Valgomas
Reikalauja apdorojimo
Žalias nuodingas
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.












Oranžinė musmirė (Amanita crocea) – bežiedė musmirių genties rūšis, atpažįstama iš ryškios oranžinės ar šafrano atspalvio kepurėlės su giliai dryžuotu pakraščiu. Grybas turi aukštą, oranžiniais plaušeliais margintą kotą ir didelę baltą išnarą. Ši rūšis dažniausiai auga po beržais ir kitais lapuočiais nuo vasaros vidurio. Tai valgomas ir kulinarijoje vertinamas grybas, kurį prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- Kepurėlės forma: pusiau rutuliška.
Kepurėlės forma: kiaušiniškas.
Kepurėlės forma: varpiškas.
Kepurėlės forma: išgaubtas.
Kepurėlės forma: plokščia. - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- kai sausas: Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus. - Kepurėlės danga
- kai sausas: Kepurėlės danga: zomšinis.
- Kepurėlės paviršiaus blizgesys
- Kepurėlės paviršiaus blizgesys: blizgus.
- Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas
- kai šlapias: Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas: lipnus.
- Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: oranžiškai ochrinė.
Kepurėlės spalva: gelsvai oranžinė.
Kepurėlės spalva: oranžinė.
Kepurėlės spalva: oranžiškai rudas.
Kepurėlės spalva: oranžiškai geltona. - Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas
- Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas: vagotas.
- Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 30–120 mm.
- Kepurėlės centras
- Kepurėlės centras: su ryškiu gūbreliu.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: lakšteliai.
Lakšteliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: laisvas nuo koto (lakšteliai).
- Bendras lakštelio profilis
- Bendras lakštelio profilis: pilvotas (lakšteliai).
- Himenoforo spalva
- Himenoforo spalva: kremiškai baltas.
Himenoforo spalva: šafrano geltonumo.
subrendusių vaisiakūnių: Himenoforo spalva: gelsvas.
jaunų vaisiakūnių: Himenoforo spalva: balsva.
Himenoforo spalva: kreminis. - Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara
- jaunų vaisiakūnių: Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara: su smulkia apnaša.
- Lakštelių išsidėstymo tankis
- Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
- Lakštelių storis
- Lakštelių storis: plonas.
- Lakštelių pločio klasė
- Lakštelių pločio klasė: platus.
- Trumpųjų lakštelių buvimas
- Trumpųjų lakštelių buvimas: yra.
Kotas ir pagrindas
- Koto padėtis
- Koto padėtis: centrinis.
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
Koto forma: siaurėjantis į viršų. - Koto spalva
- Koto spalva: baltas.
Koto spalva: kreminės geltonos spalvos. - Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: dribsniuota.
Koto paviršiaus danga: žvynuota. - Koto paviršiaus raštas
- Koto paviršiaus raštas: vingiuotas.
- Koto ornamentikos spalva
- Koto ornamentikos spalva: oranžinis.
Koto ornamentikos spalva: gelsvas.
Koto ornamentikos spalva: gelsvai oranžinė. - Koto vidus
- Koto vidus: tuščiaviduris.
jaunų vaisiakūnių: Koto vidus: pilnaviduris. - Koto konsistencija
- Koto konsistencija: trapus.
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 100–180 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 12–30 mm.
apatinėje koto dalyje: Koto skersmuo: 20–25 mm.
viršutinėje koto dalyje: Koto skersmuo: 10–15 mm. - Išnara
- Išnara: yra.
Išnara: yra.
Išnara: yra.
Žiedas
- Žiedo buvimas
- Žiedo buvimas: be žiedo.
Apvalkalas ties pagrindu
- Apdangalo sandara ties koto pagrindu
- Apdangalo sandara ties koto pagrindu: maišelio formos.
- Išnaros ir apvalkalo pamate minkštumas bei kietumas
- Išnaros ir apvalkalo pamate minkštumas bei kietumas: standus (apvalkalo dalis ties koto pagrindu: išnara).
- Išnaros ir apdangalo koto pamate medžiaga
- Išnaros ir apdangalo koto pamate medžiaga: plėviškas (apvalkalo dalis ties koto pagrindu: išnara).
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: balsva.
Minkštimo spalva: baltas.
Minkštimo spalva: gelsvai baltas.
Minkštimo spalva: oranžinis (kepurėlės minkštimas, po odele).
Minkštimo spalva: oranžiškai rudas (kepurėlės minkštimas, po odele). - Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: silpnas.
- Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui
- Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui: trapus.
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: grybų.
Minkštimo kvapas: malonus (minkštimas).
Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas).
Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas). - Minkštimo skonio atspalvis
- Minkštimo skonio atspalvis: riešutinis.
- Tramos skonio išskirtinumas
- Tramos skonio išskirtinumas: neišsiskiriantis.
Tramos skonio išskirtinumas: neišsiskiriantis. - Minkštimo skonio malonumo įvertinimas
- Minkštimo skonio malonumo įvertinimas: malonus.
- Minkštimo storio klasė
- Minkštimo storio klasė: plonas.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: lapuočių miškas.
Buveinė: mišrus miškas.
Buveinė: parkas. - Substratas
- Substratas: dirvožemis.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: grupėmis. - Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: retas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo liepos iki rugsėjo.
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
Valgomumas ir kulinarija
- Valgomumas
- Valgomas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
- Vartojimas žalių
- Žalias nuodingas
Teisė
- Apsauga
- Lenkijoje rūšiai netaikoma rūšinė apsauga.
- Prekyba
- Lenkijoje rūšimi neleidžiama prekiauti ar iš jos gaminti grybų produktų.
Su kuo galima supainioti

archenzo · CC BY-SA 3.0
Wersja JPEG o szerokości1280px przygotowana przez Wikimedia Commons; bez lokalnej zmiany kadru i koloru.
Nuotraukos šaltinis · CC BY-SA 3.0Amanita ceciliae
Svarbiausi skirtumai
Šafraninė musmirė (Amanita crocea) turi nuo ryškiai šafraninės iki oranžiškai geltonos spalvos kepurėlę ir viduje oranžine spalva nusidažiusią išnarą.
FAQ
Ar gelsvarudė musmirė turi žiedą?
Ne, gelsvarudė musmirė priklauso bežiedėms musmirėms ir ant koto žiedo neturi.
Ar šį grybą saugu valgyti neapdorotą?
Ne, žalias grybas sukelia virškinimo sutrikimus, jį būtina gerai termiškai apdoroti.
Su kokiais medžiais ši rūšis dažniausiai auga?
Dažniausiai ji sudaro mikorizę su beržais, rečiau su ąžuolais, bukais ar eglėmis.
Kada prasideda gelsvarudžių musmirių dygimo sezonas?
Sezonas prasideda liepos antroje pusėje ir tęsiasi iki spalio vidurio.
Kokiose šalyse šis grybas labiausiai vertinamas kulinarijoje?
Jis ypač vertinamas ir noriai renkamas Prancūzijoje, Ispanijoje bei Šiaurės Italijoje.
Koks yra šio grybo skonio profilis?
Tinkamai paruoštas grybas pasižymi švelniu, salstelėjusiu ir riešutiniu skoniu.
Ar gelsvarudė musmirė tinka vilnos dažymui?
