Nevalgomas
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.












Rudeninis bobausis (Gyromitra infula) – rudens sezono aukšliagrybis, išsiskiriantis balno ar vyskupo mitros formos skiautėta, kaštoninės ar rausvai rudos spalvos kepurėle. Kotas cilindriškas, šviesesnis, tuščiaviduris. Dažniausiai aptinkamas spygliuočių miškuose ant supuvusios medienos ar humusingo dirvožemio. Grybas turi toksinių savybių, todėl kulinarijoje vertinamas kaip nesaugus ir pavojingas.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- Kepurėlės forma: skiautėta.
Kepurėlės forma: mitriškas.
Kepurėlės forma: balniškas. - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- Kepurėlės paviršiaus reljefas: gumburėta.
Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus, raukšlėtas, raukšlėta. - Kepurėlės danga
- Kepurėlės danga: plikas.
- Kepurėlės spalva
- kai sausas: Kepurėlės spalva: juodai rudas.
kai sausas: Kepurėlės spalva: blyškiai rudas.
kai šlapias: Kepurėlės spalva: rausvai rudas.
Kepurėlės spalva: rausvai rudas.
Kepurėlės spalva: kaštoninis.
Kepurėlės spalva: vyno rudumo.
Kepurėlės spalva: gelsvai ruda. - Krašto sujungimas su kotu
- Krašto sujungimas su kotu: vietomis priaugęs.
Krašto sujungimas su kotu: priaugęs prie koto. - Kepurėlės aukštis
- Kepurėlės aukštis: iki 120 mm.
- Galvutės / kepurėlės vidus
- Galvutės / kepurėlės vidus: tuščiaviduris.
- Galvutės skiaučių viršūnių forma
- Galvutės skiaučių viršūnių forma: smailus.
- Galvutės / kepurėlės plotis
- Galvutės / kepurėlės plotis: 30–100 mm.
Galvutės / kepurėlės plotis: iki 140 mm.
Kotas ir pagrindas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
jaunų vaisiakūnių: Koto forma: cilindriškas. - Koto pagrindas
- Koto pagrindas: cilindriška.
Koto pagrindas: sustorėjusi. - Koto spalva
- Koto spalva: vyno rudumo.
Koto spalva: rausvai rudas.
Koto spalva: alyvų spalvos. - Koto paviršiaus reljefas
- Koto paviršiaus reljefas: raukšlėta.
- Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: plikas.
Koto paviršiaus danga: plaukuotas. - Koto vidus
- Koto vidus: užpildytas puriu minkštimu.
Koto vidus: tuščiaviduris.
jaunų vaisiakūnių: Koto vidus: pilnaviduris. - Koto ilgis
- Koto ilgis: 20–120 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 10–30 mm.
- Koto skerspjūvis
- Koto skerspjūvis: apvalus.
Koto skerspjūvis: suplotas.
senų vaisiakūnių: Koto skerspjūvis: suplotas (daugiau ar mažiau).
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: balsva.
- Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui
- Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui: trapus.
- Tramos konsistencijos tipas
- Tramos konsistencijos tipas: vaškiškas.
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas).
Minkštimo kvapas: malonus (minkštimas).
Minkštimo kvapas: silpnas. - Minkštimo skonio pobūdis
- Minkštimo skonio pobūdis: švelnus.
Minkštimo skonio pobūdis: švelnus. - Minkštimo skonio malonumo įvertinimas
- Minkštimo skonio malonumo įvertinimas: malonus.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: spygliuočių miškas.
Buveinė: mišrus miškas.
Buveinė: lapuočių miškas. - Substratas
- Substratas: negyva mediena.
Substratas: užkasta mediena.
Substratas: nuokritos.
Substratas: dirvožemis.
Substratas: pjuvenos. - Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: pasklidusios grupės.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui, grupėmis arba kuokštais. - Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: nelabai dažnas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo rugpjūčio iki lapkričio.
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
Valgomumas ir kulinarija
- Valgomumas
- Nevalgomas
Teisė
- Apsauga
- Lenkijoje rūšiai netaikoma rūšinė apsauga.
- Prekyba
- Lenkijoje rūšimi neleidžiama prekiauti ar iš jos gaminti grybų produktų.
FAQ
Ar rudeninis bobausis yra valgomas?
Ne, šis grybas yra nuodingas dėl jame esančio giromitrino ir nerekomenduojamas maistui.
Kuriuo metų laiku jis auga?
Dygsta nuo rugpjūčio pabaigos iki vėlyvo rudens, dažniausiai rugsėjį ir spalį.
Kokį substratą šis grybas mėgsta?
Auga ant smarkiai perpuvusios spygliuočių medienos, kelmų ir medieningų nuokritų.
Kodėl jis vadinamas vyskupo kepure?
Dėl būdingos kepurėlės formos, kuri primena vyskupo mitrą ar balną.
Ar rudeninį bobausį saugu virti?
Nesaugu, nes verdant išsiskiriantys toksinų garai yra pavojingi, o nuodai gali likti.
Kuo jo sezonas skiriasi nuo kitų bobausių?
Dauguma bobausių dygsta pavasarį, o ši rūšis pasirodo tik rudenį.
Kokių medžių miškuose jis dažniausiai sutinkamas?
Dažniausiai aptinkamas spygliuočių – eglių ir pušų – bei mišriuose miškuose.
Ar šis grybas tinka siūlams dažyti?
Ne, jo pigmentai nesuteikia patvarių ar ryškių spalvų tekstilei.
Kokia yra koto struktūra?
Kotas yra šviesus, cilindriškas, išilgai raukšlėtas ir viduje tuščiaviduris.
Ar šis grybas auga Lietuvoje?
Taip, rudeninis bobausis Lietuvoje sutinkamas spygliuočių miškuose rudenį.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- Piestrzenica infułowata
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Paragyromitra infula
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: geltonas.
- Sporų atspaudo atspalvis
- Sporų atspaudo atspalvis: gelsvas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: verpstiškas (beveik).
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 17–26 µm, plotis 7–10 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio drėgmė
- Dirvožemio drėgmė: Drėgnas.
