Valgomas
Reikalauja apdorojimo
Nustatykite vietovę, kad matytumėte savo regiono duomenis.










Didžioji tauriabudė (Infundibulicybe geotropa) – stambus, tvirtas tauriabudinių šeimos grybas, atpažįstamas pagal giliai piltuvėlišką formą su būdingu gumburėliu centre. Ši rūšis auga šviesiuose lapuočių bei mišriuose miškuose, pamiškėse, ganyklose ir krūmynuose, dažnai sudarydama didžiulius raganų ratus. Grybas yra vertinamas valgomasis radinys, pasižymintis stipriu, maloniu migdolų aromatu. Maistui tradiciškai naudojamos jaunos kepurėlės, o kotai dėl kietumo atmetami.
Atpažinimas, buveinė ir svarbiausi skirtumai.
Grybautojas
Vaisiakūnio sandara
- Vaisiakūnio sandaros tipas
- Vaisiakūnio sandaros tipas: Kepurėlė, kotas.
Kepurėlė
- Kepurėlės forma
- jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: išgaubtas.
jaunų vaisiakūnių: Kepurėlės forma: pusiau rutuliška.
Kepurėlės forma: piltuvėliškas. - Kepurėlės paviršius
- kai šlapias: Kepurėlės paviršius: matinis.
kai sausas: Kepurėlės paviršius: blizgus. - Kepurėlės paviršiaus reljefas
- Kepurėlės paviršiaus reljefas: lygus.
- Kepurėlės danga
- Kepurėlės danga: miltuotas (galima).
- Kepurėlės spalva
- Kepurėlės spalva: smėlio spalvos.
Kepurėlės spalva: kreminis.
Kepurėlės spalva: kūno spalvos.
Kepurėlės spalva: ochriškai rudas.
Kepurėlės spalva: blyškiai ochrinis.
Kepurėlės spalva: balsva.
Kepurėlės spalva: gelsvas. - Krašto padėtis
- jaunų vaisiakūnių: Krašto padėtis: užsirietęs į vidų.
Krašto padėtis: užlinkęs į vidų. - Kepurėlės skersmuo
- Kepurėlės skersmuo – 50–300 mm.
- Kepurėlės centras
- Kepurėlės centras: su ryškiu gūbreliu (nedidelis gumburėlis).
Kepurėlės apačia
- Himenoforo tipas
- Himenoforo tipas: lakšteliai.
Lakšteliai prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto
- Himenoforo prisitvirtinimas prie koto: priaugęs prie koto (lakšteliai).
- Himenoforo nuaugimas kotu
- Himenoforo nuaugimas kotu: nuaugęs kotu (lakšteliai).
- Natūrali lakštelio paviršiaus spalva
- jaunų vaisiakūnių: Natūrali lakštelio paviršiaus spalva: balsva.
jaunų vaisiakūnių: Natūrali lakštelio paviršiaus spalva: baltas.
Natūrali lakštelio paviršiaus spalva: dramblio kaulo spalvos.
Natūrali lakštelio paviršiaus spalva: balsva. - Lakštelių ilgio įvairavimas
- Lakštelių ilgio įvairavimas: nevienodi.
- Lakštelių išsidėstymo tankis
- Lakštelių išsidėstymo tankis: tankiai išsidėstę.
- Lakštelių storis
- Lakštelių storis: plonas.
- Lakštelių aukštis
- Lakštelių aukštis: 3–10 mm.
Kotas ir pamatas
- Koto forma
- Koto forma: cilindriškai buožiškas.
Koto forma: siaurėjantis į viršų. - Koto pagrindas
- Koto pagrindas: sustorėjusi.
- Koto paviršiaus danga
- Koto paviršiaus danga: plaušuota.
- Koto vidus
- Koto vidus: pilnaviduris.
- Koto ilgis
- Koto ilgis: 50–300 mm.
- Koto skersmuo
- Koto skersmuo: 10–60 mm.
Trama
- Minkštimo spalva
- Minkštimo spalva: baltas.
Minkštimo spalva: balsva.
Minkštimo spalva: kreminis. - Minkštimo standumas
- Minkštimo standumas: standus.