Taip, tradiciškai iš jos vaisiakūnių buvo išgaunami šilti ochros ir geltoni tonai.
Kokiame dirvožemyje šis grybas dažniausiai dygsta?
Jis teikia pirmenybę rūgštiems, smėlingiems ar durpingiems miško dirvožemiams.
Ar šio grybo kotas valgomas?
Paprastai vartojama tik kepurėlė, nes kotas yra tuščiaviduris, plaušingas ir kietas.
Kodėl sausomis vasaromis gelsvarudžių musmirių beveik nebūna?
Šiai rūšiai vaisiakūniams formuotis būtina nuolatinė dirvožemio ir samanų drėgmė.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- muchomor żółtawy
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Amanita crocea (Quél.) Singer
- Pozostałe nazwy
- muchomor żółty
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: baltas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: rutuliškas. Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: rutuliškas. Sporos forma: rutuliškas. Sporos forma: rutuliškas. Sporos forma: rutuliškas (beveik).
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 8,45–14,5 µm, plotis 7,42–11,2 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Bandymas su fenoliu
- Medžiaga
- Koto trama
- Reagentas
- fenolis
- Atlikimas
- Aprašytame bandyme nurodytai medžiagai buvo panaudotas fenolis.
- Sąlygos ir šaltinių trūkumai
Šaltinyje nenurodyta: mėginio paruošimas, fenolio koncentracija, reagento kiekis, temperatūra, rodmenų nuskaitymo laikas, išsamus reagento užnešimo būdas.
Stebėjimas / rezultatas
- Šaltinio rezultatas
- Koto minkštime panaudojus fenolį gauta spalva, šaltinyje apibūdinta kaip „vyno ruda“.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio reakcija
- Dirvožemio reakcija: rūgštus.
- Lapuočiai medžiai aplinkoje
- Lapuočiai medžiai aplinkoje: beržas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: ąžuolas. - Spygliuočiai medžiai aplinkoje
- Spygliuočiai medžiai aplinkoje: eglė.
- Mikorizės partneriai
- Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Betula (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Picea (bendras partnerių sąrašas). - Mitybos būdas
- Mitybos būdas: ektomikorizinis.
Nekulinarinis panaudojimas
Ne maisto srityje gelsvarudė musmirė turi keletą dokumentuotų tradicinių pritaikymų. Žinomiausias iš jų yra natūralių dažų gamyba tekstilei. Dėl ryškių oranžinių ir gelsvų pigmentų kepurėlės odelėje, džiovinti ar virti vaisiakūniai kaimo amatininkų naudoti vilnai ir šilko pluoštams dažyti, išgaunant šiltus ochros, garstyčių ir švelniai gelsvus atspalvius su alūno kandiku.
Tam tikrose Alpių kaimų bendruomenėse šviežios, stangrios kepurėlės liaudyje buvo naudojamos odos priežiūrai: vėsia, lygia kepurėlės apatine puse būdavo trinami nedideli saulės nudegimai ar vabzdžių įgėlimai, siekiant numalšinti perštėjimą ir vėsinti odą. Taip pat išdžiovinti vaisiakūniai kai kur buvo smulkinami ir maišomi su džiovintomis žolelėmis smilkalų mišiniams, naudojamiems kaimo trobų orui gaivinti ir drėgmės kvapui naikinti.
Istorija ir kultūra
Oranžinė musmirė istorinėje literatūroje ilgą laiką buvo klasifikuojama tiesiog kaip makštinės musmirės spalvinė variacija, ir tik vėliau pripažinta atskira rūšimi. Dėl savo šilto šafrano atspalvio ji Prancūzijoje ir Italijoje gavo vaizdingus liaudiškus vardus, reiškiančius „auksinę“ ar „apelsininę“ musmirę. Viduržemio jūros regiono kaimuose šis grybas nuo seno buvo žinomas vietos gyventojams ir rinktas kaip sezoninis skanėstas, neretai parduodamas vietiniuose turguose kartu su kitomis tradicinėmis miško gėrybėmis.
Keltų ir Vakarų Europos kaimo folklore ryški grybo spalva sieta su saulės energija ir rudens derliaus pradžia. Šiaurės šalyse dėl ryškios oranžinės išvaizdos grybas kartais buvo vadinamas „lapės grybu“ ir tradiciškai apeinamas, manyta, kad ryškios spalvos miške reiškia pavojų. Etnomicologiniuose užrašuose minima, kad Alpių piemenys oranžinės musmirės pasirodymą laikydavo ženklu, jog artėja gyvulių parginimo iš kalnų ganyklų laikas.
Valgomumas ir saugumas
Gelsvarudė musmirė priskiriama prie gerų valgomų grybų, daugelio mikologų ir grybautojų vertinama labiau nei kitos bežiedės musmirės dėl mėsingesnės kepurėlės ir malonaus, riešutinio poskonio. Tačiau šviežiame grybe yra termolabilių toksinių junginių, kurie dirgina virškinamąjį traktą ir gali sukelti pykinimą ar vėmimą. Dėl šios priežasties grybą privaloma kruopščiai termiškai apdoroti – pavirinti vandenyje bent 15–20 minučių ir skystį nupilti.
Vartojimui renkami tik jauni, stangrūs vaisiakūniai, nes seni egzemplioriai tampa vandeningi, praranda kvapą ir greitai genda. Kotas dažniausiai pašalinamas, kadangi yra tuščiaviduris ir kietokas. Šis grybas itin populiarus Prancūzijoje, Ispanijoje ir Šiaurės Italijoje, kur vietinėse virtuvėse laikomas delikatesu. Tuo tarpu Rytų ir Vidurio Europoje į jį dažnai žiūrima atsargiai dėl ryškios spalvos ir bendrų stereotipų apie musmires.
Buveinė ir paplitimas
Oranžinė musmirė labiausiai paplitusi Vidurio, Šiaurės ir Vakarų Europoje, taip pat aptinkama Šiaurės Amerikos miškų juostoje. Tai mikorizinis grybas, glaudžiai susijęs su lapuočiais medžiais, visų pirma su karpotaisiais ir plaukuotaisiais beržais. Rečiau ji sudaro partnerystę su ąžuolais, bukais, lazdynais ar spygliuočiais medžiais – eglėmis.
Ši rūšis mėgsta rūgštokus, smėlingus ar durpingus dirvožemius, todėl dažnai sutinkama šviesiuose beržynuose, pamiškėse, miško laukymėse, viržynų pakraščiuose bei durpynų prieigose. Pietų Europos kalnuose ji randama kaštonų ir bukų miškuose didesniame aukštyje. Vaisiakūnių augimo sezonas prasideda liepos antroje pusėje ir tęsiasi iki spalio vidurio. Pagrindinis dygimo pikas stebimas rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį, kuomet dirva pakankamai įšilusi ir netrūksta drėgmės. Karštomis ir sausomis vasaromis vaisiakūniai gali nepasirodyti visai arba išdygti tik pavieniui drėgnose samanų įdubose.
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Tejkal, Česká mykologická společnost, Amanita crocea · Jedlá, nutná delší tepelná úprava; autoriaus kulinarinis vertinimas, o ne eksperimentiškai nustatyta saugi procedūra.
- Valgomumas
- Valgomas — źródło oznaczenia
Materiał: po obróbce
Tejkal, Česká mykologická společnost, Amanita crocea · CMS:jedlá, nutná delší tepelná úprava. Autoriaus vertinimas po apdorojimo, o ne žalio grybo saugumo įrodymas.