- Mitybos būdas
- Mitybos būdas: saprotrofinis.
Nekulinarinis panaudojimas
Rudeninis bobausis neturi istorinių ar šiuolaikinių praktinių pritaikymų tradiciniuose liaudies amatuose. Jo vaisiakūniai yra trapūs, plonasieniai ir greitai gendantys, todėl netinka jokiems buitiniams gaminiams, tvarsčiams ar natūralių dažų gamybai – iš jo išgauti pigmentai audiniams suteikia tik nepatvarius, purvinai rudus tonus, kurie greitai išblunka.
Ši rūšis šiandien pritaikoma beveik išimtinai akademinėje ir edukacinėje veikloje. Dėl išskirtinės mitros pavidalo formos grybas dažnai naudojamas kaip vaizdinė priemonė botanikos ir mikologijos paskaitose, iliustruojant aukšliagrybių apotecio morfologinę evoliuciją ir prisitaikymą prie vėjo pagalba platinamų sporų. Taip pat vaisiakūniai eksponuojami rudeninėse grybų parodose, kur padeda visuomenei mokytis atskirti vėlyvąsias nuodingas rūšis.
Istorija ir kultūra
Dėl savo unikalios formos rudeninis bobausis daugelyje Europos kultūrų gavo vaizdingus pavadinimus, siejamus su bažnytine hierarchija: anglų, vokiečių ir kitose kalbose jis vadinamas „vyskupo kepure“ arba „balniniu bobausiu“. Ši asociacija kilo iš kepurėlės skiauterių, primenančių tradicinį vyskupo galvos apdangalą – mitrą. Folkloro pasakojimuose ši neįprasta forma kartais buvo vertinama kaip perspėjimo ženklas, kad po patrauklia išvaizda slypi pavojus.
Istoriniuose mikologiniuose veikaluose rudeninis bobausis dažnai buvo aprašomas greta pavasarinių rūšių kaip vėlyvas anomalus jų atitikmuo. Europos grybavimo tradicijose jis neturėjo plataus vartojimo statuso, nes rudenį miškuose gausu kitų, kur kas saugesnių ir skanesnių grybų. Dėl šios priežasties jis literatūroje dažniau minimas kaip gamtos įdomybė ir miško puošmena, o ne reikšmingas maisto šaltinis.
Valgomumas ir saugumas
Rudeninis bobausis yra potencialiai nuodingas grybas, kurio sudėtyje yra kintamas kiekis giromitrino ir kitų toksinių hidrazinų junginių. Šie toksinai veikia virškinimo traktą, kepenis bei centrinę nervų sistemą, todėl žalio ar nepakankamai apdoroto grybo vartojimas kelia tiesioginį pavojų sveikatai. Net ir po tradicinio terminio apdorojimo – virimo keliuose vandenyse nupilant nuovirą – toksinų likučiai gali išlikti, o jų garai virimo metu taip pat yra toksiški įkvėpus.
Nors kai kuriuose regionuose, ypač Rytų Europoje ar tam tikrose Šiaurės Amerikos dalyse, rudeninis bobausis praeityje buvo vartojamas po kruopštaus apvirimo ar ilgalaikio džiovinimo, šiuolaikinė toksikologija to griežtai nerekomenduoja. Dėl individualaus jautrumo ir sunkiai numatomo toksino kiekio konkrečiame vaisiakūnyje saugaus vartojimo riba nėra nustatyta. Daugelyje šalių oficialiose rekomendacijose jis nurodomas kaip nevalgomas arba nuodingas, atmetant bet kokį kulinarinį panaudojimą.
Buveinė ir paplitimas
Rudeninis bobausis paplitęs Šiaurės pusrutulio borealinėje ir vidutinio klimato zonoje – Šiaurės ir Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Sibire. Ši rūšis dažniausiai sutinkama spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač senuose eglynuose ir pušynuose. Pagrindinis substratas yra stipriai suirusi spygliuočių mediena, pūvantys kelmai, išvartos, pjuvenų krūvos ar dirvožemis, gausiai praturtintas medienos liekanomis. Taip pat neretai pasirodo drėgnose miško proskynose, pakelėse ir senose gaisravietėse.
Skirtingai nuo pavasarinių gentainų, rudeninis bobausis pasižymi vėlyvu derėjimo sezonu. Vaisiakūniai pradeda formuotis vasaros pabaigoje, rugpjūčio pabaigoje, ir intensyviausiai dera rugsėjo bei spalio mėnesiais, o esant švelniam rudeniui – iki pat lapkričio pradžios. Šiauriniuose regionuose sezonas prasideda šiek tiek anksčiau ir trunka trumpiau dėl ankstyvų šalnų, o pietesniuose kalnų miškuose grybas gali būti randamas iki vėlyvo rudens, kur pakanka drėgmės ir išsilaiko teigiama temperatūra.
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Valgomumas
- Nevalgomas — źródło oznaczenia
Marek Snowarski — piestrzenica infułowata · Snowarski: geriau laikyti nevalgomu dėl abejonių ir rūšių panašumo. Atlaso lygio vertinimas, o ne giromitrino tyrimo rezultatas.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Paragyromitra infula
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Dabartinis mokslinis pavadinimas yra Paragyromitra infula (Schaeff.) X.C. Wang & W.Y. Zhuang, paskelbtas 2023 metais Discinaceae šeimos revizijoje registracijos numeriu 571033. Index Fungorum ši kombinacija nurodoma kaip dabartinė istoriniam įrašui Gyromitra infula (Schaeff.) Quél. Filogenominiai tyrimai iš 2025 metų palaiko atskirą gentį Paragyromitra, kurios tipinė rūšis būtent ir lieka P. infula.
