Nuodingas
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.











Paxillus involutus (plonasis meškutis) yra paplitęs lakštabudinis grybas, atpažįstamas iš gelsvai rudos kepurėlės su užsilenkusiu pūkuotu kraštu. Ilgą laiką manytas esąs valgomas, dabar pripažintas pavojingai nuodingu dėl sukeliamo klastingos eigos autoimuninio sindromo.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: išgaubtas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: įdubęs.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: plokščia.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: piltuvėliškas. - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- senų vaisiakūnių: Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės paviršiaus reljefas: gumburėta. - Kepurėlės danga
- kai sausas: Kepurėlės danga: zomšinis.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės danga: veltiniškas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės danga: plaušuota.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės danga: žvynuota. - Kepurėlės paviršiaus blizgesys
- kai šlapias: Kepurėlės paviršiaus blizgesys: blizgus.
kai sausas: Kepurėlės paviršiaus blizgesys: matinis. - Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas
- kai šlapias: Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas: lipnus.
džiūstant: Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas: lipnus. - Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: gelsvai rudas.
Kepurėlės spalva: pilkai rudas.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: kaštoninis.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: ochrinis.
Kepurėlės spalva: ochriškai rudas.
Kepurėlės spalva: alyvinė.
Kepurėlės spalva: rūdiškai ruda.
Kepurėlės spalva: balsva. - Krašto padėtis
- Krašto padėtis: užsirietęs į vidų.
- Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas
- Kepurėlės krašto paviršiaus reljefas: vagotas.
- Krašto danga
- jaunų vaisiakūnių: Krašto danga: plaukuotas.
- Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 40–120 mm.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės skersmuo – 50–120 mm. - Kepurėlės centras
- Kepurėlės centras: Įdubęs.
Kepurėlės centras: Įdubęs ir su ryškiu gūbreliu.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: lakšteliai.
Lakšteliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
- Himenoforo nuaugimas kotu
- Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs kotu (lakšteliai).
Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs kotu (lakšteliai). - Himenoforo atskiriamumas nuo kepurėlės
- Himenoforo atskiriamumas nuo kepurėlės: atskiriamas (lakšteliai).
- Himenoforo spalva
- subrendusių vaisiakūnių: Himenoforo spalva: rudas.
jaunų vaisiakūnių: Himenoforo spalva: blyškiai ochrinis.
Himenoforo spalva: blyškiai geltonas. - Lakštelių anastomozės laipsnis
- lakštelių ir koto sandūroje: Lakštelių anastomozės laipsnis: nėra.
lakštelių ir koto sandūroje: Lakštelių anastomozės laipsnis: silpnos. - Lakštelių šakojimasis
- Lakštelių šakojimasis: šakoti.
- Lakštelių spalva po pažeidimo
- Lakštelių spalva po pažeidimo: rausvai rudas (lakšteliai).
Lakštelių spalva po pažeidimo: rūdiškai ruda (lakšteliai). - Lakštelių ilgio įvairavimas
- Lakštelių ilgio įvairavimas: nevienodi.
- Lakštelių išsidėstymo tankis
- Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
Kotas ir pagrindas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
- Koto pagrindas
- Koto pagrindas: cilindriška.
Koto pagrindas: siaurėjantis. - Koto spalva
- jaunų vaisiakūnių: Koto spalva: šviesios ochros spalvos.
subrendusių vaisiakūnių: Koto spalva: kaštonų rudumo. - Koto paviršiaus reljefas
- Koto paviršiaus reljefas: lygus.
- Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: plaukuotas.
- Koto paviršiaus spalva po pažeidimo
- Koto paviršiaus spalva po pažeidimo: kaštonų rudumo (koto paviršius).
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 40–120 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 8–18 mm.
- Koto išlinkimas
- Koto išlinkimas: išlinkęs.
- Kokybinis santykinis koto ilgis
- Kokybinis santykinis koto ilgis: trumpas.
- Koto stambumas
- Koto stambumas: stambus.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: blyškiai geltonas.
Minkštimo spalva: gelsvas. - Minkštimo standumas
- Minkštimo standumas: standus.
- Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: rūgštus.
- Pažeisto minkštimo spalva
- Pažeisto minkštimo spalva: rausvai rudas (koto minkštimas).
Pažeisto minkštimo spalva: šafrano geltonumo (kepurėlės minkštimas). - Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: vaisių, stiprus.
Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis (minkštimas). - Minkštimo storio klasė
- Minkštimo storio klasė: storas.
- Pieniškų sulčių išskyrimas
- Pieniškų sulčių išskyrimas: neišskiria pieniškų sulčių.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: lapuočių miškas.
Buveinė: spygliuočių miškas.
Buveinė: parkas. - Substratas
- Substratas: dirvožemis.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: grupėmis.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: suaugę vaisiakūniai. - Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: dažnas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo birželio iki lapkričio.
- Paplitimo sritis
Valgomumas ir kulinarija
- Valgomumas
- Nuodingas
Teisė
- Apsauga
- Lenkijoje rūšiai netaikoma rūšinė apsauga.
- Prekyba
- Lenkijoje rūšimi neleidžiama prekiauti ar iš jos gaminti grybų produktų.
FAQ
Ar plonasis meškutis yra valgomas po virimo?
Ne, virimas nepanaikina toksinų. Grybas sukelia pavojingą autoimuninę reakciją ir gali būti mirtinas.
Kokią ligą sukelia Paxillus involutus vartojimas?
Sukelia autoimuninę hemolizinę anemiją, kai organizmas pradeda naikinti savo raudonuosius kraujo kūnelius.
Kodėl anksčiau žmonės šį grybą valgydavo be pasekmių?
Antikūnai organizme kaupiasi palaipsniui, todėl mirtina reakcija gali ištikti tik po daugelio vartojimo metų.
Kokie medžiai yra pagrindiniai šio grybo partneriai?
Dažniausiai formuoja mikorizę su beržais, eglėmis, pušimis ir alksniais.
Kuriuo metų laiku masiškai dygsta meškučiai?
Nuo liepos iki lapkričio pradžios, o pikas stebimas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Koks garsus mikologas mirė apsinuodijęs šiuo grybu?
1944 metais nuo plonojo meškučio sukeltų komplikacijų mirė vokiečių mikologas Julius Schäfferis.
Ar Paxillus involutus galima džiovinti maistui?
Griežtai ne, džiovinimas nesunaikina antigenų, sukeliančių hemolizinę anemiją.
Kaip šis grybas naudojamas tekstilėje?
Naudojamas natūraliam vilnos dažymui, suteikia rudus, auksinius ir tamsiai alyvinius atspalvius.
Kokiose buveinėse dažniausiai auga šis grybas?
Auga įvairiuose miškuose, parkuose, durpynų pakraščiuose ir rūgščiuose dirvožemiuose.
Ar šis grybas saugus kitiems gyvūnams?
Nėra saugus, nes jame esantys junginiai gali sukelti toksinį poveikį žinduolių virškinimui ir kraujui.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- krowiak podwinięty
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Paxillus involutus
- Inne nazwy krajowe
- olszówka, krowia morda, krowia myza, krowia papla, krówski pysk, wola morda, świnka, olchówka, podolchówka, podolszówka, podwulcha, krowiak, krówka, krowia gęba
Stebėjimai namuose
- Sporų antspaudo spalva po apdorojimo
- Sporų antspaudo spalva po apdorojimo: laikytos sporų nuosėdos tapo ochros rudumo keturių rūšių, tarp jų Paxillus involutus, palyginime.
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: rudas. Sporų atspaudo spalva: geltonas.
- Sporų atspaudo atspalvis
- Sporų atspaudo atspalvis: sienos spalvos. Sporų atspaudo atspalvis: ochrinis.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: kiaušiniškas. Sporos forma: migdolo formos.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 6,4–10,6 µm, plotis 4,3–6 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio reakcija
- Dirvožemio reakcija: rūgštus.
- Lapuočiai medžiai aplinkoje
- Lapuočiai medžiai aplinkoje: beržas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: alksnis.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: ąžuolas.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: bukas. - Spygliuočiai medžiai aplinkoje
- Spygliuočiai medžiai aplinkoje: pušis.
Spygliuočiai medžiai aplinkoje: eglė.
Spygliuočiai medžiai aplinkoje: kėnis. - Mitybos būdas
- Mitybos būdas: ektomikorizinis.
Nekulinarinis panaudojimas
Paxillus involutus randa pritaikymą tekstilės amatuose kaip natūralus vilnos ir augalinių pluoštų dažiklis. Dėl jame esančių pigmentų, naudojant alūno kandiką, gaunami patvarūs gelsvai rudi, rusvi ir auksiniai tonai, o su geležies kandiku – tamsiai rudi, alyvuogių žalumo ar beveik juodi atspalviai. Be dažymo, senovės kaimo buityje šie gausiai dygstantys ir tvirti vaisiakūniai kartais būdavo naudojami kaip organinė medžiaga sodo kompostui ar natūraliam dirvos mulčiui tose vietose, kur reikėjo parūgštinti dirvožemį. Dėl didelio paplitimo jie kartais pasitelkiami edukacinėse programose kaip demonstracinė medžiaga nuodingiems grybams pristatyti.
Istorija ir kultūra
Kultūros požiūriu Paxillus involutus istorija yra viena dramatiškiausių mikologijoje. Dešimtmečius Vidurio ir Rytų Europoje šis grybas buvo laikomas įprastu liaudies maisto šaltiniu, marinuojamas ir sūdomas žiemai. Lūžis įvyko 1944 metais Vokietijoje, kai žinomas vokiečių mikologas Julius Schäfferis mirė nuo ūmaus inkstų nepakankamumo praėjus kelioms dienoms po šių grybų valgymo. Tai paskatino ilgus dešimtmečius trukusius medicininius tyrimus, kurie galutinai įrodė lėtinį imuninį šio grybo toksiškumą. Rytų Europos kaimo tradicijose iki šiol išlikę pasakojimų ir įsitikinimų, kad meškutis yra geras valgomas grybas, jei tik tinkamai nuverdamas, todėl mikologams teko ilgai laužyti įsišaknijusius liaudies mitus ir keisti visuomenės požiūrį į grybavimo saugumą.