- Vartojimas žalių
- Nuodingas
Materiał: surowy
Źródło bez opisu bibliograficznego · Remarque; Syndrome associé: harmful haemolytic effect in absence of cooking. Species page author assessment, not a validated preparation protocol.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Amanita crocea (Quél.) Singer
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Gelsvoji musmirė (Amanita crocea (Quél.) Singer) priklauso musmirinių (Amanitaceae) šeimai. Taksono bazionimas yra Amanita vaginata var. crocea Quél., aprašyta 1898 metais. Dabartinį derinį rūšies lygmeniu suteikė Rolfas Singeris 1951 metų darbe (šaltiniuose datuojamame 1949–1951 metais).
Taksono apimtis ir identifikavimo apribojimai
Europos sekcijos Vaginatae atstovų molekuliniai tyrimai atskiria Amanita crocea siaurąja prasme nuo Amanita subnudipes. Ankstesni rinkiniai iš šilumamėgių ąžuolynų ant kalkakmenio, aprašyti kaip A. crocea, iš tikrųjų atitinka A. subnudipes. Tikroji Amanita crocea griežtąja prasme auga rūgščiame substrate po beržais ir eglėmis, pasižymėdama ryškiu oranžiniu koto atspalviu.
Taksono apimtis ir identifikavimo apribojimai
Šiuolaikinės sekcijos Vaginatae taksonominės analizės remiasi bendru lokusų ITS, LSU, RPB1 ir TEF1-α sekvenavimu bei išnaros anatominės sandaros mikroskopine analize.
Taksono apimtis ir identifikavimo apribojimai
Matuojant šviežius pavyzdžius iš Artimųjų Rytų, vidutinė vaisiakūnio masė buvo 73,74 ± 1,50 g, koto ilgis 10,28 ± 0,67 cm, o vidutiniai kepurėlės matmenys buvo apie 7,5–9 cm.
- Zakres ujęcia taksonomicznego
Amanita crocea IF115109; source-specific atlas concepts and separate identified experimental materials. Varga2024 A.crocea sensu stricto remains distinct from historical Hungarian oak/calcareous records referred to A.subnudipes; Iranian isolate and Iraqi Dukan material retain only their own source identifications.
[26] [4]
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Lenkija: Aptikimo dažnumas: retas. [41]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Bazidės
Sagtelės
Himenialinės cistidės
Kepurėlės odelė
Reakcijos su reagentais
Sporos
- Sporos ilgio ir pločio santykio mediana
- Sporos ilgio ir pločio santykio mediana: 1,2 (mėginių skaičius: 30, mediana). [38]
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [46]
Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [50] - Sporos ilgis
- Sporos ilgis: 10–12 µm. [25]
Sporos ilgis: 8,45–11,24 µm. [38]
Sporos ilgis: 10,5–14,5 µm. [46] - Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,03–1,37. [38]
- Sporos forma
- Sporos forma: rutuliškas. [25]
Sporos forma: beveik rutuliškas. [25]
Sporos forma: rutuliškas. [46]
Sporos forma: rutuliškas. [38]
Sporos forma: rutuliškas. [50]
Sporos forma: rutuliškas (beveik). [34] - Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. [22]
Sporos paviršius: lygus. [46]
Sporos paviršius: lygus. [38] - Sporos sienelės storis
- Sporos sienelės storis: plonasienis. [38]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Mėginys su cheminiu reagentu — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Vaisiakūnio koto minkštimas SMNF paskyroje. Nenurodyta konkreti bandymui naudota kolekcija, reagento koncentracija nei nuskaitymo laikas.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Šokoladiškai ruda spalva palyginime taikoma A. fulva; ji nepriskirta A. crocea.
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Medžiaga: Paties Josepo Torreso tyrimas „Fungipedia“: 30 sporų. Nenurodytas vienareikšmis tirtos kolekcijos numeris nei tirto pavyzdžio geolokacija.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Vidurinės vertės L 9,80 µm ir W 8,52 µm išsaugotos dokumentacijoje; jos nepakeičia šaltinio min–max.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Nr. 24 — medžiaga
Medžiaga: Turkija: Beykonağı, Ilgın, Konya; pušynas, 2018 metų birželis. Surinkta apie 10 vaisiakūnių; penki panaudoti ekstraktui po džiovinimo 48 valandų 40°C temperatūroje. Likusi medžiaga išsaugota Selçuk universiteto fungariume. Makroskopinis ir mikroskopinis identifikavimas, be pakartotinio savarankiško DNR nustatymo.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Trys nustatymo pakartojimai nėra trys nepriklausomos populiacijos. Neigiamas mutageniškumo rezultatas ir antimutageniškumas bakterijų tyrime nepatvirtina vartojimo saugumo ar veiksmingumo žmonėms. Pirminis pavadinimas „Hinic acid“ išsaugotas be savavališko sutapatinimo su chino rūgštimi.
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporų skaičius ant bazidės
- Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 4. [46] [38] [50]
Metody i zapisy źródłowe — GarcíaBona, własny materiał z Nawarry, hiszpański opis skórki, osłony, ostrza, podstawek i zarodników. Zapis10.5[12.1;12.9]14.5×8.9[9.8;10.2]11.2µm zachowany, bez zgadywania statystyki liczb w nawiasach. Brak kalibracji, N i DNA.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „Hifas entremezcladas; splątany układ strzępek.” [46]
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Basides tétrasporiques/basidios producen cuatro esporas;4na1podstawce.” [46]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „Podstawki wąskie u podstawy i rozszerzone ku górze; maczugowaty podstawowy kształt, bez zgadywania wymiarów.” [46]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Queilocistidios claviformes o piriformes: maczugowata możliwość, tylko cystydy ostrza. Brakujące gruszkowate zapisano w dokumentacji.” [46]
Przegrody strzępki skórki — zapis źródłowy: „Tabiques desprovistos de fíbulas; jawnie opisane przegrody.” [46]
Osadzenie strzępek skórki w substancji żelowej — zapis źródłowy: „Strzępki skórki silnie osadzone/rozdzielone przez żel. Obecność oddzielona od nieobsługiwanego stopnia.” [46]
Barwa pigmentu skórki — zapis źródłowy: „Intracellular pigment: amarillento. Barwa i położenie osobno.” [46]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Hyalines/incoloras; bezbarwne zarodniki w mikroskopii, nie barwa wysypu.” [46]
Zawartość zarodnika — zapis źródłowy: „Gran vacuola central; zawartość wakuolizowana. Nie zidentyfikowano lipidów i nie zapisano kropli oleju.” [46]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „GarcíaBona, własny materiał z Nawarry, hiszpański opis skórki, osłony, ostrza, podstawek i zarodników. Zapis10.5[12.1;12.9]14.5×8.9[9.8;10.2]11.2µm zachowany, bez zgadywania statystyki liczb w nawiasach. Brak kalibracji, N i DNA.” [46]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Źródłowo globose/sphériques/téměřkulovité, podstawowy kulisty kształt.” [46]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Esporas lisas; gładka powierzchnia zarodników, nie cystyd.” [46]
