Valgomas
Reikalauja apdorojimo
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.





Ametistinė tauriabudė (Laccaria amethystina) – išskirtinės violetinės spalvos tauriabudinių šeimos grybas, plačiai paplitęs drėgnuose vidutinių platumų miškuose. Vaisiakūniai nedideli, jauni būna sodrios ametisto spalvos, o džiūdami pastebimai išblunka. Grybas auga grupėmis ant drėgnos lapuočių ir spygliuočių miško paklotės nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens. Nors rūšis yra valgoma, jos rinkimas ribojamas dėl polinkio kaupti arseną bei kitus sunkiuosius metalus.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
- Grybienos spalva vaisiakūnio pamate
- Grybienos spalva vaisiakūnio pamate: violetiškai baltas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- Kepurėlės forma: išgaubtas arba plokščia.
Kepurėlės forma: piltuvėliškas (galima). - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
- Kepurėlės danga
- Kepurėlės danga: zomšinis.
senų vaisiakūnių: Kepurėlės danga: žvynuota (smulkūs žvyneliai). - Kepurėlės paviršiaus blizgesys
- Kepurėlės paviršiaus blizgesys: matinis.
- Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: violetinis.
senų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: violetiškai ruda.
kai sausas: Kepurėlės spalva: balsva.
senų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: baltas (pilkšvas atspalvis). - Krašto padėtis
- jaunų vaisiakūnių: Krašto padėtis: užlinkęs į vidų.
- Kepurėlės krašto kontūras
- senų vaisiakūnių: Kepurėlės krašto kontūras: banguotas.
- Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 10–60 mm.
- Kepurėlės centras
- Kepurėlės centras: Įdubęs.
- Kepurėlės higrofaniškumas
- Kepurėlės higrofaniškumas: higrofaninis.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: lakšteliai.
Lakšteliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
- Himenoforo priaugimo plotis
- Himenoforo priaugimo plotis: plačiai priaugęs (lakšteliai).
- Himenoforo nuaugimas kotu
- Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs kotu (lakšteliai).
- Natūrali lakštelio paviršiaus spalva
- Natūrali lakštelio paviršiaus spalva: violetinis.
- Lakštelių ilgio įvairavimas
- Lakštelių ilgio įvairavimas: nevienodi.
- Lakštelių išsidėstymo tankis
- Lakštelių išsidėstymo tankis: retai išsidėstę.
- Lakštelių storis
- Lakštelių storis: storas.
- Lakštelių aukštis
- Lakštelių aukštis: 3–8 mm.
Kotas ir pamatas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
Koto forma: siaurėjantis į viršų. - Koto spalva
- Koto spalva: violetinis.
- Koto paviršiaus reljefas
- Koto paviršiaus reljefas: vagota.
- Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: plaušuota (balkšva danga).
- Koto vidus
- subrendusių vaisiakūnių: Koto vidus: tuščiaviduris.
- Koto konsistencija
- Koto konsistencija: pluoštinis ir atsparus plyšimui.
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 40–100 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 3–11 mm.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: violetinis.
- Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui
- Minkštimo atsparumas lūžimui ar plyšimui: trapus.
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: neišsiskiriantis, silpnas.
- Minkštimo skonio pobūdis
- Minkštimo skonio pobūdis: švelnus.
- Minkštimo storio klasė
- Minkštimo storio klasė: plonas.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: lapuočių miškas, spygliuočių miškas, parkas arba sodas.
- Substratas
- Substratas: dirvožemis arba negyva mediena.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: grupėmis.
- Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: labai dažnas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo birželio iki lapkričio.
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
- Substrato medienos irimo būklė
- Substrato medienos irimo būklė: suirusi.
Valgomumas ir virtuvė
- Valgomumas
- Valgomas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Teisė
- Apsauga
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos saugomų grybų rūšių sąrašą.
- Prekyba
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos grybų, kuriais leidžiama prekiauti, sąrašą.
