Valgomas
Reikalauja apdorojimo
Žalias nuodingas
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.










Morchella vulgaris (paprastasis briedžiukas) yra vertinamas pavasarinis aukšliagrybis, pasižymintis tamsiai pilka arba pilkai ruda netaisyklingai korėta kepurėle. Vaisiakūniai išauga pavasarį ir pasižymi tuščiavidure sandara. Rūšis plačiai paplitusi vidutinių platumų miškuose bei antropogeninėse buveinėse.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
- Viso vaisiakūnio konsistencija
- Viso vaisiakūnio konsistencija: kempiniškas.
- Vaisiakūnio aukštis
- Vaisiakūnio aukštis: iki 150 mm.
- Vaisiakūnio plotis
- Vaisiakūnio plotis: 30–40 mm.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- Kepurėlės forma: cilindriškas.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: trikampis.
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: rutuliškas (beveik).
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės forma: kiaušiniškas. - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- Kepurėlės paviršiaus reljefas: duobėta.
Kepurėlės paviršiaus reljefas: briaunota. - Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: pilkai rudas.
Kepurėlės spalva: pilkai geltonas.
Kepurėlės spalva: pilkšvas.
Kepurėlės spalva: kukurūzų geltonumo.
Kepurėlės spalva: pilkas. - Kepurėlės briaunelių spalva
- Kepurėlės briaunelių spalva: balsva.
- Briaunelių spalva duobučių atžvilgiu
- Briaunelių spalva duobučių atžvilgiu: šviesesnės (paprastai).
- Kepurėlės duobučių išsidėstymas
- Kepurėlės duobučių išsidėstymas: tankiai išsidėstę.
- Kepurėlės duobučių gylis
- Kepurėlės duobučių gylis: gilios.
- Kepurėlės briaunelių spalvos kaita
- Kepurėlės briaunelių spalvos kaita: oranžinis (šiek tiek).
Kepurėlės briaunelių spalvos kaita: oranžinis (šiek tiek). - Briaunelių kraštų forma
- Briaunelių kraštų forma: suapvalintas.
- Briaunelių konsistencija
- Briaunelių konsistencija: standus.
- Griovelis kepurėlės pamate
- Griovelis kepurėlės pamate: yra (mažas, menkai pastebima).
- Galvutės duobučių kontūras
- Galvutės duobučių kontūras: netaisyklingas.
Galvutės duobučių kontūras: vingiuotas. - Galvutės briaunų raštas
- Galvutės briaunų raštas: labirintinis.
Galvutės briaunų raštas: smegenų pavidalo.
jaunų vaisiakūnių: Galvutės briaunų raštas: smegenų pavidalo. - Galvutės suaugimas su kotu
- Galvutės suaugimas su kotu: suaugęs su kotu.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: duobėtas.
Kotas ir pagrindas
- Koto pagrindas
- Koto pagrindas: buožiškas.
Koto pagrindas: sustorėjusi. - Koto spalva
- Koto spalva: balsva arba gelsvas.
- Koto paviršiaus reljefas
- ties koto pamatu: Koto paviršiaus reljefas: vagotas.
- Koto vidus
- Koto vidus: tuščiaviduris.
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 30–70 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 15–35 mm.
- Koto ilgis kepurėlės atžvilgiu
- Koto ilgis kepurėlės atžvilgiu: trumpesnis.
- Koto vidaus suskirstymas
- Koto vidaus suskirstymas: Kameruotas.
- Koto išlinkimas
- Koto išlinkimas: tiesus.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: balsva arba pilkšvas.
- Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: silpnas.
- Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui
- Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui: trapus.
- Tramos konsistencijos tipas
- Tramos konsistencijos tipas: vaškiškas.
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: grybų.
Minkštimo kvapas: spermos kvapo.
šviežias egzempliorius: Minkštimo kvapas: išsiskiriantis (minkštimas).
Minkštimo kvapas: stiprus.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: buvęs dirbamas laukas.
Buveinė: lapuočių miškas.
Buveinė: užliejamasis miškas, parkas arba sodas.
Buveinė: spygliuočių miškas.
Buveinė: užliejamasis miškas. - Substratas
- Substratas: dirvožemis.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: pasklidusios grupės. - Aptikimo dažnumas
- Derėjimo laikotarpis
- Nie potwierdzono występowania w Polsce.
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: aptikimas nepatvirtintas.
Valgomumas ir kulinarija
- Valgomumas
- Valgomas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
- Vartojimas žalių
- Žalias nuodingas
Teisė
- Apsauga
- Lenkijoje rūšiai netaikoma rūšinė apsauga.
- Prekyba
- Lenkijoje rūšimi neleidžiama prekiauti ar iš jos gaminti grybų produktų.
FAQ
Ar Morchella vulgaris galima valgyti žalią?
Ne, žalias grybas turi termolabilių toksinų, sukeliančių apsinuodijimą. Būtinas terminis apdorojimas.
Kuriuo metų laiku dygsta šis grybas?
Vaisiakūniai dygsta pavasarį, dažniausiai nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos.
Po kokiais medžiais dažniausiai aptinkamas paprastasis briedžiukas?
Dažniausiai aptinkamas po uosiais, guobomis, ąžuolais bei senais sodo vaismedžiais.
Kokiame dirvožemyje ši rūšis auga geriausiai?
Geriausiai auga kalkingame, derlingame, drėgname ir organinių medžiagų turtingame dirvožemyje.
Ar šį grybą saugu vartoti su alkoholiu?
Nerekomenduojama vartoti didelių alkoholio kiekių, nes jautresniems žmonėms tai gali sukelti negalavimus.
Koks yra Morchella vulgaris skonis?
Skonis sodrus, švelniai riešutinis, su išreikštu miško žemės aromatu.
Ar Morchella vulgaris tinka džiovinti?
Taip, džiovinti tinka, tačiau net ir džiovintus briedžiukus prieš valgant būtina kruopščiai termiškai apdoroti.
Kokiose šalyse šis grybas labiausiai vertinamas?
Labiausiai vertinamas Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Kokias spalvas galima išgauti dažant vilną šiuo grybu?
Naudojant kandikus išgaunami gelsvai rudi, ochros ir šviesiai pilkšvi atspalviai.
Ką senovės folklore simbolizavo briedžiukų pasirodymas?
Jų pasirodymas simbolizavo pavasario atėjimą, žemės prabudimą ir sėjos pradžią.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- smardz ciemny
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Morchella vulgaris
- Inne nazwy krajowe
- smardz pospolity, smardz szary
Stebėjimai namuose
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 16–23 µm, plotis 10–14,5 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio reakcija
- Dirvožemio reakcija: šarminis.
Dirvožemio reakcija: rūgštus (šiek tiek). - Lapuočiai medžiai aplinkoje
- Lapuočiai medžiai aplinkoje: Fraxinus.