Metody i zapisy źródłowe — JosepTorres,Fungipedia,własny pomiar N=30zarodników. L8.45–11.24µm,W7.42–10.25µm,Q1.03–1.37; środkowe9.80,8.52 nie są skrajnymi granicami. MapaGBIF nie stanowi lokalizacji badanego okazu. Nie podano DNA.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Basides tétrasporiques/basidios producen cuatro esporas;4na1podstawce.” [38]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „Podstawki wąskie u podstawy i rozszerzone ku górze; maczugowaty podstawowy kształt, bez zgadywania wymiarów.” [38]
Kształt cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Queilocistidios claviformes o piriformes: maczugowata możliwość, tylko cystydy ostrza. Brakujące gruszkowate zapisano w dokumentacji.” [38]
Osadzenie strzępek skórki w substancji żelowej — zapis źródłowy: „Strzępki skórki silnie osadzone/rozdzielone przez żel. Obecność oddzielona od nieobsługiwanego stopnia.” [38]
Barwa pigmentu skórki — zapis źródłowy: „Intracellular pigment: pardoocráceo. Barwa i położenie osobno.” [38]
Zawartość zarodnika — zapis źródłowy: „Gran vacuola central; zawartość wakuolizowana. Nie zidentyfikowano lipidów i nie zapisano kropli oleju.” [38]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „JosepTorres,Fungipedia,własny pomiar N=30zarodników. L8.45–11.24µm,W7.42–10.25µm,Q1.03–1.37; środkowe9.80,8.52 nie są skrajnymi granicami. MapaGBIF nie stanowi lokalizacji badanego okazu. Nie podano DNA.” [38]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Fungipedia:Q1.03–1.37,N30, mediana osobno1.20.” [38]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Źródłowo globose/sphériques/téměřkulovité, podstawowy kulisty kształt.” [38]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Esporas lisas; gładka powierzchnia zarodników, nie cystyd.” [38]
Grubość ściany zarodnika — zapis źródłowy: „De pared fina; cienka ściana zarodnika.” [38]
Metody i zapisy źródłowe — Jean-PierreGavériaux,SMNF,konto z własnymi zdjęciami20.06.2008,DunesduMontSaint-Frieux(Francja). Średnica9–11.5µm, nie para długość×szerokość. Brak N i pełnej metody.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Basides tétrasporiques/basidios producen cuatro esporas;4na1podstawce.” [50]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „Hyalines/incoloras; bezbarwne zarodniki w mikroskopii, nie barwa wysypu.” [50]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Źródłowo globose/sphériques/téměřkulovité, podstawowy kulisty kształt.” [50]
Metody i zapisy źródłowe — Marek Snowarski/GRej: Amanita crocea
Metody i zapisy źródłowe — KarelTejkal,CMS,opis atlasowy. Podano średnicę8–11µm, nie dwie osie. Brak przypisania mikroskopii do jednego z fotografowanych okazów, N i medium.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Źródłowo globose/sphériques/téměřkulovité, podstawowy kulisty kształt.” [34]
Metody i zapisy źródłowe — Karel Tejkal, Česká mykologická společnost: Amanita crocea
Pavadinimai ir rūšies apibrėžties apimtis
Pavadinimai: Tikrasis lenkiškas pavadinimas yra muchomor żółtawy, pasiūlytas Wojewodos kontroliniame sąraše (2003). Snowarskis taip pat dokumentuoja pavadinimą muchomor żółty. Šis antrasis istoriškai yra dviprasmis: kontroliniame sąraše jis taip pat minimas prie A. citrina. Jis lieka šio įrašo alternatyviu pavadinimu su nuosavu vartojimo liudijimu. Pavadinimas „mglejarka żółtawa“ nebuvo pridėtas vien tik remiantis jo buvimu nuosavoje svetainėje.
Nomenklatūra: Priimtas mokslinis pavadinimas yra Amanita crocea (Quél.) Singer. Išlaikyti istoriniai Amanita vaginata var. crocea Quél. bei Amanitopsis crocea (Quél.) E.-J. Gilbert. Lenkiški ir moksliniai pavadinimai patikrinti iš naujo; esamas teisingas pagrindinis pavadinimas išlieka. Perskaityta CMS paskyra dokumentuoja abi kombinacijas, o šviežias GBIF nuskaitymas duoda tikslų atitikimą priimtam A. crocea tarp Amanitaceae. Tiesioginių naujos Index Fungorum/Kew paskyros baitų gauti nepavyko; ankstesnis jos nuskaitymas išsaugotas istorijoje.
Taksonominė revizija: Varga ir bendraautoriai (2024) skiria A. crocea ir A. subnudipes. Ankstesni vengriški crocea apibūdinimai iš kalkingų ąžuolynų priskiriami subnudipes; tikrasis crocea visų pirma yra rūgštamėgis ir susijęs su beržu arba egle. Tyrime, be kita ko, yra vengriškas PG-2023-07-27-1 bei norvegiškas DB-2021-08-08-3 (AD122); 1 lentelė sieja juos su sekomis. Senesnių Ispanijos, Turkijos ir Portugalijos kolekcijų aprašymuose išlaikytas autorių apibūdinimas su informacija apie pakartotinio identifikavimo pagal šią reviziją nebuvimą. Ne visi duomenys ne iš Europos automatiškai pripažinti kita rūšimi.
Morfologija: sąlygos ir vaisiakūnio dalys
Atskiros savybės: Aprašymuose atskiriamas baltas arba kremiškai geltonas koto fonas nuo geltonai oranžinių pūkelių ir žvynelių. Trama po kepurėlės luobele gali būti oranžinė arba oranžiniai ruda; tai nėra visos tramos spalva. SMNF kotas jaunystėje yra pilnaviduris, tuo tarpu CMS aprašo tuščiavidurį vidų. Variantai išlieka su savo šaltiniais ir amžiaus sąlyga, neprirašant nedokumentuotos fazių sekos.
Išnara ir kraštas: Išnara aprašoma kaip patvari ir tvirta, balta išorėje, gelsva arba kremiškai geltona viduje. Skirtingi paviršiai nebuvo sujungti į besąlyginį visos išnaros spalvų sąrašą. Kepurėlė paprastai yra be apvalkalo liekanų, tačiau aprašymuose minima ir jų buvimas. Rievėtumas gali siekti trečdalį spindulio. Kvalifikatorius „paprastai“, trupmena bei išnaros pusė lieka atskiri ir nurodo konkrečią savybę.
Atlasiniai papildymai: CMS aprašo labai trapią, balkšvą tramą, neišsiskiriantį skonį bei kvapą ir terminio apdorojimo būtinybę. García Bona nurodo malonų grybų kvapą ir malonų skonį. Tai atskiros aprašymo kokybės; malonumas, pobūdis ir intensyvumas nepakeičia vienas kito. Informacija apie skonį yra autoriaus aprašymo liudijimas, be instrukcijos ragauti žalią grybą.
Mikroskopija: nuosavi stebėjimai ir atlasinis aprašymas
García Bona: Autorius nuosavoje medžiagoje nurodo 10,5 [12,1; 12,9] 14,5 × 8,9 [9,8; 10,2] 11,2 µm. Ašių ribos užrašytos kaip 10,5–14,5 × 8,9–11,2 µm; vidurinės vertės skliaustuose be įrodymų nebuvo interpretuotos kaip kraštutinis rėžis. Sporos yra rutuliškos, lygios, bespalvės ir neamiloidinės, su didele centrine vakuole. Vakuolė nesutapatinta su aliejaus lašu. Bazidės yra pailgos, siauros prie pagrindo, stipriai praplatėjusios viršuje ir ketursporės. Nėra pateikti jų skaitiniai matmenys ar N.