FAQ
Ar ametistinė tauriabudė yra valgoma?
Taip, ametistinė tauriabudė yra valgoma, tačiau maistui renkamos tik kepurėlės. Kotai yra kieti, pluoštiniai ir netinkami vartoti.
Kokia pagrindinė rizika siejama su šia rūšimi?
Šis grybas pasižymi savybe natūraliai kaupti dirvožemyje esantį arseną ir kitus sunkiuosius metalus, todėl jo negalima vartoti dideliais kiekiais.
Kaip šiuos grybus paruošti saugiam vartojimui?
Prieš vartojimą būtina kruopščiai nuplauti ir virti pasūdytame vandenyje bent 15 minučių, o nuovirą nupilti. Žalių valgyti negalima.
Kokiose buveinėse auga ametistinė tauriabudė?
Ji aptinkama drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, ypač po bukais ir ąžuolais, taip pat samanotose spygliuočių vietose ant humusingos žemės.
Kada dygsta ametistinės tauriabudės?
Vaisiakūniai dygsta nuo birželio iki lapkričio mėnesio. Palankiomis sąlygomis jie gali pasirodyti jau birželio pradžioje ir derėti iki pat vėlyvo rudens.
Koks yra šio grybo skonio profilis?
Skonis yra švelnus, neutralus arba vos salstelėjęs, o kvapas silpnas ir malonus, būdingas miško grybams.
Kodėl sausu oru ametistinė tauriabudė atrodo kitaip?
Ši rūšis yra higrofaninė: netekusi drėgmės kepurėlė išblunka iki šviesiai pilkšvos ar rusvos spalvos, prarasdama ryškų violetinį toną.
Ar ametistinė tauriabudė naudojama tekstilės dažymui?
Taip, tradiciniame vilnos dažyme ji vertinama dėl galimybės išgauti švelnius violetinius, pilkšvus ar melsvus atspalvius su alūno kandiku.
Ar ši rūšis taikoma miškininkystėje?
Jos grybiena naudojama medelynų praktikoje buko ir kitų lapuočių medžių sodinukų šaknų mikorizavimui, gerinant medelių prigijimą.
Kur šis grybas labiausiai vertinamas kulinarijoje?
Prancūzijoje ir Italijoje grybų mėgėjai vertina jos spalvinį akcentą, tačiau visur rekomenduojama vartoti saikingai dėl taršos kaupimo.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Galiojantis nacionalinis pavadinimas
- Lakówka ametystowa
- Galiojantis taksonominis pavadinimas
- Laccaria amethystina
- Kiti nacionaliniai pavadinimai
- Bedłka fioletowa
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: baltas.
- Sporų atspaudo atspalvis
- Sporų atspaudo atspalvis: balkšvas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: rutuliškas.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: ornamentuotas. Sporos paviršius: ornamentuotas.
- Sporos matmenys
- Ilgis 5,1–11 µm, plotis 4,8–10 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio drėgmė
- Dirvožemio drėgmė: Drėgnas.
- Humuso kiekis
- Humuso kiekis: humusinga.
- Mikorizės partneriai
- Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Abies (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Castanea (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Fagus (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Quercus (bendras partnerių sąrašas).
Bendras rūšies ryšys: Mikorizės partneriai: Carpinus (bendras partnerių sąrašas). - Mitybos būdas
- Mitybos būdas: ektomikorizinis.
Panaudojimas ne kulinarijoje
Ametistinė tauriabudė pasižymi keletu konkrečių nekulinarinių pritaikymo būdų, apimančių tekstilės amatus, miškininkystę ir aplinkosauginį švietimą. Tekstilės meistrai ir natūralių dažų entuziastai šiuos grybus naudoja natūralių pluoštų, ypač vilnos ir šilko, dažymui. Priklausomai nuo parinkto mineralinio kandiko, pavyzdžiui, alūno, geležies ar vario druskų, dažymo vonelėse išgaunama plati spalvų gama – nuo švelnių violetinių, melsvai pilkų iki prislopintų dūminių bei rusvai žalsvų atspalvių. Ši savybė pavertė rūšį populiaria mikologinio dažymo dirbtuvėse.
