rutuliška.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: išgaubtas arba plokščia.
Kepurėlės forma: suplotas.
Kepurėlės paviršiaus reljefas
Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
Kepurėlės danga
Kepurėlės danga: šilkinis.
Kepurėlės spalva
Kepurėlės spalva: geltonas.
Kepurėlės spalva: gelsvai ruda.
Kepurėlės spalva: oranžiškai rudas (kepurėlės centras).
Kepurėlės spalva: oranžiškai ochrinė.
Kepurėlės spalva: geltonas (kepurėlės krašte).
senų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: rūdžių spalvos.
Krašto padėtis
jaunų vaisiakūnių: Krašto padėtis: užlinkęs į vidų.
Krašto padėtis: tiesus.
Kepurėlės krašto kontūras
Kepurėlės krašto kontūras: banguotas.
Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas
Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas: lygus.
Krašto danga
Krašto danga: plikas.
Apvalkalo liekanos krašte
jaunų vaisiakūnių: Apvalkalo liekanos krašte: su apdangalo liekanomis.
Apvalkalo liekanos krašte: be apdangalo liekanų.
Kepurėlės skersmuo
Kepurėlės skersmuo – 15–80 mm.
Kepurėlės centras
Kepurėlės centras: su ryškiu gūbreliu.

Kepurėlės apačia

Himenoforo tipas
Himenoforo tipas: lakšteliai.

Lakšteliai prie koto

Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
Himenoforo priaugimo plotis
Himenoforo priaugimo plotis: plačiai priaugęs (lakšteliai).
Natūrali lakštelio briaunos spalva
Natūrali lakštelio briaunos spalva: balsva.
Natūrali lakštelio paviršiaus spalva
jaunų vaisiakūnių: Natūrali lakštelio paviršiaus spalva: balsva.
Natūrali lakštelio paviršiaus spalva: pilkas.
Natūrali lakštelio paviršiaus spalva: pilkai violetinė.
Natūrali lakštelio paviršiaus spalva: purpuriškai rudas.
Lakštelių išsidėstymo tankis
Lakštelių išsidėstymo tankis: vidutiniškai tankūs.
Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
Trumpųjų lakštelių buvimas
Trumpųjų lakštelių buvimas: yra (gausios).

Kotas ir pamatas

Koto forma
Koto forma: cilindriškas.
Koto spalva
viršutinėje koto dalyje: Koto spalva: balsva.
viršutinėje koto dalyje: Koto spalva: šviesiai geltonas.
viršutinėje koto dalyje: Koto spalva: kreminis.
apatinėje koto dalyje: Koto spalva: rūdiškai ruda.
subrendusių vaisiakūnių, apatinėje koto dalyje: Koto spalva: rūdiškai ruda.
subrendusių vaisiakūnių, apatinėje koto dalyje: Koto spalva: oranžiškai rudas.
Koto paviršiaus danga
Koto paviršiaus danga: plaušuota.
Koto vidus
Koto vidus: tuščiaviduris.
Koto konsistencija
Koto konsistencija: pluoštinis ir atsparus plyšimui.
Koto ilgis
Koto ilgis: 40–100 mm.
Koto skersmuo
Koto skersmuo: 4–15 mm.
Koto išlinkimas
Koto išlinkimas: išlinkęs.
Koto stambumas
Koto stambumas: lieknas.

Trama

Minkštimo spalva
Minkštimo spalva: geltonos ochros spalvos (kepurėlės minkštimas).
Minkštimo spalva: rūdiškai ruda (koto minkštimas).
Minkštimo spalva: gelsvas (kepurėlės minkštimas).
Minkštimo spalva: tamsiai rudas (koto minkštimas).
Minkštimo kvapas
Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas).
Minkštimo kvapas: malonus (minkštimas).
Tramos skonio išskirtinumas
Tramos skonio išskirtinumas: neišsiskiriantis.