Torres: 30 sporų: Josepo Torreso autoriniame tyrime „Fungipedia“ sistemoje L yra 8,45–11,24 µm, W 7,42–10,25 µm, o Q 1,03–1,37. Lentelėje vidurinės ašių vertės yra 9,80 ir 8,52 µm; Q (Me) yra 1,20. Q mediana užrašyta atskirai nuo intervalo ir nebuvo skaičiuojama iš ašių vidurkių santykio. N=30 nebuvo priskirtas bazidėms. Sporos aprašytos kaip beveik rutuliškos, plonasienės, su centrine vakuole ir neigiama reakcija Melzerio reagente. GBIF žemėlapis nenustato tiriamos medžiagos paėmimo vietos.
Skersmuo ir metodas: Gavériaux SMNF nurodo rutuliškas 9–11,5 µm skersmens sporas, hialinines ir neamiloidines; paskyroje yra nuosavos nuotraukos iš 2008 m. birželio 20 d., Dunes du Mont Saint-Frieux. CMS nurodo 8–11 µm skersmenį. Skersmuo lieka atskiru dydžiu ir nepakeičia poros ilgis × plotis. Šaltiniai nepaaiškina tikslios matavimo ribų konvencijos; ji nebuvo numanomai sugalvota.
Luobelė ir cistidės: Abiejuose autoriniuose Ispanijos aprašymuose luobelės hifai yra stipriai želatinizuoti. García Bona aprašo jų susipynusį išsidėstymą ir gelsvą viduląstelinį pigmentą, Torres – ochriškai rudą pigmentą bei tankesnius hifus po išoriniu sluoksniu. Sagčių nebuvimas taikomas aprašytoms luobelės hifų pertvarėlėms, neperkeliant to bazidėms. Briaunos cistidės yra buožiškos arba kriaušiškos ir lygios; García Bona aprašo lengvą nulūžimą prie pagrindo, Torres – išsklaidymą. Forma, paviršius ir išsidėstymas taikomi cheilocistidėms, nepriskiriant tokių pačių savybių lakštelių paviršiaus cistidėms.
Apvalkalas ir reagentai: García Bona aprašo plonus, šakotus bendrojo apvalkalo hifus, jų pertvarėles be sagčių ir negausias rutuliškas sferocistas. Jie nebuvo perkelti į luobelės hifų laukus. SMNF koto tramoje aprašo rudai vyninę spalvą po fenolio; palyginamoji šokoladiškai ruda spalva priklauso A. fulva. Fenolio koncentracija ir rodmens nuskaitymo laikas nepateikti. Amiloidiškumo tyrimuose Melzeris aiškiai įvardytas tik pas Torresą; prie kitų įrašų receptūra neprirašyta.
Lenkija: paplitimas, buveinė ir derėjimas
Lenkiškas laikotarpis: Wojewodos kontrolinis sąrašas (2003), spaudas p. 46, tiesiogiai nurodo liepą–rugsėjį. Šis mėnesių intervalas įrašytas Lenkijai. Birželio mėnesio pavienių stebėjimų datos Lenkijos registre nebuvo automatiškai paverstos pilnu sezonu. Čekiškas laikotarpis birželis–lapkritis bei ispaniškas birželis–spalis išlaiko savo regionus ir nepakeičia Lenkijos duomenų.
Paplitimo pagrindas: Wojewoda mini Gardynus prie Mlynarų, Inską, Cisų rezervatą Čarnėje, Mstuvą ir Liubliną, nukreipdamas į penkis darbus. Buvo perskaitytas kontrolinis sąrašas, o ne deklaruotas visų šių pirminių leidinių perskaitymas. Jis nurodo lapuočių ir mišrius miškus bei vieną radavietę miesto parke. Snowarskis aprašo retą, pavienį arba grupinį augimą, žolėtus miško pakraščius ir mineralinius dirvožemius. Retumo vertinimas yra atlasinis; jis nenustato dabartinio populiacijų skaičiaus.
Augalai ir sampratos: Kartu augantis medis radavietės aprašyme nėra automatinis mikorizės su tuo medžiu įrodymas. Vargos revizija labiau sieja reviduotą A. crocea su beržu ir egle bei rūgščiu substratu. Atskiri senesni aprašymai prie ąžuolų ir bukų išlaiko savo apibrėžties apimtį. Augalų sąrašas nebuvo paverstas lokalizacijų sąrašu ir nebuvo perimta išsami A. subnudipes mikroskopija.
Portugalija: sudėtis ir ekstrakto aktyvumas
Medžiaga ir nuskaitymo lygis: Leal ir bendraautoriai (2013), Food Research International 50:1–9, tyrė vaisiakūnius iš Bragansos apylinkių, surinktus 2011 m. gegužę mišriame medyne. Rūšiai buvo sujungti 3–10 vaisiakūniai, medžiaga liofilizuota ir susmulkinta į miltelius; pavyzdžiai išsaugoti IPB herbariume nenurodant numerių. Apibūdinimas buvo atlasinis, be DNR. Perskaitytas indeksuotas visas autoriaus rankraščio tekstas, įskaitant A. crocea stulpelį 1–4 lentelėse. Originalaus PDF nepavyko atsisiųsti (HTTP 403), o lentelių vizualinė patikra nebuvo atlikta. Išlaikyta aiškiai pažymėta nuskaitymo pastaba.
Sudėtis: 2 lentelėje nurodyta 89,04 ± 0,00 g vandens/100 g šviežios masės. Sausajai masei: pelenai 25,73 ± 1,75, angliavandeniai 49,64 ± 1,34, baltymai 20,02 ± 1,33 ir riebalai 4,62 ± 0,16 g/100 g. Baltymai apskaičiuoti su koeficientu N×4,38. Apskaičiuota energija yra 320,19 ± 4,39 kcal/100 g sausosios masės. Laisvieji cukrūs apima manitolį 3,57 ± 0,33 ir trehalozę 4,54 ± 0,37 g/100 g. Tai tiriamų pakartojimų vidurkiai ± SD, nekuriant visų populiacijų intervalo.
Kiti nustatymai: Riebalų rūgščių profilis apima, be kita ko, 54,46 ± 0,65% oleino rūgšties ir 20,14 ± 0,08% linolo rūgšties; procentas nurodo riebalų rūgščių profilį, o ne vaisiakūnio masę. Bendras tokoferolių kiekis yra 162,19 ± 2,51 µg/100 g sausosios masės. Taip pat nurodytas likopenas 0,23 ± 0,00 mg/100 g, citrinų rūgštis 2,07 ± 0,21 g/100 g ir protokatecho rūgštis 21,33 ± 1,46 mg/100 g. Beta ir delta tokoferolio bei beta karoteno neaptikta; cinamono rūgštis pažymėta kaip pėdsakai. „Neaptikta“ nėra nulis, o pėdsakai netampa skaičiumi.