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Lenkija: Aptikimo dažnumas: nelabai dažnas. [33]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Aukšliai
- Sporų skaičius aukšlyje
- Sporų skaičius aukšlyje: 8. [35]
- Aukšlio viršūnės forma
- Aukšlio viršūnės forma: bukas ir nukirstas. [34]
- Mikroskopinė aukšlio spalva
- Mikroskopinė aukšlio spalva: rausvai rudas (jauni aukšliai, ypač). [34]
Mikroskopinė aukšlio spalva: rausvai rudas (jauni aukšliai, ypač). [34]
Mikroskopinė aukšlio spalva: medaus spalvos (jauni aukšliai, ypač). [34] - Bendras aukšlio ilgis
- Bendras aukšlio ilgis: 200–260 µm. [34]
- Aukšlių buvimas
- Aukšlių buvimas: yra. [34]
- Aukšlio forma
- Aukšlio forma: cilindriškas. [34]
- Aukšlio sienelės storis
- Aukšlio sienelės storis: 0,4 µm (apytikslė vertė). [34]
- Aukšlio plotis
- Aukšlio plotis: 10–20 µm. [34]
Kiti laboratoriniai požymiai
- Kokybinis ekscipulo hifų sienelių storis
- Kokybinis ekscipulo hifų sienelių storis: plonasienis. [34]
Kokybinis ekscipulo hifų sienelių storis: plonasienis. [34]
Kokybinis ekscipulo hifų sienelių storis: storasienis. [34] - Ekscipulo sandara
- Ekscipulo sandara: textura intricata. [34]
- Parafizės šakojimasis
- Parafizės šakojimasis: šakotas (kartais). [34]
- Mikroskopinė parafizės spalva
- Mikroskopinė parafizės spalva: nešvariai gelsvai rudas (parafizės turinys). [34]
Mikroskopinė parafizės spalva: rausvai rudas (parafizės turinys). [34]
Mikroskopinė parafizės spalva: rausvai rudas (nuosėdos išoriniame parafizės paviršiuje). [34]
Mikroskopinė parafizės spalva: nešvariai gelsvai rudas (parafizės turinys). [34]
Mikroskopinė parafizės spalva: rausvai rudas (parafizės turinys). [34]
Mikroskopinė parafizės spalva: rausvai rudas (nuosėdos išoriniame parafizės paviršiuje). [34] - Parafizės išlinkimas
- Parafizės išlinkimas: tiesus (beveik). [34]
- Pigmento padėtis parafizėse
- Pigmento padėtis parafizėse: viršutinė parafizės dalis (nuosėdos išoriniame parafizės paviršiuje). [34]
- Parafizės pertvaros
- Parafizės pertvaros: su pertvaromis. [34]
- Parafizės išsipūtimas
- Parafizės išsipūtimas: sustorėjusi. [34]
- Parafizės plotis
- Parafizės plotis: iki 13 µm. [34]
- Koto žievės hifų spalva
- Koto žievės hifų spalva: geltonas (gelsvas). [34]
Koto žievės hifų spalva: geltonas (blyškus). [34]
Koto žievės hifų spalva: rudas (rūdžių rudumo, viduląstelinis pigmentas). [34]
Koto žievės hifų spalva: rudas (rūdžių rudumo, viduląstelinis pigmentas). [34]
Koto žievės hifų spalva: geltonas (medaus spalvos, viduląstelinis pigmentas). [34]
Koto žievės hifų spalva: rudas (rūdžių rudumo, viduląstelinis pigmentas). [34]
Koto žievės hifų spalva: rudas (rūdžių rudumo, viduląstelinis pigmentas). [34]
Koto žievės hifų spalva: geltonas (medaus spalvos, viduląstelinis pigmentas). [34] - Koto žievės hifų sienelės klasė
- Koto žievės hifų sienelės klasė: plonasienis (gana). [34]
- Koto žievės hifų plotis
- Koto žievės hifų plotis: 4–25 µm. [34]
- Koto žievės sandara
- Koto žievės sandara: textura intricata. [34]
Sporos
- Sporų išsidėstymas aukšlyje
- Sporų išsidėstymas aukšlyje: vienoje eilėje (daugiausia). [34]
- Sporos viršūnėlės forma
- Sporos viršūnėlės forma: suapvalintas. [34]
- Aukšliasporės poliarinių išaugų buvimas
- Aukšliasporės poliarinių išaugų buvimas: yra. [15]
- Aukšliasporės polinių ataugų forma
- Aukšliasporės polinių ataugų forma: suapvalintas. [15]
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [21]
Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [34]
Sporų spalva pro mikroskopą: gelsvas. [34] - Lašeliai sporos viduje
- Lašeliai sporos viduje: 2 (dideli lašeliai). [34]
- Sporos ilgis
- Sporos ilgis: 17–20 µm. [15]
Sporos ilgis: 17–26 µm. [34]
Sporos ilgis: 19–26 µm. [15]
Sporos ilgis: 18–24 µm. [21]
Sporos ilgis: 19–24 µm. [15] - Sporų ornamentikos forma
- Sporų ornamentikos forma: briaunota. [36]
- Perisporio buvimas
- Perisporio buvimas: yra. [34]
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. [21]
Sporos forma: elipsoidiškas. [15]
Sporos forma: elipsoidiškas. [15]
Sporos forma: verpstiškas (beveik). [34] - Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. [21]
Sporos paviršius: lygus. [15]
Sporos paviršius: lygus. [34]
Sporos paviršius: ornamentuotas. [36] - Sporos simetrija
- Sporos simetrija: iš šono nelygiašonis. [34]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Lenkijos atlasas WPN 2010, p. 128: kvapas silpnas ir neapibrėžtas; bendras aprašymas, be instrumentinio intensyvumo matavimo.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Tai nurodytos medžiagos šaltinio nuskaitymas; ne nauja savarankiška patirtis W11 ir ne universali visos rūšies savybė.
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Harmaja 1969, p. 14: galvutės ir koto tramos skonis aprašytas kaip švelnus. Tai nėra raginimas ragauti grybą.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Tai nurodytos medžiagos šaltinio nuskaitymas; ne nauja savarankiška patirtis W11 ir ne universali visos rūšies savybė.