Kur ir kada auga

Substratas
Substratas: negyva mediena.
Vaisiakūnių augimo pobūdis
Vaisiakūnių augimo pobūdis: kuokštais.
Aptikimo dažnumas
Aptikimo dažnumas: dažnas.
Derėjimo laikotarpis
Vaisiakūniai pasirodo nuo rugsėjo iki lapkričio.
Vaisiakūniai pasirodo nuo gruodžio iki vasario.
Vaisiakūniai pasirodo kovą.
Substrato medienos irimo būklė
Substrato medienos irimo būklė: yranti.
Substrato medienos irimo būklė: stipriai suirusi.
Substrato medienos forma
Substrato medienos forma: kelmas.
Substrato medienos forma: rąstas.
Substrato medienos forma: šaka.
Substrato medienos grupė
Substrato medienos grupė: spygliuočių mediena.
Substrato medienos grupė: lapuočių mediena.

Valgomumas ir virtuvė

Valgomumas
Valgomas

Teisė

Apsauga
Rūšis neįtraukta į Lenkijos saugomų grybų rūšių sąrašą.
Prekyba
Rūšis neįtraukta į Lenkijos grybų, kuriais leidžiama prekiauti, sąrašą.

Su kuo galima supainioti

1 / 5

FAQ

Kur dažniausiai auga švelnioji kelmabudė?

Ši rūšis dažniausiai auga spygliuočių miškuose ant pūvančių pušų ir eglių kelmų, išvartų ar stambių šakų, paprastai formuodama tankias kupetas.

Kuriuo metų laiku šios kelmabudės dera gausiausiai?

Vaisiakūniai gausiausiai dera nuo rugsėjo iki vėlyvo rudens, lapkričio pabaigos, o švelnaus klimato zonose gali išlikti ir žiemos pradžioje.

Ar švelnioji kelmabudė yra valgomas grybas?

Taip, tai geras valgomasis grybas, pasižymintis švelniu, riešutus primenančiu skoniu ir maloniu kvapu, tačiau vartoti tinka tik po terminio apdorojimo.

Kokia pagrindinė rizika kyla renkant šiuos grybus maistui?

Didžiausia rizika kyla dėl galimo supainiojimo su panašiai atrodančiomis nuodingomis ar karčiomis kelmabudžių genties rūšimis, augančiomis ant tos pačios medienos.

Kodėl maistui rekomenduojama rinkti tik kepurėles?

Švelniosios kelmabudės kotai yra gana kieti, plaušingi ir sunkiai virškinami, todėl kulinariniam vartojimui geriausia atsirinkti tik minkštas kepurėles.

Ar švelniąsias kelmabudes saugu valgyti žalias?

Nors specifinių toksinų nenustatyta, pagal bendrą maisto tarnybų taisyklę laukinius grybus rekomenduojama termiškai apdoroti, nors tai nėra griežtas šios rūšies reikalavimas.

Kas ir kada pirmasis moksliškai aprašė šią rūšį?

Šią rūšį 1818 metais pirmasis moksliškai aprašė švedų mikologas Elias Magnus Friesas, o 1871 metais Paulis Kummeris ją priskyrė Hypholoma genčiai.

Kokiose Europos šalyse šis grybas labiausiai vertinamas?

Jis ypač vertinamas Šiaurės ir Rytų Europoje – Skandinavijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje ir Baltijos valstybėse, kur vertinamas kaip vėlyvas laimikis.

Kaip švelnioji kelmabudė naudojama tekstilės amatuose?

Amatininkai šiuos grybus naudoja natūraliam vilnos ir šilko dažymui, išgaudami ramius gelsvai rusvus, smėlinius ir švelnius žemės tonus.

Kaip šie grybai pritaikomi švietimo ir mokslo tikslais?

Jie naudojami kaip vaizdinė priemonė mikologinėse parodose, gamtos pažintiniuose takuose ir miškininkystės mokymuose, demonstruojant medienos ciklą.