Valgomumas ir saugumas
Plonasis meškutis yra mirtinai pavojingas, nuodingas grybas. Istoriškai jis buvo verdamas ir valgomas daugelyje Rytų bei Vidurio Europos šalių, tačiau joks terminis apdorojimas, virimas, sūdymas ar džiovinimas nepanaikina pavojaus. Rūšis sukelia vadinamąjį mešlutinį (Paxillus) sindromą – autoimuninę hemolizinę anemiją. Grybo antigenai skatina žmogaus imuninę sistemą gaminti antikūnus, kurie vėlesnių vartojimų metu pradeda masiškai ardyti paties žmogaus eritrocitus. Ši reakcija gali pasireikšti staiga, net po daugelio metų sėkmingo grybo vartojimo, sukeldama ūmų inkstų nepakankamumą, šoką ir mirtį. Nors anksčiau Rusijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse jis buvo populiarus dėl kieto minkštimo ir aštroko skonio, šiuolaikinė toksikologija jį vienareikšmiškai klasifikuoja kaip nevalgomą ir gyvybei pavojingą grybą.
Buveinė ir paplitimas
Paxillus involutus yra itin dažnas grybas Šiaurės pusrutulio vidutinio ir šaltojo klimato juostose. Jis aptinkamas Europoje, Šiaurės Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Ši rūšis formuoja mikorizę su įvairiais medžiais, ypač beržais, eglėmis, pušimis, alksniais bei ąžuolais. Dėl didelio ekologinio plastiškumo plonasis meškutis auga spygliuočių, lapuočių bei mišriuose miškuose, durpynų pakraščiuose, samanotose pelkėse, taip pat antropogeninėje aplinkoje: parkuose, soduose, pakelėse ir apželdintuose kiemuose. Rūšis toleruoja rūgštų, smėlingą, prastą ar net teršalais paveiktą gruntą. Sezonas prasideda vasaros viduryje, paprastai liepos mėnesį, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens, lapkričio pradžios ar pirmųjų stipresnių šalnų. Masinis dygimas dažniausiai stebimas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, ypač po gausaus lietaus.
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Valgomumas
- Nuodingas — źródło oznaczenia
Stöver i in.2019, Fatal Immunohaemolysis, Diagnostics9:130 · Stöver2019, Introduction/PDF2: autorinė klasifikacija dangerously poisonous, pagrindinis statusas nuodingas; autoriaus vertinimas, atskirtas nuo konkrečių mirčių priežastingumo įrodymo.
- Valgomumas
- Mirtinai nuodingas
Określenie w źródle: czasem
Paweł Zarzyński, Grzyby polskich lasów, CILP, Warszawa2021, ISBN978-83-65659-43-9 · Zarzyński2021, druk217/PDF215: šiuolaikinis vertinimas mirtinai nuodingas. Atlaso vertinimas atskirtas nuo perskaitytų pranešimų klinicznych1982/1986/2019.
Pierwotne doniesienia kliniczne: PubMed 3784443,7105997,2000656; metadane 4059740,5105189 · PMID7105997: pirminis mirtino atvejo po P.involutus suvartojimo aprašymas; perskaityta santrauka. Istorinis nustatymas, be molekulinio komplekso atskyrimo.
Stöver i in.2019, Fatal Immunohaemolysis, Diagnostics9:130 · Stöver2019, pilnas tekstas §4–5/PDF10–11: labai retas gyvybei pavojingas sindromas, mirties galimybė; kvalifikatoriaus kartais šaltinis prie deadly, be skaitinės rizikos.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Paxillus involutus
- Ankstesni moksliniai pavadinimai
- Agaricus adscendibus
Agaricus contiguus
Agaricus involutus
Agaricus involutus var. stillans
Agaricus involutus var. terrestris
Agaricus involutus var. truncigenus
Agaricus involutus β truncigenus
Omphalia involuta
Omphalia involuta var. truncigena
Paxillus involutus f. eburneus
Paxillus involutus f. subrubicundulus
Paxillus involutus var. leptopus
Paxillus involutus var. simplex
Paxillus leptopus
Rhymovis involuta
Ruthea involuta
Tapinia involuta[28]
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Plonasis meškutis formaliai aprašytas 1783 metais Augusto Johanno Georgo Karlo Batscho pavadinimu Agaricus involutus Batsch (Elench. fung.: 39, 1783), kuris yra šio taksono bazionimas. 1838 metais Elias Magnus Fries perkėlė šią rūšį į Paxillus gentį, sudarydamas nomenklatūrinį derinį Paxillus involutus (Batsch) Fr., paskelbtą veikale Epicrisis Systematis Mycologici: 317 (1838) [1836–1838].
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Tarptautinėje nomenklatūros duomenų bazėje „Index Fungorum“ įrašas su identifikatoriumi RecordID 229635 turi bazionimo pavadinimą: Agaricus involutus Batsch, o dabartinio pavadinimo laukelis (Current name) nurodo derinį Paxillus involutus (Batsch) Fr. iš 1838 metų. Šiame įraše užregistruotas epitipas MB 191172, nustatytas Jargeat ir kt. 2014 metų reviziniame darbe, nes neišliko originalus Batscho pavyzdys. Bazionimo įrašo sistematinės padėties laukelyje „Index Fungorum“ nurodytas priskyrimas Agaricaceae / Agaricales; tai nėra Paxillaceae šeimos patvirtinimas. Šiuolaikinė plonojo meškučio priklausomybė Paxillaceae Lotsy šeimai baravykiečių (Boletales) eilėje kyla iš šiuolaikinių filogenetinių tyrimų.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Jargeat ir kt. (2014) paskelbti Europos meškučių reviziniai tyrimai parodė, kad taksonas, tradiciškai vadintas Paxillus involutus, Europoje sudaro bent keturių atskirų kriptinių rūšių kompleksą. Šis tyrimas buvo pagrįstas trijų genetinių žymenų (ITS, tef1-α, gpd) sekų analize 47 kolekcijų imčiai iš 24 radaviečių Prancūzijoje ir Italijoje, papildyta duomenimis iš „GenBank“ duomenų bazės. Šios revizijos rėmuose:
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Apibrėžtas Paxillus involutus sensu stricto (kuriam nustatytas minėtas epitipas);
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Aprašyta kaip nauja, ketvirtoji Europos rūšis Paxillus cuprinus Jargeat, Gryta, Chaumeton & Vizzini, pasižyminti variniu kepurėlės atspalviu pas senesnius egzempliorius, kiaušiniškomis-migdoliškomis sporomis su viršūniniu susiaurėjimu bei augimu po beržinių (Betulaceae) šeimos medžiais atvirose vidutinių platumų buveinėse;
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Patvirtintas Paxillus obscurisporus C. Hahn savarankiškumas;
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Patvirtintas Paxillus ammoniavirescens Contu & Dessì savarankiškumas.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Ankstesni Europos pranešimai ir rinkiniai, pažymėti kaip Paxillus involutus, gali būti susiję su plačiai suprantamu kompleksu sensu lato; jų priskyrimas atskiroms rūšims reikalauja atskiro patikrinimo. Jargeat ir kt. (2014) tyrimų apimtis apėmė Prancūzijos ir Italijos kolekcijas; tai nebuvo Lenkijos mikobiotos inventorizacija ar įrodymas, kad Lenkijos teritorijoje aptinkami visi keturi taksonai.
- Zakres ujęcia taksonomicznego
Paxillus involutus (Batsch) Fr., gatunek w ujęciu Jargeat i in.2014. Epityp, sekwencjonowana f.eburneus i poszczególne badania zachowują własną identyfikację; tradycyjne polskie atlasy, stare kolekcje i przypadki kliniczne odnoszą się do historycznego szerszego P.involutus i nie otrzymują wstecznej identyfikacji DNA. P.cuprinus, P.ammoniavirescens i P.obscurisporus pozostają odrębne.