Minkštimo standumas: kietas. - Minkštimo skonis
- Minkštimo skonis: saldus.
- Tramos konsistencijos tipas
- jaunų vaisiakūnių: Tramos konsistencijos tipas: kremzliškas.
Tramos konsistencijos tipas: mėsingas. - Minkštimo kvapas
- Minkštimo kvapas: saldokas ir karčiųjų migdolų.
Minkštimo kvapas: saldokas, stiprus.
Minkštimo kvapas: levandų, stiprus (galima).
Minkštimo kvapas: karčiųjų migdolų, stiprus (galima).
Minkštimo kvapas: gėlių, malonus.
Minkštimo kvapas: vaisių. - Minkštimo storio klasė
- Minkštimo storio klasė: storas (kepurėlės minkštimas, vidurinėje dalyje).
Minkštimo storio klasė: plonas (kepurėlės minkštimas, ties pakraščiu).
Kur ir kada auga
- Buveinė
- Buveinė: lapuočių miškas.
Buveinė: mišrus miškas.
Buveinė: krūmynai.
Buveinė: parkas.
Buveinė: pieva.
Buveinė: ganykla. - Substratas
- Substratas: dirvožemis arba nuokritos.
- Vaisiakūnių augimo pobūdis
- Vaisiakūnių augimo pobūdis: grupėmis.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: eilėmis.
Vaisiakūnių augimo pobūdis: žiedais. - Aptikimo dažnumas
- Aptikimo dažnumas: nelabai dažnas.
- Derėjimo laikotarpis
- Vaisiakūniai pasirodo nuo rugsėjo iki spalio.
- Paplitimo sritis
- Paplitimo sritis: patvirtinta.
Valgomumas ir virtuvė
- Valgomumas
- Valgomas
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Teisė
- Apsauga
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos saugomų grybų rūšių sąrašą.
- Prekyba
- Rūšis neįtraukta į Lenkijos grybų, kuriais leidžiama prekiauti, sąrašą.
FAQ
Ar didžioji tauriabudė yra valgoma?
Taip, didžioji tauriabudė yra geras, valgomas grybas. Tradiciškai maistui atrenkamos tik jaunos kepurėlės, nes senesnių vaisiakūnių kotai ir kraštai sukietėja.
Ar šį grybą būtina virti prieš valgant?
Taip, būtinas kruopštus terminis apdorojimas – pavirinti mažiausiai 15–20 minučių. Žalias grybas netinkamas vartoti ir gali sukelti virškinimo negalavimų.
Kokiose vietose auga didžioji tauriabudė?
Ji auga lapuočių ir mišriuose miškuose, kalkingose dirvose, miško aikštelėse, pamiškių pievose, krūmynuose ir senose ganyklose.
Kokiems medžiams ir dirvožemiams ši rūšis teikia pirmenybę?
Grybas mėgsta kalkingus, šarminius dirvožemius šalia ąžuolų, bukų ir lazdynų, taip pat aptinkamas atvirose žolėtose vietose.
Kada dygsta didžiosios tauriabudės?
Tai vėlyvas grybas, dygstantis nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos ar gruodžio pradžios, dažnai po pirmųjų rudens šalnų.
Koks yra šio grybo skonis ir kvapas?
Grybas pasižymi salstelėjusiu, švelniu skoniu ir labai išraiškingu, saldžiu aromatu, primenančiu karčiuosius migdolus ar anyžius.
Kodėl šie grybai dažnai sudaro raganų ratus?
Grybiena dirvoje tolygiai plečiasi radialiai į visas puses, todėl žolynuose ir pamiškėse vaisiakūniai išauga taisyklingais dideliais ratais.
Kurioje Europos šalyje šis grybas yra labiausiai vertinamas?
Ypatingai aukštai vertinamas Italijoje, kur vadinamas „geotropa“ ar „cimballo“, taip pat tradiciškai renkamas Ispanijoje ir Prancūzijoje.
Kaip didžioji tauriabudė naudojama buityje ne maistui?