Ekstrakto tyrimai: Metanoliniam ekstraktui pateiktas Folin–Ciocalteu rezultatas 22,27 ± 0,38 mg GAE/g. DPPH EC50 yra 7,94 ± 0,08 mg/ml, beta karotenas/linoleatas 50,44 ± 7,65 mg/ml, TBARS 1,44 ± 0,48 mg/ml. Fericianido / Berlyno mėlynojo redukcijoje taškas atitinka 0,5 absorbanciją ir yra 1,08 ± 0,23 mg/ml. Išlaikytas skirtumas tarp EC50 ir IC50, identifikuotų fenolių kiekio ir nespecifinės redukcinės gebos. Tai nėra gydomojo poveikio tyrimas.
Turkija: chemija, fermentai ir Ameso testas
Medžiaga ir metodas: Alkan ir bendraautoriai (2020), DOI 10.3390/jof 6030166, surinko medžiagą Beykonağı, Ilgın, Konya 2018 m. birželį pušyne. Apie dešimt vaisiakūnių buvo nustatyta makro- ir mikroskopiškai; penki panaudoti ekstraktui, likusieji išsaugoti Selçuk universiteto fungariume. Analizės atliktos su džiovintos medžiagos metanoliniu ekstraktu. Perskaitytas visas originalus tekstas viešoje PDF kopijoje ir vizualiai patikrintos lentelių 2–6 skiltys bei išnašos. Naujas DNR nustatymas nebuvo atliktas.
Antioksidacija ir sudėtis: 2 lentelėje: fenoliai, nustatyti Folin metodu, 9,33 ± 0,06 mg GAE/g; DPPH 26,09 ± 0,17, ABTS 36,59 ± 2,53, CUPRAC 39,57 ± 1,19 ir FRAP 37,40 ± 0,78 mg TE/g. Metalų cheliacija: 15,06 ± 0,02 mg EDTAE/g; fosfomolibdeno testas: 0,35 ± 0,05 mmol TE/g. Vidurkiai ± SD taikomi ekstrakto nustatymams. 3 lentelėje koncentracijos yra: p-hidroksibenzoinė rūgštis 56,10, cinamono rūgštis 539,38, p-kumaro rūgštis 2,81 ir šaltinyje pavadinta „Hinic acid“ 36,40 µg/g ekstrakto. Šis paskutinis pavadinimas nebuvo savavališkai ištaisytas į chino rūgštį. Vertės, mažesnės už LOQ, lieka rezultatais, nesiekiančiais nustatymo ribos.
Fermentai: 4 lentelėje nurodoma AChE 0,90 ± 0,01 ir BChE 0,80 ± 0,02 mg GALAE/g, tirozinazė 49,79 ± 0,15 mg KAE/g bei alfa-amilazė 0,08 ± 0,01 mmol ACAE/g. Alfa-gliukozidazė pažymėta NA, t. y. „not active“. Tai yra skirtingi fermentiniai taikiniai ir etalonų ekvivalentai; jie nebuvo užrašyti kaip procentinis slopinimas. Skirtingų etalonų ar tyrimų dydžiai nėra tiesiogiai pakeičiami vieni kitais.
Mutageniškumas ir antimutageniškumas: 5 lentelėje autoriai nenustatė mutageninio poveikio TA98 ir TA100 testuose su metaboline aktyvacija S9 ir be jos, tiriant tris dozes. 6 lentelėje, esant kontroliniams mutagenams, revertantų skaičiaus slopinimas priklauso nuo padermės, dozės ir S9. TA98 +S9 atveju sudaro 94%, 55% ir 12%; TA100 +S9 atveju – 83%, 8% ir 3% esant nuoseklioms dozėms 10 000, 5000 ir 2500 µg/lėkštelei. Rezultatas su bakterijomis neįrodo nei priešvėžinio poveikio žmonėms, nei vartojimo saugumo.
Sidabras ir chloras: nuo procedūros priklausantis rezultatas
Vienas mėginys, skirtingi metodai: Synková ir Borovička (2025) palygino archyvinio mėginio A. crocea AGP-19 rezultatus. Chloras, nustatytas INAA metodu, yra 2320 mg/kg sausosios masės. Mikrobangų mineralizacijos rinkinyje sidabras pagal INAA yra 319 ± 2 mg/kg, o po mineralizacijos HR-ICP-MS metodu – 144 mg/kg, išeiga 45%. Kaitvietės mineralizacijos rinkinyje INAA yra 329 ± 2 mg/kg, HR-ICP-MS – 237 mg/kg, išeiga 72%. Tai yra dvi to paties mėginio procedūros, o ne rūšies min–max. Vertės ±2 yra šaltinio nustatymo statistinis neapibrėžtumas, o ne dešimties vaisiakūnių SD.
Interpretavimo apribojimas: Darbe tiriamas sidabro nustatymų sumažėjimas po mineralizacijos azoto rūgštimi dėl AgCl nusodinimo. Rezultatas nebuvo paverstas maistinio tinkamumo įvertinimu, saugumo įrodymu ar įdiegtu sidabro išgavimu. Dešimties mėginio A. strobiliformis B-1513 pakartojimų duomenys iš kitos leidinio dalies nebuvo priskirti A. crocea. Išsamūs archyvinio AGP-19 metaduomenys pateikti prieduose, kurie čia nedeklaruojami kaip perskaityti.
Irakas: morfometrija, sudėtis ir identifikavimo apribojimai
Medžiaga: Sleman ir Tahir (2025), DOI 10.25259/JKSUS_423_2025, aprašo medžiagą iš Dukano Irako Kurdistane, surinktą 2024 m. vasarį. Jie pateikia morfologinį atpažinimą bei ITS rezultatą su numeriu PQ686237. Numeris yra autorių ataskaita; pakartotinis nuosavas sekos nustatymas nebuvo atliktas. Perskaitytas visas tekstas ir lentelės; istorinis pavadinimas išlieka su tikslia tiriamos medžiagos apimtimi.
Rezultatai: 2 lentelėje pateikiami penkių pakartojimų vidurkiai ± SE: šviežio pavyzdžio masė 73,74 ± 1,50 g, koto ilgis 10,28 ± 0,67 cm, vertikalus kepurėlės skersmuo 9,12 ± 0,78 cm ir horizontalus 7,68 ± 0,72 cm. Vertikalus skersmuo nebuvo pakeistas į kepurėlės aukštį, o SE – į SD arba min–max. 3 lentelėje nurodomi fenoliai 146,76 ± 2,03 µg/g šviežios masės, DPPH 363,37 ± 2,19 µg/g, flavonoidai 33,60 ± 1,11 µg/g, drėgnis 90,19 ± 1,28%, baltymai 5,01 ± 0,41 mg/g ir tirpūs cukrūs 0,75 ± 0,08 µg/g šviežios masės. Neįprasti vienetai išlaikyti pagal šaltinį, savarankiškai neperskaičiuojant ir netaisant.
GC-MS: GC-MS smailių priskyrimai remiantis spektrų biblioteka ir jų santykiniai plotai nėra tas pats, kas patvirtinti toksinų kiekiai grybe. Iš potencialiai kenksmingų junginių sąrašo nebuvo automatiškai padaryta išvada dėl kategorijos „nuodingas“. Taip pat į šį įrašą neperkelti kitos tirtos rūšies rezultatai.