Lapuočiai medžiai aplinkoje: Fraxinus excelsior, Fraxinus angustifolia arba Ulmus minor. - Spygliuočiai medžiai aplinkoje
- Spygliuočiai medžiai aplinkoje: pušis.
- Krūmai aplinkoje
- Krūmai aplinkoje: Crataegus monogyna arba Prunus spinosa.
- Mitybos būdas
- Mitybos būdas: saprotrofinis.
- Buveinės pokyčiai
- Buveinės pokyčiai: po gaisro.
Nekulinarinis panaudojimas
Morchella vulgaris ne maistui tradiciškai naudota natūraliam tekstilės dažymui. Šie grybai, priklausomai nuo naudojamo kandiko (pavyzdžiui, alūno ar geležies sulfato), vilnai ir šilkui suteikia švelnius gelsvai rudus, ochros, kreminius bei šviesiai pilkšvus atspalvius. Liaudies medicinoje ir kaimo buityje džiovinti briedžiukai kartais būdavo deginami dūminėse pirtyse ar gyvenamosiose patalpose kaip pavasarinis smilkalas orui atgaivinti ir vabzdžiams atbaidyti. Kai kuriuose Centrinės Europos regionuose sudžiovinti vaisiakūniai dėl savo korėtos struktūros būdavo veriami ant siūlų ir naudojami kaip tradicinės sezoninės pavasario švenčių dekoracijos bei talismanai namų apsaugai.
Istorija ir kultūra
Briedžiukai turi ilgą ir turtingą istoriją Europos kultūroje. Viduramžių Europoje jie buvo laikomi paslaptingais miško grybais, siejamais su pavasario atgimimu ir žemės prabudimu. Vokiečių ir prancūzų folkloro pasakojimuose briedžiukai kartais vadinti velnio ar miško dvasių kūriniu dėl jų neįprastos, raukšlėtos ir korėtos išvaizdos. XIX amžiuje Prancūzijoje briedžiukai tapo prabangos ir aristokratinės kulinarijos simboliu, o jų radavietės buvo griežtai saugomos šeimų paslaptys, perduodamos iš kartos į kartą. Senojoje slavų tautosakoje briedžiukų pasirodymas žymėjo žemės ūkio darbų pradžią ir pavasario sėją, todėl gausus jų derlius buvo interpretuojamas kaip derlingų metų ženklas. Literatūroje jie dažnai minimi kaip pavasario miško dvelksmas, reiškiantis gamtos ciklo atsinaujinimą po ilgos žiemos.
Valgomumas ir saugumas
Paprastasis briedžiukas yra vertingas valgomasis grybas, pasižymintis sodriu, riešutus primenančiu žemės aromatu ir tvirta tekstūra. Šviežias ir žalias šis grybas yra toksiškas, nes jame yra termolabilių toksinų, sukeliančių virškinamojo trakto sutrikimus, pykinimą bei vėmimą. Todėl Morchella vulgaris prieš vartojimą būtina kruopščiai termiškai apdoroti: pavirti ne mažiau kaip 10–15 minučių ir nuovirą nupilti arba gerai iškepti, taip pat galima džiovinti, nes džiūvimo metu toksinai suyra. Džiovintus grybus prieš vartojimą būtina išmirkyti ir vėl termiškai apdoroti. Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Šiaurės Amerikoje briedžiukai laikomi delikatesu ir yra itin vertinami aukštojoje virtuvėje, tuo tarpu Rytų Europoje jie dažniau vertinami kaip tradicinis ankstyvo pavasario laimikis. Pavojinga vartoti kartu su dideliu kiekiu alkoholio, nes kai kuriems asmenims tai gali sukelti individualias netoleravimo reakcijas.
Buveinė ir paplitimas
Morchella vulgaris aptinkama vidutinio klimato juostoje visoje Europoje, Azijoje ir dalyje Šiaurės Amerikos. Grybas dažniausiai auga lapuočių ir mišriuose miškuose, ypač po uosiais, guobomis, ąžuolais bei senais vaismedžiais apleistuose soduose. Ši rūšis teikia pirmenybę kalkingam, bazingam, drėgnam, bet gerai drenuojamam dirvožemiui, turtingam organinių medžiagų. Vaisiakūniai dažnai pasirodo upių slėniuose, parkuose, miško pakraščiuose, pakelėse bei vietose, kur neseniai buvo pažeistas dirvožemio paviršius ar išpiltas mulčias. Pagrindinis augimo sezonas trunka nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos, nors šiltesniuose Europos regionuose pirmieji egzemplioriai pasirodo jau kovo viduryje, o šiauriniuose kraštuose ar kalnuotose vietovėse derėjimas nusitęsia iki birželio pradžios. Sezono pradžią lemia dirvos įšilimas ir pavasario drėgmė, todėl po sausų žiemų ar vėlyvų šalnų derėjimas būna vėlyvesnis ir gerokai menkesnis.
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Valgomumas
- Valgomas — źródło oznaczenia
Stadt Wien, Graue Morchel, official mushroom advice · Oficiali Vienos miesto konsultavimo tarnyba: essbar. Tai autoriaus vertinimas, taikomas Austrijai, o ne Lenkijos leidimas prekiauti ir ne toksikologinis tyrimas.
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Stadt Wien, Graue Morchel, official mushroom advice · Vienos konsultavimo tarnyba: visi Morchella vartojami tik po apdorojimo; paties įrašo aprašymas roh giftig. Apdorojimo reikalavimas išsaugo pirminę rekomendaciją, nenustato dozės ar aptikto toksino.
- Vartojimas žalių
- Nuodingas
Materiał: surowy
Stadt Wien, Graue Morchel, official mushroom advice · Graue Morchel / Morchella vulgaris, Geschmack: roh giftig; Hinweis: raw adverse reactions. Municipal mushroom advisory assessment, no inferred preparation minimum.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Morchella vulgaris
- Ankstesni moksliniai pavadinimai
- Morchella acerina
Morchella anthracina
Morchella conica var. pygmaea
Morchella esculenta β vulgaris
Morchella lepida
Morchella robiniae
Morchella spongiola
Morchella vulgaris var. aucupariae[30]
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Taksono nomenklatūrinį pagrindą sudaro Persoono 1801 m. darbas (Synopsis Methodica Fungorum), kuriame jis buvo aprašytas kaip valgomojo briedžiuko atmaina pavadinimu Morchella esculenta β vulgaris Pers. 1821 m. Gray veikale A Natural Arrangement of British Plants (1 tomas, 662 puslapis) šią atmainą pakėlė į atskiros rūšies rangą, įvesdamas kombinaciją Morchella vulgaris (Pers.) Gray. Vėlesnėje mikologinėje literatūroje taip pat vartota autorinė citata Morchella vulgaris (Pers.) Boud. Pasaulinis nomenklatūrinis registras „Index Fungorum“ (Record ID 813028) Morchella vulgaris (Pers.) Gray klasifikuoja kaip dabartinį pavadinimą šiame registre Morchellaceae šeimoje, o tai reiškia statuso užfiksavimą indekse, bet ne galutinį visų istorinių sisteminių sampratų išsprendimą.
