Valgomas
Reikalauja apdorojimo
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.









Auksaviršis aksombaravykis (Xerocomellus chrysenteron) yra dažnas baravykinių šeimos grybas. Jis išsiskiria rusva matine kepurėle, kurios paviršius džiūdama būdingai sutrūkinėja, atverdamas rausvus plyšius ir gelsvą minkštimą. Kotas grakštus, viršuje geltonas, o link apačios – karmino raudonumo. Valgomas grybas, noriai renkamas jaunas, mikorizinis ir plačiai paplitęs vidutinių platumų miškuose.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
- Grybienos spalva vaisiakūnio pamate
- Grybienos spalva vaisiakūnio pamate: gelsvai baltas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: pusiau rutuliška.
Kepurėlės forma: pusiau rutuliška.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: išgaubtas arba plokščia. - Kepurėlės paviršius
- kai sausas: Kepurėlės paviršius: matinis.
- Kepurėlės danga
- kai sausas: Kepurėlės danga: zomšinis.
- Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas
- kai šlapias: Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas: lipnus.
- Paviršiaus įtrūkimų raštas
- subrendusių vaisiakūnių: Paviršiaus įtrūkimų raštas: suskilinėjusi netaisyklingais ploteliais.
- Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: rudas.
Kepurėlės spalva: tamsiai rudas.
Kepurėlės spalva: pilkai rudas.
Kepurėlės spalva: alyviškai rudas.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: juosvas. - Krašto sutrūkinėjimai ir plyšimai
- Krašto sutrūkinėjimai ir plyšimai: suskilinėjęs.
- Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 30–100 mm.
- Kepurėlės centras
- senų vaisiakūnių: Kepurėlės centras: plokščia.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: vamzdeliai.
- Porų forma
- subrendusių vaisiakūnių: Porų forma: kampuoti.
- Pažeistų porų spalva
- Pažeistų porų spalva: mėlynas.
- Vamzdelių spalva po pažeidimo
- Vamzdelių spalva po pažeidimo: mėlynas.
- Natūrali porų spalva
- subrendusių vaisiakūnių: Natūrali porų spalva: žalsvai geltonas.
jaunų vaisiakūnių: Natūrali porų spalva: geltonas. - Natūrali vamzdelių spalva
- subrendusių vaisiakūnių: Natūrali vamzdelių spalva: žalsvai geltonas.
jaunų vaisiakūnių: Natūrali vamzdelių spalva: geltonas.
Kotas ir pamatas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
- Koto pagrindas
- Koto pagrindas: siaurėjantis.
- Koto spalva
- viršutinėje koto dalyje: Koto spalva: geltonas.
Koto spalva: gelsvas.
apatinėje koto dalyje: Koto spalva: raudonas. - Koto paviršiaus reljefas
- Koto paviršiaus reljefas: lygus arba vagotas.
- Koto paviršiaus danga
- apatinėje koto dalyje: Koto paviršiaus danga: dribsniuota.
- Koto ornamentikos spalva
- apatinėje koto dalyje: Koto ornamentikos spalva: vyno spalvos.
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 30–100 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 5–20 mm.
- Koto išlinkimas
- Koto išlinkimas: išlinkęs.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: raudonas (kepurėlės minkštimas).
Minkštimo spalva: rausva (kepurėlės minkštimas).
Minkštimo spalva: gelsvas.
Minkštimo spalva: rausva arba rusvas (minkštimas ties koto pagrindu). - Minkštimo standumas
- Minkštimo standumas: minkštas.
- Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: silpnas.
Minkštimo skonis: rūgštus. - Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: grybų, silpnas.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: spygliuočių miškas, lapuočių miškas, mišrus miškas arba parkas.
Buveinė: spygliuočių miškas arba lapuočių miškas. - Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui arba grupėmis.
- Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: dažnas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo birželio iki lapkričio.