Eksperimentas su persinio ąžuolo sėjinukais
Medžiaga ir planas: Malekzadeh ir bendraautoriai (2025), DOI 10.1186/s 12870-025-06791-5, panaudojo Irano izoliatą, pažymėtą A. crocea. Medžiaga paimta iš Bivareh miško Ilamo provincijoje. Aprašyta grynoji kultūra, o 1 lentelėje nurodoma AmCr 1, MF278764 ir BLAST atitiktis 99%. Kultivavimas ir eksperimentas buvo vykdomi atskirai nuo vaisiakūnių formavimosi. Šiltnamyje palyginti penki variantai, įskaitant kontrolę, su trimis pakartojimais, su Quercus brantii sėjinukais septynis mėnesius nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. gegužės.
Rezultatas ir taikymo etapas: Varianto A. crocea atveju cinko pasisavinimas per lapus siekė 2098,6 µg vazonui, 62,7% daugiau nei kontrolėje. Cinko, geležies ir vario koncentracijos lapuose padidėjo atitinkamai 52,5%, 77,1% ir 72,9%. Rezultatai susiję su augalu ir konkrečiu eksperimentu; tai nėra vaisiakūnio sudėtis ar gydomasis poveikis. Tai eksperimentinė galimybė naudoti inokuliatą sėjinukams, be komercinio įdiegimo įrodymų. Mikorizės iliustracijos išsaugotos kaip autorių iliustracijos; iš jų nebuvo atlikti nuosavi movelės ar Hartigo tinklo matavimai.
Valgomumas: autorių vertinimai ir klinikiniai duomenys
Vertinimų eiga: Snowarski, vertindamas kaip „valgomas“, nurodo Wojewodą (2003), kuris pastabose nurodo Edible. Kontrolinis sąrašas prie šio teiginio nenurodo konkretaus toksikologinio eksperimento. CMS ir SMNF taip pat pateikia kulinarinius vertinimus su išlygomis dėl apdorojimo arba prastos kokybės. Šie aprašymai nebuvo įskaityti kaip keli nepriklausomi saugumo tyrimai. Neigiamas ekstrakto Ameso testas ir antioksidaciniai rezultatai yra kitos rūšies įrodymai.
Negalavimų atvejai: La Rosa ir bendraautoriai (internetinė publikacija 2023, tomas 2024), DOI 10.1002/fsn 3.3793, retrospektyviai analizavo 164 pacientus iš pietinės Sardinijos 2011–2021 metais. 3 lentelėje A. crocea klasifikuojamas kaip Edible, tačiau jam priskiriami trys atvejai: sujaudinimas, pykinimas ir vėmimas; vidutinė latencija – dvi valandos, vidutinis buvimas ligoninėje – viena diena. Perskaitytas originalus visas XML ir atitinkama eilutė. Trūksta individualaus dozės, paruošimo aprašymo bei kiekvieno valgio molekulinio patvirtinimo. Tai yra klinikinis signalas, kurį būtina išsaugoti, nenustatant konkretaus toksino ir nedarant visuotinės išvados apie visų vaisiakūnių toksiškumą.
Panaudojimas ir tradicijos: faktiškai patikrinta apimtis
Tyrimai ir praktika: Ieškota medicininio ir vaistažolinio, techninio, dažymo, prieskoninio bei kitokio tradicinio panaudojimo. Patvirtinti laboratoriniai ekstraktų tyrimai, metalų nustatymo metodų tyrimas ir sėjinukų inokuliavimo eksperimentas. Negauta specifinės pirminės dokumentacijos apie dažymo praktiką, žmonėms patvirtintą vaistą ar prieskoninį produktą iš europinio A. crocea. Toks apžvalgos rezultatas neįrodo, kad vartojimas niekada neegzistavo.
Meksikietiška pavadinimo apimtis: Hernández-Santiago ir bendraautoriai (2016) atliko etnologinį mikologijos tyrimą keturiose mikstekų (Mixtec) bendruomenėse Oachakoje. Medžiaga, pavadinta A. crocea, vietoje laikoma nuodinga ir priskiriama „varlių“ grybų grupei; autoriai nurodo kitus darbus teigdami apie jos vartojimą maistui kituose Meksikos regionuose. Perskaitytas pats tyrimas ir bibliografija, bet ne visi cituojami lauko tyrimai. Šie papročiai nebuvo tiesiogiai priskirti europiniam A. crocea sensu stricto, o vietinė klasifikacija nelaikoma toksikologinio tyrimo rezultatu.
Šaltinių dokumentacija
Šaltinio nustatyti faktai: Varga ir bendraautoriai (2024) aprašo Amanita crocea ryšius su Betula ir Picea. Kartu nurodoma, kad ankstesnės Vengrijos kolekcijos, apibūdintos šiuo pavadinimu po Quercus, tikriausiai priklausė A. subnudipes. Išlyga taikoma senųjų apibūdinimų tapatumui; ąžuolas nebuvo įrašytas kaip papildomas A. crocea šeimininkas ir šiai rūšiai nebuvo perkeltos senosios A. subnudipes radavietės.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Polska; konto czeklisty Wojewody (2003), druk s. 46, z odsyłaczami do Gardyn, Ińska, rezerwatu Cisy w Czarnem, Mstowa i Lublina.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Peržiūros data: 18.10.2026.
Apribojimai: Pavienės birželio datos GRej registre lieka stebėjimais; jos neapibrėžia viso sezono. Kontrolinis sąrašas iš 2003 metų nėra faktinis populiacijos suskaičiavimas 2026 metais.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Opublikowane polskie stanowisko w Kotlinie Sądeckiej.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 21.10.2026.
Apribojimai: Šaltinio nustatymas ir sąvokos apimtis išsaugoti. Nedeklaruotas naujas pavyzdžių tyrimas ar visų šaltinyje cituojamų publikacijų perskaitymas.
