Valgomas
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.










Pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa), liaudyje vadinama avižėle ar jurgiagrybiu, yra ankstyvojo pavasario dirvožemio grybas. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi, balkšvos ar gelsvos kreminės spalvos, su storu kotu ir tankiais siaurais lakšteliais. Grybas pasižymi stipriu miltų aromatu ir auga pievose, ganyklose bei miško aikštelėse, dažnai sudarydamas taisyklingus raganų ratus.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: pusiau rutuliška.
Kepurėlės forma: išgaubtas.
Kepurėlės forma: išgaubtas (suplokštėjęs profilis).
senų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: plokščia. - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
- Kepurėlės danga
- Kepurėlės danga: plikas.
Kepurėlės danga: šilkinis. - Kepurėlės paviršiaus blizgesys
- Kepurėlės paviršiaus blizgesys: matinis.
- Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: rusvas.
Kepurėlės spalva: kreminis.
Kepurėlės spalva: kremiškai baltas.
Kepurėlės spalva: kreminės geltonos spalvos.
Kepurėlės spalva: pilkšvas.
Kepurėlės spalva: ochriškai geltona.
Kepurėlės spalva: baltas. - Krašto padėtis
- jaunų vaisiakūnių: Krašto padėtis: užsirietęs į vidų.
subrendusių vaisiakūnių: Krašto padėtis: tiesus. - Kepurėlės krašto kontūras
- senų vaisiakūnių: Kepurėlės krašto kontūras: banguotas.
- Kepurėlės odelės lupamumas
- Kepurėlės odelės lupamumas: nulupama.
- Galvutės / kepurėlės plotis
- Galvutės / kepurėlės plotis: 40–150 mm.
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: lakšteliai.
Lakšteliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
- Himenoforo profilis ties kotu
- Himenoforo profilis ties kotu: išlinkęs ties kotu (lakšteliai).
- Himenoforo spalva
- Himenoforo spalva: kreminis.
Himenoforo spalva: baltas.
Himenoforo spalva: balsva. - Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara
- Laisvojo lakštelių krašto makroskopinė sandara: vientisi, lygiu kontūru.
- Natūrali lakštelio briaunos spalva
- Natūrali lakštelio briaunos spalva: balsva.
- Lakštelio briaunos ir lakštelio paviršiaus spalvos santykis
- Lakštelio briaunos ir lakštelio paviršiaus spalvos santykis: tokios pat spalvos kaip lakštelio paviršius.
- Lakštelių ilgio įvairavimas
- Lakštelių ilgio įvairavimas: nevienodi.
- Lakštelių išsidėstymo tankis
- Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
- Lakštelių storis
- Lakštelių storis: plonas.
- Lakštelių pločio klasė
- Lakštelių pločio klasė: siaura.
Kotas ir pagrindas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškas.
Koto forma: buožiškas. - Koto spalva
- Koto spalva: balsva arba kremiškai baltas.
- Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: plaušuota.
- Koto vidus
- Koto vidus: pilnaviduris.
- Koto konsistencija
- Koto konsistencija: kempiniškas.
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 30–100 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 10–40 mm.
- Koto išlinkimas
- Koto išlinkimas: išlinkęs.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: baltas arba balsva.
- Minkštimo standumas
- Minkštimo standumas: standus.
jaunų vaisiakūnių: Minkštimo standumas: standus.
subrendusių vaisiakūnių: Minkštimo standumas: minkštas. - Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: sutraukiantis, silpnas.
- Minkštimo struktūra
- senų vaisiakūnių: Minkštimo struktūra: kempiniškas (kepurėlės minkštimas).
- Tramos konsistencijos tipas
- Tramos konsistencijos tipas: mėsingas (kepurėlės minkštimas).
- Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: miltiškas.
Minkštimo kvapas: agurkų kvapo.
Minkštimo kvapas: išsiskiriantis (minkštimas).
Minkštimo kvapas: stiprus. - Minkštimo skonio pobūdis
- Minkštimo skonio pobūdis: švelnus.
- Minkštimo skonio malonumo įvertinimas
- Minkštimo skonio malonumo įvertinimas: malonus.
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: pieva, ganykla, Miško laukymė, parkas arba krūmynai.
Buveinė: lapuočių miškas arba spygliuočių miškas. - Substratas
- Substratas: dirvožemis.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: pavieniui, grupėmis arba žiedais.
- Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: dažnas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo balandžio iki birželio.
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
Valgomumas ir kulinarija
- Kvapo pokytis termiškai apdorojant
- Kvapo pokytis termiškai apdorojant: termiškai apdorojus miltų kvapas susilpnėja.
- Valgomumas
- Valgomas
Teisė
- Prekyba
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos grybų, kuriais leidžiama prekiauti, sąrašą.
- Apsauga
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos saugomų grybų rūšių sąrašą.
Su kuo galima supainioti
Entoloma sinuatum
Svarbiausi skirtumai
Mirtinai pavojinga stambioji gijabudė (Entoloma sinuatum) turi panašų miltų kvapą, tačiau skiriasi gerokai retesniais lakšteliais, kurie subrendusiuose vaisiakūniuose nuo sporų tampa rožiniai arba mėsos rožinės spalvos, sudarydami rožinį sporų antspaudą. Daugiausia auga vasarą ir ankstyvą rudenį šiltuose lapuočių miškuose, nors abiejų grybų derėjimo laikotarpiai gali persidengti.
Inosperma erubescens
Svarbiausi skirtumai
Stipriai nuodingas rausvėjantysis plaušabūdis (Inosperma erubescens) skiriasi retesniais lakšteliais, kurie su amžiumi tampa alyviškai rudi, rudu sporų antspaudu, miltų aromato nebuvimu (skleidžia spermos kvapą) bei minkštimo raudonavimu po pažeidimo.
Entoloma clypeatum
Svarbiausi skirtumai
Pavasarinė skydinė gijabudė (Entoloma clypeatum) auga tuo pačiu laikotarpiu greta erškėtinių šeimos medžių, tačiau formuoja retesnius lakštelius, rausvėjančius bręstant, ir duoda rausvą sporų atspaudą.
Entoloma sepium
Svarbiausi skirtumai
Entoloma sepium taip pat dera pavasarį po erškėtinių šeimos medžiais ir krūmais, pasižyminti rausvėjančiais lakšteliais, rožiniu sporų antspaudu ir raustančiu minkštimu.
Clitocybe rivulosa
Svarbiausi skirtumai
Blaškioji tauriabudė (Clitocybe rivulosa) pasižymi silpnu kvapu, kartais šiek tiek miltų arba salstelėjusiu.
Clitocybe phyllophila
Svarbiausi skirtumai
Nuodingoji laiboji tauriabudė (Clitocybe phyllophila) skiriasi gležna išvaizda, plonu minkštimu, miltų kvapo nebuvimu ir derėjimu, daugiausia tenkančiu rudeniui.
FAQ
Kada dygsta pavasarinė balteklė?
Vaisiakūniai dygsta pavasarį, dažniausiai nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios.
Kodėl ši rūšis vadinama Šventojo Jurgio grybu?
Pavadinimas kilo todėl, kad grybai tradiciškai pasirodo apie Šv. Jurgio dieną (balandžio 23 d.).
Kokiose buveinėse auga pavasarinė balteklė?
Ji auga atvirose pievose, ganyklose, soduose, krūmynuose ir kalkingose miško laukymėse.
Kuo pasižymi šio grybo aromatas?
Vaisiakūniai skleidžia labai stiprų, šviežiai sumaltų miltų arba šviežių agurkų kvapą.
Ar pavasarinę balteklę galima valgyti žalią?
Nerekomenduojama; būtinas terminis apdorojimas (virimas, kepimas), kad nesutriktų virškinimas.
Kuriose šalyse šis grybas labiausiai vertinamas?
Labiausiai jis vertinamas Ispanijoje (ypač Baskijoje), Prancūzijoje bei Šiaurės Italijoje.
Kas yra šio grybo formuojami raganų ratai?
Tai taisyklingi apskritimai pievose, kuriuos suformuoja tolygiai į šalis plintanti grybiena.
Kaip pavasarinė balteklė naudota agrariniame kalendoriuje?
Grybo pasirodymas buvo ženklas, kad dirva pakankamai įšilo ir laikas išginti gyvulius į ganyklas.