Miškininkystės praktikoje ametistinės tauriabudės grybiena naudojama taikomosiose inokuliacijos programose medelynuose. Grybienos preparatais apdorojamos jaunų buko ir kitų plačialapių medžių sodinukų šaknų sistemos, siekiant sustiprinti jų prigijimą apželdinant pažeistus miško plotus ir buvusias kirtavietes.
Taip pat ši rūšis naudojama edukacinėse programose botanikos soduose ir miško pažinimo centruose kaip vizualinis pavyzdys, demonstruojantis grybų drėgmės sugėrimo ir spalvos kitimo ypatybes. Dėl savo polinkio reaguoti į aplinkos gruntus, grybas kartais pasitelkiamas kaip regioninis aplinkos dirvožemio stebėsenos objektas.
Istorija ir kultūra
Ametistinė tauriabudė dėl savo retos, brangakmenį primenančios spalvos užima ypatingą vietą Europos mikologijos ir tautosakos istorijoje. Pirmasis mokslinis rūšies aprašymas siejamas su garsiu XVIII amžiaus prancūzų botaniku ir mikologu Jean Baptiste François Pierre Bulliard, kuris atkreipė dėmesį į šio grybo išskirtinį pigmentą. Angliškoje literatūroje grybas istoriškai įgijo „ametistinio apgaviko“ (Amethyst Deceiver) vardą, atspindintį seną kaimo pastebėjimą, kad sausu oru pranykus violetinei spalvai grybas tampa beveik neatpažįstamas.
Europos kaimo tradicijose ir liaudies tikėjimuose neįprastos violetinės spalvos grybai dažnai buvo siejami su miško dvasiomis, pasakų burtininkais ar elfų takais, o dėl atsiradimo drėgnose, tamsiose girių gilumose jiems buvo priskiriama paslaptingumo aura. Istoriniuose vokiečių ir prancūzų gamtos aprašymuose ametistinė tauriabudė neretai minima kaip vizualinis miško grožio elementas, iliustruojantis gamtos spalvų įvairovę rudenį. Nors šis grybas niekada neturėjo didelės ekonominės reikšmės, jis tapo dažnu mikologinių iliustracijų, gamtos piešinių ir estetinių kaimo pasakojimų objektu.
Valgomumas ir saugumas
Ametistinė tauriabudė priskiriama valgomų grybų kategorijai. Jos minkštimas pasižymi labai švelniu, subtiliu, vos salstelėjusiu skoniu ir lengvu grybų aromatu. Vartojimui tinkamos išskirtinai tik kepurėlės, nes kotai yra kieti, gausiai pluoštiniai ir net po ilgo terminio apdorojimo išlieka sunkiai sukramtomi bei apsunkina virškinimą.
Šiai rūšiai būdinga specifinė ir gerai žinoma rizika – išskirtinis gebėjimas iš dirvožemio selektyviai kaupti arseno junginius ir sunkiuosius metalus. Dėl šios priežasties grybo negalima vartoti dideliais kiekiais, dažnai ar reguliariai. Taip pat griežtai draudžiama vartoti žalius vaisiakūnius, nes neapdorotas grybas sukelia virškinimo sistemos sutrikimus, pykinimą ir vėmimą.
Būtinas saugaus vartojimo paruošimas apima privalomą terminį apdorojimą. Grybus būtina virti vandenyje bent 15–20 minučių, o atsiradusį nuovirą privaloma nupilti, jo nenaudojant jokiems kitiems tikslams, nes jame ištirpsta dalis nepageidaujamų medžiagų. Vartojimo tradicijos įvairiose šalyse skiriasi: Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje ši rūšis kartais renkama kaip dekoratyvinis komponentas, o Šiaurės ir Rytų Europoje dėl atsargumo ir arseno rizikos grybautojai jos dažniausiai vengia arba vartoja itin ribotais kiekiais.