[4] [5] [20] [33] [15] [28] [10]
Ekologija ir paplitimas
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Bazidės
Kaulocistidės
- Kaulocistidžių išsidėstymas
- Kaulocistidžių išsidėstymas: pasklidę. [18]
Sagtelės
- Sagtys
- Sagtys: yra. [10]
Himenialinės cistidės
- Himenijaus cistidžių optinė išvaizda
- Himenijaus cistidžių optinė išvaizda: hialininis. [18]
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių ilgis
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių ilgis: 43–88 µm. [10]
Kartu aprašytų himenijaus cistidžių ilgis: 50–73 µm. [10] - Kartu aprašytų himenijaus cistidžių forma
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių forma: beveik cilindrinės arba verpstiškas. [10]
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių plotis
- Kartu aprašytų himenijaus cistidžių plotis: 8–15 µm. [10]
Kartu aprašytų himenijaus cistidžių plotis: 9–14 µm. [10] - Cistidžių gausa nurodytoje vietoje
- Cistidžių gausa nurodytoje vietoje: dažnos. [10]
Cistidžių gausa nurodytoje vietoje: nedažnas. [10] - Himeninės cistidės ilgis
- Himeninės cistidės ilgis: 38,1–105,5 µm. [18]
- Himeninės cistidės plotis
- Himeninės cistidės plotis: 8–20,3 µm. [18]
Kiti laboratoriniai požymiai
Kepurėlės odelė
- Kepurėlės odelės elementų plotis
- Kepurėlės odelės elementų plotis: 4,8–7 µm. [10]
Kepurėlės odelės elementų plotis: 5,1–8,4 µm. [10] - Kepurėlės odelės sandara
- Kepurėlės odelės sandara: kutis. [10]
Kepurėlės odelės sandara: trichoderma. [10] - Kepurėlės odelės galinės ląstelės viršūnės forma
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės viršūnės forma: suapvalintas. [18]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės ilgis
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės ilgis: iki 166 µm. [18]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: cilindriškas. [18]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės plotis
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės plotis: 2,5–9 µm. [18]
Reakcijos su reagentais
DNR sekos
- Seka
PI; ITS; KF261368; B121140.1
- Seka
PI; tef; KF261507; B121140.1
- Seka
PI; gpd; KF261441; B121140.1
Sporos
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis: 1,6 (standartinis nuokrypis: 0,16, vidurkis). [18] [30]
- Sporos ilgio ir pločio santykio mediana
- Sporos ilgio ir pločio santykio mediana: 1,52 (mėginių skaičius: 34, šaltinio pavyzdys Can12.1_B121140 / TL127-0001, mediana). [10] [30]
- Bazidiosporos apendikso buvimas
- Bazidiosporos apendikso buvimas: yra. [18]
- Bazidiosporos viršūnėlės susiaurėjimas
- Bazidiosporos viršūnėlės susiaurėjimas: yra. [10]
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: šiaudų geltonumo. [18]
Sporų spalva pro mikroskopą: šiaudų geltonumo. [18] - Sporos ilgis
- Sporos ilgis: 7,5–9 µm. [3]
Sporos ilgis: 6,4–10,6 µm. [10]
Sporos ilgis: 6,9–13 µm. [18]
Sporos ilgis: 6,4–9,8 µm. [10] - Lipidinių kūnelių buvimas
- Lipidinių kūnelių buvimas: yra. [18]
- Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,32–1,98. [10]
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. [3]
Sporos forma: elipsoidiškas. [10]
Sporos forma: kiaušiniškas. [10]
Sporos forma: migdolo formos. [10]
Sporos forma: kiaušiniškas. [18]
Sporos forma: migdolo formos. [18]
Sporos forma: elipsoidiškas (platus). [18]
Sporos forma: kiaušiniškas (beveik). [18] - Nugarinis įdubimas prie bazidiosporos viršūnėlės
- Nugarinis įdubimas prie bazidiosporos viršūnėlės: yra. [10]
- Sporos sienelės storis
- Sporos sienelės storis: 0,5–0,7 µm. [18]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Medžiaga: P.involutus f.eburneus: 249 sporų, 7 ėminių iš 7 Italijos kolekcijų; dauguma iš sporų antspaudų, likusios – iš subrendusių vaisiakūnių himenoforo.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: L/W vidurkis ir SD yra pateikti autoriaus, o ne apskaičiuoti iš nepriklausomų kraštutinumų. Šio ėminio vidurkis 1,60 nebuvo jungiamas su Jargeat 2014 epotipo mediana 1,52.
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Medžiaga: Epotipas Can 12.1_B121140/TL127-0001, Cantaous, Prancūzija, po Picea abies, 17.11.2012.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Ilgio ir pločio santykio mediana nėra vidurkis. N34 taikoma šiam sporų ėminiui, neišplečiant į kitus matavimus.
Gryna grybienos kultūra
- Kolonijos eksudato stebėjimas
- Kolonijos eksudato stebėjimas: nepastebėta (lašeliai, rudos). [10] [30]
- Kolonijos skersmuo
- Kolonijos skersmuo: 3,71 cm (mėginių skaičius: 40, ribotas augimas, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, nurodyta vertė po ženklo ±: 0,93, šaltinyje nurodyta vertė). [10] [30]
- Aktyvumo dalis tirtoje kultūros frakcijoje
- Aktyvumo dalis tirtoje kultūros frakcijoje: 97 % (visos geležies(III) redukcijos aktyvumo dalis, kultūros filtratas, palyginti su visu tame pačiame bandyme išmatuotu aktyvumu, šaltinyje nurodyta vertė). [27] [30]
Aktyvumo dalis tirtoje kultūros frakcijoje: 3 % (visos geležies(III) redukcijos aktyvumo dalis, grybiena, palyginti su visu tame pačiame bandyme išmatuotu aktyvumu, šaltinyje nurodyta vertė). [27] [30]
Biotechnologiniai eksperimentai
- Biotechnologinio eksperimento rezultatas
- Biotechnologinio eksperimento rezultatas: redukcija (geležis(III), laboratorinis eksperimentas, aktyvumas nustatytas, MH7 kultūros filtratas). [27] [30]
Biotechnologinio eksperimento rezultatas: redukcija (geležis(III), laboratorinis eksperimentas, aktyvumas nustatytas, MH7 kultūros grybiena). [27] [30]
Biotechnologinio eksperimento rezultatas: redukcija (geležis(III), laboratorinis eksperimentas, tyrimo sąlygomis aktyvumo neaptikta, MMN kontrolės filtratas po 7 dienų). [27] [30]
Gryna grybienos kultūra — Shah ir kt. (2015)
Medžiaga: Shah 2015, padermė ATCC200175: 7 dienų kukurūzų komposto ekstrakto inkubacija 18°C ir tamsoje, atskira MMN kontrolė; filtratas ir grybiena tirti atskirai.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Pilna metodų ir rezultatų peržiūra. Padermės identifikavimas siejamas su kladu PI Jargeat 2014 lentelėje 2. Aktyvumo dalis nėra procentinė masės sudėtis. Fe(III) redukcija netapatinta su atskiru radikalų tyrimu, reikalaujančiu H2O2/FeCl 3, nei su žmogaus hemolize.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Laukinių vaisiakūnių iš Serbijos metanolinis ekstraktas, Petrović ir kt.2024/2025 DOI10.1080/01480545.2024.2412776.
Peržiūros apimtis: Santrauka.
Apribojimai: Perskaityta tik santrauka, be pavyzdinio talono (voucher) / DNR medžiagos, išsamių protokolų ar žarnyno ląstelių linijų pavadinimų. Tyrimai in vitro: neįrodo vartojimo saugumo, vaistinio poveikio ar klinikinio veiksmingumo.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Shah ir kt. (2015)
Medžiaga: Involiutinas, išskirtas iš padermės ATCC200175 filtrato MH7, HPLC/HRMS/BMR.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Mažos diarilciklopentenoninės molekulės tapatumas nėra baltyminio klinikinio antigeno identifikavimas. Kita padermė, terpė, laikas ar vaisiakūnis pagal numatytuosius nustatymus negauna to paties rezultato.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — perskaitytos PubMed santraukos: 8817815
Medžiaga: Habtemariam 1996, PMID8817815: šviežių vaisiakūnių ekstraktai, linijos L929, RAW264.7, HeLa ir EAhy 926.
Peržiūros apimtis: Santrauka.
Apribojimai: Perskaityta santrauka. Nėra istorinio apibrėžimo molekulinės revizijos, koncentracijų, priskirtų kiekvienai atskirai linijai, ar atkurtos išsamios metodikos. Panelio intervalas nėra keturi tapatūs rezultatai. 37°C per 4 h ir naktis prie pH0,5 nėra virimas.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — perskaitytos PubMed santraukos: 8817815
Medžiaga: Lv, internete 2021/leidimas 2022, PMID33949256: α-pirono enantiomerų 1 a/1 b pora. Pilnas pavadinimas santraukoje: (E)-5-(4-methoxy-2-oxo-2H-pyran-6-yl)pent-4-en-1-yl 2-hydroxypropanoate.
Peržiūros apimtis: Santrauka.
Apribojimai: Perskaityta tik santrauka; be išsamaus protokolo ir DPPH, kaip nenurodytos rūšies radikalų testo, nustatymo. Prie šaltinio išlaikyti ±2,26/±3,74 ir ±2,84/±3,19 pagal nutylėjimą nepavadinant jų SD ir nepriskyrus kraštutinumų kiekvienam enantiomerui.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — perskaitytos PubMed santraukos: 8817815
Medžiaga: Lv 2021, PMID34004479: iš vaisiakūnių išskirti junginiai furanopaxinA–F (1–6), deoxybisinvolutone(7), coumarinvol(8). Struktūros tirtos HR-ESI-MS ir BMR.
Peržiūros apimtis: Santrauka.
Apribojimai: Perskaityta tik santrauka; be DNR kriterijų, pavyzdžio numerio, išsamaus protokolo ir IC50 galų priskyrimo kiekvienam junginiui. Vertės ±1,68 ir ±1,47 prie ribų išlieka originale ir dokumentacijoje. Santrauka jų neįvardija kaip SD, todėl jie nepažymėti kaip standartiniai nuokrypiai. Tyrimas in vitro, be išvadų apie žmonių gydymą ar vaisiakūnio saugumą.
- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporų skaičius ant bazidės
- Materiał badania: Gelardi, Segneri, Ercole i Vizzini2011: jasna forma P. involutus f. eburneus, 7 kolekcji z jednego włoskiego stanowiska, holotyp TO BP05, ITS JN673368. Jargeat2014 tabela2 i filogeneza potwierdzają klad P. involutus s.s. Cech formy nie opisują automatycznie każdego typowego owocnika. Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 2. [18]
Materiał badania: Gelardi, Segneri, Ercole i Vizzini2011: jasna forma P. involutus f. eburneus, 7 kolekcji z jednego włoskiego stanowiska, holotyp TO BP05, ITS JN673368. Jargeat2014 tabela2 i filogeneza potwierdzają klad P. involutus s.s. Cech formy nie opisują automatycznie każdego typowego owocnika. Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 4. [18] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Kartu aprašytų himenijaus cistidžių ilgis
- 50–73 µm [10]
48–86 µm (skrajnie 43–88 µm) [10] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Kartu aprašytų himenijaus cistidžių plotis
- 9–14 µm (skrajnie 8–15 µm) [10]
9–14 µm [10] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Kepurėlės odelės elementų plotis
- 5,2–8,2 µm (skrajnie 5,1–8,4 µm) [10]
4,8–7 µm [10] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos ilgis
- 6,9–8,8 µm (skrajnie 6,4–9,8 µm) [10]
7,5–9 µm [3]
Materiał badania: Gelardi, Segneri, Ercole i Vizzini2011: jasna forma P. involutus f. eburneus, 7 kolekcji z jednego włoskiego stanowiska, holotyp TO BP05, ITS JN673368. Jargeat2014 tabela2 i filogeneza potwierdzają klad P. involutus s.s. Cech formy nie opisują automatycznie każdego typowego owocnika. Materiał suszony, ponownie nawodniony (przygotowanie opisano w Metodach): 6,9–13 µm [18]
6,9–9,2 µm (skrajnie 6,4–10,6 µm) [10] - Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporos plotis
- 4,5–5,6 µm (skrajnie 4,3–6,0 µm) [10]
5–6 µm [3]
Materiał badania: Gelardi, Segneri, Ercole i Vizzini2011: jasna forma P. involutus f. eburneus, 7 kolekcji z jednego włoskiego stanowiska, holotyp TO BP05, ITS JN673368. Jargeat2014 tabela2 i filogeneza potwierdzają klad P. involutus s.s. Cech formy nie opisują automatycznie każdego typowego owocnika. Materiał suszony, ponownie nawodniony (przygotowanie opisano w Metodach): 4,4–6,1 µm [18]
4,7–5,4 µm (skrajnie 4,6–5,6 µm) [10]
Metody i zapisy źródłowe — Gelardi, Segneri, Ercole i Vizzini2011: jasna forma P. involutus f. eburneus, 7 kolekcji z jednego włoskiego stanowiska, holotyp TO BP05, ITS JN673368. Jargeat2014 tabela2 i filogeneza potwierdzają klad P. involutus s.s. Cech formy nie opisują automatycznie każdego typowego owocnika.
Stan materiału: ponownie nawodniony.
Pochodzenie materiału: Caldara di Manziana, Lacjum, Włochy.
Identyfikacja kropli: lipidowa (potwierdzona).
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: Czerwień Kongo w roztworze amoniakalnym. Opis metody w źródle: Ręczne skrawki suszonego materiału po uwodnieniu. Obserwacja elementów hymenium oraz pomiar zarodników i końcowych komórek skórki; nie podano niezmierzonego powiększenia.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: woda. Opis metody w źródle: Barwa zarodników w źródłowo wskazanym medium.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: KOH. Stężenie: 5%. Opis metody w źródle: Barwa i pigment po obserwacji w 5% KOH; nie wynik makroreakcji20–30%KOH.
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: przeważają podstawki4-zarodnikowe, stwierdzono również2-zarodnikowe; częstość pozostaje w dokumentacji własnej wartości.” [18]
Obecność wyrostka wnęki bazydiospory — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: short apiculus; wyrostek hilarowy bazydiospory, nie apikule askospory.” [18]
Długość podstawki — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: (32,0)35,0–53,9(64,0)µm, n46; długość podstawki.” [18]
Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: (7,0)7,5–14,9(15,7)µm, n46; szerokość podstawki. Trzeci zakres3,0–8,5µm pozostaje przy źródle bez zgadywania miary.” [18]
Układ kaulocystyd — zapis źródłowy: „druk551/PDF5: rozproszone kaulocystydy w warstwie na szczycie trzonu; nie przejęto liczbowych wymiarów cystyd hymenialnych.” [18]
Kształt wierzchołka komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „druk551/PDF5: zaokrąglony szczyt końcowej komórki skórki.” [18]
Długość komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „druk551/PDF5: komórki końcowe skórki do166µm; brak potwierdzonej dolnej granicy.” [18]
Kształt komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „druk551/PDF5: końcowe komórki cylindryczne.” [18]
Szerokość komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „druk551/PDF5: (2,5)3–7,5(9)µm; skrajne granice zachowane w głównym zakresie.” [18]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: straw-yellow w wodzie; źródłowa obserwacja w nazwanym medium, bez udawania kompletnego odrębnego testu chemicznego i bez scalenia z roztworem jodu.” [18]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: straw-yellow w 5%KOH; źródłowa obserwacja w nazwanym medium, bez udawania kompletnego odrębnego testu chemicznego i bez scalenia z roztworem jodu.” [18]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: długość zarodników (6,9)8,7±0,90(13,0)µm; n249, 7 prób z 7 kolekcji. Zakres min–max nie zastępuje średniej lub SD.” [18]
Obecność ciał lipidowych — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: oil drop — treść lipidowa nazwana przez autorów.” [18]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: ovoid to amygdaliform in face view. Zachowano widok od czoła; obrys szeroki w widoku bocznym pozostaje osobno, bez łącznego nowego kodu.” [18]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: broadly elliptical in side view; podstawowy kształt elipsoidalny, szerokość broad i widok boczny osobno.” [18]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: subovoid in side view; kształt jajowaty i osobny kwalifikator przybliżenia, wyłącznie własnej wartości.” [18]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: gładkie zarodniki w mikroskopii świetlnej; nie wynik SEM.” [18]
Grubość ściany zarodnika — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: ściana umiarkowanie gruba, 0,5–0,7µm; grubość liczbowa zamiast bezwarunkowego epitetu.” [18]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „druk550/PDF4: szerokość zarodników (4,4)5,4±0,34(6,1)µm; n249, 7 prób z 7 kolekcji. Skrajności źródłowe zachowane.” [18]
Metody i zapisy źródłowe — Siedem włoskich kolekcji P. involutus f. eburneus z Caldara di Manziana; holotyp TO BP05. Opis cheilocystyd i odrębnie pleurocystyd z wyraźnym wskazaniem podobnej barwy.
Stan materiału: ponownie nawodniony.
Pochodzenie materiału: Caldara di Manziana, Lacjum, Włochy.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: woda. Opis metody w źródle: Opis barwy komórek w wodzie; materiał suszony, uwodniony zgodnie z metodami pracy. Nie podano powiększenia, czasu obserwacji ani pełnych parametrów preparatu.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Medium: Czerwień Kongo w roztworze amoniakalnym. Opis metody w źródle: Metody pracy, druk547/PDF1: uwodniony materiał suszony, ręczne skrawki. Wymiary elementów hymenium w źródłowym preparacie; bez podanego powiększenia lub czasu odczytu.
Wygląd optyczny cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Cheilocystidia hyaline to yellow-ochre in water; pleurocystidia similar in shape, colour and size (druk550–551/PDF4–5). Wspólna możliwość hialinowego wyglądu, nie informacja o barwie zawartości.” [18]
Długość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Gelardi2011, druk550/PDF4: cheilocystidia (38.1) 48.5–96.1 (105.5) µm, n=43. Min–max zachowuje skrajności; zakres zwykły i n pozostają w dokumentacji. Wynik dotyczy cheilocystyd, nie przeniesiono n43 na podobnie opisane pleurocystydy.” [18]
Szerokość cystydy hymenialnej — zapis źródłowy: „Gelardi2011, druk550/PDF4: cheilocystidia (8.0) 8.2–19.7 (20.3) µm, n=43. Min–max zachowuje skrajności; zakres zwykły i n pozostają w dokumentacji. Wynik dotyczy cheilocystyd, nie przeniesiono n43 na podobnie opisane pleurocystydy.” [18]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: ["Paxillus involutus s.s. sensu Jargeat et al.2014, separated European lineage", {}, null, null]
Długość wspólnie opisanych cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Jargeat Table5: hymenial_cystidia_length; cystydy ostrza i powierzchni liczone łącznie, bez dzielenia jednej próby między typy. Table5 source extremes retained separately; joint cystidia N48 is one research sample, not two axis samples.” [10]
Szerokość wspólnie opisanych cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Jargeat Table5: hymenial_cystidia_width; cystydy ostrza i powierzchni liczone łącznie, bez dzielenia jednej próby między typy. Table5 source extremes retained separately; joint cystidia N48 is one research sample, not two axis samples.” [10]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Explicit pileipellis hyphae, not terminal cells; Table5 N68, source extremes separate, not joint-cystidia N48.” [10]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: ["Paxillus involutus s.s. sensu Jargeat et al.2014, separated European lineage", {"altitude_m": 590, "country_code": "FR", "date": "2012-11-17", "epitype": "TL127-0001", "locality": "Cantaous, Hautes-Pyr\u00e9n\u00e9es", "nearby_tree": "Picea abies", "voucher": "Can12.1_B121140"}, null, null]
Długość wspólnie opisanych cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Jargeat epityp: hymenial_cystidia_length.” [10]
Kształt wspólnie opisanych cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Mostly subcylindrical to fusiform hymenial cystidia, joint cheilo-/pleuro treatment; no independent N for shape.” [10]
Szerokość wspólnie opisanych cystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Jargeat epityp: hymenial_cystidia_width.” [10]
Obfitość cystyd — zapis źródłowy: „Epitype treatment explicitly cheilocystidia frequent; no transfer to the other location or numerical frequency.” [10]
Obfitość cystyd — zapis źródłowy: „Epitype treatment explicitly pleurocystidia uncommon; no transfer to the other location or numerical frequency.” [10]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Explicit pileipellis hyphae, not terminal cells; Exact epitype range, no N inferred.” [10]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Jargeat: cutis do trichodermu, tylko słabo żelatynizowana.” [10]
Metody i zapisy źródłowe — Jargeat2014 microscopic comparison of rhizomorph superficial hyphae in molecularly assigned P.involutus; no explicit root assay, collection or mycorrhizal structure.