Ar šis grybas auga vasarą ar rudenį?
Paprastai ne. Tai pavasarinis grybas, kurio derėjimas baigiasi prasidėjus vasarai, tačiau mokslo šaltiniuose yra užfiksuota itin retų išimtinių radimo rudenį atvejų.
Kokia dirva palankiausia šiai rūšiai?
Ji teikia pirmenybę derlingam, kalkingam, šarminės reakcijos dirvožemiui atvirose vietose.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Obowiązująca nazwa krajowa
- gęśnica wiosenna
- Obowiązująca nazwa taksonomiczna
- Calocybe gambosa
- Dawne nazwy krajowe
- bedłka podkowiasta, bedłka biaława, gąska wiosenna, bedłka syrojeszka żółta
- Pozostałe nazwy
- majówka wiosenna, gąska majowa, majówka, grzyb św. Jerzego
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: baltas.
- Sporų atspaudo atspalvis
- Sporų atspaudo atspalvis: kremiškai baltas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: elipsoidiškas. Sporos forma: cilindriškas. Sporos forma: elipsoidiškas.
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 4–7 µm, plotis 2–4 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio kalkingumas
- Dirvožemio kalkingumas: kalkingas.
- Mitybos būdas
- Mitybos būdas: saprotrofinis.
Mitybos būdas: parazitinis.
Nekulinarinis panaudojimas
Istoriškai pavasarinė balteklė kaimo bendruomenėse atliko svarbų agrarinio kalendoriaus indikatoriaus vaidmenį. Jos pasirodymas ganyklose žymėjo dirvos įšilimą, tinkamą laiką gyvulių išginimui į laukus bei tam tikrų pavasarinių kultūrų sėjai. Be to, šio grybo formuojami tamsiai žalios sodrios žolės raganų ratai tradiciškai buvo naudojami kaimo gyventojų orientavimuisi kraštovaizdyje ir dirvožemio derlingumui vertinti. Šiuolaikiniame kontekste rūšis yra svarbus tradicinių regioninių pavasario festivalių, kultūrinių mugių bei bendruomeninių renginių atributas Baskijoje ir kituose Pirėnų regionuose.
Istorija ir kultūra
Pavasarinė balteklė turi išskirtinę kultūrinę ir istorinę reikšmę Europos folklore, ypač Pietų ir Vakarų Europoje. Daugelyje šalių ji vadinama Šventojo Jurgio grybu, nes tradiciškai pasirodo apie Šv. Jurgio dieną (balandžio 23 d.), simbolizuojančią pavasario atgimimą ir gyvulininkystės sezono pradžią. Ispanijos Baskų krašte šis grybas, vadinamas ziza zuri arba perretxiko, yra kultūrinis paveldo simbolis, glaudžiai susijęs su balandžio pabaigoje švenčiama San Prudencio švente. Šventės metu miestų aikštėse tradiciškai rengiamos bendruomeninės pavasario mugės, skirtos šiam grybui. Dėl polinkio augti taisyklingais ratais pavasarinė balteklė senovės folklore buvo siejama su fėjų šokiais ir antgamtiniais pavasario reiškiniais.
Valgomumas ir saugumas
Pavasarinė balteklė yra puikus, labai vertinamas valgomas grybas, laikomas tikru delikatesu daugelyje Europos kraštų. Šviežias grybas pasižymi labai stipriu, būdingu šviežiai maltų miltų ar agurkų kvapu bei švelniu, maloniu skoniu. Vartojimui būtinas įprastas terminis apdorojimas – kepimas, troškinimas arba trumpas apvirimas, kad suminkštėtų stangrus minkštimas ir atsiskleistų aromatas. Žalias grybas gali apsunkinti virškinimą, todėl termiškai neapdoroto valgyti nerekomenduojama. Prancūzijoje, Italijoje ir ypač Šiaurės Ispanijoje (Baskijoje) šis grybas yra vienas labiausiai geidžiamų pavasario delikatesų, kuriam teikiama pirmenybė prieš daugelį rudeninių rūšių. Saugiam vartojimui svarbu rinkti tik neperaugusius vaisiakūnius, nes seni grybai tampa sausi, praranda kvapą ir gali sukelti virškinimo diskomfortą.
Buveinė ir paplitimas
Pavasarinė balteklė auga atvirose, saulėtose vietose: natūraliose pievose, ganyklose, miško laukymėse, pakelėse, soduose, krūmynuose ir parkų vejose. Ši rūšis teikia pirmenybę kalkingam, maistingam dirvožemiui ir dažnai sudaro didžiulius, daugelį metų išliekančius raganų ratus arba ilgas linijas. Nors grybas nėra tiesioginis mikorizinis medžių partneris, jis dažnai aptinkamas netoli erškėtinių šeimos krūmų, gudobelių ar šermukšnių. Rūšis plačiai paplitusi Europoje ir Vakarų Azijoje. Įprastas vaisiakūnių dygimo sezonas yra pavasarį – prasideda balandžio pabaigoje ir tęsiasi iki birželio pradžios. Pietų Europoje grybai pasirodo jau balandžio viduryje, o Šiaurės ir Rytų Europoje derėjimo pikas paprastai sutampa su gegužės mėnesiu. Nors prasidėjus vasaros karščiams derėjimas paprastai baigiasi, mokslo šaltiniuose užfiksuota retų išimtinių atvejų, kai pavienių vaisiakūnių randama ir rudenį.
Tyrėjas
Valgomumas ir kulinarija
Ustalenia źródłowe: jadalność, spożycie i wykorzystanie
- Valgomumas
- Valgomas — źródło oznaczenia
Bielawska K.2018. Bezpieczne grzybobranie. Jadalne gatunki grzybów i podobne do nich gatunki trujące. CILP, wydanieII rozszerzone, konsultacja A.Szczepkowski. ISBN978-83-65659-44-6. · PDF40/druk40: Pavasarinė balteklė — pilna pozicija
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Calocybe gambosa
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Teisingas mokslinis taksono pavadinimas yra Calocybe gambosa (Fr.) Donk, klasifikuojamas rūšies rangu kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimoje, agarikiečių (Agaricales) eilėje ir papėdgrybių (Agaricomycetes) klasėje. Basionimas yra Agaricus gambosus Fr., 1821 metais aprašytas Eliaso Frieso, o dabartinę kombinaciją gentyje Calocybe 1962 metais paskelbė Marinus Anton Donk. Ankstesnėje literatūroje taksonas būdavo priskiriamas baltikininių (Tricholomataceae) šeimai arba siejamas su Singerio autoryste iš 1951 metų. NCBI Taxonomy registre jam priskirtas identifikatorius TaxID 56469.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Sistematikos istorijoje ši rūšis buvo aprašoma daugeliu sinonimų, tarp jų Tricholoma gambosum (Fr.) P. Kumm. (1871), Lyophyllum gambosum (Fr.) Singer (1943), Calocybe georgii (L.) Kühner (1938), Tricholoma georgii (L.) Quél. (1872), Gyrophila georgii (L.) Quél. (1886) bei Agaricus albellus DC. (1805). Sinonimikoje taip pat buvo atsižvelgiama į taksonus, aprašytus kaip spalvinės formos, pavyzdžiui, Tricholoma palumbinum Quél. ar Russula palumbina (Paulet) Quél.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
Gentinis pavadinimas Calocybe kilęs iš graikiškų žodžių, reiškiančių „graži kepurėlė“, o rūšies epitetas gambosa nurodo storą, mėsingą vaisiakūnio kotą.
Taksono apimtis ir identifikavimo apribojimai
Europinės medžiagos taksonominiai tyrimai sujungia klasikines sporų ir bazidžių mikromorfologines analizes su herbariumų kolekcijose saugomų vaisiakūnių biocheminiais tyrimais.
- Zakres ujęcia taksonomicznego
Calocybe gambosa w odrębnym ujęciu wskazanego atlasu i zachowanych źródeł rekordu. Starsze nazwy i źródłowe oznaczenia pozostają zachowane; nie wykonano rewizji typów, sekwencji ani ponownej identyfikacji dawnych okazów. Dane gatunków podobnych nie są danymi tego taksonu.