Biotechnologiniai eksperimentai
- Biotechnologinio eksperimento rezultatas
- Biotechnologinio eksperimento rezultatas: vilnos dažymas (labai silpnas rezultatas, vaisiakūnių preparatas, žvalgomasis bandymas, šaltinyje nustatyti vaisiakūniai). [29]
Medžiagos panaudojimo eksperimentas — Franco-Maass ir kt. (2019)
Medžiaga: G. infula vaisiakūniai, morfologiškai nustatyti UAEM, medžiaga iš vakarinio Estado de México; vilna kaip dažoma medžiaga.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Tai nurodytos medžiagos šaltinio nuskaitymas; ne nauja savarankiška patirtis W11 ir ne universali visos rūšies savybė.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: MICH352090 — Vašingtonas, JAV,2020; vaisiakūnio himenio medžiaga; identifikavimas G. infula iš lentelės 1, atskirai nuo aff.infula.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: MICH352086 — Vašingtonas, JAV,2020; vaisiakūnio himenio medžiaga; identifikavimas G. infula iš lentelės 1, atskirai nuo aff.infula.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: CBS113691 — Švedija; grybiena, auginta ant celofano; identifikavimas G. infula iš lentelės 1, atskirai nuo aff.infula.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: SO 4633 — Čilė; grybiena, auginta ant celofano; identifikavimas G. infula iš lentelės 1, atskirai nuo aff.infula.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: SO 0215 — Panama; grybiena, auginta ant celofano; identifikavimas G. infula iš lentelės 1, atskirai nuo aff.infula.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Bendri šaltinio nuskaitymo apribojimai
Apribojimai: Neigiamas šio nustatymo rezultatas nepatvirtina nulinio kiekio kiekviename individe, kitų kenksmingų medžiagų nebuvimo ar vartojimo saugumo. Kalibracinės kreivės aptikimo riba nebuvo pridėta.
Archiwalny opis siedliska
Takson notowany w Europie, Azji oraz Ameryce Północnej, m.in. na potwierdzonych stanowiskach w Chinach oraz na Białorusi.
[24]- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgis
- Materiał badania: Exact source material and scope: ["G.infula sensu Van Vooren & Moreau2009", {}, null, null]. 19–24 µm (skrajnie do 26 µm); zakres pomiaru: korpus [15]
20–23 µm (skrajnie 17–26 µm) [34]
Materiał badania: Exact source material and scope: ["G.infula sensu Van Vooren & Moreau2009", {}, null, null]. 19–24 µm; zakres pomiaru: korpus [15]
17–20 µm [15]
18–24 µm [21] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos plotis
- 7–10 µm [34]
7–9 µm [15]
Materiał badania: Exact source material and scope: ["G.infula sensu Van Vooren & Moreau2009", {}, null, null]. 7–10 µm; zakres pomiaru: korpus [15]
7,5–9 µm [21]
Materiał badania: Exact source material and scope: ["G.infula sensu Van Vooren & Moreau2009", {}, null, null]. 7–8,5 µm; zakres pomiaru: korpus [15]
Metody i zapisy źródłowe — Własny opis G.infula s.str. w Harmaja1969, s.14 i16. Rewizja333 kolekcji obejmowała dwa rozdzielone taksony;333 nie jest liczbą zarodników lub komórek tego gatunku. Nazwane tkanki, metody i zakresy są oddzielne. Dokładna kolekcja nie jest dopowiedziana dla całego opisu.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM).
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: KOH.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: Melzer's reagent.
Ułożenie zarodników w worku — zapis źródłowy: „S.14: mostly uniseriate; przeważnie dotyczy tylko ułożenia jednorzędowego.” [34]
Kształt szczytu worka — zapis źródłowy: „S.14: obtuse-truncate; dwa współwystępujące aspekty zakończenia, bez dopisania zwężenia.” [34]
Barwa mikroskopowa worka — zapis źródłowy: „S.14: especially when young reddish brown in KOH; źródłowe młode komórki, nie młode owocniki.” [34]
Barwa mikroskopowa worka — zapis źródłowy: „S.14: especially when young, darker reddish brown to melleous in Melzer; samoistny wygląd w medium, bez deklaracji reakcji.” [34]
Grubość ściany worka — zapis źródłowy: „S.14: wall rather thin, ca.0.4µm; nie długość ani typ ściany worka.” [34]
Jakościowa grubość ścian strzępek ekscypulum — zapis źródłowy: „S.14: ściany zwykłych strzępek ekscypulum cienkie.” [34]
Jakościowa grubość ścian strzępek ekscypulum — zapis źródłowy: „S.16: ściany strzępek mlecznikowych od cienkich do grubych; możliwości populacji, nie kolejne fazy wieku.” [34]
Szerokość strzępek ekscypulum — zapis źródłowy: „S.14: zwykłe strzępki ekscypulum4–13µm; oddzielnie od strzępek mlecznikowych.” [34]
Szerokość strzępek ekscypulum — zapis źródłowy: „S.16: odrębne strzępki mlecznikowe3–15µm w ekscypulum.” [34]
Budowa ekscypulum — zapis źródłowy: „S.14 i16: excipulum throughout of textura intricata; cały element, bez wymyślenia warstwy ectal/medullary.” [34]
Rozgałęzienie wstawki — zapis źródłowy: „S.14: sometimes branching below; dokładnie dolna część wstawki.” [34]
Barwa mikroskopowa wstawki — zapis źródłowy: „S.14: contents dirty yellowish brownish to red-brown w KOH i Melzer; zawartość oddzielna od osadu zewnętrznego.” [34]
Barwa mikroskopowa wstawki — zapis źródłowy: „S.14: red-brown mass na zewnętrznej powierzchni główki wstawki, w KOH i Melzer.” [34]
Wygięcie wstawki — zapis źródłowy: „S.14: ±straight; odrębny kwalifikator dotyczy tylko prostego przebiegu wstawki.” [34]
Położenie pigmentu we wstawkach — zapis źródłowy: „S.14: barwna masa na główce wstawki; powierzchnia zewnętrzna, nie zawartość. Źródło dopuszcza także inkrustację poniżej główki.” [34]
Kształt wstawki — zapis źródłowy: „S.14: capitate.” [34]
Kształt wstawki — zapis źródłowy: „S.14: subclavate; maczugowaty kształt i własny kwalifikator przybliżenia.” [34]
Krople wewnątrz zarodnika — zapis źródłowy: „S.14: two large drops; liczba2 i rozmiar jakościowy large osobno, tożsamość chemiczna nierozstrzygnięta.” [34]
Grubość ściany zarodnika — zapis źródłowy: „S.14: wall ca.0.5–0.6µm; liczbowy pomiar ściany, przybliżenie osobno od wartości.” [34]
Barwa strzępek kory trzonu — zapis źródłowy: „S.16: yellowish in KOH; podstawowa żółta barwa i własny żółtawy odcień.” [34]
Barwa strzępek kory trzonu — zapis źródłowy: „S.16: pale yellow in Melzer; bladość tylko tego wyniku w osobnym medium.” [34]
Klasa ściany strzępek kory trzonu — zapis źródłowy: „S.16: wall rather thin; dość dotyczy własnego thin_walled.” [34]
Szerokość strzępek kory trzonu — zapis źródłowy: „S.16: strzępki kory trzonu4–25µm; nie makroskopowa grubość trzonu.” [34]
Budowa kory trzonu — zapis źródłowy: „S.16: cortex of hollow stipe throughout textura intricata; struktura kory trzonu, nie skórki kapelusza.” [34]
Metody i zapisy źródłowe — Harmaja1969: rewizja333kolekcji nazwanych G.infula z Norwegii, Szwecji i Finlandii, rozdzielonych na G.infula s.str. i G.ambigua; liczba333 nie jest liczebnością próby zarodników G.infula. Opis pp13–16; Fig1a okaz Lohja, Fig2a Kinnarumma. Mikroskopia świetlna; odrębne obserwacje w KOH, Melzer i ogrzewanym Cotton Blue; nie dopowiedziano stężeń.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM).