- Paplitimo sritis
Valgomumas ir virtuvė
- Valgomumas
- Valgomas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Su kuo galima supainioti

Xerocomellus pruinatus
Pagrindiniai skirtumai
Auksaviršis aksombaravykis (Xerocomellus chrysenteron) pasižymi kepurėle, kuri ryškiai ir giliai sutrūkinėja į laukelius, atverdama rausvą minkštimą, bei lygiomis sporomis. Šerkšnotasis aksombaravykis paprastai turi vientisą ir nesutrūkinėjusią odelę, o jo sporos padengtos smulkiais išilginiais ruoželiais. Be to, čekų atlasas pabrėžia, kad X. chrysenteron sezone pasirodo anksčiau, jau vasaros pradžioje.
FAQ
Ar auksaviršis aksombaravykis yra valgomas grybas?
Taip, tai valgomas grybas, tačiau dėl greitai minkštėjančio minkštimo rekomenduojama rinkti tik jaunus, stangrius vaisiakūnius.
Koks yra auksaviršio aksombaravykio skonis?
Jis pasižymi švelniu, kiek rūgštelėjusiu skoniu ir subtiliu, maloniu grybų kvapu.
Kokiuose miškuose jis dažniausiai auga?
Auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač po bukais, ąžuolais, eglėmis ir pušimis.
Kada yra šio grybo rinkimo sezonas?
Vaisiakūniai paprastai pasirodo nuo birželio iki lapkričio, gausiausiai – ankstyvą rudenį.
Kodėl šios rūšies kepurėlės odelė trūkinėja?
Viršutinio odelės sluoksnio trūkinėjimas į smulkų tinklelio raštą yra natūralus požymis, sustiprėjantis sausu ir vėjuotu oru.
Kodėl perpjautas minkštimas mėlsta?
Nedidelis ir lėtas minkštimo mėlynavimas ar mėlimas yra natūrali pigmentų oksidacijos reakcija susilietus su oru.
Ar auksaviršis aksombaravykis tinka džiovinti?
Paprastai jo nerekomenduojama džiovinti, nes jo minkštimas yra akytojas, minkštas ir neretai stipriai sukirmijęs.
Koks pavojus kyla renkant senus vaisiakūnius?
Senesnius grybus dažnai pažeidžia *Sepedonium* genties pelėsis, kuris gamina sveikatai pavojingus toksinus.
Ar šią rūšį galima valgyti žalią?
Ne, auksaviršį aksombaravykį būtina termiškai apdoroti (virti ar kepti), nes žalias jis gali sukelti virškinimo sutrikimų.
Kam, be kulinarijos, dar naudojamas šis grybas?
Rankdarbiuose jis naudojamas natūraliam vilnos dažymui geltonais, smėlio ir alyvinių rudų atspalviais.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- suchogrzybek złotopory
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Xerocomellus chrysenteron (Bull.) Šutara
- Inne nazwy krajowe
- podgrzybek złotawy, podgrzybek złotopory, podgrzybek złocisty
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: žalias.
- Sporų atspaudo atspalvis
- Sporų atspaudo atspalvis: gelsvai alyvinis. Sporų atspaudo atspalvis: rudai alyvinis.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: verpstiškas. Sporos forma: verpstiškas. Sporos forma: pailgai elipsoidinis. Sporos forma: pailgai kiaušiniškas.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 10,5–16 µm, plotis 4–6,5 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Panaudojimas ne kulinarijoje
Pagrindinis dokumentuotas auksaviršio aksombaravykio nepakulinariškas panaudojimas yra jo vartojimas tekstilės amate natūraliam pluoštų dažymui. Šiuolaikinėje ir tradicinėje grybų dažininkystėje (angl. mushroom dyeing) brandūs šios rūšies vaisiakūniai naudojami gyvūninės kilmės verpalams, ypač vilnai ir šilkui, dažyti. Priklausomai nuo panaudoto metalinio kandiko, vaisiakūniuose esantys dažikliai leidžia išgauti žemės spalvų gamą: nuo švelnių geltonų ir ochros atspalvių naudojant alūną iki prislopintų smėlio, alyvinių rudų bei pilkšvai žalių spalvų naudojant geležies sulfatą.
Istoriniu ir etnografiniu požiūriu ši rūšis nerado pritaikymo tradicinėje liaudies medicinoje, priešingai nei kai kurie kiti medžių grybai ar pumpotaksliniai; dėl minkšto, greitai irstančio minkštimo jis nebuvo naudojamas kaip hemostatinė priemonė ar tvarsliava. Taip pat nėra jokių liudijimų apie jo naudojimą ritualinėse, šamanistinėse praktikose ar kaip pinties ugniai skilti.