[19]
Rūšies pavadinimai ir tapatybė
Pavadinimas: Priimtas lenkiškas pavadinimas yra gęśnica wiosenna, patvirtintas, be kita ko, CILP 2018 vadove. Majówka wiosenna ir gąska majowa yra nepriklausomai užfiksuoti alternatyvūs pavadinimai. Gąska biała yra dokumentuotas liaudiškas pavadinimas iš Mazovijos tyrimo; jo vietinė ir nevienareikšmė apimtis lieka atvira.
Nomenklatūra: Calocybe gambosa(Fr.)Donk,1962; bazionimas Agaricus gambosus Fr.1821. Muñozo kortelėje pateiktos kombinacijos Tricholoma gambosum ir Lyophyllum gambosum. Calocybe georgii yra atskiras istorinis sinonimas, o ne dar viena to paties bazionimo kombinacija. NCBI nurodo Lyophyllaceae, su išlyga, kad nėra nomenklatūrinis autoritetas.
Ribos: Originali Donko publikacija ir pirminės lenkiškos nomenklatūrinės knygos nebuvo perskaitytos. Šiuolaikiniai šaltiniai nurodo puslapį 43; sąrašuose pasirodančio puslapio 42 spėlionėmis neišspręsta. Buvusi Tricholomataceae šeima ir pradinė įvestis „Gęśnica wiosenna(majowa)“ lieka istorijoje. Formos palumbina/flavida bei C.graveolens nebuvo besąlygiškai susietos su tipinės rūšies spalva ir kvapu.
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Lenkija: Aptikimo dažnumas: dažnas. [19]
Laboratorinė diagnostika
Dane ustrukturyzowane
Bazidės
Sagtelės
- Sagtys
- Sagtys: yra. [13]
Kepurėlės odelė
- Kepurėlės odelės sandara
- Kepurėlės odelės sandara: kutis. [13]
- Luobelės galinių ląstelių išsikišimas
- Luobelės galinių ląstelių išsikišimas: išsikišęs. [13]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės forma: cilindriškas. [13]
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės plotis
- Kepurėlės odelės galinės ląstelės plotis: iki 5 µm. [13]
Sporos
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis
- Vidutinis sporos ilgio ir pločio santykis: 1,7 (nepatikslintas sklaidos matas, pateiktas kaip ±, nurodyta vertė po ženklo ±: 0,1, vidurkis). [20]
- Bazidiosporos apendikso buvimas
- Bazidiosporos apendikso buvimas: yra. [13]
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [13]
Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [3] - Sporų cianofilija
- Sporų cianofilija: teigiamas. [13]
- Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,5–1,9. [13]
- Sporos forma
- Sporos forma: elipsoidiškas. [13]
Sporos forma: elipsoidiškas. [3]
Sporos forma: cilindriškas. [3]
Sporos forma: elipsoidiškas. [6]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Požymių aprašymas — šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Trama Muñozo 2026 aprašymuose ir Gryco atlase; šaltinio formuluotės, be nuosavo ragavimo testo.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Nenurodyti N ir kiekybinė sensorinė skalė. Tai nėra raginimas ragauti nenustatyto grybo.
Mikroskopiniai duomenys — šaltinis ir apribojimai
Medžiaga: Bazidiosporos iš Muñozo 2026 aprašymo; kolekcijos BAR2014053103 ir Pesadas de Burgos 2025.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: N ir ženklo ± apibrėžtis nenurodyti. Q vidurkis pateiktas tiesiogiai, o ne apskaičiuotas iš vidutinių ar kraštutinių matmenų.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Radović J
Medžiaga: Vaisiakūnių vandeninis ekstraktas, vaučeris 31, Radović 2022, 3 lentelė. Rezultatas perskaičiuotas ekstrakto masei, ne vaisiakūniui.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Šaltinis 71.32±3.94 mg/100 g ekstrakto; tikslus vieneto pakeitimas į 0.7132±0.0394 µg/mg ekstrakto, daugiklis 0.01 vertei ir SD. Be perskaičiavimo į viso grybo šviežią ar sausąją masę.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Radović J
Medžiaga: Prinokę vaisiakūniai iš 28V 2016, Odžak/Glamoč pievos, Bosnija ir Hercegovina; vaučeris 31, Faculty of Pharmacy. Džiovinti ore ir sumalti į miltelius.
Skaitymo apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Biologinis N nenurodytas. Vidurkiai ± SD iš trijų nustatymų, be rūšinio min–max. Publikacijoje medžiaga apibūdinama kaip sausa, bet taip pat nurodoma 7.34% drėgmė; išlaikytas šaltinio pagrindas ir korekcija bevandei masei neatlikta. Vitaminai pateikti 100 g konkrečių ekstraktų; jie nebuvo įtraukti į šį sveikų vaisiakūnių sudėties rezultatą.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Petrović J (2022)
Medžiaga: Bežanija prie Belgrado, Serbija; nustatė J.Glamočlija; mikologinė kolekcija be numerio. Vaisiakūniai liofilizuoti, susmulkinti į miltelius, homogenizuoti.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Biologinių kolekcijų N nenurodytas; rezultatai yra trijų nustatymo pakartojimų vidurkis ± SD. Sausoji medžiaga, ne šviežias vaisiakūnis. Angliavandeniai apskaičiuoti iš skirtumo; nėra visiškai palyginami su kitu metodu Radović 2022 darbe.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Radović J
Medžiaga: Vaisiakūnių vandeninis ir metanolinis ekstraktas, vaučeris 31, Radović 2022, 3 lentelė, Folin–Ciocalteu nustatymas.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Rezultatas išreikštas galo rūgšties ekvivalentu ekstrakto masei; tai nėra kiekvienos individualios fenolinės medžiagos kiekis. Prieštaringi DPPH vienetai iš tos pačios lentelės neperkelti į skaitinį EC50.
Sudėties ir aktyvumo tyrimas — Petrović J (2022)
Medžiaga: Liofilizuotų vaisiakūnių iš Serbijos metanolinis ekstraktas, Petrović 2022, 3 lentelė; atskiri cheminiai tyrimai in vitro.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Apribojimai: Analitiniai pakartojimai nėra asmenų N. EC50 taikoma konkrečiam ekstraktui ir galutiniam taškui, be klinikinio veiksmingumo ar maistinės dozės.
Archiwalny opis siedliska
Pomiary odczynu podłoża na naturalnych stanowiskach w Europie Południowo-Zachodniej wykazały wartości pH gleby rzędu 7,0–7,2 w warstwie darniowej.
[23]W regionach o łagodnym klimacie oceanicznym (np. w Galicji) pierwsze owocniki potrafią pojawiać się w sprzyjających warunkach już od końca zimy (luty–marzec).
[23]Stanowiska w Europie dokumentowane są często w siedliskach antropogenicznych, m.in. na trawnikach miejskich, przydrożach i nieużytkach.
[23]Archiwalny opis siedliska
W Europie Północnej owocniki notowane są najczęściej w maju i czerwcu, a w chłodniejszych strefach sporadycznie także w miesiącach letnich.
[26]- Šaltiniuose pateikti rezultatai — Sporų skaičius ant bazidės
- Liczba zarodników na jednej podstawce wynosi 4. [3] [13]
Metody i zapisy źródłowe — Owocniki z Orozko,Bizkaia,820m,31V2014,leg/det JA Muñoz,BAR2014053103, oraz Pesadas de Burgos,1030m,27IV2025,leg/det JA Muñoz. Nie wiadomo, czy każda liczba dotyczy jednego czy obu zbiorów.