Dėl intensyvaus migdolinio aromato džiovinti vaisiakūniai kaimo buityje istoriškai buvo naudojami kaip natūralus patalpų ir audinių kvėpiklis.
Ar didžioji tauriabudė naudojama natūraliam dažymui?
Taip, amatų praktikoje dideli vaisiakūniai naudojami vilnai dažyti gelsvais, rusvais ir kreminiais tonais su alūno kandikais.
Mėgėjas
Pavadinimai ir istorija
- Galiojantis nacionalinis pavadinimas
- Lejkówka okazała
- Galiojantis taksonominis pavadinimas
- Infundibulicybe geotropa
- Kiti nacionaliniai pavadinimai
- Lejkogłówka okazała, Lejkówka ziemnozwrotna
Stebėjimai namuose
Sporų atspaudas
- Reikalingos medžiagos
- šviežia, subrendusi kepurėlė, popieriaus lapas, stiklinė arba dubenėlis, vanduo
- Laikas
- 2–24 h
- Atlikimas
- Padėkite kepurėlę apatine puse ant popieriaus.
- Užlašinkite lašą vandens ant viršaus ir uždenkite.
- Po 2–24 valandų pakelkite kepurėlę ir apžiūrėkite nuosėdas.
Ko ieškoti
- Sporų atspaudo spalva
- Sporų atspaudo spalva: baltas.
Po mikroskopu
- Reikalingos medžiagos
- šviesinis mikroskopas, objektinis ir dengiamasis stikleliai, adata, vanduo, sporos iš atspaudo
- Atlikimas
- Adata perkelkite šiek tiek atspaudo ant stiklelio.
- Užlašinkite lašą vandens, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir apžiūrėkite sporas.
Ko ieškoti
- Sporos forma
- Sporos forma: plačiai elipsoidiškas. Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: rutuliškas. Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: beveik rutuliškas. Sporos forma: ašaros formos (beveik).
- Sporos paviršius
- Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus. Sporos paviršius: lygus.
- Sporos matmenys
- Ilgis 6–9,5 µm, plotis 5–7,5 µm.
Matmenis lyginkite sukalibravę mikroskopo skalę.
Ekologija ir paplitimas
- Dirvožemio kalkingumas
- Dirvožemio kalkingumas: kalkingas.
- Dirvožemio derlingumas
- Dirvožemio derlingumas: derlingas.
- Dirvožemio drėgmė
- Dirvožemio drėgmė: Drėgnas.
Panaudojimas ne kulinarijoje
Didžioji tauriabudė pasižymi keliais įdomiais istoriniais ir dabartiniais nekulinariniais panaudojimo būdais. Ryškiausias tradicinis buitinis naudojimas yra susijęs su šios rūšies intensyviu, saldžiu aromatu. Istoriškai kaimo vietovėse sudžiovintos didžiosios tauriabudės kepurėlės ar jų dalys būdavo dedamos į drobinio audinio maišelius ir laikomos drabužių spintose bei patalynės skryniose. Tai tarnavo kaip natūralus patalpų ir tekstilės kvėpiklis, suteikiantis audiniams specifinį migdolų bei miško kvapą ir padedantis atbaidyti nepageidaujamus buities kenkėjus.
Kita praktinė pritaikymo sritis – natūralus audinių dažymas amatininkų dirbtuvėse. Dideli, brandūs vaisiakūniai naudojami natūraliam vilnos pluošto dažymui. Priklausomai nuo naudojamo kandiko (alūno ar geležies sulfato), dažymo procese gaunami prislopinti šilti kreminiai, gelsvai rudi, ochros ar rusvai žalsvi atspalviai.
Be to, didžioji tauriabudė naudojama botanikos ir gamtotyros edukacijoje kaip vaizdinis pavyzdys mikologinėse parodose ir universitetų lauko praktikoje. Kadangi vaisiakūniai yra masyvūs ir ilgai nevysta, jie puikiai tinka ekspozicijoms. Taip pat rūšis tradiciškai naudojama kraštovaizdžio stebėsenoje kaip senų, mažai trikdytų kalkingų pievų ir ganyklų ekologinės būklės rodiklis.