Taksono apimtis ir identifikavimo apribojimai
Šiuolaikinės filogenetinės analizės peržiūrėjo rūšių delimitaciją Morchella gentyje:
- Zakres ujęcia taksonomicznego
M. vulgaris w wąskim ujęciu, bez M. dunensis; var. vulgaris z Weholt i in. 2021, synonimia spongiola w Loizides i in. 2022. Nowsze materiały autorów M. vulgaris/M. spongiola mają własną identyfikację ITS i jej ograniczenia, bez nowej własnej filogenezy.
[4] [34] [5] [19] [30]
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Nyderlandai: Aptikimo dažnumas: retas. [1]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Aukšliai
Kiti laboratoriniai požymiai
- Parafizės viršūnės forma
- Parafizės viršūnės forma: buožiškas. [23]
DNR sekos
- Seka
M. vulgaris var. vulgaris; ITS rDNR; MW307518
Sporos
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis: 1,59 (apytikslė vertė, vidurkis). [23] [12]
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [10]
- Sporų ornamentikos forma
- Sporų ornamentikos forma: vagota. [23]
- Sporos ornamentacijos kryptis
- Sporos ornamentacijos kryptis: išilginiai. [23]
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. [10]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Oficialus įrašas Graue Morchel — Morchella vulgaris, Vienos miesto grybų konsultavimo tarnyba, nuskaityta 18.10.2026.
Nuskaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Nuskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Atlaso aprašymas ir konsultacija, be medžiagos su molekuliniu patvirtinimu; Austrijos duomenys nepakeičia Lenkijos duomenų.
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Javiero Marcoso Martínezo M. vulgaris aprašymas ir autorinės fotografijos, MicoAragon; Pirėnų priekalnės, Aragono Pirėnai ir Siera de Albarasinas, Ispanija.
Nuskaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Nuskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Regioninio autoriaus aprašymas; prie šių požymių nepateikta nei DNR sekų, nei imties dydžio. Sąvoka saprosimbiótica nėra konkretaus mikorizinio ryšio įrodymas.
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Soylu 2024 §3.3: GBK976/976-Kg 187, Manisa-Osmancalı, Turkija; autoriaus pagal ITS kaip M. vulgaris/M. spongiola nustatyta medžiaga.
Nuskaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Nuskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Nauja savarankiška daugiagenė analizė nebuvo atlikta; aprašymas susijęs su autoriaus medžiaga, be Lenkijoje patvirtinto paplitimo įrodymų.
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Nuskaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Nuskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Gryna grybienos kultūra
Biotechnologiniai eksperimentai
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Moctezuma Pérez ir kt. 2017, vaisiakūniai iš Santa Ana Chilotingo Meksikoje (2014), MEXU29003, ITS KJ741329. Nuoseklus ekstrahavimas: metanoliu, po to vandeniu; taip pat analizuota heksano frakcija. GC–MS I lentelė, bakterijų slopinimas II lentelė, DPPH ir Ca Ski ląstelės rezultatuose.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Autoriaus ITS identifikacija 99,7% su JQ691493, be naujos savarankiškos filogenezės epitipe atžvilgiu. Santykinė GC–MS signalų gausa nėra rūgšties masės procentas visame vaisiakūnyje. Metilo esteriai išlaikyti kaip esteriai. HPLC klasės neįrodo atskirų rūgščių identifikavimo. CA50 rezultatų pastraipoje nurodytas vienetas µg/ml. Vėlesnėje diskusijos pastraipoje klaidingai pakartojami tie patys skaičiai kaip procentai; pakeistas vienetas nebuvo perimtas. In vitro rezultatai neįrodo nei gydymo, nei vartojimo saugumo.
Grynoji grybienos kultūra – Papadaki et al (2019)
Medžiaga: Papadaki ir kt. 2019, Foods 8:239, 1 lentelė: M. vulgaris AMRL36. 2 lentelė, skystosios kultūros, 7-oji diena. Sausoji biomasė, gliukozaminas nustatytas po hidrolizės, polisacharidai antrono metodu.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Tai kolekcinė kultūra AMRL36, o ne vaisiakūnio ėminys; darbas nepakeistas nauju rūšies apibrėžimu. Reikšmės ± lieka atskira statistika, o ne individų matavimų ribomis. Kitos padermės nėra AMRL36 rezultatai.
Metody i zapisy źródłowe — Opis M. vulgaris w eksperckim kluczu Læssøe i Petersena, wersja 25.09.2026, klucz A, para 6. Materiału, liczby pomiarów i okazów autorzy nie podają. To opis atlasowy, nie nowe badanie próby i nie polska kolekcja. Gałąź oddziela M. dunensis; symbol Mes-17 s.l. źródła zachowano jako jego ujęcie, bez uznania zgodności kodu filogenetycznego z przeglądem 2022.
Metoda źródłowa. Technika: mikroskopia świetlna (LM). Opis metody w źródle: Powierzchnia zarodnika opisana w błękicie bawełnianym (cotton blue). Brak podanego preparatu, powiększenia i rozdzielczości; brak podstaw do SEM. Nie przypisano tego barwienia pomiarom, których metody nie sprecyzowano. Barwienie: cotton blue.
Całkowita długość worka; Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „PDF s. 2, para 6: spores 20–23 × 12–14.5 µm; asci 300–350 µm. Opis atlasowy o niepodanym materiale i konwencji pomiaru.” [23]
Forma ornamentacji zarodnika — zapis źródłowy: „PDF s. 2: very finely longitudinally striate in cotton blue — w wariancie prążkowanym, nie we wszystkich zarodnikach. Stopień bardzo drobny pozostaje w opisie źródła.” [23]
Kierunek ornamentacji zarodnika — zapis źródłowy: „PDF s. 2: longitudinally — kierunek oddzielony od prążkowania i jego subtelności.” [23]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „PDF s. 2: smooth OR very finely longitudinally striate in cotton blue. Zachowano alternatywy i pełny opis subtelności w badaniu.” [23]
Metody i zapisy źródłowe — Klucz ekspercki Læssøe i Petersena 25.09.2026, para 6 M. vulgaris, odrębna od M. dunensis. Materiału, liczebności i metody pomiarów nie podano; wynik atlasowy, nie własny pomiar.
Kształt szczytu wstawki — zapis źródłowy: „PDF s. 2, para 6: paraphyses with clavate tips.” [23]
Metody i zapisy źródłowe — SMNF, hasło Morchella vulgaris = M. esculenta f. vulgaris, własne fotografie kolekcji z Nord i Oise (2009, 2017, 2018). Mikroskopowy opis autora atlasu: brak wskazania konkretnego okazu przy pomiarach, liczebności, odczynnika i DNA. Poziom weryfikacji: opis ekspercki, bez nowej kontroli względem epitypu.