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „tetraspóricos; liczba zarodników na podstawce, nie N próby.” [13]
Obecność wyrostka wnęki bazydiospory — zapis źródłowy: „apiculadas; obecność wyrostka bez niepodanej orientacji.” [13]
Długość podstawki — zapis źródłowy: „Basidios de hasta22×7µm; górna granica długości bez zgadywania dolnej.” [13]
Kształt podstawki; Organizacja skórki kapelusza; Kształt komórki końcowej skórki kapelusza; Barwa zarodnika w mikroskopie; Kształt zarodnika; Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Wynik jawnie podany w opisie gatunku.” [13]
Szerokość podstawki — zapis źródłowy: „Basidios de hasta22×7µm; górna granica szerokości bez zgadywania dolnej.” [13]
Wystawanie komórek końcowych skórki — zapis źródłowy: „elementos terminales levantados” [13]
Szerokość komórki końcowej skórki kapelusza — zapis źródłowy: „elementos terminales ... cilíndricos,de hasta×5µm; szerokość wyłącznie komórek końcowych.” [13]
Cyjanofilia zarodników — zapis źródłowy: „cianófilas; medium i protokół niepodane.” [13]
Długość zarodnika — zapis źródłowy: „(4.0–)5.1±0.65(–6.0)µm; jawne granice i osobna średnia±nieokreślony parametr.” [13]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Q=(1.5–)1.7±0.10(–1.9), raportowane przez autora, nie obliczone z niezależnych krańców.” [13]
Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „(2.8–)3.0±0.22(–3.5)µm; jawne granice i osobna średnia±nieokreślony parametr.” [13]
Metody i zapisy źródłowe — Zarodniki i podstawki z opisu C.gambosa w Lugo. Typowa kolekcja JAD130324-1; brak jednoznacznego przypisania każdej wartości konkretnemu voucherowi.
Liczba zarodników na jednej podstawce — zapis źródłowy: „Basidios tetraspóricos” [3]
Barwa zarodnika w mikroskopie; Kształt zarodnika; Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „Wynik jawnie podany w opisie gatunku.” [3]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Esporas5–7×3–4µm” [3]
Metody i zapisy źródłowe — Podstawki opisane w muzealnej karcie Calocybe gambosa; brak N, vouchera i odczynnika.
Obserwowanie ziarnistości siderofilnych podstawek — zapis źródłowy: „Basidia with siderophilous granulation.” [5]
Metody i zapisy źródłowe — Zarodniki w publicznym polskim atlasie autora; brak N, medium i vouchera każdej liczby.
Vaisiakūnio sandara — šaltinio variantai
Medžiaga: Muñoz 2026 nurodo BAR2014053103 iš Orozko, gegužės 31 d. 2014,820 m, bei rinkinį iš Pesadas de Burgos, balandžio 27 d. 2025,1030 m, leg./det. J.A.Muñoz. Nežinoma, ar kiekvienas aprašymo skaičius gautas iš vienos, ar iš abiejų kolekcijų.
Aprašymas: Autorius nurodo kepurėlę 60–150 mm, iš pradžių pusrutulišką, vėliau iškilią ir plokščiai iškilią, su išsiskleidimu; kraštas iš pradžių užsirietęs. Odelė lupama, paviršius sausas, matinis ir lygus. Lakšteliai labai tankūs, siauri, priaugti arba iškirptiniai, su lygiu ašmeniu. Kotas 50–100×20–40 mm, cilindriškas, išlinkęs, ties pagrindu kiek praplatėjęs, pilnaviduris ir plaušingas.
Apribojimai: Mažesnių vaisiakūnių matmenys iš lenkiško atlaso išsaugoti kaip atskiras variantas su kraštutinėmis ribomis. Amžius ir dalys yra atskiri: kempinėta senos kepurėlės trama nereiškia tuščiavidurio koto. Miltingas skonio atspalvis nepakeistas kvapo žyma. Lengvas aitrumas ir kartais silpnas gūbrelis palikti kaip originale, neatimant jų patikslinamųjų žodžių.
Terminis apdorojimas ir kvapas — atlaso aprašymas
Šaltinio rezultatas: Tejkal ir Sojka čekų atlase rašo, kad stiprus miltų kvapas po terminio apdorojimo susilpnėja, bet neišnyksta. Užfiksuotas tik šios natos intensyvumo sumažėjimas, neteigianti visiško išnykimo ar viso kvapo profilio pasikeitimo.
Sąlygos ir lygmuo: Šaltinis nenurodo konkretaus kaitinimo būdo, laiko, temperatūros, mėginio dydžio ar sensorinio tyrimo. Išlaikytas pažodinis bendras apdorojimo terminas ir aiškus atlaso lygmuo. Virimas ar saugumą garantuojanti instrukcija nebuvo pridėti.
Mikroskopija ir matavimų diapazonas
Sporos: Muñoz 2026 nurodo aiškias ribas 4–6×2,8–3,5 mikrometro bei vidurkius 5,1 ir 3,0 su ženklu±be jo tipo apibrėžties. Q autoriaus pateiktos ribos yra 1,5–1,9 ir vidurkis 1,7. Alonso 2016 nurodo 5–7×3–4 mikrometrus; Gryco atlasas 4–6×2–3,5. Rėžiai nebuvo kuriami atimant SD ar Q iš nepriklausomų kraštutinių ašių.
Anatomija: Sporos elipsiškos, pas Alonso taip pat cilindriškos, lygios ir hialininės; Muñoz nurodo cianofiliškumą, hilinį priedėlį ir neamiloidiškumą. Bazidės buožiškos, ketursporės, iki 22×7 mikrometrų. Cutis tipo odelė turi pakilusias cilindriškas galines ląsteles iki 5 mikrometrų pločio; sagtelės aprašytos jos hifuose.
Metodai ir apribojimai: Nėra N, kalibravimo ir kiekvienos vertės priskyrimo vaučeriui. Nepridėta terpė ar Melzerio reagentas. Muñoz rašo apie nepastebėtas cistides; dabartinis pasirinkimas present/absent neleidžia sąžiningai to pakeisti patvirtintu nebuvimu. Karminofiliškumas ir siderofilinė granuliacija, aprašyti įvairiuose šaltiniuose, automatiškai nenustato granulių tipo. Iš pažeisto vieneto „m m“ norvegiškoje kortelėje naujų mikrometrų neišvesta.
Graziosi 2025: medžiaga ir bandymų schemos
Kultūros ir padermė: Išskirta 20 kultūrų Calocybe gambosa iš Apeninų vaisiakūnių. Bandymuose su Poa trivialis naudota Calgam 12 padermė; trys kitos padermės gautos iš tirtų ratų. Kultūros augintos M + P terpėje, jungiančioje MMN ir PDA, 22,5°C temperatūroje.
Atskirti eksperimentai: Tiesioginis grybienos poveikis augalams tirtas inokuliuotoje terpėje su kontrole be inokulianto. Lakiųjų junginių poveikis tirtas sujungtose lėkštelių porose, atskiriančiose augalus nuo grybienos. Tirpių medžiagų poveikis įvertintas atskirai. Kontaktinio ex situ eksperimento rezultatai nėra visos populiacijos gamtoje matavimas.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Polskie wpisy z badań etnomykologicznych, voucher WA0000071035, zgłoszona sekwencja MK028896; dodatkowo polski atlas i przewodnik CILP.
Peržiūros apimtis: Visas tekstas.
Peržiūros data: 20.10.2026.
Apribojimai: Naujas nustatymas neatliktas, sekos nebuvo paimtos ir analizuotos savarankiškai. Pavienio rinkimo datos nenustato pilno sezono.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Polskie kolekcje autora atlasu z Juraty.
Peržiūros apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 21.10.2026.
Apribojimai: Šaltinio nustatymas ir sąvokos apimtis išsaugoti. Nedeklaruotas naujas pavyzdžių tyrimas ar visų šaltinyje cituojamų publikacijų perskaitymas.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Uwierzytelnione dzikie owocniki z Bežanija koło Belgradu. Badanie składu liofilizowanego homogenatu nie podaje daty zbioru ani liczby pojedynczych owocników.
Skaitymo apimtis: Visas tekstas.
Peržiūros data: 29.10.2026.
Paplitimo patikra — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Owocniki z trzech kręgów w Montefiorino, Emilia-Romania, Włochy; tożsamość potwierdzona morfologicznie i molekularnie. Termin analiz roślinności nie jest krajowym zwykłym sezonem owocnikowania.
Skaitymo apimtis: Visas tekstas.
Peržiūros data: 29.10.2026.