Mikrokryształki na strzępkach ryzomorf — zapis źródłowy: „Superficial rhizomorph hyphae finely dotted by microcrystals; generic crystals do not identify chemical composition.” [10]
Metody i zapisy źródłowe — Source epitype treatment: rhizomorphs present. Exact site on stipe/base and mycorrhizal parent not stated.
Obecność ryzomorf — zapis źródłowy: „Rhizomorphs present in the epitype stipe description; no basal-site or root association inferred.” [10]
Metody i zapisy źródłowe — Epitype Can12.1_B121140/TL127-0001, published spores from spore print; apical constriction rare and quite indistinct. No new count or prevalence calculated.
Przewężenie szczytu bazydiospory — zapis źródłowy: „Epitype: apical constriction rare and quite indistinct, not universal absence.” [10]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: ["Makrocechy i mikroskopowe zakresy w tradycyjnym uj\u0119ciu; ograniczenie kompleksu wed\u0142ug Jargeat 2014. Nie przejmujemy przestarza\u0142ych twierdze\u0144 toksykologicznych.", {}, null, null]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „spore_length: 7.5–9 µm.” [3]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki elipsoidalne w tradycyjnym profilu autora.” [3]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Zarodniki gładkie.” [3]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „spore_width: 5–6 µm.” [3]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: ["Paxillus involutus s.s. sensu Jargeat et al.2014, separated European lineage", {}, 5, 239]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Jargeat Table5: spore_length dla239 zarodników z5 okazów; zachowano zakres główny i skrajności.” [10]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Jargeat Table5: Q(1,32)1,39–1,80(1,98),n239. Mediana epitypu1,52,n34; mediana nie jest zakresem.” [10]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „Jargeat: zarodniki jajowato-migdałowate, w diagnozie epitypu eliptyczne do migdałowatych.” [10]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Jargeat Table5: spore_width dla239 zarodników z5 okazów; zachowano zakres główny i skrajności.” [10]
Metody i zapisy źródłowe — Exact source material and scope: ["Paxillus involutus s.s. sensu Jargeat et al.2014, separated European lineage", {"altitude_m": 590, "country_code": "FR", "date": "2012-11-17", "epitype": "TL127-0001", "locality": "Cantaous, Hautes-Pyr\u00e9n\u00e9es", "nearby_tree": "Picea abies", "voucher": "Can12.1_B121140"}, 1, 34]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Jargeat epityp: spore_length z34 zarodników, osobno od łącznej próby.” [10]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Jargeat epityp: spore_width z34 zarodników, osobno od łącznej próby.” [10]
Metody i zapisy źródłowe — Jargeat2014 P.involutus aggregate spore comparison. Some spores have dorsal depression near apex like P.cuprinus; species-level material, not epitype-only observation.
Zagłębienie grzbietowe przy szczycie bazydiospory — zapis źródłowy: „Sometimes the same dorsal depression near the apex as described for P.cuprinus; not suprahilar depression.” [10]
Pavadinimai ir atpažinimo apimtis
Pagrindinis pavadinimas: Pagrindiniu pavadinimu išlieka krowiak podwinięty. Šio pavadinimo vartojimą ir ryšį su pavadinimu olszówka patvirtina Lenkijos valstybinių miškų (Lasy Państwowe) ir WSJP PAN leidiniai. Žodynas dokumentuoja kalbinį vartojimą; jo trumpas apibrėžimas nepakeičia toksikologinio įvertinimo.
Liaudiški pavadinimai: Zarzyńskis tarp kitų mini olchówka, podolchówka, podolszówka, podwulcha, krowiak, krówka, krowia gęba, krowia morda, krowia myza, krowia papla, krówski pysk, wola morda ir świnka. Ankstesnis nepatvirtintas podwiniak nebuvo pripažintas tinkamu sinonimu vien todėl, kad buvo pateiktas svetainėje.
Etnografinis šaltinis: Referowska-Chodak (2015) apibendrina savo atrinktas studentų anketas iš 2011 m. bei ankstesnius darbus. Krowiak skirtoje dalyje pačios atliktos apklausos patvirtina pavadinimus wardoch ir wardzioch Komaruvka Podlaskoje (Komarówka Podlaska), krowiak Zgeže (Zgierz) ir Jabłonyje bei mszak Bžozuve (Brzozów). Kitas vietoves ir istorines formas autorė sieja su konkrečiais cituojamais tyrimais. Vietiniai pavadinimai nėra naujos rūšys, o vardo paliudijimas neįrodo saugumo vartoti maistui.
Nomenklatūra: „Species Fungorum“ nurodo Paxillus involutus (Batsch) Fr. ir bazionimą Agaricus involutus Batsch iš 1783 m., kartu su istorinėmis kombinacijomis ir žemesnio rango pavadinimais. Sinonimų sąrašas yra šios duomenų bazės nuomonė; pakartotinė tipų revizija nebuvo atlikta. Vokiškas pavadinimas Kahler Krempling turi nepriklausomą DGfM patvirtinimą jos tyrime, skirtame P. involutus agg. kompleksui.
Šiuolaikinis rūšies aprašymas ir lyginamoji medžiaga
Medžiaga: Jargeat ir bendraautoriai (2014) tyrė 47 kolekcijas iš 24 Prancūzijos ir Italijos radaviečių. ITS, tef 1 a ir gpd analizės atskyrė keturias europines komplekso rūšis. Epitypas P. involutus Can 12.1_B121140 / TL127-0001 yra kilęs iš Cantaous Prancūzijoje, po eglėmis, 2012 m. lapkričio 17 d. Senesni atlasai ir medicininiai pranešimai išlaiko savo platesnę apibrėžties apimtį.
Mikroskopija: Sporos buvo imamos iš sporų atspaudų ir matuojamos vandenyje; į ilgį nebuvo įtrauktas hilinis priedėlis. Kiti požymiai buvo tiriami sudrėkintoje medžiagoje su Kongo raudonuoju amoniakiniame tirpale, o cistidės – ir KOH. P. involutus atveju 5 lentelė apima 239 sporų, 48 cistidžių matavimų ir 68 odelės hifų pločio matavimų. Epitypas turi atskirą 34 sporų imtį. Kraštinės ir paviršinės cistidės nebuvo traktuojamos kaip dvi nepriklausomos sujungto matavimo kopijos.
Stebėjimų apimtis ir statistika: Epitypo aprašyme nurodomas stiprus vaisių kvapas. Šis požymis taikomas aprašytai medžiagai; kvapo stiprumo priklausomybė nuo amžiaus nebuvo nustatyta. Epitypo Q=1,52 yra mediana, o ne vidurkis.
Šviesioji forma: medžiaga, metodai ir apibendrinimo ribos
Identifikavimas: Gelardi ir bendraautoriai (2011) aprašė formą eburneus iš septynių kolekcijų iš Caldara di Manziana Lacijuje. Holotipas TO BP05 surinktas 2010 m. lapkričio 27 d.; ITS seka JN673368 pateko į P. involutus kladą. Vėlesnė Jargeat ir bendraautorių analizė išlaiko ją toje pačioje siauroje rūšyje. Šviesi šios formos spalva nėra kiekvienos meškutės požymis ir nebuvo numatytai priskirta Lenkijos radavietėms.
Paruošimas ir matavimai: Makroskopinis aprašymas paremtas šviežiais vaisiakūniais. Mikroskopija atlikta tiriant džiovintos, pakartotinai sudrėkintos medžiagos pjūvius. Himenio elementai ir odelės ląstelės stebėti Kongo raudonajame amoniakiniame tirpale; spalvos vandenyje ir 5 % KOH išlaikytos atskirai. Bazidės ir dvi jų ašys nebuvo sutapatintos su sterigmomis. Pagrindinės eilutės matmenys apima visą patvirtintą minimumą ir maksimumą; įprastos ribos, kraštutinumai ir imčių dydžiai lieka prie šaltinio.
Rėžiai ir skaičiai: Šioje imtyje bazidžių ilgis buvo 32–64 µm, o plotis 7–15,7 µm; šaltinis nurodo vidinius intervalus 35–53,9 ir 7,5–14,9 µm, n=46. Vyravo ketursporės bazidės, taip pat nustatytos dvisporės. Skaičiai 2 ir 4 yra atskiros galimybės, o ne trisporės bazidės įrodymas. Sporų sienelė buvo 0,5–0,7 µm. Galinės odelės ląstelės siekė iki 166 µm ilgio; jų plotis buvo 2,5–9 µm.
Turinys ir reakcijos: Autoriai nustatė aliejaus lašelius: paprastai vieną centrinį, retai du ar tris subrendusiose ląstelėse. Lipidų buvimas užfiksuotas jiems skirtame lauke. Jis nebuvo dubliuojamas bendromis gutulėmis. Neigiama sporų reakcija su Melzerio reagentu išlaikyta atskirai nuo ryškios metachromazijos krezilo mėlynuoju. Šoninio ir priekinio vaizdo forma bei metodas palikti originale, nesudarant vieno besąlygiško sąrašo.
Kiti tikslūs duomenys: Medžiagoje aprašyta nulupama odelė, stangrus, vėliau kepurėlėje suminkštėjantis ir kote labiau plaušingas minkštimas, išsklaidytos kaulocistidės koto viršūnėje bei kristalėliai ant cistidžių viršūnėlių vandenyje, išnykstantys šarminiuose tirpaluose. Esant drėgmei odelės hifai želatinizuojasi ir keičia išsidėstymą. Šios savybės nebuvo perkeltos į kitą organą, reagentą ar amžių. Stebėjimai susiję būtent su šia šviesiąja forma ir Italijos medžiaga; tai nėra kiekvieno tipiško vaisiakūnio aprašymas.