Šiais laikais, išskyrus nišinį meninį bei edukacinį dažymą, ši rūšis neturi pramoninio ar komercinio pritaikymo nemaistinėje perdirbimo pramonėje.
Istorija ir kultūra
Auksaviršį aksombaravykį į mokslinę nomenklatūrą 1791 metais įvedė prancūzų mikologas Jeanas Baptiste'as François Pierre'as Bulliardas pavadinimu Boletus chrysenteron. 1888 metais Lucien Quélet perkėlė jį į Xerocomus gentį, o šiuolaikinę taksonominę padėtį Xerocomellus gentyje 2008 metais nustatė čekų mikologas Josefas Šutara. Rūšies pavadinimas chrysenteron kilęs iš senosios graikų kalbos žodžių chryso- (auksinis) bei enteron (vidus), kas taikliai atspindi auksiškai geltoną minkštimo spalvą, matomą perlaužus vaisiakūnį.
Lenkų liaudies kultūroje ši rūšis nesukūrė atskirų mitų ar tikėjimų, dalydamasi kitų smulkių baravykinių grybų, bendrai vadinamų „zajączki“ [kiškučiais], likimu. Tradicinėje regioninėje vardyno tradicijoje jis funkcionavo, be kita ko, kaip „złotak“, „podgrzybek czerwonotrzonowy“ ar „grzyb czerwony“. Vidurio ir Rytų Europos kaimo kultūroje jis buvo tradicinio neturtingų visuomenės sluoksnių rinkimo elementas – buvo laikomas kasdieniu grybu, renkamu mažesnio kilnesnių rūšių prieinamumo laikotarpiais. Senojoje XIX ir XX amžių gamtotyros literatūroje jis buvo aprašomas kaip įprastas miško floros atstovas, atkreipiant dėmesį į vaizdingą suskeldėjusios kepurėlės išvaizdą, kuri neretai tapdavo motyvu klasikinėse mikologinėse graviūrose, dokumentuojančiose Europos makrogrybus.
Valgomumas ir saugumas
Auksaviršis aksombaravykis yra valgomasis grybas, plačiai renkamas maistui, nors vertinamas vidutiniškai dėl minkšto minkštimo. Pasižymi švelniu skoniu, kartais su subtilia rūgštele, ir švelniu aromatu.
Maistui tinka tik jauni ir stangrūs vaisiakūniai. Ši rūšis pasižymi itin greitu minkštėjimu ir polinkiu kirmyti. Didžiausias šiam grybui būdingas pavojus – senesnių egzempliorių dažnas užsikrėtimas parazitiniu pelėsiu Hypomyces chrysospermus. Pažeisti vaisiakūniai suminkštėja, pasidengia geltonomis apnašomis ir išskiria toksinus, keliančius ūmaus apsinuodijimo maistu grėsmę. Saugaus vartojimo sąlyga – griežtai išmesti suglebusius ir supelijusius egzempliorius.
Grybą būtina termiškai apdoroti – valgant žalią gali kilti skrandžio negalavimų. Surinkus jį reikia greitai suvartoti arba perdirbti, nes jis staigiai praranda šviežumą.
Šios rūšies vartojimo maistui tradicijos įvairiuose regionuose skiriasi. Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ar Vokietijoje jis laikomas populiariu, visuotinai pripažintu naudingu grybu. Tuo tarpu daugelyje Vakarų ir Pietų Europos šalių jis dažniausiai ignoruojamas ir retai patenka ant stalo, užleisdamas vietą kietesniems baravykiniams.
Buveinė ir paplitimas
Auksaviršis aksombaravykis (Xerocomellus chrysenteron) yra plačiai paplitusi rūšis šiaurės pusrutulio vidutinių platumų klimato juostoje. Jis dažnas beveik visoje Europoje, įskaitant visą Lenkiją, tiek lygumose, tiek žemesnėse kalnų dalyse. Taip pat registruojamas Šiaurės Amerikoje bei vidutinio klimato Azijos regionuose.