Parengimo apimtis
Reikalaujamos patikros yra suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Analitiniai rezultatai
Sudėtis ir laboratorinis aktyvumas
- Komponento kiekis medžiagoje
- Komponento kiekis medžiagoje: 3,82 g/100g (trehalozė, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,04, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,08 g/100g (fumaro rūgštis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,01, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,7132 µg/mg (askorbo rūgštis, ekstraktas, perskaičiuota ekstrakto masei, standartinis nuokrypis: 0,0394, vandeninis vaisiakūnių ekstraktas, pavyzdys 31, vitaminų tyrimo frakcija, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 4,04 g/100g (bendras cukrų kiekis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,04, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 16 g/100g (baltymai, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 2, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis, azoto perskaičiavimo į baltymus koeficientas: 4,38). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 10,6 g/100g (pelenai, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,9, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 0,22 g/100g (manitolis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,01, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 8,44 g/100g (pelenai, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,1, ore džiovintų vaisiakūnių milteliai, pavyzdys 31, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 7,8 µg/100g (α-tokoferolis, vaisiakūnių preparatas, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,4, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 2,8 g/100g (oksalo rūgštis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,2, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 16,9 g/100g (bendras organinių rūgščių kiekis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,6, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 33,95 g/100g (baltymai, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,17, ore džiovintų vaisiakūnių milteliai, pavyzdys 31, vidurkis, azoto perskaičiavimo į baltymus koeficientas: 4,38). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 72 g/100g (angliavandeniai, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 1, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 1,5 g/100g (riebalai, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,3, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 11,3 g/100g (obuolių rūgštis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,7, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 1,54 g/100g (riebalai, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,15, ore džiovintų vaisiakūnių milteliai, pavyzdys 31, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 25,34 g/100g (angliavandeniai, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 1,85, ore džiovintų vaisiakūnių milteliai, pavyzdys 31, vidurkis). [20]
Komponento kiekis medžiagoje: 1,45 g/100g (chino rūgštis, vaisiakūnių preparatas, tyrimo pakartojimai, pakartojimų skaičius: 3, perskaičiuota sausajai masei, standartinis nuokrypis: 0,04, liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai iš Serbijos, vidurkis). [20] - Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje
- Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,14 % (C20:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 1,3 % (C22:0, riebalų rūgščių profilyje, šaltinyje nurodyta vertė). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 20,2 % (SFA, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,1, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 3,98 % (MUFA, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,03, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,08 % (C20:2, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,06 % (C10:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,67 % (C15:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 75,1 % (C18:2 n-6, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,1, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,11 % (C6:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,4 % (C16:1, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 10,8 % (C18:0, riebalų rūgščių profilyje, šaltinyje nurodyta vertė). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,05 % (C24:1, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,03 % (C20:1, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,28 % (C14:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 11 % (C18:1 n-9, riebalų rūgščių profilyje, šaltinyje nurodyta vertė). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,05 % (C20:5 n-3, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 5,9 % (C18:3 n-3, riebalų rūgščių profilyje, šaltinyje nurodyta vertė). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 3,43 % (C18:1 n-9, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,7 % (C23:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,26 % (C18:3 n-3, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,02, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 46,4 % (PUFA, riebalų rūgščių profilyje, šaltinyje nurodyta vertė). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,63 % (C22:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,02, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 40,5 % (C18:2 n-6, riebalų rūgščių profilyje, šaltinyje nurodyta vertė). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 1,41 % (C24:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,09, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 42,6 % (SFA, riebalų rūgščių profilyje, šaltinyje nurodyta vertė). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,12 % (C12:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 75,8 % (PUFA, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,1, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 1,2 % (C20:0, riebalų rūgščių profilyje, šaltinyje nurodyta vertė). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 11 % (MUFA, riebalų rūgščių profilyje, šaltinyje nurodyta vertė). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 13,2 % (C16:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,2, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,07 % (C8:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 2,51 % (C18:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 0,29 % (C17:0, riebalų rūgščių profilyje, standartinis nuokrypis: 0,01, vidurkis). [20]
Komponento dalis riebalų rūgščių profilyje: 29,3 % (C16:0, riebalų rūgščių profilyje, šaltinyje nurodyta vertė). [20] - Tiriamosios medžiagos energinė vertė
- Tiriamosios medžiagos energinė vertė: 297,8 kcal/100g (perskaičiuota sausajai masei, apskaičiuota šaltinyje, standartinis nuokrypis: 12,07, vidurkis). [20]
Tiriamosios medžiagos energinė vertė: 365 kcal/100g (perskaičiuota sausajai masei, apskaičiuota šaltinyje, standartinis nuokrypis: 2, vidurkis). [20] - EC50 koncentracija nurodytame antioksidaciniame tyrime
- EC50 koncentracija nurodytame antioksidaciniame tyrime: 2,22 mg/ml (DPPH tyrimas, ekstraktas, standartinis nuokrypis: 0,03, Serbijos C. gambosa vaisiakūnių metanolinis ekstraktas, vidurkis). [20]
EC50 koncentracija nurodytame antioksidaciniame tyrime: 2,4 mg/ml (TBARS tyrimas, ekstraktas, standartinis nuokrypis: 0,3, Serbijos C. gambosa vaisiakūnių metanolinis ekstraktas, vidurkis). [20]
EC50 koncentracija nurodytame antioksidaciniame tyrime: 1,3 mg/ml (β-karoteno ir linoleato tyrimas, ekstraktas, standartinis nuokrypis: 0,2, Serbijos C. gambosa vaisiakūnių metanolinis ekstraktas, vidurkis). [20] - Koncentracija esant 0,5 absorbcijai redukcinės gebos tyrime
- Koncentracija esant 0,5 absorbcijai redukcinės gebos tyrime: 0,89 mg/ml (redukcinės gebos tyrimas su fericianidu ir Prūsijos mėlynuoju, standartinis nuokrypis: 0,02, sugertis galutiniame taške: 0,5, vidurkis). [20]
- Redukcinis pajėgumas nustatant Folin–Ciocalteu metodu
- Redukcinis pajėgumas nustatant Folin–Ciocalteu metodu: 24,99 µgGAE/mg (Folin–Ciocalteu metodas, ekstraktas, perskaičiavus pagal ekstrakto masę, perskaičiuota ekstrakto masei, standartinis nuokrypis: 4,25, metanolinis vaisiakūnių ekstraktas, pavyzdys 31, kalibravimo etalonas: galo rūgštis, vidurkis). [20]
Redukcinis pajėgumas nustatant Folin–Ciocalteu metodu: 23,08 µgGAE/mg (Folin–Ciocalteu metodas, ekstraktas, perskaičiavus pagal ekstrakto masę, perskaičiuota ekstrakto masei, standartinis nuokrypis: 0,67, vandeninis vaisiakūnių ekstraktas, pavyzdys 31, kalibravimo etalonas: galo rūgštis, vidurkis). [20]
Redukcinis pajėgumas nustatant Folin–Ciocalteu metodu: 29,9 mgGAE/g (Folin–Ciocalteu metodas, ekstraktas, perskaičiavus pagal ekstrakto masę, perskaičiuota ekstrakto masei, standartinis nuokrypis: 0,1, Serbijos C. gambosa vaisiakūnių metanolinis ekstraktas, kalibravimo etalonas: galo rūgštis, vidurkis). [20]
Calocybe gambosa; Liofilizuoti homogenizuoti vaisiakūniai, ne ekstraktas; Bežanija, Serbija; sausoji masė
- Citrinų rūgštis
- 1,3 ± 0,2 g/100g; nustatymas pateiktas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[16]
Calocybe gambosa; Ore džiovinti subrendę vaisiakūniai, voucher31; pradinė sausoji masė, be bevandenės pataisos; Odžak/Glamoč, Bosnija ir Hercegovina; 2016-05-28; sausoji masė
- Bendrosios maistinės skaidulos
- 23,39 ± 1,32 g/100g; nustatymas pateiktas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Netirpios skaidulos
- 18,83 ± 0,9 g/100g; nustatymas pateiktas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Tirpios skaidulos
- 4,56 ± 0,43 g/100g; nustatymas pateiktas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Beta-gliukanas
- 5,04 ± 0,15 g/100g; nustatymas pateiktas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Liekamoji džiovintos medžiagos drėgmė
- 7,34 ± 0,11 g/100g; nustatymas pateiktas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Asparto rūgštis
- 12,5 ± 0,18 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Glutamo rūgštis
- 8,78 ± 0,05 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Alaninas
- 5,92 ± 0,04 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Glicinas
- 0,82 ± 0,01 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Serinas
- 5,45 ± 0,01 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Treoninas
- 1,85 ± 0 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Argininas
- 6,38 ± 0,13 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Histidinas
- 1,08 ± 0,04 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Izoleucinas ir leucinas — neatskirtas rezultatas
- 1,45 ± 0,02 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Metioninas
- 0,11 ± 0,01 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Fenilalaninas
- 1,59 ± 0,07 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Valinas
- 1,44 ± 0,07 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Lizinas
- 10,88 ± 0,03 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Tirozinas
- 1 ± 0,01 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Prolinas
- 0,91 ± 0,09 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- Guanozinas
- 0,01 ± 0 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- 5-AMP
- 0,44 ± 0 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- 5-GMP
- 1,06 ± 0 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- 5-CMP
- 0,34 ± 0 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
- 5-UMP
- 0,46 ± 0 mg/g; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[17]
Calocybe gambosa; Vaisiakūniai suszone70°C/24h, homogenizuoti; ICP-OES po mineralizacijos; Bolu, Turkija (Aladağlar/Yedigöller/Abant); tiksli rūšies radavietė atskirai nenurodyta; sausoji masė
- Cd
- 0,09 ± 0 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Co
- 0,29 ± 0 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Cr
- 2,28 ± 0,32 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Cu
- 8,32 ± 0 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Fe
- 49,2 ± 0,65 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Ni
- 1,16 ± 0 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Pb
- 2,95 ± 0,23 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Zn
- 6,6 ± 0 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
Calocybe gambosa; Gleba0–10cm pašalinus nuokritas, išdžiovintas ir persijotas; atskira ICP-OES matrica, ne vaisiakūniai; Bolu, Turkija (Aladağlar/Yedigöller/Abant); 2009; sausoji masė
- Cd
- 0,03 ± 0,08 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Co
- 0,13 ± 0,02 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Cr
- 0,19 ± 0,35 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Cu
- 3,56 ± 0,06 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Fe
- 67,53 ± 0,09 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Ni
- 1,1 ± 0,01 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Pb
- 1,9 ± 0,06 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
- Zn
- 8,17 ± 0,01 mg/kg; žymėjimas nurodytas šaltinyje. Statistika: standartinis nuokrypis.[18]
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Tiriant vaisiakūnių biocheminę sudėtį buvo analizuojamas mitybinis profilis, angliavandeniai, organinės rūgštys bei lipidai.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Vaisiakūnių sausojoje masėje vidutiniškai yra 16–34% žalių baltymų, apie 1,5% riebalų, 8–10% pelenų ir 25–72% angliavandenių (įskaitant maistines skaidulas ir beta gliukanus).