Šaltinių dokumentacija
Šaltinio nustatyti faktai: Wright ir bendraautoriai (2005) naudojo laboratorinį kamieną Paxillus involutus ATCC 200175. Grybiena auginta MMN terpėje ir celofano–agaro sistemoje; mikorizė su beržu buvo formuojama keturias savaites, o vėliau augalai perkelti į vazonėlius su keturiais grybienos diskais. ATCC identifikatorius nurodo eksperimente naudotą kultūrą. Tai nėra laukinio herbariumo pavyzdžio numeris ir jis nepatvirtina laukinės radavietės šalyje, kurioje atliktas eksperimentas.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Źródłowa polska kolekcja; nie wykonano nowej identyfikacji segregatów kompleksu.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 21.10.2026.
Apribojimai: Šaltinio nustatymas ir sąvokos apimtis išsaugoti. Nedeklaruotas naujas pavyzdžių tyrimas ar visų šaltinyje cituojamų publikacijų perskaitymas.
Grybienos grynoji kultūra — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Dešimt sekvenuotų P.involutus izoliatų iš vaisiakūnių; pilna ir nepriteklių MP terpė, 4–5 lėkštelės vienam izoliatui.
Skaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Aprašyme pateikiama 40 matavimų suvestinė, nepriskyrus viso skaičiaus atskirai abiem terpėms. Pirminis ± nebuvo pavadintas standartiniu nuokrypiu. Rudų lašelių nebuvimas rezultatuose ir bendresnis 6 pav. užrašas lieka neatitikimu; priežastis nenustatyta.
Grybienos grynoji kultūra — rezultatų protokolas
Auginimo sąlygos: 24 laipsnių Celsijaus temperatūroje, tamsoje, 35. auginimo dieną. Rezultatai šiomis sąlygomis:
Tirtoje kultūroje nepastebėta rudų išskyros lašelių.
Kolonijos skersmuo yra 3,71 centimetro (šaltinyje: ±0,93 centimetro; statistikos tipas nenurodytas); augimas aprašytas kaip ribotas.
Auginimo sąlygos: Pilnoje MP terpėje, 24 laipsnių Celsijaus temperatūroje, tamsoje, 35. auginimo dieną. Rezultatai šiomis sąlygomis:
Išskiriamas pigmentas yra rudas.
Parengimo apimtis
Reikalaujamos patikros yra suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Aptikti fenoliniai junginiai
- Aptikti fenoliniai junginiai: elago rūgštis, 5-O-kafeoilchino rūgštis ir izoorientinas. [22] [30]
- Tirto ekstrakto aktyvumas
- Tirto ekstrakto aktyvumas: antioksidacinis aktyvumas. [22] [30]
Tirto ekstrakto aktyvumas: citotoksiškumas ląstelėms (ląstelių linijų grupė: L929, RAW264.7, HeLa, EAhy926, tyrimo sąlygomis aktyvumo neaptikta). [26] [30]
Tirto ekstrakto aktyvumas: citotoksiškumas ląstelėms (ląstelių linijų grupė: L929, RAW264.7, HeLa, EAhy926, aktyvumas nustatytas). [26] [30]
Tirto ekstrakto aktyvumas: citotoksiškumas ląstelėms (ląstelių linijų grupė: L929, RAW264.7, HeLa, EAhy926, aktyvumas nustatytas). [26] [30] - Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas
- Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, išgrynintas junginys 1 (Lv ir kt., 2021)). [26] [30]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, išgrynintas junginys 2 (Lv ir kt., 2021)). [26] [30]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, išgrynintas junginys 3 (Lv ir kt., 2021)). [26] [30]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, išgrynintas junginys 4 (Lv ir kt., 2021)). [26] [30]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, išgrynintas junginys 5 (Lv ir kt., 2021)). [26] [30]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, išgrynintas junginys 6 (Lv ir kt., 2021)). [26] [30]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, išgrynintas junginys 7 (Lv ir kt., 2021)). [26] [30]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, išgrynintas junginys 8 (Lv ir kt., 2021)). [26] [30]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, α-pirono enantiomeras 1a (Lv ir kt., 2022)). [26] [30]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, α-pirono enantiomeras 1b (Lv ir kt., 2022)). [26] [30]
Komponento aptikimo medžiagoje rezultatas: aptikta (išgrynintas junginys, identifikuotas šaltinyje, involutinas iš Shah ir kt. tyrimo). [27] [30] - IC50 koncentracija nurodytame tyrime
- IC50 koncentracija nurodytame tyrime: 14,65–47,55 µM (IC50, α-gliukozidazė, išgrynintų junginių rinkinys, junginiai 5–8 (Lv ir kt., 2021), šaltinyje nurodyta vertė). [26] [30]
IC50 koncentracija nurodytame tyrime: 125–250 µg/ml (IC50, ląstelių linijų grupė: L929, RAW264.7, HeLa, EAhy926, ekstraktas, šviežių vaisiakūnių etilo acetato frakcija (Habtemariam, 1996), šaltinyje nurodyta vertė). [26] [30]
IC50 koncentracija nurodytame tyrime: 10,39–20,43 µg/ml (IC50, radikalų slopinimo tyrimas, metodas nenurodytas, išgrynintų junginių rinkinys, α-pirono enantiomerai 1a ir 1b (Lv ir kt., 2022), šaltinyje nurodyta vertė). [26] [30]
IC50 koncentracija nurodytame tyrime: 25,66–26,82 µg/ml (IC50, tirozinazė, išgrynintų junginių rinkinys, α-pirono enantiomerai 1a ir 1b (Lv ir kt., 2022), šaltinyje nurodyta vertė). [26] [30] - Ląstelių gyvybingumo pokytis tyrime
- Ląstelių gyvybingumo pokytis tyrime: 30–45 % (ląstelių linijų grupė: L929, RAW264.7, HeLa, EAhy926, tirto ekstrakto koncentracija: 1 mg/ml, šaltinyje intervalo ribos nepriskirtos atskiroms ląstelių linijoms, ekstraktas, sumažėjimas, šviežių vaisiakūnių butanolio frakcija (Habtemariam, 1996), šaltinyje nurodyta vertė). [26] [30]
- Tiriamos medžiagos ekspozicijos koncentracija
- Tiriamos medžiagos ekspozicijos koncentracija: 15,6–1000 µg/ml (ląstelių linijų grupė: L929, RAW264.7, HeLa, EAhy926, ekstraktas, šviežių vaisiakūnių vandeninė frakcija (Habtemariam, 1996), šaltinyje nurodyta vertė). [26] [30]
Tiriamos medžiagos ekspozicijos koncentracija: 1 mg/ml (ląstelių linijų grupė: L929, RAW264.7, HeLa, EAhy926, ekstraktas, šviežių vaisiakūnių butanolio frakcija (Habtemariam, 1996), šaltinyje nurodyta vertė). [26] [30]
Išskirtų junginių aktyvumas
- Išskirto junginio aktyvumas
- Išskirto junginio aktyvumas: fermento slopinimas (α-gliukozidazė, išgrynintų junginių rinkinys, junginiai 5–8 (Lv ir kt., 2021)). [26] [30]
Išskirto junginio aktyvumas: didesnis gliukozės suvartojimas (atsparumo insulinui modelis, HepG2, išgrynintų junginių rinkinys, junginiai 5–8 (Lv ir kt., 2021)). [26] [30]
Išskirto junginio aktyvumas: laisvųjų radikalų neutralizavimas (išgrynintų junginių rinkinys, α-pirono enantiomerai 1a ir 1b (Lv ir kt., 2022)). [26] [30]
Išskirto junginio aktyvumas: fermento slopinimas (tirozinazė, išgrynintų junginių rinkinys, α-pirono enantiomerai 1a ir 1b (Lv ir kt., 2022)). [26] [30]
Ekstraktai ir išskirti junginiai: tikrasis tyrimų etapas
Ekstraktai ir ląstelės: Habtemariam (1996) tyrė šviežių vaisiakūnių ekstraktus su L929, RAW264.7, HeLa ir EAhy 926 linijomis. Santraukoje vandeninis ekstraktas nurodytame intervale gyvybingumo nekeitė, o butanolio ir etilacetato frakcijos veikė kitaip. Pastarajai nurodyta IC50 125–250 µg/ml. Kiekviena riba nebuvo priskirta vienai nenurodytai linijai. Inkubavimas keturias valandas 37°C temperatūroje ir naktį esant pH0,5 nėra virimo tyrimas. Autoriaus išvada apie galimą dalyvavimą hemolizėje lieka hipoteze, o ne antigeno identifikavimu.
Serbiška medžiaga: Petrović ir bendraautoriai, publikacija internete 2024 ir leidimas 2025, tyrė laukinių vaisiakūnių iš Serbijos metanolinį ekstraktą. Santraukoje minimos elaginė rūgštis, 5-O-kofeilchinorūgštis ir izoorientinas bei antioksidacinis, antibakterinis, antibiofilminis veikimas, genotoksiškumas ir stipri hemolizė tyrimuose. Taip pat aprašomas atrankus citotoksiškumas storosios žarnos ląstelėms. Nenurodomas pavyzdžio identifikatorius, DNR patikra ar šių linijų pavadinimai. Perskaityta tik santrauka, o tai lieka aiškiu apribojimu.