Istorija ir kultūra
Didžioji tauriabudė turi gilias tradicijas Europos kaimo kultūroje, ypač Viduržemio jūros baseino šalyse. Dėl savo polinkio augti milžiniškais taisyklingais ratais atvirose pievose ir pamiškėse, ši rūšis nuo seniausių laikų liaudies sąmonėje buvo siejama su vadinamaisiais „raganų ratais“ (prancūziškai „ronds de sorcières“, itališkai „cerchi delle streghe“). Viduramžių ir vėlesnių laikų folklore buvo tikima, kad šiose vietose naktimis šoka raganos, miško nimfos ar piktosios dvasios, o ratų centras laikytas užkerėta ar prakeikta žeme.
Italijos kaimo bendruomenėse ši rūšis turi ilgametę folklorinę ir gastronomijos istoriją, kur ji žinoma įvairiais istoriniais liaudiškais vardais, tokiais kaip „cimballo“, „geotropa“ ar „ordinato“. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad kaimo gyventojai saugodavo šių grybų augavietes kaip šeimos paslaptį, perduodamą iš kartos į kartą, nes raganų ratai toje pačioje vietoje dygsta dešimtmečiais.
Klasikinėje mikologinėje literatūroje rūšį XIX amžiuje išsamiai aprašė prancūzų mikologas Jean-Baptiste Barla ir šveicarų mikologas Victor Fayod. Dėl didingo stoto ir taurės pavidalo formos grybas literatūroje dažnai aprašomas kaip rudens miško valdovas, simbolizuojantis vėlyvojo sezono gausą ir gamtos dosnumą.
Valgomumas ir saugumas
Didžioji tauriabudė yra vertinamas valgomasis grybas, pasižymintis savitu, salstelėjusiu skoniu ir stipriu, maloniu aromatu, primenančiu karčiuosius migdolus ar džiovintus vaisius. Grybo minkštimas yra baltas, tvirtas ir mėsingas. Kulinariniam vartojimui atrenkamos tik jaunos kepurėlės, nes kotai yra itin kieti, pluoštiniai ir net po ilgo virimo lieka sunkiai sukramtomi bei apsunkina virškinimą.
Šiai rūšiai būdinga virškinimo rizika vartojant nepakankamai apdorotus ar perbrendusius vaisiakūnius. Neapdorotas grybas gali sukelti skrandžio spazmus, pykinimą ir žarnyno sudirgimus. Taip pat seni vaisiakūniai įgyja nemalonų, per daug aitrų aromatą. Būtina saugaus vartojimo sąlyga – kruopštus terminis apdorojimas: grybus privaloma pavirti pasūdytame vandenyje mažiausiai 15–20 minučių arba ilgai kaitinti aukštoje temperatūroje, kol audiniai visiškai suminkštės.
Vartojimo kultūra Europoje labai nevienoda. Italijoje ši rūšis laikoma aukštos vertės delikatesu, tradiciškai vertinamu Toskanos, Emilijos-Romanijos ir kituose regionuose. Ji taip pat noriai renkama Ispanijoje ir Pietų Prancūzijoje. Tuo tarpu Vidurio ir Šiaurės Rytų Europoje grybas vartojamas gerokai rečiau ir dažnai paliekamas miške dėl neįprasto saldaus kvapo.
Buveinė ir paplitimas
Didžioji tauriabudė yra paplitusi didžiojoje Europos dalyje, Šiaurės Afrikos pakrantėse bei kai kuriuose Vidutinio klimato Azijos regionuose. Ši rūšis dažniausiai aptinkama šviesiuose lapuočių ir mišriuose miškuose, ypač retmėse, pamiškėse, proskynose, taip pat šalia miško esančiose natūraliose pievose, krūmynuose ir senose ganyklose.
Svarbiausias buveinės bruožas – kalkingas, bazingas dirvožemis su storu humuso sluoksniu. Šis grybas yra saprotrofas, skaidantis miško paklotę ir žolinę augaliją, todėl gausiai dygsta ant supuvusių lapų pakloto, po lazdynais, ąžuolais, bukais, uosiais ir skroblais. Kartais vaisiakūniai randami ir po spygliuočiais medžiais, pavyzdžiui, šiltesniuose pušynuose ant kalkingo grunto. Būdingas rūšies bruožas – dygimas didelėmis grupėmis, lankais arba taisyklingais raganų ratais, kurie pievose gali pasiekti keliasdešimties metrų skersmenį.