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Tarp laisvųjų cukrų ir organinių rūgščių nustatyta trehalozė (3,82 g/100 g sausosios medžiagos), manitolis bei obuolių (11,3 g/100 g) ir rūgštynių rūgštis.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Lipidų profilyje dominuoja polinesočiosios riebalų rūgštys, visų pirma linolo rūgštis (C18:2n6, sudaranti 40–75% rūgščių frakcijos) bei palmitino rūgštis (C16:0).
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Audiniuose nustatytas tokoferolių buvimas, įskaitant alfa-tokoferolį, kurio kiekis yra apie 7,8 µg/100 g sausosios medžiagos.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Riebalų rūgščių profilio kintamumas atspindi vaisiakūnių brandumo ir buveinės sąlygų skirtumus.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Metanoliniai ekstraktai pasižymi polifenolių kiekiu, siekiančiu apie 25–30 mg galo rūgšties ekvivalentų vienam gramui ekstrakto.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Laboratoriniuose tyrimuose vaisiakūnių ekstraktai neutralizuoja laisvuosius radikalus DPPH teste (EC₅₀ apie 0,6–2,2 mg/ml) bei slopina lipidų peroksidaciją.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Mikroskiedimų testuose ekstraktai pasižymėjo vidutiniu gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų augimą slopinančiu poveikiu.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
In vitro priešgrybeliniuose tyrimuose ekstraktai slopino pelėsinių grybų padermių iš Aspergillus ir Penicillium genčių augimą.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Modeliniai tyrimai parodė ekstraktų poveikį slopinant Pseudomonas aeruginosa pigmentų gamybą ir tarpląstelinę komunikaciją.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Vaisiakūnių biocheminė sudėtis dideliu mastu priklauso nuo grybų brandos bei medžiagos paruošimo ir džiovinimo būdo.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Maistinės skaidulos sudaro daugiau kaip 23% džiovintos medžiagos sausosios masės, iš kurių maždaug 5% atitinka beta gliukanų frakciją.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Vandeninės frakcijos suteikia tirpių peptidų ir polisacharidų, pasižyminčių hidrofilinėmis savybėmis.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Ekstraktuose nustatytas B grupės vitaminų (tiamino B₁, riboflavino B₂, niacino B₃) bei askorbo rūgšties ir vitamino D buvimas.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Efektyvioji skysčių chromatografija (HPLC) leidžia tiksliai atskirti vitaminų ir aminorūgščių frakcijas grybo ekstraktuose.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Analizėse naudojamas judriųjų fazių profilis apima fosfatinius buferius ir acetonitrilo gradientus.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Biocheminiuose tyrimuose nustatytos antioksidacinės savybės taikomos modelinėms sistemoms ir nereiškia tiesioginio terapinio poveikio suvalgius.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Nesočiųjų ir sočiųjų rūgščių santykis riebaluose vidutiniškai yra didesnis nei 1,0, o tai būdinga kepurėtiesiems grybams.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Tarp audiniuose esančių laisvųjų aminorūgščių dominuoja asparagino rūgštis, glutamino rūgštis, lizinas ir argininas.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Ekstraktuose yra nukleozidų monofosfatų, tarp jų 5′-GMP ir 5′-UMP, turinčių įtakos umami skoniui.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Didelė glutamo rūgšties ir nukleotidų dalis lemia ryškias kulinarinių pavasarinės balteklės ekstraktų skonio savybes.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Ląstelių in vitro tyrimuose (MTT testas) iš dalies išgrynintos peptidų frakcijos rodė vidutinį modelinių ląstelių linijų išgyvenamumo slopinimą.
Svarbiausios medžiagos ir jų poveikis
Laboratoriniai eksperimentai su ląstelių kultūromis nėra priešvėžinio poveikio žmogui įrodymas.
Tirtų vaisiakūnių sudėtis
Serbija: Petrović ir kt.2022 tyrė liofilizuotus homogenizuotus vaisiakūnius iš Bežanijos, autentifikuotus J. Glamočlijos ir deponuotus be nurodyto numerio. 100 g sausosios masės lentelė 1 nurodo, be kita ko, baltymus 16±2 g, riebalus 1,5±0,3 g, angliavandenius 72±1 g, pelenus 10,6±0,9 g bei energiją 365±2 kcal. Baltymai apskaičiuoti iš azoto su koeficientu 4,38.
Bosnija ir Hercegovina: Radović ir kt.2022 tyrė subrendusius vaisiakūnius iš 2016 m. gegužės 28 d., Odžak/Glamoč pievų, vaučeris 31. Džiovinti ore ir sumalti į miltelius: baltymai 33,95±0,17 g, riebalai 1,54±0,15 g, angliavandeniai 25,34±1,85 g bei skaidulos 23,39±1,32 g 100 g pradinės sausosios masės. Netirpios skaidulos 18,83±0,90 g, tirpios 4,56±0,43 g, β gliukano 5,04±0,15 g.
Palyginamumas: Abu darbai nurodo tris nustatymų pakartojimus, o ne tris nepriklausomas kolekcijas. Bosnijos medžiagai nurodyta 7,34±0,11% likutinė drėgmė; ji nebuvo be šaltinio perskaičiuota į bevandenę masę. Skirtingas angliavandenių nustatymo būdas neleidžia traktuoti abiejų vidurkių kaip biologinio rūšies min–max. Komponentai, neturintys pasirinkties biologiniame lauke, įrašyti ten, kur tinka, esamoje analitinių rezultatų struktūroje.
Vitaminai, aminorūgštys ir įrašų neatitikimai
Vitaminai: Radović 2022 3 lentelė vitaminus nurodo 100 g ekstrakto. Metanoliui pateikta B1=292,15±4,62 mg,B2=77,82±5,16 mg,B3=206,64±5,22 mg; vandeniui atitinkamai 317,26±6,15;76,51±6,43;178,56±8,51 mg. Vandeninis ekstraktas taip pat turi B6=24,77±2,07 mg ir C=71,32±3,94 mg; cikloheksaninis E=4080,76±65,98 mg ir D=469,23±14,35 mg. Tai nėra kiekiai 100 g šviežių vaisiakūnių.