Buveinė ir paplitimas
Ametistinė tauriabudė plačiąja prasme žinoma vidutinių platumų miškų zonoje Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, nors šiuolaikiniai genetiniai tyrimai išskiria regionines šio komplekso linijas. Pagrindinė jos buveinė – drėgni, unksmėti lapuočių bei mišrūs miškai. Grybas aptinkamas ant dirvožemio, padengto lapų paklote, griovų šlaituose, upelių pakrantėse bei samanotose lomelėse.
Grybas pasižymi gebėjimu sudaryti ektomikorizę su įvairiais medžiais: lapynuose randamas po paprastaisiais bukais, ąžuolais, skroblais bei beržais, o spygliuočių miškuose aptinkamas po eglėmis ir kėniais, kur vyrauja didelė dirvos drėgmė ir organinis sluoksnis. Substratas yra drėgnas dirvožemis su organine paklote, taip pat humusingas ar smėlingas gruntas.
Vaisiakūniai dygsta nuo birželio iki lapkričio mėnesio. Vidurio Europoje jie gali pasirodyti jau birželio pradžioje ir derėti visą vasarą bei rudenį, kol išsilaiko pakankama drėgmė. Šiaurinėje arealo dalyje sezoną apriboja ankstyvesnis atšalimas, o pietiniuose Europos regionuose grybas gali būti randamas iki pat lapkričio pabaigos.
Tyrėjas
Valgomumas ir virtuvė
Šaltinio nustatymai: valgomumas, vartojimas ir naudojimas
- Valgomumas
- Valgomas — apibūdinimo šaltinis
Snowarski — pełna zalogowana karta, Tx876 · Valgomas ar nuodingas?:Valgomas.[105]
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Źródło bez opisu bibliograficznego · Valgomumas ir saugumas, 2 pastraipa: „Prieš vartojimą būtinas kruopštus terminis apdorojimas“; paruošimo rekomendacija.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Laccaria amethystina
- Zakres ujęcia taksonomicznego
Laccaria amethystina Cooke, GBIF2530983:aktualnie zaakceptowany gatunek rodziny Hydnangiaceae. Europejskie opisy atlasowe i kolekcję Merino zachowano jako oznaczenia źródłowe, bez przypisywania im ponownej weryfikacji DNA. Starsze użycie L.amethystea w pracy Mueller i Vellinga1986 dotyczy fioletowego taksonu przyjętego przez autorów; nie przeniesiono mechanicznie ich danych do L.laccata na podstawie obecnej synonimii baz. Materiał chiński i japoński rozdzielony przez Vincenot i in.2017 pozostaje poza pomiarami obecnego rekordu.
[12] [13] [25] [18]
Ekologija ir paplitimas
Laboratorinė diagnostika
Struktūrizuoti duomenys
Papėdgrūdžiai
- Sporų skaičius ant bazidės
- Sporų skaičius ant bazidės – 4. [15]
Sagtelės
Himenialinės cistidės
- Himenialinių pseudocistidžių buvimas
- Himenialinių pseudocistidžių buvimas: yra. [15]
- Pseudocistidžių formos taisyklingumas
- Pseudocistidžių formos taisyklingumas: vingiuota. [15]
- Himenio pseudocistidžių forma
- Himenio pseudocistidžių forma: siūliškos. [15]
Himenio pseudocistidžių forma: pūsliškos. [15] - Šakojimasis
- Šakojimasis: dvišakės (kai kurie). [15]
Kepurėlės odelė
Sporos
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis: 1 (vidurkis). [17]
- Bazidiosporos apendikso buvimas
- Bazidiosporos apendikso buvimas: yra. [15]
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [5]
Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [15] - Sporos skersmuo
- Sporos skersmuo: 7–10 µm. [13]
- Lašeliai sporos viduje
- Lašeliai sporos viduje: yra. [15]
- Sporų ornamentikos forma
- Sporų ornamentikos forma: su smulkiais dygliukais. [5]
Sporų ornamentikos forma: su smulkiais dygliukais. [13]
Sporų ornamentikos forma: su smulkiais dygliukais. [15] - Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 1–1,1. [15]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Požymių aprašymas – šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Tramos skonio aprašymas prisijungus prieinamame atlase grzyby.pl.
Skaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; pilnas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Nėra sensorinio vertinimo protokolo;išsaugotas atlaso aprašymas.
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Medžiaga: JA-CUSSTA 8624,La Argamasilla,29-XII-2013;Qe nurodyta autoriaus,N=96.
Skaitymo apimtis: Pilnas tekstas.
Apribojimai: Vidutinis Q yra šaltinio vertė;jis nebuvo apskaičiuotas iš L/W ribų. Nėra terpės ir kalibravimo aprašymo.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — medžiaga ir apribojimai
Medžiaga: Vienuolika pavyzdžių, šaltinio III lentelėje apibrėžtų kaip Laccaria amethystina (tyrimas 1985–1988). Kiekvienam pavyzdžiui nenurodyta radavietė ar šalis. Tyrime taip pat panaudoti pirkiniai iš Šveicarijos turgaviečių, nenurodant šių pirkinių skaičiaus tarp 11 pavyzdžių.
Skaitymo apimtis: Pilnas tekstas.
Apribojimai: Istorinis autoriaus apibrėžimas, be pakartotinio molekulinio identifikavimo. Rezultatas susijęs su tiriamos medžiagos sausa mase, neatspindi visų vaisiakūnių koncentracijos ar saugos ribos. Metodas: hydride-generation atomic absorption spectrometry (AAS); arseno speciacija tirta nebuvo.
Metody i zapisy źródłowe — España,Cádiz,Algeciras,La Argamasilla,30STE7396,524m,Quercus suber,29-XII-2013,JA-CUSSTA:8624;leg.Morente,Estrada,Illescas,Merino.
Identyfikacja kropli: nierozstrzygnięta.
Orientacja strzępek skórki — zapis źródłowy: „algunas con terminaciones ascendentes” [15]
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „hifas más o menos paralelas” [15]
Obecność pseudocystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „Pseudocistidios multiformes,filiformes,flexuosos o vesiculares,algunos bifurcados.” [15]
Kształt pseudocystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „filiformes” [15]
Kształt pseudocystyd hymenialnych — zapis źródłowy: „vesiculares” [15]
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „tetraspóricos” [15]
Obecność wyrostka wnęki bazydiospory — zapis źródłowy: „apiculadas” [15]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „cilíndricos” [15]
Kształt podstawki — zapis źródłowy: „subclaviformes” [15]
Regularność kształtu pseudocystyd — zapis źródłowy: „flexuosos” [15]
Rozgałęzienie — zapis źródłowy: „algunos bifurcados” [15]
Przegrody strzępki skórki — zapis źródłowy: „con septos fibulados” [15]
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „hialinas” [15]
Krople wewnątrz zarodnika — zapis źródłowy: „gutuladas” [15]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „(5,1–)6,1–8,4(–9,3)µm;N96” [15]
Forma ornamentacji zarodnika — zapis źródłowy: „finas espinas” [15]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Q=1,0–1,1;Qe1,0” [15]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „globosas” [15]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „ornamentadas con finas espinas” [15]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „(4,8–)5,8–8,0(–8,9)µm;N96” [15]
Metody i zapisy źródłowe — ČMS:Popis,Výtrusy,8–11×7,5–10µm
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „bezbarvé” [5]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „8–11 x7,5–10µm” [5]
Forma ornamentacji zarodnika; Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „ostnité” [5]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „téměř kulovité” [5]
Metody i zapisy źródłowe — Grzyby.pl:/microscopy/spores,kulistawe,kolczaste7–10µm
Pavadinimas ir šaltinio žymenų apimtis
Dabartinis pavadinimas: Laccaria amethystina Cooke, GBIF2530983: šiuo metu priimta Hydnangiaceae šeimos rūšis. Europos atlasų aprašymai ir Merino kolekcija išsaugoti kaip pirminiai apibūdinimai, nepriskiriant jiems pakartotinės DNR verifikacijos. Ankstesnis L. amethystea vartojimas Mueller ir Vellinga darbe 1986 susijęs su autorių priimtu violetiniu taksonu; jų duomenys nebuvo mechaniškai perkelti į L. laccata remiantis dabartine duomenų bazių sinonimija. Kinijos ir Japonijos medžiaga, atskirta Vincenot ir kt.2017, lieka už šio įrašo matavimų ribų.