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: KOH.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: Melzer's reagent.
Całkowita długość worka — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: asci200–260µm total length, not sporiferous portion.” [34]
Kształt worka — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: cylindrical asci.” [34]
Szerokość worka — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: asci10–20µm.” [34]
Przegrody wstawki — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: septate paraphyses.” [34]
Nabrzmienie wstawki — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: head expanding ±abruptly; apex swollen; abruptness not fused into code.” [34]
Szerokość wstawki — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: roundish apical head up to13µm wide; lower bound not reported.” [34]
Kształt szczytu zarodnika — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: broad rounded apices; rounded endpoint distinct from sheath appendages.” [34]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: hyaline in KOH.” [34]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: yellowish in Melzer's; separate medium, no unqualified colour list.” [34]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: (17–)20–23(–26)µm; extremes preserved separately; no derived Q.” [34]
Obecność perysporium — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: perispore present; up to1µm separation at apices, usually appressed elsewhere.” [34]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: oblong-subfusiform. Fusiform base shape and own nearly qualifier; elongated aspect retained in original.” [34]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: wall smooth in light microscopy. SEM1976 kept separate.” [34]
Symetria zarodnika — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: slightly inequilateral; slight degree remains in source, not transferred to other traits.” [34]
Grubość ściany zarodnika — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14: rather thick wall, about0.5–0.6µm; current categorical field stores thick_walled, exact number retained in documentation.” [34]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Harmaja1969 p14:7–10µm, same species account; not width of G.ambigua.” [34]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: ["G.infula sensu Van Vooren & Moreau2009", {}, null, null]
Obecność polarnych wyrostków askospory; Kształt polarnych wyrostków askospory — zapis źródłowy: „Tabela2009 przy infula podaje zaokrąglone czapeczki biegunowe. Nie wnioskowano ich całkowitego braku z gładkości powierzchni.” [15]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Klucz2009:19–24×7–8,5µm; tabela tej samej pracy19–24(26)×7–10µm. Zachowano oba zakresy tego samego opracowania.” [15]
Metody i zapisy źródłowe — M.Snowarski GRej Gyromitra infula
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki18–24×7,5–9µm; długość i szerokość w pierwotnych jednostkach.” [21]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki podłużnie eliptyczne.” [21]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Powierzchnia zarodników gładka według atlasu.” [21]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: ["Gyromitra infula sensu California Fungi", {}, null, null]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „California Fungi: zarodniki17–20×7–9µm.” [15]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „California Fungi: podłużnie elipsoidalne zarodniki.” [15]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „California Fungi: gładkie zarodniki.” [15]
Grubość ściany zarodnika — zapis źródłowy: „California Fungi: cienkościenne zarodniki.” [15]
Metody i zapisy źródłowe — Harmaja1976: kolekcja G.infula z Finlandii, Kittilä, Park Narodowy Pallas-Ounas,10IX1972, zebrał H.Harmaja, zielnik H. Suchy fragment hymenium pokryto złotem i badano w SEM JSM-U3. Wynik dla tej kolekcji pokazano na rycinie3, oddzielnie od pozostałych gatunków.
Metoda źródłowa. Technika: skaningowa mikroskopia elektronowa (SEM). Opis metody w źródle: Suchy fragment hymenium; napylone złoto; skaningowy mikroskop elektronowy JSM-U3. Wynik nie jest opisem widoczności w mikroskopii świetlnej.
Forma ornamentacji zarodnika — zapis źródłowy: „Harmaja1976 p6 Results2, Fig3: elevated ridges in different directions; no universal reticulum assigned.” [36]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Harmaja1976 pp6–7 and Fig3: spore surface uneven in SEM; separate from LM-smooth1969.” [36]
Metody i zapisy źródłowe — retained-06e545e9a206efa9
Metody i zapisy źródłowe — Harmaja 1969, s. 16: wąskie warstwy strzępek na zewnętrznej i wewnętrznej powierzchni kory wydrążonego trzonu, z obfitym pigmentem wewnątrz komórek. Barwa pigmentu jest zależna od medium. To źródłowy opis gatunku, bez dopowiadania osobnej kolekcji lub polskiego pochodzenia materiału.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: KOH.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: Melzer's reagent.