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „SMNF: spores hyalines; to mikroskopia, nie barwa wysypu. Medium nie zostało podane.” [10]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „SMNF: 16–17 × 10–10,5 µm; źródłowy przedział, bez dopowiadania liczebności i konwencji pomiaru.” [10]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „SMNF: spores elliptiques; opis mikroskopowy atlasowy, bez sekwencji DNA i oznaczonej próby.” [10]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „SMNF: spores lisses; bez przypisania błękitu bawełnianego lub SEM.” [10]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „SMNF: 16–17 × 10–10,5 µm; ta sama opisana próba atlasowa.” [10]
Metody i zapisy źródłowe — Source literature description of typical M.vulgaris, without absorbing M.dunensis or Kashmir materials.
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „Autorzy podają przeważnie 18–22 µm, rzadko ponad 23–24 µm; nie jest to pełny minimalny/maksymalny zakres wszystkich okazów.” [5]
Taksono pavadinimas ir apimtis
Lenkiškas pavadinimas: PTMyk KPNG 5/2025 rekomendacijoje nurodo pavadinimą „smardz ciemny“ rūšiai Morchella vulgaris (Pers.) Gray. Rekomendacija nustato lenkišką nomenklatūrą, bet neišsprendžia visų rūšių ribų.
Alternatyvūs pavadinimai: „Smardz szary“ aptinkamas Olgi Senk-Szelągiewicz 2016 m. kalbotyros apžvalgoje, p. 165. „Smardz pospolity“ savarankiškai vartojamas Jezioro atlase. Tai yra dokumentuoti alternatyvūs pavadinimai, nesuteikiant jiems dabartinės PTMyk rekomendacijos rango.
Tapatumas: Loizideso ir bendraautorių 2022 m. apžvalga sieja pavadinimą su epitipe LIP 0900044, nustatytu Richardo ir bendraautorių 2015 m. Be kita ko, kaip sinonimas minimas M. spongiola. Santykis su M. dunensis lieka neišspręstas; autoriai rekomenduoja laikinai vartoti abu pavadinimus. Kopų M. dunensis aprašymai nebuvo įtraukti į šio įrašo požymius.
Turkiška medžiaga ir kultūra 976-Kg187
Identifikavimas: Soylu 2024 m. priskyrė kolekciją 976-Kg 187 (GBK976) iš Manisa–Osmancalı kladui M. vulgaris/M. spongiola remdamasis ITS. Autorius pažymi daugiagenės analizės poreikį. Pavadinimų poros vartojimas išlaikytas; M. spongiola yra M. vulgaris sinonimas apžvalgoje 2022, o ne kopinė M. dunensis.
Aprašymo apimtis: Soylu pateikia vaisiakūnio spalvas ir matmenis, vartodamas terminą ascocarp. Šie matmenys priskirti vaisiakūniui, o ne vien kepurėlei; koto matmenis autorius pateikia atskirai. Aprašymas taikomas surinktai medžiagai iš degusio pušyno Manisoje 341 m aukštyje. Kukurūzų geltonumo šios medžiagos spalva skiriasi nuo dalies atlasų pilkų aprašymų; skirtumas nelaikomas amžiaus pasekme.
Kultūra ir neatitiktis: Kultūros požymiai aprašyti grybienai ant PDA. To paties darbo rezultatuose ir aptarime nurodomas skirtingas kultūros tankis: autoriai skirtumo nepaaiškina. Duomenys nepateisina jo priskyrimo skirtingoms fazėms. Pavadinimai skleročiai ir mitosporos išlaiko pirminę reikšmę; jie nebuvo pakeisti į mikroskleročius ar nustatytą konidijavimo tipą.
Mikroskopija: apimtis ir palyginamumas
Ekspertinis raktas: Læssøe ir Peterseno MycoKey raktas, išleistas 2026 m. rugsėjo 25 d., turi atskirą šaką M. vulgaris, atskirtą nuo M. dunensis. Autoriai šiam įrašui nenurodo pavyzdžių, matavimų skaičiaus ar pilno protokolo. Qav reiškia vidutinį sporos ašių santykį, o buožiška forma taikoma parafizės viršūnei. Ji nebuvo perkelta visam jos kūnui.
Paviršiaus stebėjimas: Raktas aprašo lygų arba labai smulkiai išilgai dryžuotą paviršių medvilnės mėlynyje. Metodas nebuvo automatiškai priskirtas kitiems matavimams. Stebėjimas nėra SEM rezultatas, o alternatyvūs paviršiai nebuvo išdėstyti pagal brendimo eigą.
SMNF atlasas: SMNF skelbia savo kolekcijų iš Nord ir Oise iš 2009, 2017 ir 2018 m. nuotraukas bei mikroskopinį aprašymą. Prie matavimų nenurodo konkretaus pavyzdžio, matavimų skaičiaus, terpės ar DNR identifikavimo. Tai yra prieinamas ekspertinis aprašymas su žemesniu patikros lygiu. Mažesni jo sporų matmenys dokumentacijoje išsaugoti atskirai; intervalas kortelėje apibendrina nuskaitytų aprašymų ribas, netvirtinant medžiagos vienalytiškumo.
Jodo reakcija: SMNF atlaso įrašas I− taikomas aukšliams. Jis išsaugotas kaip pirminis neigiamas rezultatas su neišsamiu literatūriniu protokolu, neišsigalvojant Melzerio reagento, IKI, koncentracijos ar laiko. Tai nėra sporų ar viso vaisiakūnio testo rezultatas.
Eksperimentas naudojant melasą
Pirminis tyrimas: Dedousi ir bendraautoriai 2021 m. tyrė M. vulgaris AMRL 36 skystose terpėse su melasa arba sacharoze. Buvo matuojama biomasė, polisacharidai, baltymai, antioksidaciniai rodikliai ir fenolių kiekio sumažėjimas. Šiame darbe nepateikta nei seka, nei nauja padermės daugiagenė patikra.
Medžiaga ir sąlygos: Dedousi ir bendraautorių tyrimas (2021) išskiria statines ir maišomas kultūras, terpes su sacharoze bei melasa ir du C/N santykius. 2 lentelės taškai yra ne mažiau kaip trijų matavimų vidurkiai su atskirai nurodytais standartiniais nuokrypiais. Skirtingų dienų ir sąlygų rezultatai lieka atskirti.
Priskyrimo riba: Rekordiniai skaičiai – 18,16 g/l biomasės, 56,6% fenolių sumažėjimo ir 26,7% nuspalvinimo iš santraukos taikomi M. conica. Jie nebuvo priskirti M. vulgaris; autoriai gavo reikšmingą nuspalvinimą tik esant M. conica. Grybienos gamyba nereiškia vaisiakūnių auginimo.