Sezonas pasižymi vėlyvumu. Vaisiakūniai pasirodo rugsėjo pabaigoje ir dera per visą spalį bei lapkritį. Pietų ir Vakarų Europoje, ypač Viduržemio jūros regione, dygimo pikas dažnai tenka lapkričio mėnesiui, o esant švelniam klimatui vaisiakūniai aptinkami net iki sausio pradžios. Šiaurės ir Rytų Europos zonose sezonas baigiasi anksčiau, vos tik prasideda gilūs dirvos įšalai.
Tyrėjas
Valgomumas ir virtuvė
Šaltinio nustatymai: valgomumas, vartojimas ir naudojimas
- Valgomumas
- Valgomas — apibūdinimo šaltinis
Svobodová V,Tejkal K:ČMS,Infundibulicybe geotropa · Kulinarinis naudojimas; vertinimas: valgomas, žemesnės kulinarinės kokybės
- Reikalingas apdorojimas
- Reikalauja apdorojimo
Źródło bez opisu bibliograficznego · Valgomumas ir saugumas, 1 pastraipa: „Saugus vartojimas reikalauja būtinai termiškai apdoroti vaisiakūnius.“; paruošimo rekomendacija.
Moksliniai pavadinimai ir taksonomija
- Galiojantis mokslinis pavadinimas
Infundibulicybe geotropa
- Zakres ujęcia taksonomicznego
Infundibulicybe geotropa (Bull.) Harmaja, GBIF9186073, zaakceptowany gatunek. Rodzinę Omphalinaceae przyjęto na podstawie jawnej pozycji rodzaju w Vizzini i in.2024; starsze Tricholomataceae w atlasach i GBIF zachowano jako stan źródeł. Dawne opisy pod nazwą Clitocybe geotropa są źródłowo oznaczonymi opisami tego taksonu, nie molekularną rewizją wszystkich dawnych zbiorów. Pomiar25cm wyraźnie przypisany odmianie maxima w Aranzadi nie został przeniesiony do wariantu gatunku.
[8] [9] [17]
Ekologija ir paplitimas
- Aptikimo dažnumas
- Lenkija: Aptikimo dažnumas: nelabai dažnas. [16]
Laboratorinė diagnostika
Struktūrizuoti duomenys
Sagtelės
- Sagtys
- Sagtys: yra. [15]
Kepurėlės odelė
Sporos
- Sporų spalva pro mikroskopą
- Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [13]
Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [16]
Sporų spalva pro mikroskopą: hialininis. [12] - Sporos ilgis
- Sporos ilgis: 7–9,5 µm. [15]
Sporos ilgis: 7–9 µm. [13]
Sporos ilgis: 6–7 µm. [16]
Sporos ilgis: 6–8 µm. [12] - Sporos ilgio ir pločio santykis
- Sporos ilgio ir pločio santykis: 1,2–1,3. [15]
- Sporos forma
- Sporos forma: plačiai elipsoidiškas. [13]
Sporos forma: beveik rutuliškas. [13]
Sporos forma: rutuliškas. [16]
Sporos forma: beveik rutuliškas. [16]
Sporos forma: beveik rutuliškas. [12]
Sporos forma: beveik rutuliškas. [15]
Sporos forma: ašaros formos (beveik). [15]
Tyrimų medžiaga ir metodai
Požymių aprašymas – šaltinis ir apimtis
Medžiaga: Pirminis taurėtosios tauriabudės minkštimo skonio aprašymas.
Skaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Apribojimai: Atlaso aprašymas; nėra juslinio tyrimo protokolo.