Barwa strzępek kory trzonu — zapis źródłowy: „Harmaja 1969, s. 16: wąska warstwa na zewnętrznej powierzchni kory; rich intracellular pigment; rusty brown in KOH. Barwa, odcień, położenie pigmentu, część anatomiczna i medium pozostają oddzielone; nie są fazami zmiany z wiekiem.” [34]
Barwa strzępek kory trzonu — zapis źródłowy: „Harmaja 1969, s. 16: wąska warstwa na zewnętrznej powierzchni kory; rich intracellular pigment; rusty brown to melleous in Melzer. Barwa, odcień, położenie pigmentu, część anatomiczna i medium pozostają oddzielone; nie są fazami zmiany z wiekiem.” [34]
Barwa strzępek kory trzonu — zapis źródłowy: „Harmaja 1969, s. 16: wąska warstwa na wewnętrznej powierzchni kory; rich intracellular pigment; rusty brown in KOH. Barwa, odcień, położenie pigmentu, część anatomiczna i medium pozostają oddzielone; nie są fazami zmiany z wiekiem.” [34]
Barwa strzępek kory trzonu — zapis źródłowy: „Harmaja 1969, s. 16: wąska warstwa na wewnętrznej powierzchni kory; rich intracellular pigment; rusty brown to melleous in Melzer. Barwa, odcień, położenie pigmentu, część anatomiczna i medium pozostają oddzielone; nie są fazami zmiany z wiekiem.” [34]
Pavadinimai ir taksono apimtis
Priimtas pavadinimas: Lenkiškas pavadinimas patikrintuose darbuose yra piestrzenica infułowata. Wang ir bendraautoriai 2023 metais nustatė kombinaciją Paragyromitra infula. Tame pačiame apraše jie nurodo homotipinius pavadinimus Helvella infula, Gyromitra infula ir Physomitra infula. Paragyromitra gentis išlaikyta 2025 metų filogenominėje analizėje.
Apibrėžimo ribos: Duomenys apie G. ambigua ir medžiagą, pažymėtą aff.infula, lieka atskiri. Pats istorinis užrašas G. infula coll. nenulemia priklausymo rūšiai pagal šiandieninę siaurą sampratą. NCBI patvirtina dabartinę kombinaciją, tačiau šioje bazėje perskaityti bazionimo metai nesutampa su publikacijos 2023 nomenklatūriniu aprašu; vardų istorijai priimtas šis antrasis šaltinis.
Šviesos mikroskopija: medžiaga, ašys ir sąlygos
Medžiagos revizija: Harmaja 1969 metais peržiūrėjo 333 kolekcijas iš trijų Fenoskandijos šalių, atskirdamas dvi rūšis. Skaičius 333 nėra piestrzenica infułowata sporų matavimų skaičius. Savarankiškas G. infula s.str. aprašas nurodo sporas (17–)20–23(–26)×7–10 µm, aukšlius 200–260×10–20 µm ir aštuonias sporas aukšlyje. Aukšlio ilgis yra bendras; jis nebuvo priskirtas sporas nešančios dalies ilgiui.
Atskiri elementai: Aprašyme išskiriama beveik verpstiška sporos forma, užapvalinti galai, nežymi asimetrija, lygi sienelė šviesos mikroskopijoje ir perisporis. Du dideli lašai užfiksuoti kaip nenustatytos tapatybės lašai, netapatinant jų su lipidais ar branduoliais. Sienelė yra apie 0,5–0,6 µm, o perisporio tarpas ties galais siekia iki 1 µm. Šie du matavimai susiję su atskiromis struktūromis ir nėra visos sporos storis.
Reagentai ir parafizės: Hialinė spalva KOH ir gelsva Melzerio reagente yra atskiri rezultatai. Mėlyna spalva šaltinyje taikoma periplazmai medvilnės mėlyvajame ir nebuvo paversta besąlygine visos sporos cianofilija. Parafizės turi pertvarėles ir praplatėjusią viršūnę iki 13 µm. Šakojimosi apatinėje dalyje, buožiškos formos ir turinio spalvos aprašymas išlaikytas su tikslia vieta; jie nebuvo priskirti kitai ląstelės daliai.
SEM: atskiras sporos paviršiaus stebėjimas
Medžiaga ir metodas: Harmaja 1976 metais SEM metodu tyrė sausą himenio fragmentą iš kolekcijos iš Kitilės (Kittilä), Pallas-Ounas, surinktos 10IX 1972 ir saugomos herbariume H. Medžiaga padengta auksu; naudotas mikroskopas JSM-U3. Rezultatas, skirtas G. infula, priskirtas 3 iliustracijai. Matomos iškilios briaunelės eina įvairiomis kryptimis; šis požymis nebuvo perkeltas į įprasto šviesos mikroskopo vaizdą.
Palyginimo apimtis: Autorius lygino kelias rūšis ir vieną kolekciją G. infula. Lygi sienelė šviesos aprašyme ir skulptūra SEM išlieka skirtingų metodų rezultatais. Tai nėra vėlesnės vaisiakūnio amžiaus fazės ar dvi besąlyginės galimybės, matomos namuose.
Giromitrinas: faktinė medžiaga ir nustatymo rezultatas
Penkios medžiagos, pažymėtos infula: Dirks ir bendraautoriai 2023 metais taikė UHPLC metodą. 1 lentelėje pateiktos trys G. infula kultūros: SO 0215 iš Panamos, SO 4633 iš Čilės ir CBS113691 iš Švedijos, bei du vaisiakūniai MICH352086 ir MICH352090 iš Vašingtono JAV. Šios penkios medžiagos nebuvo sujungtos su dviem aff.infula pozicijomis. Autoriai tirtose medžiagose G. infula giromitrino neaptiko.
Išvados ribos: Tai yra neigiamas konkretaus junginio nustatymo tam tikruose mėginiuose rezultatas. Jis neįrodo nulinio kiekio kiekviename individe, visų kitų kenksmingų sudedamųjų dalių nebuvimo ar visos rūšies vartojimo saugumo. Aptikimo riba nebuvo priskirta remiantis mažiausiu kalibravimo etalonu. Tyrimo duomenys, medžiagų identifikatoriai ir rodmenų apimtis išsaugoti nepriklausomai nuo atlasų vertinimų.