Praktinė reikšmė: Eksperimentas dokumentuoja galimybę auginti grybieną ir mažinti fenolinių junginių kiekį terpėje. Tai nėra pramoninio diegimo, vaisto ar gydymo veiksmingumo patvirtinimas. Kitų tirtų rūšių rezultatai nebuvo perkelti AMRL36.
Tradicinis nekulinarinis panaudojimas
Lauko tyrimas 2013: Pala ir bendraautoriai 2010–2011 m. atliko interviu su Kašmyro gyventojais ir tradiciniais gydytojais. Medžiagai, pavadintai M. vulgaris, užfiksavo vartojimą esant kvėpavimo takų negalavimams ir kaip afrodiziaką. Tai praktikos ir įsitikinimų dokumentavimas, o ne veiksmingumo įrodymas.
Lauko tyrimas 2023: Dar ir bendraautoriai užfiksavo tradicinį preparato iš kepurėlės vartojimą nuo kvėpavimo takų negalavimų ir įsitikinimą stiprinamuoju poveikiu. Prie eilutės M. vulgaris nurodyta 8785-KASH, RFC 0,95 ir UV 0,12. Rodikliai susiję su respondentų atsakymais, o ne terapijos veiksmingumu. Receptas iš gretimos eilutės M. esculenta nebuvo perkeltas.
AMRL36 grybiena krakmolo ir gliukozės terpėse
Medžiaga ir metodas: Papadaki ir bendraautoriai (2019) tyrė AMRL kolekcijos padermes, tarp jų pažymėtą M. vulgaris AMRL36. Skystos kultūros PDB ir GPYB terpėse buvo auginamos statiškai 26 ±0,5°C temperatūroje 21 dienų su trimis ėminių ėmimo pakartojimais. Atskirai tirtos kultūros ant agaro, taip pat su PET membrana. Metodai ir terpės nėra natūralios rūšies buveinės požymiai.
Matavimai: Biomasė nustatyta kaip sausoji masė; gliukozamino kiekis – po hidrolizės ir spalvinės reakcijos, o polisacharidai – antrono metodu. Lentelėje 2 padermei AMRL36 pateikti septintos dienos rezultatai dviejose terpėse. Ženklai ± išsaugoti su skaičiais, tačiau tekstas prie lentelės vienareikšmiškai neįvardija jų statistikos tipo. Jie nebuvo pripažinti imties minimumu ir maksimumu.
Taikymas ir ribos: Autoriai tyrė gliukozaminą kaip netiesioginį grybienos kiekio rodiklį ir tikrino žemės ūkio bei maisto pramonės terpių panaudojimo galimybę. Tai nėra vaisiakūnių sudėties rezultatai ar įrodytas klinikinis preparato veiksmingumas. Kitų padermių maksimalūs rezultatai nebuvo perkelti AMRL36.
Publikacija iš Kašmyro: neišspręstas identifikavimas
Duomenys: Talie ir bendraautoriai (2024) pateikia pavyzdį, pasirašytą M. vulgaris, bei makroskopinį ir mikroskopinį aprašymą 3 lentelėje. Tačiau M6 identifikavimo rezultatuose jie nurodo tik 95,44% ITS panašumą į M. vulgaris. Prie kelių eilučių taip pat pasitaiko pasikartojantys pavyzdžių žymenys. Tokių duomenų nepakanka visiems matavimams priskirti siaurai suprantamam šio įrašo taksonui.
Išsaugotas rezultatas: Pradiniai intervalai, informacija apie aštuonias sporas aukšlyje bei hifų ir vaisiakūnių aprašymai lieka šaltinyje. Jie nepakeitė nustatytos tapatybės duomenų ir nebuvo traktuoti kaip nepriklausomas pavadinimo patvirtinimas. Sprendimui reikalinga medžiagos ir sekų patikra; nebuvo įrašyta jokia fiktyvi GenBank numerio pataisa.
Pranešimas apie simptomus: šaltinio kelias
Patikrinta grandis: Piqueras (2021) aprašo pranešimą apie sutuoktinių porą iš Kantabrijos, kuriems 1992 m. pasireiškė neurologiniai simptomai po gerai išvirtų briedžiukų, pavadintų M. vulgaris. Autorius nurodo Ruizą Fernándezą (1997), skyrių Las «estupendas» morchellas leidinyje Las Setas en la Naturaleza, II tomas, p. 548–549.
Pertraukimo taškas: 1997 m. skyrius nebuvo perskaitytas viso teksto apimtimi. Patikrintoje grandyje nėra nei pavyzdžių, nei šiuolaikinio DNR identifikavimo; tai apžvalgos autoriaus paminėtas istorinis pasakojimas. Tai nėra nepriklausomas eksperimentas, įrodantis šios rūšies toksiną, tačiau jis nebuvo atmestas kaip neteisingas.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Przegląd KPNG5/2025 oraz zachowanego zapytania GBIF dla Polski: 9 zgłoszeń obserwacyjnych, isSequenced=false we wszystkich wynikach.
Nuskaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apžvalgos data: 18.10.2026.
Apribojimai: Pranešimai lieka dokumentacijoje. Jie nebuvo pripažinti pavyzdžių tyrimais, nustatančiais siaurą taksoną. Patvirtinimo nebuvimas nėra nebuvimo įrodymas; apžvalga apsiriboja nurodytais šaltiniais.
Grybienos grynoji kultūra — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Soylu 2024, §3.4: kultūra 976-Kg 187, išvesta iš medžiagos GBK976, Manisa-Osmancalı, Turkija. Autorius nustato M. vulgaris/M. spongiola remdamasis ITS; PDA terpė.
Nuskaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Taikoma auginamai grybienai, o ne vaisiakūniui. Rezultatuose kultūra tanki, aptarime – reta; šaltinis šio prieštaravimo nepaaiškina. Ji nebuvo priskirta išgalvotiems brendimo etapams. Skleročiai nebuvo pervadinti į mikroskleročius; mitosporų stebėjimas nenusprendžia konidijavimo tipo.
Grybienos grynoji kultūra — rezultatų protokolas
Auginimo sąlygos: PDA terpėje, iš pradžių. Rezultatai šiomis sąlygomis:
Soylu 2024: initially off-white. Ne subrendusio vaisiakūnio spalva.
Auginimo sąlygos: PDA terpėje, 10-ąją auginimo dieną. Rezultatai šiomis sąlygomis:
Soylu 2024: senescent culture turned brown by the 10th day.
Auginimo sąlygos: PDA terpėje, skyriuje „Rezultatai“. Rezultatai šiomis sąlygomis:
Soylu 2024: prieštaringi tankio aprašymai rezultatuose ir aptarime; išsaugoti abu.