Metody i zapisy źródłowe — Barakaldo: Caracteres microscópicos — autor Juan Muñoz
Układ strzępek skórki — zapis źródłowy: „hifas más o menos entremezcladas” [15]
Szerokość elementów skórki — zapis źródłowy: „Pileipellis:hifas...hasta x8µm” [15]
Organizacja skórki kapelusza — zapis źródłowy: „Pileipellis formada por un cutis de hifas más o menos entremezcladas” [15]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Basidiósporas de 7–9,5 x 6–7 µm” [15]
Iloraz długości i szerokości zarodnika — zapis źródłowy: „Q = 1,2–1,3” [15]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „subesféricas o sublacrimoides” [15]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „lisas” [15]
Metody i zapisy źródłowe — ČMS: Výtrusy — opis mikroskopowy I.geotropa
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „hyalinní” [13]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „Výtrusy 7–9 x 5,5–7,5 µm” [13]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „široce elipsoidní až téměř kulovité” [13]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „hladké” [13]
Metody i zapisy źródłowe — Grzyby.pl: Zarodniki — opis ogólny, bez łączenia z kolekcjami GRej
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „bezbarwne” [16]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „6–7 x 5–6 µm” [16]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „globose or subglobose” [16]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „gładkie” [16]
Metody i zapisy źródłowe — Aranzadi: ESPORAS — opis nominalnego taksonu
Barwa zarodnika w mikroskopie — zapis źródłowy: „hialinas” [12]
Długość zarodnika; Szerokość zarodnika — zapis źródłowy: „6–8 x 5–6,5 µm” [12]
Kształt zarodnika — zapis źródłowy: „subglobosas” [12]
Powierzchnia zarodnika — zapis źródłowy: „lisas” [12]
Vaisiakūnio sandara ir vystymasis šaltiniuose
Vystymasis: Snowarskis aprašo greitesnį pradinį koto augimą nei kepurėlės: jaunas vaisiakūnis vis dar turi nedidelę kepurėlę ant ilgo koto. Vėlesnis kepurėlės didėjimas šias proporcijas pakeičia. Šaltinis nepateikia skaitinio koto ilgio ir kepurėlės skersmens santykio.
Matavimų diapazonas: Snowarskio aprašyme kepurėlės skersmuo užrašytas (50)100–200(300) mm, o koto storis 10–45(60) mm. Lentelė apima visus šaltinyje pateiktus intervalus; šaltinio įrašas su tipiniu diapazonu ir kraštutinumais išlieka išsaugotas. Šaltinyje Aranzadi reikšmė 25 cm aiškiai nurodo varietetą maxima, todėl neišplečia nominalaus taksono matavimo iš šio šaltinio.
Kilmės pokyčiai su amžiumi: Snowarskis aprašo jauną minkštimą kaip kremzlišką, o su amžiumi kaip plaušingą, ypač kote. Šis aprašymas nebuvo sutapatintas su kiekybiniu kietumo matavimu ar spalvos pasikeitimu po tam tikro dirgiklio.
Mikroskopija: medžiaga, metodai ir rezultatų apimtis
Atlasų duomenys: ČMS, Snowarski, Aranzadi ir Barakaldo pateikia atskirus matmenų rėžius bei sporų formas. Rėžiai nebuvo susieti su terpe. Lentelėje išsaugoti atskirų rezultatų šaltiniai, netapatinant jų su nauju bendru matavimu ir neprirašant išmatuotų sporų skaičiaus.
Odelė ir cistidės: Barakaldo aprašo kepurėlės odelę kaip cutis iš daugiau ar mažiau persipynusių hifų, iki 8 µm pločio, su sagtelėmis ties pertvarėlėmis. Autorius nurodo, kad cheilocistidžių nėra. Tai rezultatas, susijęs su cheilocistidėmis, o ne įrodymas, kad visame himenyje nėra jokių cistidžių.
Reagentai: Snowarski sporas įvardija kaip neamiloidines; Barakaldo sporoms vartoja apibūdinimą cianófilas. Šis antrasis vertinimas nebuvo automatiškai priskirtas pačiai sienelei. Vizzini ir bendraautorių šeimos aprašyme sienelės cianofobiškumas atskirtas nuo citoplazmos cianofiliškumo; šeimos požymiai nebuvo perkelti į kiekvieną rūšies rezultatą.
