Pereiti prie turinio
JakiToGrzyb

Lepista nuda

Lepista nuda

Valgomas
Valgomas
Reikalauja apdorojimo
Reikalauja apdorojimo
Žalias nuodingas
Žalias nuodingas

Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.

Lelijinė tauriabudė (Lepista nuda) – vėlyvo rudens lakštabudinis grybas, išsiskiriantis ryškia melsvai violetine ar alyvine spalva, kuri grybui senstant blunka iki rusvai rausvų tonų. Kepurėlė mėsinga, lygi, kraštai iš pradžių užsirietę, vėliau išsitiesia. Lakšteliai tankūs, violetiniai, lengvai atsiskiriantys nuo kepurėlės minkštimo. Kotas tvirtas, plaušuotas, pagrindo link storėjantis. Minkštimas šviesiai violetinis, elastingas, pasižymi savitu maloniu, gaiviai vaisišku aromatu.

Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.

Grybautojas

Vaisiakūnio sandara

Vaisiakūnio sandaros tipas
Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Grybienos spalva vaisiakūnio pamate
Grybienos spalva vaisiakūnio pamate: violetinis arba violetiškai ruda.

Kepurėlė

Kepurėlės forma
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: išgaubtas.
Kepurėlės forma: plokščia.
Kepurėlės forma: įdubęs.
Kepurėlės paviršius
Kepurėlės paviršius: matinis.
Kepurėlės paviršiaus reljefas
Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas
kai šlapias: Kepurėlės lipnumas ir gleivėtumas: lipnus.
Kepurėlės spalva
Kepurėlės spalva: tamsiai violetiškai rudas (kepurėlės centras).
senų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: rudas.
senų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: pilkai rudas.
senų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: pilkai violetinė.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: alyvų spalvos.
senų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: ochrinis.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės spalva: violetinis.
Krašto padėtis
jaunų vaisiakūnių: Krašto padėtis: užlinkęs į vidų.
senų vaisiakūnių: Krašto padėtis: užlinkęs į viršų.
Kepurėlės krašto kontūras
subrendusių vaisiakūnių: Kepurėlės krašto kontūras: banguotas.
Kepurėlės skersmuo
Kepurėlės skersmuo – 50–150 mm.
Kepurėlės centras
Kepurėlės centras: su ryškiu gūbreliu.
Kepurėlės higrofaniškumas
Kepurėlės higrofaniškumas: higrofaninis.
Kepurėlės spalvų zoniškumas
Kepurėlės spalvų zoniškumas: zoniškas, raštas nenurodytas (blankios zonos).

Kepurėlės apačia

Himenoforo tipas
Himenoforo tipas: lakšteliai.

Lakšteliai prie koto

Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
Himenoforo profilis ties kotu
Himenoforo profilis ties kotu: išlinkęs ties kotu (lakšteliai).
Himenoforo nuaugimas kotu
Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs danteliu (lakšteliai).
Himenoforo spalva
jaunų vaisiakūnių: Himenoforo spalva: violetinis.
Himenoforo spalva: rudas.
Himenoforo spalva: pilkai violetinė.
Lakštelių išsidėstymo tankis
Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
Lakštelių išsidėstymo tankis: vidutiniškai tankūs.

Kotas ir pamatas

Koto forma
Koto forma: cilindriškas.
Koto pagrindas
Koto pagrindas: buožiškas.
Koto pagrindas: gumbiškas.
Koto spalva
Koto spalva: violetinis, pilkai melsva arba pilkšvas.
senų vaisiakūnių: Koto spalva: balsva.
Koto paviršiaus danga
Koto paviršiaus danga: plaušuota (balkšva danga).
Koto vidus
Koto vidus: pilnaviduris.
Koto ilgis
Koto ilgis: 50–120 mm.
Koto skersmuo
Koto skersmuo: 10–30 mm.

Trama

Minkštimo spalva
jaunų vaisiakūnių: Minkštimo spalva: violetinis.
Minkštimo kvapas
Minkštimo kvapas: išsiskiriantis, malonus, stiprus.
Minkštimo kvapas: vaisių, malonus.
Minkštimo skonio pobūdis
Minkštimo skonio pobūdis: švelnus.

Kur ir kada auga

Buveinė
Buveinė: lapuočių miškas, spygliuočių miškas, parkas arba sodas.
Buveinė: vaismedžių sodas arba pieva.
Buveinė: mišrus miškas.
Substratas
Substratas: nuokritos.
Substratas: humusas.
Vaisiakūnių augimo pobūdis
Vaisiakūnių augimo pobūdis: grupėmis, eilėmis, žiedais arba pavieniui.
Aptikimo dažnumas
Aptikimo dažnumas: dažnas.
Derėjimo laikotarpis
Vaisiakūniai pasirodo daugiausia nuo rugsėjo iki lapkričio.
Vaisiakūniai pasirodo kartais gegužę.
Vaisiakūniai pasirodo nuo rugsėjo iki gruodžio.
Paplitimo sritis
Paplitimo sritis: patvirtinta.

Valgomumas ir virtuvė

Valgomumas
Valgomas
Reikalingas apdorojimas
Reikalauja apdorojimo
Vartojimas žalių
Žalias nuodingas

Teisė

Apsauga
Rūšis neįtraukta į Lenkijos saugomų grybų rūšių sąrašą.
Prekyba
Lenkijoje rūšimi leidžiama prekiauti ir iš jos gaminti grybų produktus.

Su kuo galima supainioti

FAQ

Ar lelijinė tauriabudė gali būti valgoma žalia?

Ne, žalioje tauriabudėje yra virškinimą dirginančių medžiagų, todėl prieš vartojimą ją būtina gerai termiškai apdoroti.

Kuriuo metų laiku tauriabudės dažniausiai dera?

Pagrindinis derėjimo laikas yra vėlyvas ruduo – nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio pabaigos ar net gruodžio.

Kokiame substrate ši rūšis dažniausiai auga?

Ji auga storame nukritusių spyglių ar lapų sluoksnyje, humusingame miško dirvožemyje ir komposto krūvose.

Kokiose pasaulio dalyse ši rūšis yra paplitusi?

Rūšis savaime paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, taip pat įvežta į Australiją bei Naująją Zelandiją.

Kokiu skoniu pasižymi termiškai apdorota tauriabudė?

Grybas pasižymi švelniai salstelėjusiu, riešutiniu skoniu su lengvu vaisišku aromatu ir tvirta tekstūra.

Kokie liaudiški pavadinimai šiam grybui suteikti Vakarų Europoje?

Didžiojoje Britanijoje grybas vadinamas „wood blewit“, o Prancūzijoje – „pied bleu“ (mėlynakojis).

Kaip tauriabudė istoriškai siejama su folkloru?

Dėl polinkio augti ratais ji buvo siejama su raganų ar fėjų šokiais ir laikyta paslaptinga rudens pabaigos būtybe.

Kaip ši rūšis naudojama natūralių pluoštų dažymui?

Iš vaisiakūnių gaminami dažai vilnai ir šilkui, suteikiantys pilkšvus, žalsvus, gelsvus ar rusvus atspalvius.

Kokiu būdu sodininkai panaudoja šio grybo grybieną?

Grybiena įterpiama į komposto ir lapų krūvas organinių atliekų skaidymui bei derlingam humusui ruošti.

Ar tauriabudės pakelia pirmąsias rudens šalnas miške?

Taip, ši rūšis yra atspari vėsiems orams ir jos vaisiakūniai dažnai randami net po pirmųjų rudens šalnų.