Pereiti prie turinio
JakiToGrzyb

Russula olivacea

Russula olivacea

Valgomas
ValgomasOcena autora źródła.
Reikalauja apdorojimo
Reikalauja apdorojimoOcena autora źródła.
Žalias nuodingas
Žalias nuodingasOcena autora źródła.

Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.

Russula olivacea, arba alyvinė ūmėdė, yra stambi, mėsinga ūmėdžių genties rūšis, pasižyminti nepastovios spalvos – nuo alyvinės iki rausvai violetinės ar rudos – kepurėle ir geltonomis sporomis. Paplitusi brandžiuose lapuočių bei spygliuočių miškuose, ši rūšis pasižymi savitu saugumo profiliu: nors pasižymi švelniu skoniu, netinkamai termiškai apdorota ji gali sukelti stiprų apsinuodijimą.

Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.

Grybautojas

Vaisiakūnio sandara

Vaisiakūnio sandaros tipas
Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.

Kepurėlė

Kepurėlės forma
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: pusiau rutuliška.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: išgaubtas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: plokščia.
senų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: įdubęs.
Kepurėlės paviršiaus reljefas
Kepurėlės paviršiaus reljefas: raukšlėtas.
Kepurėlės danga
Kepurėlės danga: zomšinis.
Kepurėlės paviršiaus blizgesys
Kepurėlės paviršiaus blizgesys: matinis.
Paviršiaus įtrūkimų raštas
Paviršiaus įtrūkimų raštas: suskilinėjusi, raštas nenurodytas.
Kepurėlės spalva
Kepurėlės spalva: pilkšvas.
Kepurėlės spalva: žalias.
Kepurėlės spalva: alyvinė.
Kepurėlės spalva: geltonai žalias.
Kepurėlės spalva: alyviškai geltonas (kepurėlės centras).
Kepurėlės spalva: vyno spalvos (kepurėlės krašte).
Kepurėlės spalva: rudas.
Kepurėlės spalva: ochrinis.
Kepurėlės spalva: rožinis.
Kepurėlės spalva: vyno spalvos.
Kepurėlės spalva: violetinis.
Krašto padėtis
Krašto padėtis: užsirietęs į vidų.
Kepurėlės krašto kontūras
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės krašto kontūras: banguotas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės krašto kontūras: skiautėtas.
Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas
Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas: lygus.
Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas: vagotas.
Kepurėlės skersmuo
Kepurėlės skersmuo – iki 200 mm.
Kepurėlės centras
Kepurėlės centras: Įdubęs.
Kepurėlės odelės lupamumas
Kepurėlės odelės lupamumas: iš dalies nulupama (sunkiai nusilupa).

Kepurėlės apačia

Himenoforo tipas
Himenoforo tipas: lakšteliai.

Lakšteliai prie koto

Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
Himenoforo spalva
Himenoforo spalva: kreminės geltonos spalvos.
Himenoforo spalva: citrininės geltonos spalvos.
Himenoforo spalva: balsva.
subrendusių vaisiakūnių: Himenoforo spalva: geltonas.
Lakštelių šakojimasis
Lakštelių šakojimasis: šakoti (iš dalies).
Natūrali lakštelio briaunos spalva
Natūrali lakštelio briaunos spalva: raudonas (prie kepurėlės krašto).
Natūrali lakštelio briaunos spalva: raudonas (dažnai, prie kepurėlės krašto).
Lakštelių išsidėstymo tankis
jaunų vaisiakūnių: Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
Lakštelių storis
Lakštelių storis: storas.
Lakštelių aukštis
Lakštelių aukštis: 8–15 mm.
Lakštelių pločio klasė
Lakštelių pločio klasė: platus.
Trumpųjų lakštelių buvimas
Trumpųjų lakštelių buvimas: yra (retai).

Kotas ir pagrindas

Koto forma
Koto forma: cilindriškas.
Koto forma: buožiškas.
Koto spalva
Koto spalva: baltas.
Koto spalva: Rožinė.
Koto spalva: raudonas.
Koto spalva: violetinis.
Koto paviršiaus reljefas
Koto paviršiaus reljefas: raukšlėtas.
Koto vidus
jaunų vaisiakūnių: Koto vidus: pilnaviduris.
subrendusių vaisiakūnių: Koto vidus: užpildytas puriu minkštimu.
Koto konsistencija
jaunų vaisiakūnių: Koto konsistencija: kietas.
subrendusių vaisiakūnių: Koto konsistencija: kempiniškas.
Koto paviršiaus spalva po pažeidimo
Koto paviršiaus spalva po pažeidimo: geltonas (koto paviršius).
Koto paviršiaus spalva po pažeidimo: rudas (koto paviršius).
Koto paviršiaus spalva po pažeidimo: rūdžių spalvos (koto paviršius).
Koto ilgis
Koto ilgis: 20–110 mm.
Koto skersmuo
Koto skersmuo: 10–50 mm.