Toksiškumas: kur nutrūksta ankstesnių teiginių pagrindas
Apsinuodijimo atvejo revizija: Harmaja 1976 metais nustatė, kad išlikusi Švedijos 1974 metų apsinuodijimo medžiaga yra G. ambigua. Tris ankstesnius įvykius iš Suomijos ir Aliaskos jis aptaria kaip G. infula coll., neišsprendžiant, ar tai ambigua, ar infula. Jie nėra trys patvirtinti apsinuodijimai G. infula s.str. Tame pačiame straipsnyje pateiktas autoriaus vertinimas, kad infula s.str. greičiausiai nėra toksiška; tai nėra nuosava visos rūšies cheminė analizė.
Nuoroda UNAM kompiliacijoje: UNAM kortelė nurodo šį straipsnį prie informacijos apie apsinuodijimus. Abiejų pusių perskaitymas rodo platesnę istorinę apibrėžimų apimtį. Šios informacijos pakartojimas kompiliacijoje nėra naujas nepriklausomas klinikinis atvejis ar konkretaus toksino patvirtinimas. Snowarskio vertinimas rūšį laikyti nevalgoma dėl abejonių ir supainiojimo galimybės lieka atlaso lygio vertinimu.
DNR nustatymas ir toksinas: LAMP publikacijoje iš 2022 metų tiriamas rūšies DNR atpažinimas mėginiuose, taip pat ir apdorotuose. Teiginys apie giromitriną yra įvade ir nurodo į Pan ir bendraautorius 2012, o poveikio aprašymai – į Diaz 2005 apžvalgą bei Chen 2016 knygą. Jie nėra toksino nustatymo rezultatas LAMP eksperimente. Bibliografija perskaityta, tačiau šių trijų galutinių pilnų tekstų negauta; grandinė šioje vietoje lieka neišspręsta.
Lenkija: radavietės, substratas ir derėjimas
Lauko stebėjimai: Wilga ir Wantoch-Rekowski aprašė radavietę Otomine iš 22X 2011: didesnis vaisiakūnis ant stipriai sutrešusio beržo ir kitas ant apsamanojusio eglės kelmo. Jie nurodė depozitą ZBRŚiLPAN2/16.11.11. Vygrių nacionalinio parko atlasas dokumentuoja 82 radavietes tiriamame parke, ant negyvos lapuočių ir rečiau spygliuočių medienos. Tai morfologiniai patvirtinimai; jiems nebuvo deklaruotas naujas DNR patikrinimas.
Dvi sezono apžvalgos: Lenkijos regioniniame atlase iš 2010 metų nurodyti mėnesiai VIII–XI. 2012 metų užraše bendrame aprašyme nurodoma IX–XI, darant nuorodas į Gerhardto 2006 ir Škublos 2008 atlasus. Abu intervalai išsaugoti nurodant kilmę ir atlaso lygio patikrinimą; trumpesnis nepanaikina ilgesnio. Viena spalio mėnesio rinkimo data nebuvo panaudota viso sezono nustatymui. Harmajos Fenoskandijos terminas nėra Lenkijos intervalas.
Ekologija ir šeimininkas: Beržo ir eglės medienos stebėjimai dokumentuoja substratą, o ne mikorizę su gyvu medžiu. Medienos rūšių sąrašas atlase nebuvo perkeltas į aplinkos augalų ar mikorizinių partnerių sąrašą. 2025 metų genomo analizė patvirtina saprotrofijos interpretaciją tiriamuoju Discinaceae požiūriu, tačiau šioje apžvalgoje nepakeitė specifinių kiekvienos Lenkijos populiacijos mitybos bandymų.
Udokumentuotas ne kulinarinis panaudojimas: dažymo bandymas
Medžiaga ir rezultatas: Franco-Maass ir bendraautoriai 2019 metais atliko žvalgomąjį vilnos dažymo grybais bandymą iš vakarinės Estado de México dalies. Medžiaga morfologiškai nustatyta UAEM. 2 lentelėje rūšis G. infula gavo įvertinimą „Muy bajo“, t. y. labai mažas dažymo potencialas; pateikti vietiniai pavadinimai Pantalón ir huevito de toro. Kokybinis rezultatas išsaugotas neprirašant skaitinės išeigos.
Įrodymo etapas: Tai tiriamasis eksperimentas be patvirtinto pramoninio pritaikymo ar tradicijos naudoti šį grybą kaip dažiklį. Vietoje valgomais laikomų grybų parinkimas nebuvo maisto saugos tyrimas. Peržiūrėtoje medžiagoje nerasta šiai rūšiai būdingo patvirtinto medicininio ar prieskoninio panaudojimo; tai nereiškia įrodymo, kad tokios praktikos neegzistuoja.
Vartojimo tradicija ir saugumo įrodymas
Skirtingos liudijimų rūšys: Dažymo publikacija ir UNAM kompiliacija dokumentuoja Meksikos rinkimo kontekstą ir vietinius pavadinimus. Andoros etnomykologiniame tyrime parodytas išlikęs P.infula pavyzdys pašnekovų naudotų grybų rinkinyje. Praktikos liudijimas ir vietoje vartojamas pavadinimas neįrodo saugumo ir nepateisina paruošimo būdo perkėlimo iš G. esculenta.
Patikrinimo būklė: Kiti UNAM bibliografiniai įrašai lieka nuorodomis perskaitymui. Papildomas etnomykologinis rankraštis UANL saugykloje ir straipsnis apie Xizang 2025 šios sesijos metu buvo nepasiekiami. Jų indeksuotos ištraukos nebuvo nurašytos kaip perskaityti rezultatai, dozės ar vartojimo rekomendacijos.
Kolekcinė padermė: auginimo rekomendacija, be sugalvoto optimumo
DSM10402: DSMZ aprašas priskiria DSM10402 prie G. infula ir nurodo vaisiakūnį iš Liverpulio iš 1992 metų bei medžiagos perdavimo grandinę. Nurodo terpę 735 ir 25°C kaip kultūros auginimo sąlygas. Čia nepranešama apie augimo greitį, kolonijos fenotipą, optimalią temperatūrą ar tolerancijos ribas. Šios savybės paliktos neužpildytos.