Kolekcijų mikroskopija ir matavimų ribos
Merino kolekcija: JA-CUSSTA 8624 kilusi iš La Argamasilla netoli Alchesiraso Ispanijoje,524 m, iš dirvožemio Quercus suber miške, 2013 m. gruodžio 29 d. Autorius nurodė 96 sporų matavimų. Pradiniai ilgiai yra (5,1–)6,1–8,4(–9,3)µm, pločiai (4,8–)5,8–8,0(–8,9)µm, vidurkiai 7,1×6,8 µm, Q1,0–1,1 ir Qe 1,0. Vidurkis nebuvo paverstas individų rėžiu. Šaltinis neaprašo terpės, kalibravimo ar tikslaus būdo, kaip buvo atsižvelgta į ornamentaciją.
Pseudocistidės ir odelė: Merino aprašo įvairių formų pseudocistides: siūliškas, vingiuotas ar pūsleliškas, kai kurias dvišakas. Odelėje hifai yra daugiau ar mažiau lygiagretūs, kai kurie su kylančiomis viršūnėmis. Sagtelės nurodomos atskirai prie bazidžių pamato ir ties odelės hifų pertvarėlėmis; jos nebuvo perkeltos į kitus audinius. Visiški apibūdinimai išsaugoti nepakeičiant pseudocistidžių bendromis cistidėmis.
Atlasų matmenys: ČMS nurodo 8–11×7,5–10 µm sporas, o grzyby. pl – pavienį 7–10 µm rėžį esant rutuliškai formai. Antrasis įrašas lieka šaltinyje aprašytu skersmeniu; jis nebuvo išskaidytas į išgalvotas identiškas ašis. Tyrimo terpė nėra biologinė formos ar matmens sąlyga.
Sezonas ir mikorizė šaltiniuose
Šalies sezonas: Snowarskis Lenkijai nurodo(VI) VIII–X(XI). Mėnesių laukelyje išlaikytos visos šaltinio ribos VI–XI, o tipinis intervalas VIII–X lieka čia. ČMS Čekijai nurodo VI–XI. Datouti Čekijos regionų įrašai nesukuria antro, dubliuoto sezono. Viena gruodžio mėnesio kolekcija iš Ispanijos nenustato viso šios šalies sezono.
Dirvožemis ir substratas: Snowarskis aprašo drėgnas ir samanotas vietas be dirvožemio tipo pirmenybės. Tai kokybinis atlaso aprašymas, o ne skaitinis p H matavimas. Paminėjimas apie augimą ant sutrūnijusios medienos lieka šaltinio substratu; neįrodo saprotrofiškumo.