Iliustruota kolekcija: Vizzini ir bendraautoriai (2024), 15 pav., kolekciją AMB:18861 priskiria I. geotropa. Jos kepurėlės odelė parodyta C skydelyje, himenis – F, koto odelė – H, sporos – O ir R. Paminėti Kongo raudonasis amoniake ir medvilnės mėlynasis. Kiti skydeliai vaizduoja kitus taksonus ir nebuvo panaudoti kaip šios rūšies rezultatai.
Šeima ir pirminių apibrėžčių apimtis
Šiuolaikinė šeima: Vizzini ir bendraautoriai (2024) gentį Infundibulicybe priskiria Omphalinaceae. Ši aiški genties padėtis yra antraštėje nurodytos šeimos pagrindas. Senesnė Tricholomataceae atlasuose ir GBIF rezultate išsaugota kaip šių šaltinių būklė.
Senesni aprašymai: Ankstesni stebėjimai pavadinimu Clitocybe geotropa išsaugoti su jų pačių šaltiniais. Vien pavadinimų susiejimas nėra pakartotinis istorinių kolekcijų molekulinis identifikavimas. Genties aprašymas, apimantis paprastai ketursporius bazidžius, nebuvo įrašytas kaip nepriklausomai patvirtintas rūšies sporų skaičius.
Paplitimo patikrinimas — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Polskie kolekcje wskazane w atlasie
Skaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 06.11.2026.
Apribojimai: Išlaikytas šaltinio įvardijimas; be nepriklausomo molekulinio patvirtinimo.
Paplitimo patikrinimas — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Województwo zachodniopomorskie, nazwane w źródle
Skaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 06.11.2026.
Apribojimai: Išlaikytas šaltinio įvardijimas; be nepriklausomo molekulinio patvirtinimo.
Paplitimo patikrinimas — apimtis ir apribojimai
Medžiaga: Czeska kolekcja i atlas
Skaitymo apimtis: Šaltinių fragmentai.
Perskaitytas šaltinio fragmentas; visas tekstas ir metodai nebuvo patikrinti.
Peržiūros data: 06.11.2026.
Apribojimai: Išlaikytas šaltinio įvardijimas; be nepriklausomo molekulinio patvirtinimo.
Aprašo apimtis
Reikalingos patikros suderintos.
Teisinis pagrindas ir vertinimo apimtis
Taisyklės vietovei: Lenkija
Apsaugos informacijos pagrindas
Rūšis nėra įtraukta į nacionalinio grybų apsaugos reglamento 1–4 priedus (2014/1408).
Prekybos informacijos pagrindas
Rūšis nėra įtraukta į grybų, kuriuos leidžiama teikti į rinką ir gaminti perdirbtus produktus, sąrašą (2026/258, 1 priedas). Valgomumo vertinimas yra atskiras.
Buveinė ir paplitimas
Patvirtintas paplitimo arealas
Visos sritys patvirtintos išsaugotuose šaltinio duomenyse.
| Šalis | Regionai ir radavietės | Derėjimas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Čekija | Išsaugotuose duomenyse regionai nenustatyti | VIII–XI |
|
| Lenkija | Vakarų Pamario vaivadija | IX–X |
|
Šaltiniai
- Rozporządzenie Ministra Środowiska z dnia 9 października 2014 r. w sprawie ochrony gatunkowej grzybów
- Obwieszczenie Ministra Zdrowia z dnia 13 lutego 2026 r. w sprawie ogłoszenia jednolitego tekstu rozporządzenia … w sprawie grzybów dopuszczonych do obrotu…
- GBIF exact accepted Infundibulicybe geotropa
- Snowarski — pełna karta i wskazane kolekcje, odczyt Chrome
- Sociedad de Ciencias Aranzadi:Infundibulicybe geotropa
- Svobodová V, Tejkal K:ČMS, Infundibulicybe geotropa
- Sociedad Micológica Barakaldo 2019/2024:Clitocybe geotropa
- Marek Snowarski Tx630:Infundibulicybe geotropa
- Vizzini A, Alvarado P, Consiglio G, Marchetti M, Xu J 2024:Family matters inside the order Agaricales, Studies in Mycology107, DOI 10.3114/sim.2024.107.02