Aminorūgštys ir nukleotidai: 4 lentelė skirta mg/g sausos medžiagos. Sujungtas izoleucino/leucino rezultatas 1,45±0,02 užrašytas kaip vienas neatskirtas rezultatas, nepriskyrus viso kiekio abiem junginiams. Neaptikta adenozina nelaikyta nuliu be pateiktos aptikimo ribos.
Prieštaravimai: Citidinui ir uridinui tekstas nurodo 0,12 ir 0,30 mg/g, tačiau lentelė 0,38 ir 0,58 mg/g. Išsaugoti abu originalai, be vidurkinimo. DPPH lentelėje antraštė turiµg/ml,a eilutėµg/l; tekstas vėlµg/ml. Šiam nevienareikšmiam rezultatui nebuvo priskirtas konkretus vienetas. Petrović 2022 riebalų rūgščių lentelėje žymenys C18:3 n 3 ir C22:1 n 9 nesutampa su žodiniais pavadinimais.
Ekstraktų antioksidaciniai bandymai
Medžiaga ir rezultatas: Petrović 2022, lentelė 3: metanolinis ekstraktas iš liofilizuotų vaisiakūnių iš Serbijos. EC50 mg/ml: DPPH2,22±0,03;β-karotenas/linoleatas 1,3±0,2;TBARS2,4±0,3. Koncentracija esant absorbcijai 0,5 redukcinės gebos tyrime yra 0,89±0,02 mg/ml. Kiekvienas testas išsaugotas atskirai.
Folin–Ciocalteu: Petrović 2022:29,9±0,1 mgGAE/g ekstrakto. Radović 2022:24,99±4,25 µgGAE/mg metanoliniam ekstraktui ir 23,08±0,67 vandeniniam. Tai testo rezultatas, perskaičiuotas pagal galo rūgšties etaloną ir ekstrakto masę, o ne tiesioginis kiekvieno fenolinio junginio kiekis.
Apribojimai: Cheminiai in vitro tyrimai nenustato suvalgyto grybo gydomojo poveikio ar klinikinės dozės. DPPH vienetų nesuderinamumas antrame darbe lieka atskirtas nuo aiškaus pirmojo rezultato; bendras diapazonas iš skirtingų ekstraktų nebuvo sudarytas.
Ląstelių ir antimikrobiniai tyrimai
Ląstelių tyrimai: Radović 2022 aprašo peptidų frakciją, o ne gryną pavienį vaistą. MTT tyrime: IC50 dlaLS174=168,87±9,72 µg/ml, o normaliai liniiMRC5=197,86±3,70 µg/ml. Vandeninis ir metanolinis ekstraktai nepasiekė IC50 iki 200 µg/ml tirtose HeLa,A549,LS174 ir MRC5. Šie rezultatai nebuvo perkelti į naviko terapijos veiksmingumą ar bet kurios maisto porcijos saugumą.
Ekstraktai: Petrović 2022 lygina metanolinį vaisiakūnių ekstraktą su aštuonių bakterijų ir aštuonių grybų panėlėmis, su atskiromis MIC/MBC/MFC reikšmėmis ir poveikio quorum sensing bandymais. Esamos dvi panėlių parinktys neatitinka šios medžiagos; jai nebuvo priskirta netinkama šešių grybų panėlė.
Šaltinio eiga: Petrović 2022 cituoja Angelini,Tirillini ir Venanzoni 2012 apie kultūrų ekstraktus. Perskaitytas leidėjo įrašas, santrauka ir indeksuotas fragmentas, bet PDF buvo 403. Iš neperskaitytos lentelės nebuvo įrašytos naujos MIC reikšmės, o laboratorinis poveikis nebuvo pavadintas įdiegtu gydomuoju taikymu.
Vartojimas, tradicija ir maisto eksperimentas
Etnomikologija: Kotowski 2019 dokumentuoja tris Mazovijos paminėjimus maistui, su vaučeriu ir pateikta seka. Agelet ir Vallès 2003 nurodo tradicinį vaisiakūnių naudojimą Paljarse maistui, sriubai arba užpilui esant žarnyno negalavimams. Visą projektą sudarė 264 interviu; tai nebuvo 264 asmenys, vartojantys pavasarinę balteklę.
Pagrindo patikimumas: Agelet 2003 lentelė ir metodai buvo faktiškai perskaityti kartu su vaučeriu BCF40769. Pakartotas numeris nelaikytas antru nepriklausomu pavyzdžiu. Tradicinis naudojimas nuo viduriavimo ir „žarnyno antiseptikas“ nėra kontroliuojamas gydymo įrodymas. Metodinių nuorodų į darbą 1999/2001 neperskaityta.
Eksperimentinis maistas: Petrović 2022 sukūrė avižinius sausainius su grybo dribsniais ir 24 neapmokytų asmenų vertinimą. 5 lentelėje aroma=4,25±0,74 abiejose grupėse, nepaisant tekste deklaruoto aromato pagerėjimo. Šis neatitikimas išsaugotas. Maisto eksperimentas nereiškia produkto sertifikavimo, bendro saugumo tyrimo ar leidimo prekybai Lenkijoje.
Pranešimai po vartojimo — priežastinis ryšys
Apulija: Pennisi 2020: 69 pranešimų 2018, 3 lentelėje yra du įrašai C.gambosa. Autoriai paaiškina, kad sąraše sujungti mikologo atlikti nustatymai su pacientų nurodytais grybų pavadinimais. Jie nenurodo, kuriai kategorijai priklauso abu šie įrašai. Nėra pagrindo jiems priskirti bendrų simptomų, amanitino ar specifinio toksino.
Parma: Cervellin 2018 aprašo 443 atvejus iš 1996–2016 metų, 397 nustatyta rūšis, 1 lentelėje minimas vienas C.gambosa. Procedūra apėmė likučių ir sporų vertinimą, tačiau nėra atskiro šio paciento ar toksino aprašymo. Autoriai taip pat konstatuoja atvejus po valgomų grybų ir galimą laikymo ar paruošimo įtaką.
Neperskaitytas tolesnis atvejis: Vieša Romanek/Eyer 2019 pradžia aprašo simptomus praėjus 10 min po savarankiškai surinktos didelės porcijos, pavadintos C.gambosa. Tolesnė diagnozė ir nustatymas yra už perskaitytos mokamos ištraukos ribų. Tai nebuvo pavadinta patvirtintu pavasarinės balteklės toksiškumu. Galutinio pagrindo nebuvimas nėra įrodymas, kad kiekvienas nustatymas ir porcija yra saugūs.
Cheminiai elementai vaisiakūniuose ir dirvožemyje
Medžiaga ir metodas: Severoğlu 2013: Bolu regionas Turkijoje,2009. Grybai apibūdinti mikroskopiškai ir archyvuoti Marmara University be nurodyto konkretaus vaučerio numerio. Vaisiakūniai džiovinti ir homogenizuoti, dirvožemis buvo atskiras 0–10 cm mėginys. ICP-OES nustatymas, pamatinės medžiagos, trys analitiniai pakartojimai.
Rezultatas: Tabela 2 pateikia vaisiakūniams mg/kg sausosios masės:Cd 0,09±0,00;Co 0,29±0,00;Cr 2,28±0,32;Cu 8,32±0,00;Fe 49,20±0,65;Ni 1,16±0,00;Pb 2,95±0,23;Zn 6,60±0,00. Tai vidurkiai ± SD, o ne rūšinės kiekio ribos. Dirvožemio lentelėje 3 pateikti atskiri rezultatai, kurie nebuvo priskirti vaisiakūniui.
Ribos: Šaltinio SD suapvalinimas iki 0,00 nereiškia tobulos precizikos. Istorinė taksonomijos lentelė ir mikorizinė etiketė nebuvo panaudotos kaip naujas įrodymas. Tyrimas leidžia aprašyti matricų monitoringą, tačiau neįrodo įdiegtos bioremediacijos ar bendro vartojimo saugumo iš bet kurios vietovės. Senos normos iš diskusijos nepateikiamos kaip šiandien galiojantys teisės aktai.