Daugiakiekiškumo tyrimas: Roy ir bendraautoriai(2008) tyrė 510 vaisiakūnių trijose Prancūzijos vietovėse, nutolusiose 150–450 km atstumu. Medžiaga iš Abies alba, Castanea, Fagus sylvatica medynų bei mišrių su Quercus robur ir Carpinus betulus buvo analizuojama mikrosatelitiniais, r DNA, mitochondriniais ir DALP žymenimis. Autoriai populiacijas pripažino plačios mitybinės specializacijos. Perskaityta santrauka; protokolo detalės nebuvo papildytos, o tyrimo geografinė medžiaga neišplėsta.
Išvaizda: audinio spalva, nuosėdos ir vystymasis
Išvaizdos pokyčiai: ČMS aprašo minkštimą kaip šviesiai violetinį, vėliau rusvą. Senesnių vaisiakūnių lakšteliai būna banguoti ir baltai apdulkėję sporomis. Baltos apnašos nebuvo užrašytos kaip pačios lakštelių audinio baltos spalvos. Kepurėlės aprašyme atskirai išsaugotas šaltinio spalvos pokytis su amžiumi bei blukimas džiūstant.
Arsenas tiriamoje medžiagoje: intervalas, vidurkis ir metodų kontrolė
Rėžiai ir vidurkis: Stijve, Vellinga ir Herrmann (1990) nurodė 11 mėginių, apibūdintų kaip Laccaria amethystina, 16–250 mg arseno kilogramui sausosios masės bei vidurkį 92 mg/kg. Tai buvo bendrasis arsenas, nustatytas hidridų generavimo atominės absorbcijos spektrometrija. Arseno cheminės formos ar koncentracija šviežioje masėje nebuvo nustatytos. Šaltinis šių 11 mėginių nepriskiria atskiroms radavietėms ar šalims. Tai yra istorinės medžiagos rezultatas, o ne universalus kiekis ar saugaus vartojimo slenkstis.
Metodų palyginimas vienam mėginiui: V lentelėje vieno mėginio Laccaria amethystina rezultatai yra 186 mg/kg sausosios masės AAS metodu ir 213 mg/kg tiesioginės neardomosios neutronų aktyvavimo analizės (NAA) metodu. Tai du to paties mėginio nustatymai. Iš jų nebuvo sudaryti rėžiai 186–213 ir jie nebuvo traktuojami kaip du nauji egzemplioriai. Prierašai apie Fribourg ir Puidoux taikomi gretimoms Sarcosphaera coronaria eilutėms.
Eksperimentas su karbamidu Japonijoje: istorinis medžiagos žymėjimas
Medžiaga ir metodas: Imamura (2001) tyrė medžiagą, aprašytą kaip Laccaria amethystina, Ivakuros miškuose Kiote (35°04′ N, 135°47′–48′ E; 150–200 m), Castanopsis cuspidata ir Quercus serrata medynuose. Buvo įrengti 72 laukeliai, kurių matmenys 0,5 × 1 m, su 40, 80 arba 160 g azoto karbamide dozėmis laukeliui; daliai buvo nukirstos šaknys. Stebėjimai buvo atliekami kas 5–12 dienų apie trejus metus. Medžiaga nebuvo tirta molekuliniais metodais; rezultatas nėra patvirtinimas, kad europinis taksonas auga Japonijoje.
Rezultatai ir vardikliai: Vaisiakūnių formavimasis užfiksuotas 6 iš 72 laukelių. Suskaičiuota 31 vaisiakūnių laukelių viduje ir 2 už jų ribų. Šaltinio teiginys apie maždaug 16 kartų skirtumą susijęs su šiais skaitikliais, o maždaug 300 kartų skirtumas susijęs su tankiu ploto vienetui: apie 0,86 ir 0,0026 vaisiakūnio/m². Abu vardikliai nebuvo sutapatinti, taip pat poveikio rezultatas nebuvo perkeltas į natūralias dirvožemio preferencijas ar bendrą mikorizinių partnerių sąrašą.