Parengimo apimtis
Reikalaujamos patikros yra suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Aptikti fenoliniai junginiai
- Aptikti fenoliniai junginiai: protokatecho rūgštis. [43]
Aptikti fenoliniai junginiai: 4-hidroksibenzoinė rūgštis. [43]
Aptikti fenoliniai junginiai: 4-hidroksibenzoinė rūgštis. [33] - Tirto ekstrakto aktyvumas
- Tirto ekstrakto aktyvumas: antioksidacinis aktyvumas. [43]
Tirto ekstrakto aktyvumas: antioksidacinis aktyvumas. [33]
Tirto ekstrakto aktyvumas: fermento slopinimas (tirozinazė, aktyvumas nustatytas). [33]
Tirto ekstrakto aktyvumas: fermento slopinimas (α-amilazė, aktyvumas nustatytas). [33] - Komponento kiekis medžiagoje
- Komponento kiekis medžiagoje: 3,57 g/100g (manitolis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,33, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 131,62 µg/100g (γ-tokoferolis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 8,16, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 49,64 g/100g (angliavandeniai, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 1,34, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 8,11 g/100g (bendras cukrų kiekis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,69, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,94 g/100g (obuolių rūgštis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 3,86 g/100g (bendras organinių rūgščių kiekis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,21, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 4,54 g/100g (trehalozė, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,37, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 20,02 g/100g (baltymai, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 1,33, vidurkis, azoto perskaičiavimo į baltymus koeficientas: 4,38). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 25,73 g/100g (pelenai, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 1,75, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 4,62 g/100g (riebalai, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,16, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,23 g/100g (chino rūgštis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,28 g/100g (oksalo rūgštis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,74 mg/100g (4-hidroksibenzoinė rūgštis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,08, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 22,07 mg/100g (bendras fenolinių rūgščių kiekis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 1,54, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 162,19 µg/100g (bendras tokoferolių kiekis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 2,51, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 30,57 µg/100g (α-tokoferolis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 5,65, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 89,04 g/100g (drėgnis, perskaičiuota šviežiajai masei, standartinis nuokrypis: 0, vidurkis). [43]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,33 g/100g (fumaro rūgštis, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [43] - Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje
- Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 3,68 % (C18:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,23, vidurkis). [43]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 55,42 % (MUFA, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,65, vidurkis). [43]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 17,66 % (C16:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 1,21, vidurkis). [43]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 54,46 % (C18:1 n-9, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,65, vidurkis). [43]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 24,21 % (SFA, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,59, vidurkis). [43]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 20,14 % (C18:2 n-6, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,08, vidurkis). [43]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 20,37 % (PUFA, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,06, vidurkis). [43] - Tiriamosios medžiagos energinė vertė
- Tiriamosios medžiagos energinė vertė: 320,19 kcal/100g (perskaičiuota sausajai masei, apskaičiuota šaltinyje, standartinis nuokrypis: 4,39, vidurkis). [43]
- Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas
- Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: neaptikta (β-tokoferolis, vaisiakūnių preparatas, identifikuotas šaltinyje). [43]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: neaptikta (δ-tokoferolis, vaisiakūnių preparatas, identifikuotas šaltinyje). [43] - EC50 koncentracija nurodytame antioksidaciniame tyrime
- EC50 koncentracija nurodytame antioksidaciniame tyrime: 1,44 mg/ml (EC50, TBARS tyrimas, standartinis nuokrypis: 0,48, vidurkis). [43]
EC50 koncentracija nurodytame antioksidaciniame tyrime: 7,94 mg/ml (EC50, DPPH tyrimas, standartinis nuokrypis: 0,08, vidurkis). [43]
EC50 koncentracija nurodytame antioksidaciniame tyrime: 50,44 mg/ml (EC50, β-karoteno ir linoleato tyrimas, standartinis nuokrypis: 7,65, vidurkis). [43] - Redukcinis pajėgumas nustatant Folin–Ciocalteu metodu
- Redukcinis pajėgumas nustatant Folin–Ciocalteu metodu: 22,27 mgGAE/g (Folin–Ciocalteu metodas, perskaičiuota ekstrakto masei, standartinis nuokrypis: 0,38, kalibravimo etalonas: galo rūgštis, vidurkis). [43]
Redukcinis pajėgumas nustatant Folin–Ciocalteu metodu: 9,33 mgGAE/g (Folin–Ciocalteu metodas, perskaičiuota ekstrakto masei, standartinis nuokrypis: 0,06, kalibravimo etalonas: galo rūgštis, vidurkis). [33] - Mutageniškumo arba genotoksiškumo testo rezultatas
- Mutageniškumo arba genotoksiškumo testo rezultatas: neigiamas (Ameso testas, mutageniškumo tyrimas su bakterijomis, penkių kaip A. crocea nustatytų vaisiakūnių metanolinis ekstraktas). [33]
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Metanolinių ekstraktų chromatografinėse analizėse tirtas polifenolių profilis ir vaisiakūnių antioksidacinis aktyvumas.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Tirtuose ekstraktuose patvirtintas cinamono rūgšties (539,38 µg/g ekstrakto), p-hidroksibenzoinės rūgšties (56,10 µg/g) ir p-kumaro rūgšties (2,81 µg/g) buvimas.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Vaisiakūnių ekstraktai laboratorinėmis sąlygomis pasižymi gebėjimu neutralizuoti laisvuosius radikalus DPPH, ABTS, FRAP ir CUPRAC testuose, taip pat metalų chelatavimo savybėmis.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Fermentiniuose testuose ekstraktai vidutiniškai slopino acetilcholinesterazę, butirilcholinesterazę ir tirozinazę.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Bakteriniuose Ameso testuose ekstraktas neparodė mutageninio poveikio, o esant metabolinei frakcijai S9 slopino modelinių mutagenų veikimą.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Šviežiuose vaisiakūniuose yra apie 90% vandens. Tirtuose mėginiuose nustatyti baltymai — apie 5 mg/g šviežios masės — ir flavonoidai.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Dujų chromatografijos metodu atliktose lakiųjų komponentų analizėse vaisiakūnių metaboliniame profilyje identifikuoti fenoliniai ir aromatiniai junginiai.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Minkštime yra nesočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir tokoferolių, o laboratoriniuose testuose jis rodo antioksidacinį aktyvumą.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Vaisiakūniai pasižymi gebėjimu kaupti mikroelementus iš miško paklotės, įskaitant sidabrą.
Buveinė ir paplitimas
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Lenkija | Sončo duburys | VII–IX |
|
Šaltiniai
- IF251657
- VAGINATA-EU-2024
- Leal et al. 2013, Food Research International50:1–9, DOI 10.1016/j.foodres.2012.10.012 — uporządkowane wyniki tego samego badania (także [27], [43])
- Alkan S., Uysal A., Kaşık G., Vlaisavljević S., Berežni S., Zengin G. 2020, J.Fungi6(3): 166, DOI 10.3390/jof6030166
- Karel Tejkal, Česká mykologická společnost: Amanita crocea (także [34])
- Minister Środowiska, Dz.U. 2014 poz. 1408, rozporządzenie w sprawie ochrony gatunkowej grzybów
- Minister Zdrowia, Dz.U. 2026 poz. 258, tekst jednolity rozporządzenia dotyczącego grzybów dopuszczonych do obrotu
- Marek Snowarski/GRej: Amanita crocea (także [41])
- Index Fungorum record115109
- Malekzadeh E., Yousefshahi B., Olamaee M., Ghalavand N. 2025, BMCPlantBiol25:735, DOI 10.1186/s12870-025-06791-5
- Sleman K.M., Tahir N.A. 2025, J.KingSaudUnivSci37:423, DOI 10.25259/JKSUS_423_2025 (także [49])
- Synková I., Borovička J. 2025, BiolTraceElemRes203(11): 5815–5826, DOI 10.1007/s12011-025-04605-1
- Stadt Wien, Marktamt: Orangegelber Scheidenstreifling
- Nr 24 — aktualne polskie wykazy prawne 18.10.2026
- Alkan et al. 2020, J.Fungi6:166, public primary PDF replica
- ELI DU 2014/1408, official protection metadata
- ELI DU 2026/258, official act metadata
- ELI DU 2011/672, base act metadata
- Torres, Fungipedia, własny pomiar30zarodników (także [39])
- GBIF Backbone exact species match
- La Rosa et al. 2024, official EuropePMC full text XML
- malekzadeh-table — linked source detail
- Hernández-Santiago et al. 2016, primary Mixtec ethnomycology
- García Bona, vlastní pozorování Amanita crocea, Navarra (także [47])
- navarra-micro — linked source detail
- Gavériaux, SMNF, Amanita crocea
- Synková and Borovička 2025, Table1
- varga-table — linked source detail
- Wojewoda 2003, Checklist of Polish larger Basidiomycetes, p46