Auginimo sąlygos: PDA terpėje, skyriuje „Aptarimas“. Rezultatai šiomis sąlygomis:
Soylu 2024: prieštaringi tankio aprašymai rezultatuose ir aptarime; išsaugoti abu.
Auginimo sąlygos: PDA terpėje. Rezultatai šiomis sąlygomis:
Kolonija plečiasi spinduliškai.
Yra paviršinė ir panardinta grybiena.
Kultūroje formuojasi skleročiai.
Skleročiai yra kompaktiškos sandaros.
Skleročiai susidaro aplink inokuliatą ir prie lėkštelės krašto.
Skleročiai yra gausūs.
Kultūros paviršiuje pastebėtos mitosporos.
Tirtoje kultūroje išskyrų nepastebėta.
Skleročiai yra blyškiai geltoni.
Išskiriamas pigmentas yra šviesiai rudas.
Grybienos grynoji kultūra — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Dedousi ir kt. 2021, Applied Sciences 11:9481; M. vulgaris AMRL36. Lentelė 2(b): kultūros su sacharoze arba melasa, C/N20 arba 25, statinės ir maišomos.
Skaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Laboratorinio eksperimento rezultatas; nepatvirtintas diegimas valymo įrenginiuose ar gydomasis taikymas. Didžiausias fenolių šalinimas ir M. conica nuspalvinimas nebuvo priskirti M. vulgaris.
Grybienos grynoji kultūra — rezultatų protokolas
Auginimo sąlygos: Terpėje su sacharoze, 19-ąją auginimo dieną, maišomoje kultūroje, kai C/N lygus 20. Rezultatai šiomis sąlygomis:
PDF p. 7, lentelė 2(b), maišomas variantas sucrose C/N=20, 19 diena.
Auginimo sąlygos: Terpėje su sacharoze, 35-ąją auginimo dieną, maišomoje kultūroje, kai C/N lygus 25. Rezultatai šiomis sąlygomis:
PDF p. 7, lentelė 2(b), maišomas variantas sucrose C/N=25, 35 diena.
Auginimo sąlygos: Terpėje su melasa, 19-ąją auginimo dieną, maišomoje kultūroje, kai C/N lygus 20. Rezultatai šiomis sąlygomis:
PDF p. 7, lentelė 2(b), maišomas variantas molasses C/N=20, 19 diena.
Auginimo sąlygos: Terpėje su melasa, 35-ąją auginimo dieną, maišomoje kultūroje, kai C/N lygus 25. Rezultatai šiomis sąlygomis:
PDF p. 7, lentelė 2(b), maišomas variantas molasses C/N=25, 35 diena.
Grybienos grynoji kultūra — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Papadaki ir kt. 2019, Foods 8:239, 1 lentelė: M. vulgaris AMRL36. 2 lentelė, skystosios kultūros, 7-oji diena. Sausoji biomasė, gliukozaminas nustatytas po hidrolizės, polisacharidai antrono metodu.
Nuskaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Tai kolekcinė kultūra AMRL36, o ne vaisiakūnio ėminys; darbas nepakeistas nauju rūšies apibrėžimu. Reikšmės ± lieka atskira statistika, o ne individų matavimų ribomis. Kitos padermės nėra AMRL36 rezultatai.
Grybienos grynoji kultūra — rezultatų protokolas
Auginimo sąlygos: PDB terpėje, 7-ąją auginimo dieną, statinėje kultūroje. Rezultatai šiomis sąlygomis:
PDF p. 6, lentelė 2, AMRL36: PDB, 7 d. Vertė ir skaičius po ± atskirai; darbui nepriskirta nenurodyta statistikos rūšis.
Auginimo sąlygos: GPYB terpėje, 7-ąją auginimo dieną, statinėje kultūroje. Rezultatai šiomis sąlygomis:
PDF p. 6, lentelė 2, AMRL36: GPYB, 7 d. Vertė ir skaičius po ± atskirai; darbui nepriskirta nenurodyta statistikos rūšis.
Parengimo apimtis
Reikalaujamos patikros yra suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Tirto ekstrakto aktyvumas
- Tirto ekstrakto aktyvumas: antioksidacinis aktyvumas. [29]
Tirto ekstrakto aktyvumas: antibakterinis aktyvumas (bakterijų grupė iš II lentelės). [21] [12]
Tirto ekstrakto aktyvumas: priešgrybelinis aktyvumas (šeši siūliniai grybai). [21] [12]
Tirto ekstrakto aktyvumas: citotoksiškumas ląstelėms (Ca Ski ląstelių linija, neatitiko autorių taikyto aktyvumo kriterijaus). [21] [12] - Ekstrakte nustatytos junginių klasės
- Ekstrakte nustatytos junginių klasės: fenoliai, fenolinės rūgštys ir kumarinai. [21] [12]
- Santykinis junginio gausumas GC–MS
- Santykinis junginio gausumas GC–MS: 2,7 % (metilpalmitatas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 0,8 % (nonadekanas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 24,5 % (metiloleatas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 0,29 % (metiloleatas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 14,8 % (metilstearatas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 0,37 % (nonadekanas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 0,11 % (metil-12-metiltridekanoatas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 0,23 % (metil-16-metilheptadekanoatas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 23,5 % (oktadeka-8,11-dieno rūgšties metilo esteris, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 8 % (metilelaidatas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 0,19 % (cis-oktadec-13-eno rūgšties metilo esteris, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 17,08 % (metilpalmitatas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12]
Santykinis junginio gausumas GC–MS: 51,18 % (metillinoleatas, šaltinyje nurodyta vertė). [21] [12] - Komponento kiekis medžiagoje
- Komponento kiekis medžiagoje: 9,7 % (bendras polisacharidų kiekis, grybiena, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, antrono metodas, perskaičiuota sausajai masei, AMRL36 padermės kultūra PDB terpėje, 7-oji diena (Papadaki ir kt., 2019), nurodyta vertė po ženklo ±: 0,02, šaltinyje nurodyta vertė). [9] [12]
Komponento kiekis medžiagoje: 2,5 % (gliukozaminas, grybiena, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, nustatymas po hidrolizės, perskaičiuota sausajai masei, AMRL36 padermės kultūra PDB terpėje, 7-oji diena (Papadaki ir kt., 2019), nurodyta vertė po ženklo ±: 0,07, šaltinyje nurodyta vertė). [9] [12]
Komponento kiekis medžiagoje: 2,3 % (gliukozaminas, grybiena, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, nustatymas po hidrolizės, perskaičiuota sausajai masei, AMRL36 padermės kultūra GPYB terpėje, 7-oji diena (Papadaki ir kt., 2019), nurodyta vertė po ženklo ±: 0,08, šaltinyje nurodyta vertė). [9] [12]
Komponento kiekis medžiagoje: 10,8 % (bendras polisacharidų kiekis, grybiena, nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, antrono metodas, perskaičiuota sausajai masei, AMRL36 padermės kultūra GPYB terpėje, 7-oji diena (Papadaki ir kt., 2019), nurodyta vertė po ženklo ±: 0,31, šaltinyje nurodyta vertė). [9] [12]
Bandymų rezultatai — DPPH
Meksikietiška medžiaga, metodai ir apribojimai
Medžiaga ir metodas: Moctezuma Pérez ir bendraautoriai 2017 m. tyrė vaisiakūnius, įsigytus Santa Ana Jilotzingo 2014 m. spalį, pavyzdys MEXU 29003. ITS KJ741329 (MV-1) palyginta su JQ691493; nurodyta 99,7% atitiktis. GenBank įrašas patvirtina identifikatorius be naujos savarankiškos analizės epotipo atžvilgiu.