Ši rūšis įsikuria įvairiose miško ekosistemose – jos galima rasti lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, taip pat senuose parkuose. Kaip mikorizinis grybas sudaro simbiotinius ryšius su daugelio rūšių medžiais. Lapuočių miškuose dažniausiai auga po bukais, ąžuolais ir skroblais, o spygliuočių medynuose daugiausia lydi egles bei pušis. Mėgsta puveningą, smėlingą-molingą, vidutiniškai rūgštų ar neutralų dirvožemį. Vaisiakūniai vystosi pavieniui arba nedidelėmis grupėmis tiesiai ant žemės, miško paklotėje, ant samanų, o kartais ir ant stipriai sutrešusių, samanomis apaugusių medienos liekanų, glūdinčių dirvožemyje.
Vaisiakūnių dygimo sezonas prasideda vasaros pradžioje, paprastai birželį, ir tęsiasi be pertraukos iki pat vėlyvo rudens, iki pirmųjų stipresnių šalnų lapkritį. Vaisiakūnių pasirodymo pikas būna nuo rugpjūčio iki spalio, o šiltesniuose Pietų ir Vakarų Europos regionuose sezonas būna ilgesnis, palyginti su atšiauresnio klimato regionais.
Tyrėjas
Valgomumas ir virtuvė
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Valgomumas
- Valgomas — źródło oznaczenia
Marek Snowarski, grzyby.pl: Xerocomellus chrysenteron, Tx230 · jadalne czy trujące? / Grzyb jadalny
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Źródło bez opisu bibliograficznego · Unverträglichkeit: raw intolerance; explicit minimum cooking recommendation. https://123pilzsuche.de/daten/details/Rotfuss.htm
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Xerocomellus chrysenteron (Bull.) Šutara
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Lenkija: Aptikimo dažnumas: dažnas. [3]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Kepurėlės odelė
- Kepurėlės odelės sandara
- jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės odelės sandara: palisadoderma. [5]
Sporos
Tyrimų medžiaga ir metodai
Metody i zapisy źródłowe — Author's own young dried specimen X. chrysenteron JŠ5004; cap 14 mm.
Stan materiału: suszony.
Numer okazu: JŠ5004.
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Fig.9 caption: palisadoderm; author's own young dried X. chrysenteron JŠ5004, cap 14 mm.” [5]
Metody i zapisy źródłowe — ČMS species entry; specimen, preparation and measurement count unreported.
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „12–15 × 4–6 µm; first axis.” [2]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Výtrusy: úzce vřetenovité (boletoidní).” [2]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „12–15 × 4–6 µm; second axis.” [2]
Metody i zapisy źródłowe — Grzyby.pl species entry; specimen, preparation and measurement count unreported.
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „10.5–16 × 4–6.5 µm; first axis.” [3]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki: wydłużone, wrzecionowate do elipsoidalnych lub jajowato-elipsoidalnych.” [3]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki: gładkie.” [3]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „10.5–16 × 4–6.5 µm; second axis.” [3]
Paplitimo patikrinimas — apimtis ir apribojimai
Materiał: Pierwotne polskie kolekcje autora atlasu pod źródłowym historycznym nazewnictwem.
Zakres odczytu: Fragmenty źródeł.
Odczytano fragment źródła; pełny tekst i metody nie zostały zweryfikowane.
Data przeglądu: 21.10.2026.
Ograniczenia: Źródłowe oznaczenie i zakres pojęcia zachowano. Nie zadeklarowano nowego badania okazów ani odczytu wszystkich publikacji cytowanych przez źródło.
[3]- Medžiagos paruošimas mikroskopijai
- Materiał suszony. [5]
Apžvalgos apimtis
Privalomos patikros atliktos.
Buveinė ir paplitimas
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Čekija | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | V–XI |
|
| Lenkija | Vroclavas | VI–XI |
|
Šaltiniai
- Karel Tejkal, atlas České mykologické společnosti: Xerocomellus chrysenteron
- Marek Snowarski, grzyby.pl: Xerocomellus chrysenteron, Tx230
- Species Fungorum/Kew, Xerocomellus chrysenteron, rekord 511893
- Josef Šutara 2008, Xerocomus s.l. in the light of the present state of knowledge, Czech Mycol.60:29–62