Lenkijos teisė: patikrinto sąrašo apimtis
Apsauga ir apyvarta: Patikrintas galiojantis rūšių apsaugos aktas DU/2014/1408 ir apyvartos sąrašas konsoliduotame tekste DU/2026/258, paskelbtame 3III 2026. G. infula ir jo atitinkamos kombinacijos nėra įtraukti į apsaugos sąrašą; paminėti G. ambigua ir G. fastigiata yra atskiros rūšys. Tikslinės rūšies nėra leidžiamų prekiauti sąraše. Išvada taikoma šiems sąrašams, o ne rinkimo teisei bet kurioje vietoje ar toksiškumo įrodymui.
Ekscipulo ir koto žievės audiniai
Ekscipulas: Harmajos aprašymas taikomas visam ekscipului su textura intricata struktūra, su 4–13 µm pločio hifais ir plonomis sienelėmis. Autorius šio rezultato neskirsto į išorinį ir šerdinį sluoksnius. Vidinėje dalyje atskirai nurodo gausius laticiferinius hifus 3–15 µm su sienelėmis nuo plonų iki storų ir rūdžių rudumo turiniu KOH, o Melzeryje – nuo rūdžių rudumo iki medaus spalvos. Paprastos išsikišančios hifų viršūnėlės nebuvo pavadintos nauja plaukelių kategorija.
Tuščiavidurio koto žievė: Koto žievė taip pat yra textura intricata struktūros, su stipriau susipynusiais hifais išorinėje dalyje. Nurodytas hifų plotis yra 4–25 µm; sienelės gana plonos. KOH jie yra gelsvos spalvos, Melzeryje – šviesiai geltonos. Ant abiejų paviršių aprašytas siauras hifų sluoksnis, ląstelių viduje turintis pigmento, kurio spalva priklauso nuo terpės. Tai žievės hifai, o ne kaulocistidžių matavimas, kepurėlės luobelė ar makroskopinis koto storis.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Własne polskie obserwacje Wilgi i Wantoch-Rekowskiego 2012, Otomin,22 X 2011, dwa owocniki: większy na silnie zmurszałej brzozie, drugi na omszonym pniaku świerkowym. Publikacja i fotografia; brak nowej kontroli DNA.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Peržiūros data: 18.10.2026.
Apribojimai: Istorinis morfologinis apibrėžimas; viena data neapibrėžia sezono; substrato stebėjimas neįrodo mikorizės su beržu.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Udokumentowany zbiór z Puszczy Białowieskiej.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 21.10.2026.
Apribojimai: Šaltinio nustatymas ir sąvokos apimtis išsaugoti. Nedeklaruotas naujas pavyzdžių tyrimas ar visų šaltinyje cituojamų publikacijų perskaitymas.
Parengimo apimtis
Reikalaujamos patikros yra užskaitytos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas
- Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: neaptikta (giromitrinas, grybiena, identifikuotas šaltinyje). [26]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: neaptikta (giromitrinas, grybiena, identifikuotas šaltinyje). [26]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: neaptikta (giromitrinas, grybiena, identifikuotas šaltinyje). [26]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: neaptikta (giromitrinas, vaisiakūnių preparatas, identifikuotas šaltinyje). [26]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: neaptikta (giromitrinas, vaisiakūnių preparatas, identifikuotas šaltinyje). [26]
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Chromatografiniuose tyrimuose UHPLC metodu, atliktuose su penkiais P. infula mėginiais (kultūros iš Panamos, Čilės ir Švedijos bei du vaisiakūniai iš Vašingtono valstijos JAV), giromitrino neaptikta.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Senesnėje literatūroje buvo užuominų apie giromitrino buvimą šioje rūšyje, tačiau šiuolaikinės laboratorinės analizės nepatvirtino jo buvimo tirtose kolekcijose.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
2025 metų Discinaceae šeimos revizijoje giromitrinas nustatytas tik Gyromitra ir Piscidiscina genčių atstovuose, tuo tarpu išskirtoje Paragyromitra gentyje šis junginys neaptiktas.
Buveinė ir paplitimas
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Lenkija | Belovežo giria | VIII–XI |
|
Šaltiniai
- archive-gyromitra-infula-profile
- retained-06e545e9a206efa9
- Dz.U. 2026 poz. 258, tekst jednolity rozporządzenia grzybów dopuszczonych do obrotu. (także [20])
- Rozporządzenie Ministra Środowiska 9.10.2014, Dz.U. 2014 poz. 1408. (także [19])
- Dirks et al. 2025 MolPhylogenetEvol205:108286 (także [27])
- M.Snowarski GRej Gyromitra infula (także [33])
- Index Fungorum119118
- Dirks et al. 2023 Mycologia115:1–15 DOI 10.1080/00275514.2022.2146473
- Wang et al. 2023 Microbiology Spectrum11:e00207-23 DOI 10.1128/spectrum.00207-23
- Andorran ethnomycology 2025
- Dirks i in. 2023 — Not all bad, analiza UHPLC
- DSMZ — szczep DSM10402
- Franco-Maass i in. 2019 — potencjał barwierski grzybów
- eli-protection
- eli-trade
- eli-trade-base
- Harmaja 1969 — G.infula s.str. i G.ambigua
- Harmaja 1969 — liczba zarodników w worku, jawny istniejący typ dokumentu
- Harmaja 1976 — SEM zarodników
- Harmaja 1976 — Another poisonous species, G.ambigua
- Identification of Gyromitra infula — LAMP 2022
- Nr16 — polskie wykazy prawne 18.10.2026
- NCBI Taxonomy273506 — Paragyromitra infula
- Świat śluzowców, grzybów i mszaków WPN 2010, s.128
- Wilga i Wantoch-Rekowski 2012 — stanowisko w Otominie
- Wang i in. 2023 — Phylogeny and Taxonomic Revision of Discinaceae
- UNAM — Hongos de México, G.infula