Metodai: Autoriai taikė nuoseklią metanolinę ir vandeninę ekstrakciją; frakcijų sudėtį taip pat analizavo GC–MS bei HPLC. Eksperimentuose tirtas bakterijų, pelėsinių grybų slopinimas, DPPH aktyvumas ir poveikis Ca Ski ląstelėms. Santykiniai GC–MS signalai taikomi atitinkamai ekstrakto frakcijai, o ne laisvosios rūgšties procentiniam kiekiui visame vaisiakūnyje. Metilo esterių pavadinimai liko esterių pavadinimais.
Neatitiktys ir ribos: Pastraipoje su DPPH rezultatais CA50 pateikiama mikrogramais mililitrui; vėlesnėje pastraipoje tie patys skaičiai klaidingai vartojami kaip procentai. Rezultato vienetas išsaugotas neperskaičiuojant jo į procentus. II lentelė rodo vandeninio ekstrakto aktyvumą septynioms padermėms, o metanolinio – dviem. Kokybinis rezultatas netapatintas su nustatytu klinikiniu veiksmingumu ar nustatyta doze. HPLC klasės neidentifikuoja atskirų fenolinių rūgščių.
Ląstelių testas: Autoriai pripažino abu ekstraktus neatitinkančiais aktyvaus citotoksiškumo kriterijaus Ca Ski atžvilgiu. Tai rezultatas pagal priimtą vertinimą, o ne bet kokio poveikio ląstelėms nebuvimo teiginys. Metode slenkstis nurodytas kaip 0,020 mg/ml, o rezultatuose – kaip 2 µg/ml; tai skirtingos vertės. Taip pat vienetų įrašas CI50 reikalauja atsargumo. Išsaugotas originalas, savarankiškai netaisant skaičių ir neišvedant iš jų maisto saugos.
Valgomumas: įrodymai ir ribos
Vartojimo įrodymas: Pala ir bendraautorių 2013 m. lauko tyrimai dokumentuoja vartojimą maistui po išvirimo Kašmyre. Dar ir bendraautoriai 2023 m. taip pat pažymi medžiagos, pavadintos M. vulgaris, vartojimą maistui, pavyzdys 8785-KASH. Abiejų darbų identifikavimas nėra šiuolaikinis daugiagenis palyginimas su europiniu epotipu.
Sauga: 2017 m. ekstraktų tyrimas nėra mitybos bandymas su žmonėmis. Vėžinių ląstelių testo rezultato negalima perkelti žalio ar virtos formos vaisiakūnio nekenksmingumui. Šioje apžvalgoje nerasta rūšiniu požiūriu vienareikšmio bandymo, nustatančio saugų apdorojimo laiką, suvartojimo dozę arba nurodančio konkrečią šio siauro taksono toksiną.
Konsultacinis vertinimas: Vienos konsultavimo punktas nurodo valgomumą po apdorojimo ir vartojimo žalio riziką. Nenurodoma nustatyta medžiaga, atsakinga už simptomus. SMNF teiginys apie termolabilius hemolizinus puslapyje neturi nuorodos į konkretų junginio tyrimą; jis nebuvo traktuotas kaip toksino identifikavimas.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Fitocheminėje laukinių Morchella vulgaris vaisiakūnių ėminio, surinkto (nupirkto) 2014 m. spalį Santa Ana Chilotingo apylinkėse Meksiko valstijoje (herbarinis pavyzdys MEXU 29003, nustatytas makroskopiškai ir naudojant ITS sekvenavimą; Moctezuma Pérez ir kt. 2017), analizėje nustatyta ši sudėtis:
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Askorbo rūgštis (vitaminas C): 2,6%
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Bendrieji baltymai: 8,2%
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Angliavandeniai: 25,4%
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Ištirtų riebalų rūgščių profilis: linolo rūgštis 51,18%, oleino rūgštis 24,54% ir palmitino rūgštis 2,7%.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Iš to paties ėminio paruošti laboratoriniai ekstraktai:
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Atliekant DPPH laisvųjų radikalų surišimo testą, nustatytas antioksidacinis aktyvumas, kur slopinamosios koncentracijos rodiklis CA50 siekė 43,23 µg/ml vandeniniam ekstraktui ir 53,17 µg/ml metanoliniam ekstraktui.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Atliekant in vitro atrankinį tyrimą, ištirtas poveikis 15 bakterijų padermių ir siūlinių grybų, fiksuojant nevienodą slopinimą priklausomai nuo naudoto ekstrakto.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
- Elmastaş ir kt. (2006) ištyrė dviejų laukinių briedžiukų taksonų (Morchella vulgaris ir Morchella esculenta) etanolinius ekstraktus iš šiaurės Turkijos, parodydami jų antioksidacinį aktyvumą modeliniuose in vitro testuose esant tam tikroms ekstrakto koncentracijoms.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Pirmiau pateikti duomenys susiję su konkrečių laboratorinių ėminių sudėtimi bei parametrais ir in vitro testais. Jie nėra farmakologinio ar terapinio poveikio žmonėms įrodymas ir negali būti laikomi sveikatos ar medicinine rekomendacija.
Ekologiniai tyrimai
Paplitimas ir derėjimas Lenkijoje
Literatūros apžvalga: 2025 m. PTMyk rekomendacijoje pažymima, kad nėra informacijos apie paskelbtas M. vulgaris radavietes Lenkijoje. Tai yra komisijos atliktos paieškos rezultatas, o ne biologinio nebuvimo įrodymas.
Stebėjimų pranešimai: 2026 m. spalio 18 d. GBIF nuskaitymas pateikė devynis pranešimus iš Lenkijos, gautus iš „iNaturalist“ stebėjimų. Visuose isSequenced=false; nėra pridėtos DNR sekos ir herbarinio pavyzdžio. Išlaikytos nuorodos ir patikrinimo lygis. Bendruomeninis nustatymas nesutapatintas su patvirtinta siaurojo taksono radaviete.