Fermentų inhibitoriai: Lv ir bendraautoriai (2021) aprašė junginius furanopaxin A–F, deoxybisinvolutone ir coumarinvol. Junginiai 5–8 slopino α-gliukozidazę ir didino gliukozės suvartojimą atsparių insulinui HepG2 ląstelių modelyje. Kitas darbas, internete 2021, išleistas 2022, tyrė α-pirono enantiomerus radikalų surišimo ir tirozinazės slopinimo požiūriu. Tai išgryninti junginiai ir in vitro rezultatai; tai nėra žmonių diabeto gydymo ar vaisiakūnių vartojimo saugumo tyrimas.
Identifikavimo ir kiekių apimtis: Šių trijų cheminių tyrimų visi tekstai nebuvo perskaityti. Iš santraukos nebuvo atkurti protokolas, trūkstami kriterijai, pilna taikinių grupė ar masės bazė visoms koncentracijoms. Skaitymo lygis ir skaičiai išsaugoti šaltinių dokumentacijoje. Literatūra apie medžiagą, pavadintą P. involutus sensu lato, automatiškai netampa įrodymu, susijusiu su šiuolaikine siaurąja rūšimi. Šioje apžvalgoje nerasta klinikinio veiksmingumo ar saugaus vaistažolių vartojimo patvirtinimo.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Biocheminiuose ir fiziologiniuose Paxillus involutus tyrimuose nustatytas involutinas (angl. involutin), priklausantis diarilciklopentenonų grupei. Shah ir kt. (2015) involutiną apibūdino naudodami masių spektrometriją (MS) ir branduolių magnetinį rezonansą (BMR). Šis eksperimentas nagrinėjo involutino išskyrimą per P. involutus grybieną laboratorinio auginimo metu ant kukurūzų komposto ekstrakto; šio junginio nebuvo aptikta grybienai augant ant mineralinės terpės. Pateikta literatūra nedokumentuoja involutino išskyrimo iš pilkosios meškutės vaisiakūnių šio eksperimento metu.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
In vitro sąlygomis involutinas pasižymėjo stipriomis geležies jonų redukcinėmis savybėmis (Fe3+ redukcija iki Fe2+) ir, esant vandenilio peroksidui (H2O2), skatino nefermentinę Fentono reakciją. Šis reiškinys atlieka vaidmenį grybo ekofiziologijoje, dalyvaudamas užląsteliniame organinių medžiagų skaidyme auginimo metu. Shah ir kt. (2020) darbe žurnale Microorganisms buvo tiriami geležį(III) redukuojantys metabolitai, išskiriami į užląstelinę erdvę pasisavinant azotą iš baltymų; nustatytas penkių redukciniu aktyvumu pasižyminčių metabolitų buvimas, o BMR analizės patvirtino involutino buvimą.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Shah tyrimai (2015, 2020) nepatvirtina, kad involutinas yra Paxillus sindromo priežastis; jie nagrinėjo grybienos fiziologiją. Savo ruožtu involutino vaidmens nepatvirtinimas klinikinėje toksikologijoje nereiškia eksperimentinio visų galimų junginių atmetimo. Stöver ir kt. (2019) nurodė, kad publikavimo metu toksinas, atsakingas už Paxillus sindromą, nebuvo chemiškai identifikuotas.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Laboratoriniame tyrime Habtemariam (1996) tyrė neapdorotų Paxillus involutus ekstraktų citotoksiškumą pelių (L929, RAW 264.7) ir žmogaus (HeLa, EAhy926) ląstelių linijoms. Gauti šie rezultatai:
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Vandeninis ekstraktas esant 15,6–1000 µg/ml koncentracijai neturėjo įtakos ląstelių gyvybingumui;
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Butanolinis ekstraktas esant 1 mg/ml koncentracijai lėmė ląstelių gyvybingumo sumažėjimą 30–45 %;
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Etilacetato ekstraktas pasižymėjo IC50 verte 125–250 µg/ml intervale.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Ekstraktų citotoksinis stabilumas Habtemariam tyrime buvo tikrinamas laboratorinėmis sąlygomis: per 4 valandų inkubaciją 37°C temperatūroje ir po visos nakties inkubacijos pH 0,5 terpėje. Šie rezultatai nėra universalios neutralizacijos ar stabilumo maisto ruošimo metu įrodymas, neatspindi tyrimų vartojant per burną ir nėra cheminis faktoriaus, atsakingo už klinikinę hemolizę žmonėms, identifikavimas.
Apsinuodijimai: priežastinio ryšio įrodymų stiprumas
Kas nustatyta 1982 metais: 49 metų vyrui po pakartotinio meškutės vartojimo pasireiškė hemolizė, šokas ir organų nepakankamumas; jis mirė po 3,5 dienos. Skrodimas parodė krešėjimo sutrikimus, o serume buvo IgG, reaguojančių su grybo ekstraktu. Tai klinikiniai ir imunologiniai požymiai, viršijantys vien įvykių seką. Tačiau perskaityta tik santrauka: ji neleidžia savarankiškai patikrinti visų kontrolių, reakcijos specifiškumo ar atmesti kitų priežasčių. Tai nėra pilno įrodymo, kad vien tik meškutė sukėlė mirtį, perskaitymas.
1986: sunkus apsinuodijimas su išgyvenimu: 37 metų paciento aprašyme kalbama apie sunkią hemolizę ir grįžtamąjį inkstų nepakankamumą, suvartojus, pasak autorių, pakankamai išvirtų meškučių. Aptikti specifiniai IgG prieš grybo membranines daleles; bandymų eiga patvirtino imuninių kompleksų mechanizmą. Pacientas po gydymo išgyveno. Tai papildoma sunkaus apsinuodijimo mechanizmo prielaida, o ne dar viena mirtis. Būklės pagerėjimas po kompleksų šalinimo iš plazmos savaime neįrodo priežasties specifiškumo. Vertinimas apribotas santrauka.
2019: dvi mirtys ir neišaiškintas priežastingumas: Abiem atvejais patvirtintas meškutės buvimas patiekalo ar skrandžio medžiagoje bei laiko ryšys su simptomais. Pirmajam pacientui vis dėlto nustatytas autoantikūnas anti-e; atlikus jo eliuciją, testas su grybo ekstraktu buvo neigiamas. Antrajai pacientei testas taip pat buvo neigiamas, nustatytas lėtinis HCV ir kepenų pažeidimas, o patiekale buvo ir kitų grybų. Pilnas antrojo asmens skrodimas nebuvo paskirtas. Autoriai pripažino meškutės sindromo diagnozę abejotina atsižvelgiant į alternatyvias hemolizės priežastis. Jie vienareikšmiškai neįrodė, kad grybas buvo abiejų mirčių priežastis; jie taip pat paliko šių pacientų didesnio jautrumo hipotezę.
Nepriklausomos 2020 ir 2021 ataskaitos: Kinijos CDC P. involutus priskiria po du įvykius su dviem sergančiaisiais ir viena mirtimi 2020 metais Vidinėje Mongolijoje bei 2021 metais Tibete. 2020 metais šeši asmenys valgė grybų, o susirgo du; tai nėra prieštaringi šešių ir dviejų pacientų skaičiai. Ataskaitose pateikiami tolesni, atskiri epidemiologiniai stebėjimai. Tačiau perskaitytose ištraukose nepateikiama pilna individuali diagnostika, leidžianti nepriklausomai atmesti visas kitas priežastis. Jos neįrodo vienos unikalios mirties ir nenustato rizikos atskiram valgymui.
Išvados stiprumo vertinimas: Bendra medžiaga patvirtina realią sunkaus apsinuodijimo grėsmę ir mirtinos eigos galimybę. Dviejų mirčių, aprašytų 2019 metais, priežastingumas lieka neišspręstas; ankstesni imunologiniai rezultatai yra stipresni nei vien laiko sutapimas, tačiau pilni senieji darbai nebuvo patikrinti. Nežinomas antigenas savaime nepaneigia priežastingumo, o įvykio retumas neatmeta sunkios pasekmės. Nenustatyta nei skaitinė tikimybė, nei vienas patvirtintas toksinas. Istoriniai Europos apibrėžimai molekuliniu požiūriu neatskiria šiuolaikinio komplekso; kitos genties rūšys šiam įrašui nebuvo priskirtos.
Kaip suprasti valgomumo žymėjimą: Žymėjimas „nuodingas, kartais mirtinai nuodingas“ išsaugo informaciją apie galimą sunkią pasekmę, neteigiant, kad kiekviena aprašyta mirtis turėjo vienareikšmiškai įrodytą priežastį. „Kartais“ nėra rizikos procentas ar grybo paplitimo dažnumo požymis. Atlaso vertinimas lieka autoriaus vertinimu, o klinikiniai rezultatai reikalauja atskiros medžiagos, diagnostikos ir apribojimų analizės. Reta eiga nėra vartojimo saugumo garantija.
Šaltinių eiga: antigenas, involiutinas ir ankstesni vertinimai
Patikrintos nuorodos: Stöver ir kt. (2019) nurodo Schmidt (1971), Winkelmann ir kt. (1982) bei Winkelmann ir kt. (1986) kaip ankstesnį imunologinio modelio pagrindą, o Lefèvre (1982) – dėl hemagliutinacijos testo. Perskaitytas visas Stöver tekstas ir abiejų Winkelmann darbų santraukos. Schmidt (1971) ir Flammer (1985) atveju perskaityti tik „PubMed“ metaduomenys; nebuvo apsimetama, kad perskaityta trūkstama santrauka ar visas tekstas. Lefèvre nuoroda patikrinta Stöver bibliografijoje, neperskaičius paties darbo.