Neišspręstas neatitikimas originale: 40 g azoto dozei metodai nurodo 85,8 g trąšų, o 1 paveikslo parašas – 82,8 g karbamido. Abu skaičiai išsaugoti su jų vietos nuorodomis; nė vienas nebuvo pasirinktas kaip pataisyta vertė. Rezultatai lieka istoriškai apibūdintos japoninės medžiagos aprašymu. 2017 m. komplekso revizijoje atskiriami azijiniai ir europiniai taksonai, todėl šis eksperimentas nebuvo panaudotas kaip europinės Laccaria amethystina sensu stricto biologinis požymis.
Paplitimo patikrinimas — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Źródłowy przegląd występowania — Polska — dane ogólne.
Skaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; pilnas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 06.11.2026.
Apribojimai: Atlaso apibrėžimas išsaugotas;datos nenustato pilno sezono ar gausumo.
Paplitimo patikrinimas — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Źródłowy przegląd występowania — Czechy — dane ogólne.
Skaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; pilnas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 06.11.2026.
Apribojimai: Atlaso apibrėžimas išsaugotas;datos nenustato pilno sezono ar gausumo.
Paplitimo patikrinimas — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Źródłowy przegląd występowania — kraj środkowoczeski.
Skaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; pilnas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 06.11.2026.
Apribojimai: Atlaso apibrėžimas išsaugotas;datos nenustato pilno sezono ar gausumo.
Paplitimo patikrinimas — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Źródłowy przegląd występowania — kraj pilzneński.
Skaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; pilnas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 06.11.2026.
Apribojimai: Atlaso apibrėžimas išsaugotas;datos nenustato pilno sezono ar gausumo.
Aprašo apimtis
Reikalingos patikros suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Taisyklės vietovei: Lenkija
Apsaugos informacijos pagrindas
Rūšis nėra paminėta grybų apsaugos reglamento prieduose1–4(Dz.U.2014/1408).
Prekybos informacijos pagrindas
Rūšis nėra paminėta uždarame grybų, leidžiamų prekybai ir perdirbimui, sąraše(Dz.U.2026/258,priedas1). Tai nėra valgomumo vertinimas.
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Komponento kiekis medžiagoje
- Komponento kiekis medžiagoje: 16–250 mg/kg (As, mėginių skaičius: 11, identifikacija pagal istorinį šaltinį, perskaičiuota sausajai masei, šaltinyje nurodytas mėginių skaičius, atliekant biocheminį matavimą, šaltinyje nurodyta vertė). [23]
Buveinė ir paplitimas
Patvirtintas paplitimo arealas
Visos sritys patvirtintos išsaugotuose šaltinio duomenyse.
| Šalis | Regionai ir radavietės | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Čekija | Vidurio Čekijos kraštas; Pilzeno kraštas | VI–XI |
|
| Lenkija | Išsaugotuose duomenyse regionai nenustatyti | VI–XI |
|
Šaltiniai
- Dz.U. 2014/1408
- Dz.U. 2026/258
- ČMS — Laccaria amethystina
- GBIF dokładnie zaakceptowany Laccaria amethystina
- Snowarski — pełna zalogowana karta, Tx876
- Imamura, A. (2001). Report on Laccaria amethystina, newly confirmed as an ammonia fungus. Mycoscience 42(6): 623-625.
- Merino — JA-CUSSTA8624,29.12.2013
- Merino — sprzążki u podstawy podstawek i w przegrodach skórki
- Merino — źródłowy średni iloraz Qe
- Mueller, Vellinga 1986 — nomenklatura historyczna
- Roy i in. 2008 — abstrakt badań mikoryzy
- Stijve, T., Vellinga, E. C. & Herrmann, A. (1990). Arsenic accumulation in some higher fungi. Persoonia 14(2): 161-166.
- Stijve i in. 1990 — arsen ogółem, tabela III, n = 11
- Vincenot i in. 2017 — abstrakt rewizji kompleksu