Sezonas: Nėra patvirtinto tamsiojo briedžiuko vaisiakūnių augimo mėnesių intervalo Lenkijoje. Pavienių pranešimų datos nepaverstos sezono ribomis; užsienio mėnesiai lieka prie savo medžiagos.
Norvegiškoji kolekcija ir identifikavimas
Medžiaga ir metodas: Weholt ir bendraautoriai (2021) analizavo geltonųjų briedžiukų kolekcijų ITS iš Norvegijos rinkinių ir naujos medžiagos. Kaip var. vulgaris pažymėtą medžiagą reprezentavo viena kolekcija ALV21016 iš Karmøy, Rogaland, 2019 m. kovo 31 d.; seka MW307518. Lentelėje 2 jai nenurodytas išlikęs fungariumo pavyzdžio numeris. Šios radavietės duomenys neaprašo rūšies dažnumo Lenkijoje.
Apimtis: Var. vulgaris aprašymas ir autorių kaip var. dunensis traktuojama medžiaga lieka atskirti. Santraukoje nurodytas laikotarpis nuo kovo pradžios iki liepos pradžios iš viso apima tris geltonųjų briedžiukų taksonus; tai nėra vien tik tamsiojo briedžiuko sezonas. Straipsnyje nepateiktas papildomas rūšinis sporų matavimų protokolas.
Regioniniai aprašymai ir svetimi derėjimo terminai
Viena: Miesto grybų konsultavimo punktas aprašo M. vulgaris kaip valgomą rūšį, reikalaujančią terminio apdorojimo. Tai yra konsultacinis vertinimas, be nurodyto toksikologinio eksperimento šiam įrašui. Austrijos laikotarpis balandis–gegužės vidurys išlaiko Austrijos teritoriją; jis nenustato sezono Lenkijoje.
Aragonas: Javiero Marcoso Martínezo aprašymas MicoAragon remiasi vietiniais stebėjimais ir nuotrauka M. vulgaris. Nurodo kovą–gegužę bei paupio radaviečių medžius ir krūmus. Augalų kaimynystė neįrodo mikorizės. Šarminio arba silpnai rūgštaus dirvožemio apibūdinimai neturi skaitinių pH ribų.
Patikros lygis: Abu aprašymai prieinami pirminiuose šaltiniuose, tačiau prie požymių nenurodo DNR patikrintos medžiagos. Jie išsaugoti kaip ekspertiniai aprašymai su atskira vieta, apimtimi ir kilme; jie nebuvo priskaičiuoti kaip molekuliniai tyrimai.
Buveinė ir paplitimas
Buveinė, paplitimo sritis ir metų laikas
Morchella vulgaris regioniniuose tyrimuose aprašytas kaip antžeminis saprobinis grybas. Pali ir kt. (2013) ataskaitoje iš Kašmyro regiono Himalajuose dokumentuojamas šio taksono paplitimas spygliuočių miškuose keturiose radavietėse: Hirpora, Yusmarg, Ferozpur ir Aharbal, kur vaisiakūniai renkami nuo kovo iki gegužės mėnesio (3–5 mėnesiais). Floristiniame-etnomikologiniame tyrime pietų Kašmyre Dar ir kt. (2023) užfiksavo radavietę, patvirtintą herbariniu pavyzdžiu, deponuotu herbariume numeriu 8785-KASH, su vaisiakūnių pasirodymo laikotarpiu, fiksuotu kovą ir balandį (3–4 mėnesiais), bei anketinių rodiklių vertėmis RFC = 0,95 ir UV = 0,12. Tyrimuose Norvegijoje Weholt ir kt. (2021) įtraukė 46 briedžiukų iš Morchella sekcijos kolekcijų, molekuliškai ištirtų pagal ITS rDNA; šis tyrimas taikomas Norvegijos medžiagai ir nėra pagrindas nustatyti pasaulinį arealo paplitimą ar radavietes Lenkijoje.
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
| Kraj | Regiony i stanowiska | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Austrija | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | IV–V |
|
| Ispanija | Nie ustalono regionów w zapisanych danych | III–V |
|
Medžiagos
Herbariumo kolekcijos
- Kolekcija
Norvegija; Rogalandas, Karmøy, Åkra, Støvegen 12; 2019-03-31; Terje Mikkelsen
[34]
Šaltiniai
- NDFF/NMV — Morchella vulgaris, krajowa ocena rzadkości dla obserwacji 2004–2023; utrwalona wersja 2025.
- archive-morchella-vulgaris-profile
- Moctezuma Pérez et al. (2017). Nutraceutical Properties of Morchella vulgaris. Interciencia 42:423–429. — uporządkowane wyniki tego samego badania (także [21])
- KPNG PTMyk, Rekomendacja 5/2025 (także [19])
- loizides 2016
- src-eli-protection-2014
- src-eli-trade-2026
- MicoAragon, species-specific regional observations
- Papadaki et al. 2019, Evaluation of Biomass and Chitin Production
- SMNF, documented collections and microscopic measurements
- Smardz ciemny — materiał, metody i wyniki źródłowe: w10-nr10-completion-smnf-ascal-count
- Smardz ciemny — materiał, metody i wyniki źródłowe: w10-nr10-completion-structured-results
- Talie et al. 2024, A Checklist of Ascomycetous mushrooms from North Kashmir
- Morel toxicity update 2021, trace cited case reports separately
- Weholt et al. 2021, Agarica 42, original full issue
- Stadt Wien, Graue Morchel, official mushroom advice
- Pala i in. 2013; Dar i in. 2023; niezależny atlas Jezioro; Elmastaş i in. 2006. Odczyty WWW.
- GBIF occurrences in Poland; exact accepted species lookup 8071344.
- Smardz ciemny — weryfikacja polskich wykazów, 18.10.2026
- Dedousi et al. (2021). Detoxification of Molasses and Production of Mycelial Mass and Valuable Metabolites by Morchella Species. DOI 10.3390/app11209481.
- Læssøe & Petersen (2026). Morels and the like, MycoKey.
- GenBank JQ691493, original identification reference accession.
- GenBank KJ741329, original Mexican ITS accession.
- Senk-Szelągiewicz (2016). Dysertacje Wydziału Neofilologii UAM 8; Polish/Russian mushroom names.
- ELI status aktu ochrony.
- Dz.U. 2014 poz. 1408 — ochrona gatunkowa grzybów.
- Smardz ciemny — źródłowe wyniki i materiał: w10-nr10-structured-source-results
- Loizides et al. (2022). Has taxonomic vandalism gone too far?
- ELI status tekstu jednolitego handlu.
- Dz.U. 2026 poz. 258 — tekst jednolity wykazu handlowego.
- Odczyty źródeł pierwotnych: Soylu 2024, Pala 2013, Dar 2023 i Index Fungorum.
- Weholt, Alvarado, Kristiansen, Gulden (2021), The genus Morchella section Morchella in Norway, Agarica 42:55–64