Ekologiniai tyrimai
Lenkija — paplitimas ir sezonas
Medžiaga: Kotowski, Pietras ir Łuczaj 2019 tyrė 695 interviu 38 Mazovijos vietovių 2014–2018 metais. C.gambosa turi tris maistinio vartojimo paminėjimus, pavyzdį WA0000071035 ir registruotą seką MK028896; lentelėje nurodomas 99,70% atitikimas su UDB000593. Nauja DNR analizė nebuvo atlikta.
Sezonas: Lenkijos CILP vadovas ir atlasas nurodo balandį–birželį; mėnesių diapazonas 4–6 parengtas Lenkijos kontekstui. Gryc lokaliai fiksuoja gegužę–birželį. Žiemos ispanų datos, norvegų procentai ir vasaros čekų kalnų stebėjimai nebuvo perkelti Lenkijai.
Ekologija: Lenkijoje aprašomos pievos, ganyklos, parkai, krūmynai, miško pakraščiai bei prošvaistės ir kalkingi dirvožemiai. Augimas ratais ar grupėmis nenurodo mikorizės partnerio. Savarankiško knygų iš bendrosios atlaso bibliografijos neperskaitymas lieka aiškia šios citavimo grandinės pabaiga.
Dirvožemis — matavimas ir preferencija
Lugo: Alonso 2016 išmatavo trijų radaviečių pH Lugo:7,2;7,2;7,0. Tai buvo viršutinis dirvožemis iki 10 cm, džiovintas ore ir persijotas, matavimas 10 g 25 ml distiliuoto vandens, matuoklis AD12. Tai konkrečių Ispanijos radaviečių rezultatai, o ne optimalus visos rūšies diapazonas.
Bolu: Severoğlu 2013 dirvožemiui prie tirtų vaisiakūnių nurodo pH5,87. Medžiaga iš Turkijos 2009, matavimas vandenyje, kita radavietė ir metodas. Abu rezultatai nebuvo suvesti į vieną besąlygišką rūšies teikiamą pirmenybę reakcijai (pH).
Modelis: Dabartinis kiekybinio pH laukas turi uždaras PL/KCl sąlygas. Ispanija ar Turkija nebuvo įrašytos kaip Lenkija, o vandeninis matavimas – kaip KCl. Duomenys ir jų tikslios sąlygos išsaugoti modelio išplėtimui kitame etape.
Ryšiai su augalais ir kiti panaudojimo būdai
Ratai ir lauko kontekstas: Tirta trys raganų ratai Montefiorino Apeninuose, Emilijos-Romanijos regione Italijoje, maždaug 800–900 m v.j.l. aukštyje. Augalijos sudėtis vertinta 2024 m. balandį ir gegužę. Vaisiakūnių tapatybė patvirtinta morfologiškai ir molekuliškai.
Autorių išvada: Autoriai tyrė tris raganų ratus ir Poa trivialis. Jie aprašo šaknų kolonizavimą bei augimo ribojimą kontaktuojant su grybiena, ir ūglių augimą veikiant lakiems organiniams junginiams. Tai dvi skirtingos sąlygos; jos nebuvo paverstos viena besąlygiška savybe „skatina augimą“ arba „mikorizinis“.
Pritaikymai ir ribos: Rasti sudėties, polisacharidų struktūrų, ekstraktų, kultūrų, sąveikos su augalais ir biomonitoringo tyrimai bei tradicinis liaudiškas naudojimas. Šiame etape nepatvirtintas joks įdiegtas klinikinis, dažymo ar pramoninis pritaikymas. Būsimo auginimo ar metabolitų panaudojimo perspektyvos nėra gatavo produkto įrodymas. Kiti neperskaityti šaltiniai ir nuorodos išsaugoti registre.
Šaltinių dokumentacija
Šaltinio išvados: Medžiaga Calocybe gambosa Petrović ir bendraautorių darbe (2022) buvo surinkta Bežanijoje netoli Belgrado, Serbijoje. Tai yra tyrime naudotos medžiagos rinkimo vieta; ji neapibrėžia viso rūšies paplitimo arealo ar dažnumo Serbijoje.
Šaltinių dokumentacija
Šaltinio išvados: Darbe apie augavietę Calocybe gambosa Montefiorine, Modenos provincijoje Italijoje, nurodytas maždaug 800–900 m v. j. l. aukštis. Kovo–birželio laikotarpis buvo pavadintas derėjimo laikotarpiu skaičiuojant augavietės klimato charakteristiką. Tai nėra pavienių radinių datos ar bendras visos Italijos derėjimo kalendorius.
Buveinė ir paplitimas
Potwierdzony zasięg występowania
Wszystkie obszary potwierdzone w zapisanych danych źródłowych.
Šaltiniai
- Analysis of Plant–Fungus Interactions in Calocybe gambosa Fairy Rings
- Agelet A. & Vallès J. 2003. Studies on pharmaceutical ethnobotany in the region of Pallars (Pyrenees, Catalonia, Iberian Peninsula). Part III. Medicinal uses of non-vascular plants. Journal of Ethnopharmacology84:229–234. DOI 10.1016/S0378-8741(02)00320-3.
- Alonso Díaz, Julián 2016. Calocybe gambosa en el municipio de Lugo y características de las zonas de micetación. Tarrelos18:29–34. (także [23])
- Bielawska K. 2018. Bezpieczne grzybobranie. Jadalne gatunki grzybów i podobne do nich gatunki trujące. CILP, wydanieII rozszerzone, konsultacja A.Szczepkowski. ISBN978-83-65659-44-6.
- Gro Gulden 1998. Naturhistorisk museum, Oslo: Vårfagerhatt / St.George’s Mushroom. (także [26])
- Mirosław Gryc. Grzyby Puszczy Knyszyńskiej: Calocybe gambosa. (także [25])
- Kotowski M.A., Pietras M. & Łuczaj Ł.2019. Extreme levels of mycophilia documented in Mazovia, a region of Poland. Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine15:12. DOI 10.1186/s13002-019-0291-6.
- D20141408.pdf (także [11])
- D20260258.pdf (także [12])
- José A. Muñoz 2026. Calocybe gambosa. Fichas Micológicas1011, ISSN2660-633X; aktualizacja15III 2026.
- Karel Tejkal & Vladimír Sojka. Myko.cz: Calocybe gambosa. (także [28])
- Pennisi L., Lepore A., Gagliano-Candela R., Santacroce L. & Charitos I.A. 2020. A Report on Mushrooms Poisonings in 2018 at the Apulian Regional Poison Center. OAMJMS8(E): 616–622. DOI 10.3889/oamjms.2020.4208.
- Petrović J., Fernandes Â., Stojković D., Soković M., Barros L., Ferreira I.C.F.R., Shekhar A. & Glamočlija J. 2022. A Step Forward Towards Exploring Nutritional and Biological Potential of Mushrooms: A Case Study of Calocybe gambosa (Fr.) Donk Wild Growing in Serbia. Polish Journal of Food and Nutrition Sciences72(1): 17–26. DOI 10.31883/pjfns/144836. (także [30])
- Radović J., Leković A., Damjanović A., Kopanja Đ., Dodevska M., Stanojković T., Marinković T., Jelić Č. & Kundaković-Vasović T. 2022. St. George’s mushroom, Calocybe gambosa (Fr.) Donk: A promising source of nutrients and biologically active compounds. Acta Alimentaria51(1): 134–144. DOI 10.1556/066.2021.00227. (także [31])
- Severoğlu Z., Sümer S., Yalçın B., Leblebici Z. & Aksoy A. 2013. Trace metal levels in edible wild fungi. Int.J.Environ.Sci.Technol.10:295–304. DOI 10.1007/s13762-012-0139-2.
- Snowarski M. Atlas grzybów Polski: Calocybe gambosa. Publiczna wersja opisu.
- C.gambosa — wyniki właściwe dla materiału i badania.
- Codex W12: źródłowy zakres odczytu20X 2026; nie zastępuje oryginalnych prac.
- Marek Snowarski; grzyby.pl; gęśnica wiosenna
- Fredi Kasparek; Natur-in-NRW; Mairitterling/Maipilz
- NCBI Taxonomy; Calocybe gambosa; taxid 56469
- Vaz et al. 2011; Chemical composition of wild edible mushrooms...; DOI 10.1016/j.foodchem.2010.11.063