Trama

Minkštimo spalva
Minkštimo spalva: baltas.
Minkštimo spalva: rausvas (kepurėlės minkštimas, po odele).
Minkštimo standumas
jaunų vaisiakūnių: Minkštimo standumas: kietas.
Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui
subrendusių vaisiakūnių: Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui: trapus.
Minkštimo struktūra
subrendusių vaisiakūnių: Minkštimo struktūra: kempiniškas.
Pažeisto minkštimo spalva
Pažeisto minkštimo spalva: geltonas.
Pažeisto minkštimo spalva: rudas.
Pažeisto minkštimo spalva: rūdžių spalvos.
Pažeisto minkštimo spalva: pilkas.
Minkštimo kvapas
Minkštimo kvapas: vaisių.
Minkštimo kvapas: silpnas.
Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas).
Minkštimo skonio pobūdis
Minkštimo skonio pobūdis: švelnus.
Minkštimo storio klasė
Minkštimo storio klasė: storas (kepurėlės minkštimas).

Kur ir kada auga

Buveinė
Buveinė: lapuočių miškas.
Buveinė: spygliuočių miškas.
Buveinė: mišrus miškas.
Buveinė: parkas.
Substratas
Substratas: dirvožemis.
Vaisiakūnių augimo pobūdis
Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: pasklidusios grupės.
Derėjimo laikotarpis
Vaisiakūniai pasirodo nuo liepos iki spalio.
Paplitimo sritis
Paplitimo sritis: patvirtinta.

Valgomumas ir kulinarija

Valgomumas
Valgomas
Reikalingas apdorojimas
Reikalauja apdorojimo
Vartojimas žalių
Žalias nuodingas

Teisė

Apsauga
Lenkijoje rūšiai netaikoma rūšinė apsauga.
Prekyba
Lenkijoje rūšimi neleidžiama prekiauti ar iš jos gaminti grybų produktų.

Su kuo galima supainioti

FAQ

Ar Russula olivacea galima ragauti žalią?

Nors jos skonis švelnus, žalio grybo valgyti ar nuryti negalima, nes jis sukelia virškinimo trakto apsinuodijimą.

Koks terminis apdorojimas yra būtinas?

Būtina virti mažiausiai 15–20 minučių ir nupilti nuovirą arba labai gerai iškepti aukštoje temperatūroje.

Su kokiais medžiais dažniausiai auga alyvinė ūmėdė?

Vidurio Europoje ji dažniausiai auga po bukais ir ąžuolais, o šiauriniuose kraštuose ir kalnuose – po eglėmis.

Kokios spalvos yra šios rūšies sporos?

Šios ūmėdės sporų milteliai yra ryškiai geltonos arba ochrinės spalvos, kas nebūdinga šviesiasporėms ūmėdėms.

Kada prasideda šios ūmėdės sezonas?

Vaisiakūniai dygsta nuo liepos mėnesio pradžios ir dera iki spalio vidurio ar vėlyvo rudens.

Kodėl ši rūšis sukeldavo apsinuodijimus praeityje?

Žmonės tikėjo taisykle, kad visos neaštraus skonio ūmėdės yra valgomos žalios ar vos apkeptos.

Kokiose dirvose ši rūšis dažniausiai aptinkama?

Ji teikia pirmenybę derlingiems, neutraliems arba kalkingiems, lapų humusu turtingiems dirvožemiams.

Kokiose šalyse ši ūmėdė vertinama kulinarijoje?

Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje ji noriai renkama, tačiau visada kruopščiai išverdama.

Ar alyvinė ūmėdė tinka tekstilės dažymui?

Taip, amatininkai ją naudoja vilnos dažymui, išgaudami rusvai žalsvus, chaki ar pilkšvus atspalvius.

Koks yra paruošto grybo skonis?

Tinkamai išvirtas ar iškeptas grybas pasižymi švelniu, maloniu ir riešutus primenančiu skoniu.