Kompiliavimo neatitikimas: Lenkijos atlasas 2021 involiutiną vadina antigeniniu baltymu ir pateikia kaupimosi hipotezę. Prie šio fragmento nenurodomas pirminis eksperimentas, kuris turėtų įrodyti šiuos teiginius. Pirminiame Shah ir kt. (2015) darbe involiutinas identifikuojamas kaip maža diarilciklopentenono molekulė, pasižyminti redokso aktyvumu, o ne baltymas. Šis tyrimas nesutapatina jo su klinikinio meškutės sindromo antigenu. Neatitikimas išsaugotas neperkeliant atlaso teiginio į toksino lauką.
Ekologiniai tyrimai
Grynoji kultūra ir išskiriamų junginių ekologinis vaidmuo
Šiuolaikinės rūšies kultūros: Jargeat ir kt. (2014) iš vaisiakūnių gavo dešimt P. involutus izoliatų ir palygino pilną bei nepriteklių MP terpę. Po 35 dienų 24°C temperatūroje ir tamsoje aprašytas ribotas augimas, 3,71 ±0,93 cm, n=40, bei pigmento gamyba turtingoje terpėje. Autoriai šio skaičiaus nepriskyrė atskirai kiekvienai terpei, taip pat neapibrėžtis nebuvo automatiškai pavadinta standartiniu nuokrypiu. Rudų lašelių nebuvimas rezultatų aprašyme prieštarauja bendresniam iliustracijos užrašui; skirtumas nebuvo priskirtas išgalvotam amžiui.
Involiutinas: Shah ir kt. (2015) tyrė padermę ATCC200175 ir kultūros filtratą ant komposto ekstrakto. Jos identifikavimą su linija P. involutus galima atsekti ir Jargeat ir kt. (2014) 2 lentelėje. Autoriai involiutiną identifikavo chromatografiniais metodais, masių spektrometrija ir BMR. Fe(III) redukcija vyko tiriamoje išskiriamų metabolitų sistemoje; didžioji dauguma aktyvumo buvo filtrate, o ne biomasėje. Radikalų susidarymui atskirame tyrime taip pat reikėjo vandenilio peroksido ir geležies.
Kontrolės ir ribos: Aktyvumo nebuvimas kontrolinėje MMN terpėje taikomas aprašytai padermei, laikui ir sąlygoms. Tai nėra metabolito nebuvimo visuose vaisiakūniuose įrodymas. Ekologinio organinių medžiagų skaidymo tyrimas nebuvo pacientų hemolizės tyrimas ar vaisto kūrimas. Kitų darbe lygintų rūšių rezultatai nebuvo perkelti.
Dokumentais patvirtintas techninis ir tiriamasis pritaikymas
Vilnos dažymas: Yerniyazova ir Kuragina darbe, pažymėtame 2021, aprašė savo patirtį dažant vilną grybų medžiaga iš Volgogrado srities. Tarp tirtų rūšių atskirai nurodytos P. involutus ir Tapinella atrotomentosa. Meškutės atveju autoriai gavo rausvai smėlines, šviesiai rudas ir žalsvai rudas spalvas, priklausomai nuo naudoto aliuminio, vario ar geležies kandiko. Tai patvirtinta techninė patirtis, neparodant pramoninio diegimo.
Identifikavimas ir apribojimai: Autoriai aprašo morfologinį ir mikroskopinį nustatymą pagal raktus, be molekulinio P. involutus komplekso atskyrimo ir be pavyzdžio numerio prie šio rezultato. Bendras dažiklių ekologinio saugumo deklaravimas straipsnyje nėra rūšinis toksikologinis tyrimas. Jis nebuvo priimtas kaip medžiagos ar atliekų poveikio sveikatai vertinimas.
Simbiozės modelis: Lukešová ir bendraautoriai (2015) panaudojo padermę PIN-5 kaip teigiamą ektomikorizės kontrolę eksperimente su karpotuoju beržu. Po šešių mėnesių jie nustatė hifų movą ir Hartigo tinklą visų inokuliuotų beržų šaknyse. 1 lentelėje nurodytas vaisiakūnis iš Čekijos ir sekos numerio nebuvimas; rezultatas turi savo nustatymo apimtį. Šalia tirtų endofitų savybės nebuvo priskirtos meškutei, o eksperimentinė simbiozė nebuvo pateikta kaip augalų, supančių natūralų vaisiakūnį, sąrašas.
Lenkijos sezonas ir aktualūs teisės aktų sąrašai
Vaisiakūnių dygimas: Lenkijos CILP publikacijoje iš 2018 nurodoma liepa–spalis; Zarzyńskio atlase iš 2021 pateiktas birželio–lapkričio kalendorius. Abu rezultatai išsaugoti kaip tradicinio rūšies supratimo atlasiniai duomenys. Jie nurodyti mėnesiais ir yra susiję su Lenkijos leidiniu. Itališkas eburneus formos aprašymas ir pavienės rinkimo datos nebuvo naudojami lenkiško sezono ilginimui.
Teisė: Pilni galiojantys sąrašai patikrinti ELI originaluose. Meškutė nefigūruoja nei apsaugos sąrašuose iš Dz.U.2014 poz.1408, nei leidimo prekiauti sąraše iš Dz.U.2026 poz.258. Teisinis rezultatas nėra vartojimo saugumo įvertinimas ar visuotinis leidimas rinkti bet kurioje vietoje. Trispalvis baltmėsis (Leucopaxillus compactus), minimas dalinės apsaugos sąraše, priklauso kitai genčiai.
Buveinė ir paplitimas
Buveinė, paplitimo sritis ir metų laikas
Ekologiniu požiūriu pilkoji meškutė yra mikorizinis grybas. Valstybinių miškų publikacijoje dokumentuojamas jos paplitimas drėgnuose spygliuočių ir lapuočių miškuose bei parkuose, ryšyje su beržu, alksniu, pušimi, egle ir ąžuolu.
Buveinė, paplitimo sritis ir metų laikas
Jargeat ir kt. (2014) tyrimai rėmėsi mėginiais iš 24 radaviečių Prancūzijoje ir Italijoje, iliustruodami komplekso ekologinę įvairovę Vakarų ir Pietų Europoje, o ne šalies masto paplitimą Lenkijoje.
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Jungtinė Karalystė | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | VII–X |
|
| Airija | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | VII–X |
|
| Lenkija | Žemutinė Silezija — šaltinio įvardyta apimtis | VI–XI |
|
Medžiagos
Herbariumo kolekcijos
- B121140.1
FR; Cantaous, Hautes-Pyrénées; 2012-11-17; J-P Chaumeton
[10]
Šaltiniai
- Wright et al. 2005, Spatial patterns of gene expression in the extramatrical mycelium and mycorrhizal root tips formed by the ectomycorrhizal fungus Paxillus involutus in association with birch (Betula pendula) seedlings in soil microcosms
- archive-paxillus-involutus-profile
- Pat O’Reilly, Paxillus involutus — opis terenowy
- GIS, Bezpieczne grzybobranie — Krowiak podwinięty
- Jargeat i in. (2014), The Paxillus involutus complex in Europe, Fungal Biology 118:12–31 (także [10])
- Pierwotny zapis źródłowy — P0: paxillus_involutus
- src-eli-protection-2014
- src-eli-trade-2026
- src-lasy-safe
- Li i współautorzy (2021) — Mushroom Poisoning Outbreaks — China, 2020
- Li i współautorzy (2022) — Mushroom Poisoning Outbreaks — China, 2021
- Pierwotne doniesienia kliniczne: PubMed 3784443,7105997,2000656; metadane 4059740,5105189
- DGfM, Vergiftungssyndrome, aktualizacja 22.01.2023 — Paxillus-Syndrom
- Yerniyazova i Kuragina, Natural dyeing with mushrooms and plants growing in the Volgograd region, Irrigated Agriculture4(35): 45–47, DOI 10.35809/2618-8279-2021-4-6
- Referowska-Chodak 2015, Ludowe nazwy grzybów w Polsce, Studia i Materiały CEPL 44/3:218–238
- Gelardi, Segneri, Ercole i Vizzini (2011) — A new white form of Paxillus involutus from Italy
- Paweł Zarzyński, Grzyby polskich lasów, CILP, Warszawa 2021, ISBN978-83-65659-43-9
- Krowiak podwinięty — weryfikacja polskich wykazów 18.10.2026
- Petrović i in., online 2024, wydanie 2025, DOI 10.1080/01480545.2024.2412776 — repozytorium autorów, abstrakt
- Lukešová i in. 2015, The Potential of Dark Septate Endophytes... PLOS ONE 10:e0124752
- Rozporządzenie Ministra Środowiska z dnia 9 października 2014 r. w sprawie ochrony gatunkowej grzybów
- Ochrona gatunkowa grzybów, Dz.U. 2014 poz. 1408
- Odczytane abstrakty PubMed: 8817815, 26431968, 39412001, 34004479, 33949256, 24433674
- Shah i in. 2015, Involutin Is an Fe3+ Reductant Secreted by the Ectomycorrhizal Fungus Paxillus involutus during Fenton-Based Decomposition of Organic Matter
- Species Fungorum, current Paxillus involutus and synonyms, RecordID 191172
- Stöver i in. 2019, Fatal Immunohaemolysis, Diagnostics9:130
- Krowiak podwinięty — zestawienie źródłowych wyników badań
- Obwieszczenie Ministra Zdrowia z dnia 13 lutego 2026 r. w sprawie ogłoszenia jednolitego tekstu rozporządzenia Ministra Zdrowia w sprawie grzybów dopuszczonych do obrotu lub produkcji przetworów grzybowych, środków spożywczych zawierających grzyby oraz uprawnień klasyfikatora grzybów i grzyboznawcy
- Jednolity wykaz grzybów dopuszczonych do obrotu, Dz.U. 2026 poz. 258
- Wielki słownik języka polskiego PAN, krowiak podwinięty